\u0160ios publikacijos antra\u0161t\u0117 provokuojan\u010diai implikuoja, kad kartais teis\u0117 gali drausti ar leisti tam tikr\u0105 elges\u012f, nors n\u0117ra konkretaus \u012fstatymo (\u012fstatymo pla\u010di\u0105ja prasme, kaip teis\u0117s norminio akto apskritai), kuriame toks draudimas ar leidimas b\u016bt\u0173 \u012ftvirtintas. Siekdami b\u016bti akademi\u0161kai precizi\u0161ki gal\u0117tume i\u0161kelto klausimo prielaid\u0105 pavadinti netikslia \u2013 jeigu kyla teisinis gin\u010das, jam i\u0161 tikr\u0173j\u0173, visada atsiras \u012fstatymas? Tai yra daugialyp\u0117 diskusija (sulaukusi nema\u017eai d\u0117mesio ir teis\u0117s teorijoje), bet \u0161iame straipsnyje si\u016bloma pasiremti prielaida, kad kartais \u012fstatyme atsakymo n\u0117ra (bent jau, kad jis ne visada yra ai\u0161kus), ir skirti d\u0117mesio klausimui \u2013 kaip tada yra surandamas atsakymas \u012f klausim\u0105, ar tam tikras elgesys yra teis\u0117tas?<\/p>\n\n\n\n
Su moderniomis technologijomis susij\u0119 santykiai da\u017enai neturi jiems skirtos specialios teis\u0117s normos, nes rei\u0161kinys gali b\u016bti tiek naujas, kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas dar n\u0117ra sp\u0117j\u0119s \u012f j\u012f sureaguoti. Ta\u010diau tokiame kontekste kil\u0119 gin\u010dai kartais pasiekia teismus. \u0160iose bylose priimtuose teism\u0173 sprendimuose pasikartoja tam tikri argumentai, i\u0161 kuri\u0173 galima i\u0161vesti vertinimo kriterijus. \u0160ie kriterijai gali pasitarnauti b\u016bsimose bylose, susijusiose su inovatyviomis technologijomis, kuriose \u012fstatymai ai\u0161kiai neapibr\u0117\u017eia teis\u0117to elgesio modelio. Susid\u016br\u0119 su tokio pob\u016bd\u017eio situacija ateityje, teisininkai gal\u0117t\u0173 ap\u017evelgti \u0161iuos kriterijus ir, radus s\u0105saj\u0173, i\u0161kelti naujoje situacijoje galb\u016bt lemiamus argumentus.<\/p>\n\n\n\n
Toliau yra pristatoma dalis su \u0161iais klausimais susijusio tyrimo rezultat\u0173, kuri\u0173 i\u0161samesn\u0117 analiz\u0117 pateikiama netrukus pasirodysian\u010dioje mokslo monografijoje.<\/p>\n\n\n\n
Ekonominis interesas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Vienas i\u0161 argument\u0173, \u012f kuriuos teismai atsi\u017evelgia vertindami, ar privatus subjektas (ne)veik\u0117 teis\u0117tai, yra tai, ar jis turi ekonomin\u012f interes\u0105, kad b\u016bt\u0173 vykdoma veikla, kuri laikytina pa\u017eeidimu \u2013 net, jei t\u0105 veikl\u0105 vykd\u0117 tretieji asmenys. \u0160is argumentas buvo naudotas \u017eymioje Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) i\u0161nagrin\u0117toje byloje Delfi AS prie\u0161 Estij\u0105<\/em>. \u0160iuo atveju bendrov\u0117 \u201eDelfi AS\u201c Estijoje buvo pripa\u017einta atsakinga u\u017e jos interneto svetain\u0117je lankytoj\u0173 paliktus \u012f\u017eeid\u017eiami ir grasinamus komentarus. Po svetain\u0117je paskelbtu straipsniu lankytojai paliko komentarus, kurie buvo u\u017egaul\u016bs ir grasinami straipsnyje pamin\u0117tos \u012fmon\u0117s vadovui ir pagrindiniam savininkui. Jis kreip\u0117si \u012f teismus civilinio proceso tvarka pra\u0161ydamas i\u0161 \u201eDelfi AS\u201c priteisti neturtin\u0117s \u017ealos atlyginim\u0105. Estijos teismai pripa\u017eino \u201eDelfi AS\u201c atsakinga u\u017e min\u0117t\u0173 komentar\u0173 turin\u012f ir priteis\u0117 L. i\u0161 \u201eDelfi AS\u201c neturtin\u0117s \u017ealos atlyginim\u0105.<\/p>\n\n\n\n Vertindamas, ar taikant atsakomyb\u0119 nebuvo pa\u017eeista \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencija, E\u017dTT, be kita ko, atsi\u017evelg\u0117 \u012f tai, kad \u201eDelfi AS\u201c interneto portal\u0105 vald\u0117 ekonominiu interesu. Gausus lankytoj\u0173 komentavimas prisideda prie pelno siekimo bendrovei. Tai buvo vienas i\u0161 argument\u0173, kuriais remiantis byloje buvo pripa\u017einta, kad bendrov\u0117 \u201eDelfi AS\u201c atsakinga u\u017e turin\u012f komentar\u0173, kuriuos paskelb\u0117 svetain\u0117s lankytojai prie interneto svetain\u0117s straipsni\u0173. Ekonomin\u0117s naudos argumento svarumas \u0161iame kontekste gali b\u016bti paai\u0161kinamas keliais aspektais. Pirma, jeigu didelis komentar\u0173 kiekis praturtina (\u0161iuo atveju \u2013 blog\u0105ja prasme) interneto svetain\u0117s turin\u012f, jis gali skatinti jos lankomum\u0105. Komentavimo funkcija naujien\u0173 interneto svetainei sukuria papildom\u0105 paskirt\u012f \u2013 diskusij\u0173 forumo. Kada lankytojai i\u0161 svetain\u0117s gauna ne vien naujienas, bet ir \u012fsitraukia \u012f joje vykstan\u010dias diskusijas, gali padid\u0117ti tikimyb\u0117, kad jie svetain\u0117je lankysis da\u017eniau. Vadinasi, jeigu bendrov\u0117 t\u0105 tur\u0117jo omenyje, ji savo straipsniais gal\u0117jo skatinti lankytoj\u0173 komentavim\u0105. Ko gero, \u0161iame kontekste galima ir be t\u0105 pagrind\u017eian\u010di\u0173 psichologini\u0173 eksperiment\u0173 padaryti prielaid\u0105, kad stiprias neigiamas skaitytojo emocijas sukeliantis straipsnis komentavim\u0105 gali paskatinti labiau, negu neutrali informacin\u0117 \u017einut\u0117. Vadinasi, net nesiimant spekuliuoti d\u0117l to, kokios fakti\u0161kai buvo gin\u010do publikacij\u0105 paskelbusi\u0173 bendrov\u0117s \u201eDelfi AS\u201c darbuotoj\u0173 intencijos, teis\u0119 pa\u017eeid\u017eiantys komentarai gal\u0117jo b\u016bti laikomi t\u0173 darbuotoj\u0173 veiksm\u0173 padariniu \u2013 jeigu jie b\u016bt\u0173 nepaskelb\u0119 to straipsnio arba galb\u016bt tai padar\u0119 kitokia maniera, asmeniui L. grasinam\u0173 ir j\u0173 \u017eeminam\u0173 komentar\u0173 gal\u0117jo neb\u016bti atsirad\u0119. Nors E\u017dTT \u0161i\u0173 svarstym\u0173 nepl\u0117tojo, ta\u010diau r\u0117m\u0117si argumentu, kad gin\u010do komentarai atitiko bendrov\u0117s ekonominius interesus.<\/p>\n\n\n\n Ekonominio intereso argumentas pana\u0161iame kontekste taip pat buvo minimas Airijos apeliacinio teismo i\u0161nagrin\u0117toje Sony Music Entertainment ir kiti prie\u0161 UPC Communications <\/em>byloje, Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Auk\u0161\u010diausiojo teismo i\u0161nagrin\u0117toje byloje Cartier International AG ir kt. prie\u0161 British Telecommunications Plc ir kt.<\/em>, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo i\u0161nagrin\u0117toje Google Spain SL ir Google Inc. prie\u0161 Agencia Espa\u00f1ola de Protecci\u00f3n de Datos ir kt.<\/em> byloje Nr. C-131\/12. Toks argumentas n\u0117ra naujas atradimas, kita forma jis buvo min\u0117tas dar senov\u0117s Romoje lotyni\u0161ka fraze \u201ecui bono<\/em>?\u201c \u2013 pasak Cicerono, teis\u0117jas Liucijus Kasijus, kur\u012f Romos \u017emon\u0117s laik\u0117 s\u0105\u017einingu ir i\u0161mintingu teis\u0117ju, tur\u0117jo \u012fprot\u012f teisiniuose gin\u010duose pakartotinai kelti klausim\u0105 \u201ekam tai gali b\u016bti naudinga?\u201c. Nors gaunamos naudos argumentas savaime negali b\u016bti lemiantis i\u0161vad\u0105 sprend\u017eiant d\u0117l asmens elgesio teis\u0117tumo, bet teismai j\u012f naudoja \u012fvairiose su technologin\u0117mis inovacijomis susijusiose bylose ir jam gali b\u016bti b\u016bdingas universalus pob\u016bdis. Juo vadovaujantis, aplinkyb\u0117, kad subjektas gauna naudos i\u0161 kit\u0173 asmen\u0173 elgesio, kuris yra neteis\u0117tas, ar net pats tok\u012f elges\u012f skatina, gali pagr\u012fsti i\u0161vad\u0105, kad \u0161is subjektas yra atsakingas u\u017e tuos pa\u017eeidimus.<\/p>\n\n\n\n Universaliausia ekonomin\u0117s naudos argumentu grind\u017eiamo kriterijaus formuluot\u0117 gal\u0117t\u0173 b\u016bti, kad asmens atsakomyb\u0119 u\u017e sukelt\u0105 \u017eal\u0105 ir (ar) tam tikros pareigos (pvz., imtis priemoni\u0173 i\u0161vengti \u017ealos atsiradimo) priskyrim\u0105 jam, be kita ko, pagrind\u017eia aplinkyb\u0117, kad i\u0161 \u017eal\u0105 suk\u0117lusio rei\u0161kinio jis gauna ekonomin\u0117s naudos. Teismo sprendimas privalo sukurti tolygi\u0105 gin\u010do \u0161ali\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105 \u2013 daug ekonomin\u0117s naudos i\u0161 sprendimo gausian\u010diai \u0161aliai gali b\u016bti priimamas kitais at\u017evilgiais ma\u017eiau palankus teismo sprendimas arba, apskritai, gin\u010do \u0161alies reikalavim\u0173 atmetimas gali b\u016bti pateisinamas tuo, kad tai nepaneigt\u0173 jos interes\u0173 absoliu\u010diai.<\/p>\n\n\n\n I\u0161sirei\u0161kiant papras\u010diau ir ma\u017eiau tiksliau \u2013 atsakingas yra tas, kas i\u0161 \u017eal\u0105 suk\u0117lusio incidento gavo naudos. Tokio kriterijaus naudojimo pateisinamumas gali b\u016bti siejamas su tuo, kad jis i\u0161 dalies leid\u017eia daryti i\u0161vadas apie asmens kalt\u0117s form\u0105, kas gali b\u016bti aktualu tais atvejais, kada prie kitiems asmenims kilusios \u017ealos prisid\u0117jo daugiau negu vienas subjektas. Jeigu asmuo i\u0161 elgesio, kuris suk\u0117l\u0117 \u017eal\u0105 gavo naudos, tai leid\u017eia \u012ftarti, kad jis to elgesio siek\u0117. Toliau, atsi\u017evelgiant \u012f tai, ar asmuo suvok\u0117 (gal\u0117jo, tur\u0117jo suvokti), kad tas elgesys sukels \u017eal\u0105 kitiems asmenims, gali b\u016bti reik\u0161minga ir subjekto pad\u0117tis \u2013 didelei korporacijai gali b\u016bti keliami auk\u0161tesni apdairumo standartai, negu eiliniam vartotojui. Privatin\u0117s teis\u0117s klausimuose kartu su kitomis bylomis aplinkyb\u0117mis tai pad\u0117t\u0173 \u012fvertinti, ar asmuo siek\u0117 kilusi\u0173 neigiam\u0173 padarini\u0173 ir, ar suvok\u0117 (gal\u0117jo, tur\u0117jo suvokti), kad jie gali kilti.<\/p>\n\n\n\n Tikslai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Aptariamo pob\u016bd\u017eio bylose teismai neretai atsi\u017evelgia \u012f aktualaus teisinio reguliavimo tikslus. Ta\u010diau \u0161iems tikslams gali b\u016bti b\u016bdinga \u012fvairov\u0117:<\/p>\n\n\n\n – Teism\u0173 sprendimuose b\u016bna svariai atsi\u017evelgiama \u012f tai, koks yra svarstomos taikyti teis\u0117s normos tikslas \u2013 jei \u0161ios normos taikymas naujame kontekste pasitarnaut\u0173 jos tikslui, tada yra pagrindas j\u0105 taikyti ir, jeigu ne \u2013 prie\u0161ingai. Kada teis\u0117je s\u0105voka tiksliai neapibr\u0117\u017eta, jos prasm\u0117 ir apimtis gali b\u016bti nustatoma atsi\u017evelgiant \u012f \u012fstatymu siekiamus tikslus. Pastaruosius tikslus teismai i\u0161veda kiek spekuliatyviai, kaip racionaliai priskirtinus, bet kartais gali b\u016bti reik\u0161mingi ir autenti\u0161kieji normos k\u016br\u0117jo tikslai \u2013 atsi\u017evelgiama \u012f tai, ar i\u0161leisdamas taikytin\u0105 norm\u0105 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas tur\u0117jo tiksl\u0105 (ketinim\u0105) sureguliuoti ir d\u0117l modernios technologijos atsiradus\u012f nauj\u0105 teisin\u012f santyk\u012f. Vienoje i\u0161 nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173 buvo i\u0161keltas panaudotas \u012fdomus kriterijus \u2013 ar teisin\u0117 taisykl\u0117 buvo sukurta jau tada, kai moderni technologija (kuri vertinama nagrin\u0117jamoje byloje) buvo i\u0161rasta ir paplitusi \u2013 tokiu atveju tai taip pat gali b\u016bti vienas i\u0161 jos taikym\u0105 pagrind\u017eian\u010di\u0173 argument\u0173;<\/p>\n\n\n\n – Teismai taip pat kelia klausim\u0105, ar vertinamo elgesio (potencialaus teis\u0117s pa\u017eeidimo) arba gin\u010do objekto tikslas, paskirtis yra tokia pati, kaip ir elgesio (arba gin\u010do objekto), kuris buvo reguliuojamas anks\u010diau sukurtomis normomis. Vadinasi, vertinant, ar teis\u0117 draud\u017eia elges\u012f, kuris yra naujas (nes jis \u012fgyvendinamas pasitelkiant naujai sukurt\u0105 technologij\u0105), gali b\u016bti reik\u0161minga, ar praeityje priimtos teis\u0117s normos u\u017edrausto elgesio tikslas ir naujo elgesio tikslas yra toks pats (jeigu j\u0173 tikslas skiriasi, tai gali b\u016bti argumentas senos teis\u0117s netaikyti naujai susiformavusiam elgesiui).<\/p>\n\n\n\n – Kai kuriais atvejais teismai neatsi\u017evelgia \u012f technologin\u0119 proceso pus\u0119 (b\u016bd\u0105, kuriuo \u012fvykdomi veiksmai), o reik\u0161mingesniu laiko galutin\u012f rezultat\u0105 \u2013 ar nagrin\u0117jamas pa\u017eeidimas sukelia tokio paties pob\u016bd\u017eio \u017eal\u0105 kaip ir pa\u017eeidimas, kuris buvo draud\u017eiamas ir baud\u017eiamas praeityje. Taip pat b\u016bna vertinama, ar pa\u017eeidimas d\u0117l naujos technologijos netapo itin pla\u010diai paplitusiu \u2013 jeigu taip, naujoje byloje gali b\u016bti \u012f\u017evelgiamas pagrindas imtis grie\u017etesni\u0173 priemoni\u0173, negu buvo taikomas ankstesniame kontekste.<\/p>\n\n\n\n Padariniai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Argumentuodami savo i\u0161vadas teismai ne tik samprotauja ar konkreti \u012fstatymo taisykl\u0117 privalo b\u016bti taikoma, bet ir vertina d\u0117l teismo sprendimo kilsian\u010dius padarinius \u2013 koks teismo pasirinkimas tur\u0117t\u0173 optimal\u0173 poveik\u012f ne tik \u0161ioje byloje ar v\u0117lesniuose analogi\u0161kuose teisminiuose procesuose, bet ir visuomeniniuose santykiuose. Paprastai, kada teisinis reguliavimas ai\u0161kiai neatsako kaip privalo b\u016bti i\u0161spr\u0119sta teismo nagrin\u0117jama byla, j\u0105 i\u0161nagrin\u0117j\u0119s teismas sukuria nauj\u0105 precedent\u0105 (kartu \u2013 kuria teis\u0119). D\u0117l to sprendimai tokiose bylose pla\u010diai veikia kaip elgesio reguliatoriai visuomen\u0117je ir neatsi\u017evelgimas \u012f kilsian\u010dius padarinius (o tik siauras susikoncentravimas \u012f nagrin\u0117jam\u0105 byl\u0105) gal\u0117t\u0173 b\u016bti nesuderinamas su bendraisiais visai teisei ir specifiniais konkre\u010diai teisinio reguliavimo sri\u010diai priskiriamais tikslais.<\/p>\n\n\n\n Atsi\u017evelgiant \u012f kilsian\u010dius padarinius b\u016bna vertinama kokius \u017ealingus netiesioginius padarinius gali sukelti vienas ar kitas bylos i\u0161sprendimas \u2013 tai yra, ne tik, ar teismo sprendimas (ne)pasitarnaut\u0173 byloje vertinam\u0173 interes\u0173 apsaugai, bet ir k\u0105 nulemt\u0173 tai, kad tie interesai n\u0117ra apginami (pavyzd\u017eiui, kad visi\u0161kai neu\u017etikrinant autori\u0173 teisi\u0173 apsaugos ateityje makro-lygmeniu \u017eenkliai nukent\u0117t\u0173 k\u016brybi\u0161kumas).<\/p>\n\n\n\n \u0160iuo at\u017evilgiu kartais gali b\u016bti laikomi reik\u0161mingais d\u0117l teismo sprendimo galintys kilti \u0161alutiniai padariniai su byla nesusijusiems asmenims bei tai, ar teismo sprendimas bus efektyvi priemon\u0117 apginant nukent\u0117jusio asmens interesus.<\/p>\n\n\n\n Ap\u017evelgtose bylose kilsian\u010di\u0173 padarini\u0173 argumentas naudojamas skirtingais b\u016bdais: (1) vertinami padariniai visuomeniniams santykiams, ar neb\u016bt\u0173 i\u0161kreipiama interes\u0173 pusiausvyra situacijose, kurios yra visi\u0161kai analogi\u0161kos tai, kuri susiklost\u0117 nagrin\u0117jamoje byloje; (2) vertinami padariniai, kurie gali kilti i\u0161 teismo precedento kiek kitokioms situacijoms \u2013 \u012f formuojamo precedento taikymo srit\u012f gali patekti \u012fvairios situacijos, kuriose \u0161ioje byloje pasirinktas kelias gali b\u016bti netinkamas (nors pastarasis argumentas yra kiek abejotino svarumo, nes \u0161ito pavojaus nesunkiai galima i\u0161vengti precedentiniame teismo sprendime j\u012f \u012fvardijant, galb\u016bt nurodant jo taikytinumo srit\u012f, kaip, pavyzd\u017eiui, buvo padaryta E\u017dTT sprendime Delfi AS prie\u0161 Estij\u0105<\/em> teismui nurod\u017eius, kad \u0161is sprendimas netaikomas interneto socialiniams tinklams); (3) vertinami teismo sprendimo padariniai ne juo vadovaujantis kaip precedentu, o \u012fgyvendinant kaip individual\u0173 teis\u0117s akt\u0105 bylos \u0161ali\u0173 at\u017evilgiu.<\/p>\n\n\n\n Pana\u0161iu at\u017evilgiu teisi\u0161kai reik\u0161minga gali b\u016bti ir elgesio suderinamumo su \u012fstatymu veiksnio konkurencija su realaus elgesio \u017ealingumo veiksniu. \u012eprastai teis\u0117s baud\u017eiamam elgesiui b\u016bdinga, kad jis yra ir (1) neatitinkantis \u012fstatymo, ir (2) keliantis reali\u0105 \u017eal\u0105. Bet kartais situacija gali visi\u0161kai ar i\u0161 dalies neatitikti vienos i\u0161 \u0161it\u0173 s\u0105lyg\u0173. Tokiais atvejais teism\u0173 sprendimams b\u016bdingos \u0161ios tendencijos:<\/p>\n\n\n\n – Teismai yra da\u017eniau link\u0119 didesn\u0119 reik\u0161m\u0119 suteikti ne formaliam elgesio suderinamumui su teisinio reguliavimo nuostatomis, bet realiai juo keliamai \u017ealai. Tam tikra prasme tuo yra \u012fgyvendinama turinio vir\u0161enyb\u0117 prie\u0161 form\u0105;<\/p>\n\n\n\n – \u0160i turinio vir\u0161enyb\u0117 prie\u0161 form\u0105 gali lemti ne tik pripa\u017einim\u0105, kad tam tikras \u017ealingas elgesys yra neteis\u0117tas, nors i\u0161 pa\u017ei\u016bros formaliai leid\u017eiamas, bet ir, kad tam tikras \u017ealos nekeliantis elgesys yra teis\u0117tas, nors i\u0161 pa\u017ei\u016bros prie\u0161tarauja teisiniam reguliavimui;<\/p>\n\n\n\n – Kartu, vertinant i\u0161 pa\u017eeidimo kylan\u010dios \u017ealos reik\u0161mingum\u0105 gali b\u016bti atsi\u017evelgiama \u012f tai, kiek pla\u010diai visuomen\u0117je yra paplit\u0119 tokio pob\u016bd\u017eio pa\u017eeidimai (didelis paplitimas gali pateisinti proporcingai grie\u017etesn\u012f \u012fsiterpim\u0105 \u012f \u017emogaus teises).<\/p>\n\n\n\n Tipi\u0161kas klausimas gin\u010duose d\u0117l inovatyvi\u0173 technologij\u0173 yra kur\u012f teisin\u012f re\u017eim\u0105 taikyti naujai susiklos\u010diusiam teisiniam gin\u010dui<\/strong> \u2013 ar ka\u017ekur\u012f i\u0161 anks\u010diau teis\u0117je \u012ftvirtint\u0173 (reguliavusi\u0173 pana\u0161ius santykius bet be naujojo inovatyvaus elemento), ar galb\u016bt ie\u0161koti visai naujo modelio (pvz., pripa\u017e\u012fstant, kad klausimas nesureguliuotas ir civilin\u0117je srityje veikiama vadovaujantis principu \u201eleid\u017eiama viskas, kas n\u0117ra u\u017edrausta\u201c). \u0160i dilema ne visada b\u016bna visi\u0161kai vienoda ir su ja susijusios bylos gali b\u016bti skirstomos \u012f dvi stambias grupes: (1) bylas, kuriose reik\u0117jo i\u0161rinkti gin\u010do santykiui taikytin\u0105 teisin\u012f re\u017eim\u0105 (yra teis\u0117 ir naujai veiklai, ir senai, reikia tiesiog i\u0161rinkti kuri taikytina); (2) bylas, kuriose nebuvo jokios naujam santykiui specialiai skirtos teis\u0117s normos ir teismai arba u\u017epild\u0117 sprag\u0105 taikydami pana\u0161ius santykius reguliuojan\u010di\u0105 sen\u0105 taisykl\u0119, arba pripa\u017eino, kad naujas santykis privalo b\u016bti reguliuojamas kitaip ir i\u0161 teisinio reguliavimo i\u0161ved\u0117 nauj\u0105 taisykl\u0119.<\/p>\n\n\n\n Komikas Jerry Seinfeld\u2018as yra apib\u016bdin\u0119s teisininkus kaip \u017emones, kurie \u017eaid\u017eiant stalo \u017eaidim\u0105 su draugais vieninteliai yra perskait\u0119 \u017eaidimo taisykles. Kilus neai\u0161kumui d\u0117l to, kokie veiksmai yra leistini, visi kreipiasi \u012f t\u0105 \u017emog\u0173 tik\u0117damiesi atsakymo. Tai yra taiklus palyginimas, ta\u010diau apib\u016bdina ne visus teisinius gin\u010dus \u2013 kartais teisininkas neb\u016bna perskait\u0119s \u017eaidimo taisykli\u0173, nes j\u0173 tiesiog n\u0117ra. \u017daidim\u0173 k\u016br\u0117jas kartais sukuria nauj\u0105 \u012fdom\u0173 \u017eaidim\u0105 ir visi j\u012f \u010diumpa, nors dar n\u0117ra i\u0161leistos to \u017eaidimo taisykl\u0117s. Gin\u010dai tokiose situacijose nei\u0161vengiami ir tada vis\u0173 akys nukrypsta \u012f teisinink\u0105. Tada jam tenka i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105, be kita ko, remiantis kai kuriais klasikiniais principais (pavyzd\u017eiui, metant kauliukus \u017eaid\u0117jo fig\u016bra perkeliama per atitinkam\u0105 skai\u010di\u0173 langeli\u0173 pirmyn, o ne atgal). Vienas i\u0161 teis\u0117s mokslo u\u017edavini\u0173 yra pa\u017einti, kaip \u0161ie principai yra perkeliami \u012f situacijas, kuriose teisin\u0117s \u201e\u017eaidimo\u201c taisykl\u0117s dar nei\u0161leistos. Tikimasi, kad j\u0173 analiz\u0117 pad\u0117s tiksliau nusp\u0117ti teis\u0117s veikim\u0105 ir prisid\u0117s prie teisinio argumentavimo technikos tobulinimo.<\/p>\n\n\n\n Dr. Johanas Baltrimas yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros lektorius<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160iame straipsnyje pristatyti tyrimo rezultatai buvo pasiekti vykdant Vilniaus universitete \u012fgyvendinam\u0105 projekt\u0105 \u201eTechnologini\u0173 inovacij\u0173 i\u0161\u0161\u016bkiai teisin\u0117s atsakomyb\u0117s principams\u201c (Nr. 09.3.3-LMT-K-712-19-0111). Mokslinis tyrimas bendrai finansuotas i\u0161 Europos socialinio fondo l\u0117\u0161\u0173 (priemon\u0117 Nr. 09.3.3-LMT-K-712 \u201eMokslinink\u0173, kit\u0173 tyr\u0117j\u0173, student\u0173 mokslin\u0117s kompetencijos ugdymas per praktin\u0119 mokslin\u0119 veikl\u0105\u201c) pagal dotacijos sutart\u012f su Lietuvos mokslo taryba (LMTLT).<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u0160ios publikacijos antra\u0161t\u0117 provokuojan\u010diai implikuoja, kad kartais teis\u0117 gali drausti ar leisti tam tikr\u0105 elges\u012f, nors n\u0117ra konkretaus \u012fstatymo (\u012fstatymo pla\u010di\u0105ja prasme, kaip teis\u0117s norminio akto apskritai), kuriame toks draudimas ar leidimas b\u016bt\u0173 \u012ftvirtintas. Siekdami b\u016bti akademi\u0161kai precizi\u0161ki gal\u0117tume i\u0161kelto klausimo prielaid\u0105 pavadinti netikslia \u2013 jeigu kyla teisinis gin\u010das, jam i\u0161 tikr\u0173j\u0173, visada atsiras \u012fstatymas? …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37820,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[3071,2735,3070,578,94,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37819"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37819"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37819\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37821,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37819\/revisions\/37821"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37820"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37819"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37819"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37819"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}