{"id":37620,"date":"2022-08-11T11:21:56","date_gmt":"2022-08-11T08:21:56","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=37620"},"modified":"2022-08-11T17:22:58","modified_gmt":"2022-08-11T14:22:58","slug":"i-isokaite-valuze-kaip-atsiranda-valstybes-arba-referendumai-rusijos-okupuotose-ukrainos-teritorijose","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/08\/11\/i-isokaite-valuze-kaip-atsiranda-valstybes-arba-referendumai-rusijos-okupuotose-ukrainos-teritorijose\/","title":{"rendered":"I. Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117. Kaip atsiranda valstyb\u0117s arba ,,referendumai\u201c Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose"},"content":{"rendered":"\n

Nors valstybi\u0173 sien\u0173 nelie\u010diamumo ir teritorinio vientisumo principai tarp kit\u0173 tarptautin\u0117s teis\u0117s princip\u0173, \u012ftvirtint\u0173 po Antrojo pasaulinio karo, tur\u0117jo u\u017etikrinti valstybi\u0173 sien\u0173 \u017eem\u0117lapio stabilum\u0105, pastaruoju metu valstybi\u0173 nesutarimai d\u0117l teritorini\u0173 klausim\u0173 itin ry\u0161k\u016bs. Neseniai \u012ftampa kilo tarp Serbijos ir Kosovo: pastarajam \u012fvedus reikalavim\u0105 d\u0117l Serbijos pas\u0173 ir automobili\u0173 numeri\u0173 pakeitimo \u012f i\u0161duodamus Kosovo valstyb\u0117s, Serbijos Prezidentas primin\u0117 Kosovo nepriklausomyb\u0119 pripa\u017e\u012fstan\u010dioms pasaulio valstyb\u0117ms ,,atsargiau elgtis su realybe ir laikytis tarptautin\u0117s teis\u0117s\u201c[1]<\/a>. Izraelio \u2013 Palestinos konflikte auk\u0173 v\u0117l pareikalavo Izraelio atakos Gazos ruo\u017ee \u012f karin\u0117s grupuot\u0117s palestinie\u010di\u0173 ,,Islamo d\u017eihadas\u201c taikinius (auk\u0161to rango pareig\u016bnus, ginkl\u0173 saugyklas) Izraeliui ai\u0161kinant atakas kaip atsak\u0105 \u012f pastar\u0173j\u0173 keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119 (\u012f Izrael\u012f  paleistas raketas)[2]<\/a>. I\u0161augo ir Kinijos invazijos \u012f Taivano sal\u0105 gr\u0117sm\u0117 Kinijai vykdant plataus masto karines pratybas prie Taivano salos, kur\u012f laiko savo teritorijos dalimi ir grie\u017etai reaguoja \u012f kiekvien\u0105 bet kurios valstyb\u0117s veiksm\u0105, galimai pa\u017eeid\u017eiant\u012f ,,vienos Kinijos\u201c princip\u0105, kaip kad pastaruoju metu Kinija \u012fvertino JAV auk\u0161\u010diausio rango renkamos pareig\u016bn\u0117s vizit\u0105 Taivane[3]<\/a>, o anks\u010diau \u2013 Taivano atstovyb\u0117s Lietuvoje atidarym\u0105.<\/p>\n\n\n\n

\u0160ie keli pavyzd\u017eiai primena, kad valstybingumas n\u0117ra tik fakto klausimas ar susiklos\u010diusios realyb\u0117s atspindys: valstybi\u0173 atsiradim\u0105 ir sien\u0173 klausimus reguliuoja tarptautin\u0117 teis\u0117. Kosovo 2008 m. nepriklausomyb\u0117s deklaracijos atitikt\u012f tarptautinei teisei konstatavo Tarptautinis Teisingumo Teismas 2010 m. konsultacin\u0117je i\u0161vadoje[4]<\/a> joje inter alia <\/em>nurod\u0119s, kad nepriklausomyb\u0117s deklaracijos yra \u012fprastos tarptautin\u0117je teis\u0117je, \u0161iuo atveju Kosovo laikin\u0173j\u0173 savivaldos institucij\u0173 paskelbta deklaracija neprie\u0161taravo Jungtini\u0173 Taut\u0173 laikinosios misijos Kosove UNMIK, sukurtos pagal Jungtini\u0173 Taut\u0173 Saugumo Tarybos rezoliucij\u0105 1244 (1999)[5]<\/a>, mandatui. Nors Teismas apsiribojo tik deklaracijos atitikties tarptautinei teisei vertinimu, paai\u0161kin\u0119s, kad jam Generalin\u0117s Asambl\u0117jos pateiktas klausimas nereikalauja nei vertinti Kosovo valstybingumo, nei pripa\u017einimo, nei vadinamosios ,,gynybin\u0117s secesijos\u201c (atsiskyrimo nuo valstyb\u0117s, grind\u017eiamo b\u016btinybe siekiant tautai i\u0161likti d\u0117l jos at\u017evilgiu vykdom\u0173 sisteming\u0173 ir masini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173, pavyzd\u017eiui, genocido ar etninio valymo), konsultacin\u0117je i\u0161vadoje remiamasi min\u0117ta Jungtini\u0173 Taut\u0173 Saugumo Tarybos rezoliucija, priimta siekiant spr\u0119sti humanitarin\u0119 situacij\u0105 Kosove, Jugoslavijos Federacinei Respublikai (v\u0117liau \u2013 Serbijai ir Juodkalnijai, tuomet \u2013 Serbijai) nurodoma baigti smurt\u0105 ir represijas Kosove, \u017einant Serebrenicos tragedij\u0105 (Kosovo alban\u0173 \u017eudynes). Viename i\u0161 seniausi\u0173 su teritorijos klausimais susijusi\u0173 konflikt\u0173 tarp Izraelio ir Palestinos tarptautin\u0119 teis\u0119 ai\u0161kinti taip pat buvo pasitelktas Tarptautinis Teisingumo teismas, kuris 2004 m. konsultacin\u0117je i\u0161vadoje[6]<\/a> konstatavo palestinie\u010di\u0173 tautos teis\u0119 \u012f apsisprendim\u0105 ir Izraelio sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje neteis\u0117tum\u0105 \u2013 nepateisinam\u0105 nei savigyna, nei b\u016btinuoju reikalingumu, ir nurod\u0117 Izrael\u012f pa\u017eeidus min\u0117t\u0105 apsisprendimo teis\u0119, tarptautin\u0119 humanitarin\u0119 teis\u0119, \u017emogaus teises. Nuo min\u0117t\u0173 kiek skirtingas Kinijos ir Taivano pavyzdys, atspindintis neordinarines valstybingumo situacijas (t.y. s\u0105lygin\u012f teritorijos savaranki\u0161kum\u0105, neturint atskiros valstyb\u0117s statuso tarptautiniuose santykiuose), kuri\u0173 pasaulyje i\u0161likusi ne viena.<\/p>\n\n\n\n

Bet tarp visko dabar svarbiausia ir \u0161io teksto centre \u2013 Ukraina. \u0160e\u0161tas karo Ukrainoje m\u0117nuo ir devinti Rusijos \u012fvykdytos Ukrainos Krymo okupacijos metai. Svarstymai, kas b\u016bt\u0173 buv\u0119, jei tarptautin\u0117s bendrijos \u012f Rusijos agresij\u0105 b\u016bt\u0173 vieningai ir principingai reaguota tada, lieka alternatyviai istorijai. \u0160i\u0173 met\u0173 vasario antroje pus\u0117je, likus kelioms dienoms prie\u0161 Rusijai u\u017epuolant Ukrain\u0105, Rusijos Prezidentas pripa\u017eino separatistini\u0173 Donecko ir Luhansko liaudies respublik\u0173 nepriklausomyb\u0119[7]<\/a>. Dabartis Ukrainoje diktuoja nauj\u0105 realyb\u0119, vis tik pana\u0161i\u0105 savo scenarijumi: eil\u0117je \u2013 Zaporo\u017e\u0117 ir Chersonas. Prane\u0161ama, kad prie\u0161 kelias dienas Rusijos paskirtas vadovas jos okupuotoje Zaporo\u017e\u0117s dalyje paskelb\u0117 apie \u010dia planuojam\u0105 referendum\u0105 d\u0117l prisijungimo prie Rusijos[8]<\/a>. Zaporo\u017e\u0117je ir Chersone jau dalijami Rusijos pasai, steigiami vietos rinkim\u0173 komitetai ir pan., o Rusija, \u017einoma, tik ir laukia nauj\u0105sias ,,respublikas\u201c pripa\u017einti, remti  ir ,,priimti\u201c. Tai yra pavojingas manevras. Ne tik d\u0117l to, kad Zaporo\u017e\u0117je \u2013 did\u017eiausia Europoje atomin\u0117 elektrin\u0117, bet ir d\u0117l to, kad fakti\u0161kai realizavus okupuot\u0173 teritorij\u0173 aneksij\u0105 (\u012fskaitant pas\u0173 dalijim\u0105, gyventoj\u0173 perk\u0117lim\u0105, propagand\u0105 ir pan.), susigr\u0105\u017einti jas sunku.  <\/p>\n\n\n\n

NATO kartojant \u012fsipareigojim\u0105 ginti kiekvien\u0105 savo (jos valstybi\u0173 nari\u0173) teritorijos centimetr\u0105, galimyb\u0117 aukoti kai kurias Ukrainos teritorijas d\u0117l taikos kartais nedr\u0105siai nuskamb\u0117davo i\u0161 kai kuri\u0173 valstybi\u0173 atstov\u0173 l\u016bp\u0173. Ukrainos Prezidento atsakymas, kaip ir jos pasiry\u017eimas gintis, tvirtas ir ai\u0161kus nuo pirm\u0173 karo dien\u0173: Ukraina neatiduos savo \u017eemi\u0173 Rusijai ir jokios teritorijos nebus deryb\u0173 tarp \u0161i\u0173 \u0161ali\u0173 objektas[9]<\/a>. Svarbu, kad su tuo nesusitaikyt\u0173 ir tarptautin\u0117 bendrija.  <\/p>\n\n\n\n

Teritorija \u2013 ne tik valstyb\u0117s suvereniteto erdv\u0117, sien\u0173 ribojamas plotas \u017eem\u0117lapyje, vienas i\u0161 valstybingumo element\u0173, tai \u2013 namai \u017emoni\u0173, buv\u0119 namai Ukrainoje, dabar \u2013 i\u0161tis\u0173 gyvenvie\u010di\u0173 griuv\u0117siai ir kapinynai bei i\u0161ve\u017eti \u012f ne\u017eini\u0105 \u017emon\u0117s. Rusijai visa tai \u2013 ,,rus\u0173 pasaulis\u201c, misija ,,denacifikuoti\u201c Ukrain\u0105, nostalgi\u0161ki prisiminimai apie Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105, nauj\u0173j\u0173 ,,respublik\u0173\u201c r\u0117mimas ir j\u0173 tariamos valios prisijunti prie Rusijos demonstravimas.<\/p>\n\n\n\n

Kas yra valstyb\u0117 ir k\u0105 apie valstybi\u0173 atsiradim\u0105 sako tarptautin\u0117 teis\u0117?<\/p>\n\n\n\n

Pasaulyje yra pakankamai daug teritorij\u0173 ir \u012f valstybingum\u0105 pretenduojan\u010di\u0173, ta\u010diau valstybe nesan\u010di\u0173, nepripa\u017eint\u0173 darini\u0173, savo valstyb\u0117s neturin\u010di\u0173 taut\u0173 ir kit\u0173 sud\u0117ting\u0173 situacij\u0173. Pavyzd\u017eiui, keliasde\u0161imties milijon\u0173 kurd\u0173 bendruomen\u0117 taip ir ne\u012fk\u016br\u0117 savo valstyb\u0117s ir gyvena Irane, Irake, Sirijoje ir Turkijoje[10]<\/a>, valstyb\u0119 sukurti pavyko \u010ce\u010d\u0117nijai, ta\u010diau v\u0117liau ji nurodyta Rusijos Federacijos subjektu \u0161ios konstitucijoje, am\u017eiais savo valstybingumo i\u0161takas skai\u010diuojantis Tibetas Kinijos laikomas jos autonominiu regionu.<\/p>\n\n\n\n

Valstyb\u0117s ir tarp j\u0173 klost\u0119si santykiai, kartu su juos ai\u0161kinusiomis teisin\u0117s ir politin\u0117s minties teorijomis ir doktrinomis, i\u0161 esm\u0117s ir buvo tai, kas k\u016br\u0117 tarptautin\u0119 teis\u0119. Valstyb\u0117s buvo jos vieninteliai subjektai vis\u0105 klasikin\u0117s tarptautin\u0117s teis\u0117s laikotarp\u012f, kol 20 a. viduryje \u012f tarptautin\u0117s teis\u0117s aren\u0105 ne\u012f\u017eeng\u0117 tarptautin\u0117s organizacijos, suk\u016brusios mechanizmus siekti nebe pavieni\u0173, o bendr\u0173 tiksl\u0173, tarp kuri\u0173 pirmas ir pagrindinis \u2013 tarptautin\u0117 taika ir saugumas. J\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimo principas visi\u0161kai u\u017edraud\u0117 kar\u0105, o visi gin\u010dai tarp valstybi\u0173, \u012fskaitant d\u0117l teritorij\u0173, turi b\u016bti sprend\u017eiami tik takiai, nors kai kurios valstyb\u0117s, pana\u0161u, nenori to pripa\u017einti.<\/p>\n\n\n\n

Valstybi\u0173 sienos nustatomos tarptautine sutartimi, \u0161alys gali gin\u010d\u0105 d\u0117l sien\u0173 (teritorij\u0173) perduoti tarptautiniam teismui ar arbitra\u017eui (Tarptautiniame Teisingumo Teisme tokio pob\u016bd\u017eio gin\u010dai sudaro \u017eenkli\u0105 vis\u0173 byl\u0173 dal\u012f, ypatingai d\u0117l sien\u0173 j\u016broje \u2013 j\u016bros erdvi\u0173 delimitavimo), sien\u0173 poky\u010dius gali lemti valstybi\u0173 teisi\u0173 per\u0117mimo situacijos (valstybi\u0173 susijungimas, teritorijos atsiskyrimas ir pan.), laisvo taut\u0173 apsisprendimo teis\u0117s \u012fgyvendinimas. Bet kuriuo atveju teis\u0117tos valstybi\u0173 sienos yra valstybi\u0173 laisvos valios pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 pasiekto susitarimo rezultatas. Pretenduojant \u012f valstyb\u0117s status\u0105, reikia atitikti valstybingumo elementus, kurie pagal 1933 m. konvencij\u0105 d\u0117l valstybi\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 (Montevideo konvencij\u0105)[11]<\/a> yra \u0161ie: nuolatiniai gyventojai, apibr\u0117\u017eta teritorija, vald\u017eia ir geb\u0117jimas u\u017emegzti santykius su kitomis valstyb\u0117mis (savaranki\u0161kumas). Dar pageidautinas ir valstybei susik\u016brus pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 \u012fprastas kit\u0173 valstybi\u0173 jos pripa\u017einimas, nors jis pagal deklaracin\u0119 teorij\u0105 nesukuria valstyb\u0117s, nes tik konstatuoja egzistuojan\u010dios valstyb\u0117s buvimo fakt\u0105, o pagal konstitucin\u0119 teorij\u0105 \u2013 b\u016btinas valstyb\u0117s atsiradimui. Valstybingumui svarbu vis\u0173 min\u0117t\u0173 element\u0173 turinys ir tarpusavio s\u0105veika, \u012fskaitant valstyb\u0117s ir tautos ry\u0161\u012f: tauta, kaip valstyb\u0117s vald\u017eios suvereniteto \u0161altinis, kaip teis\u0117s \u012fgyvendinti laisvo apsisprendimo teis\u0119 subjektas.<\/p>\n\n\n\n

Draudimas \u012fgyti teritorijas j\u0117ga yra tiesiogiai susij\u0119s su tarptautin\u0117s teis\u0117s principais \u2013 be laisvo taut\u0173 apsisprendimo, taip pat su draudimu ki\u0161tis \u012f valstyb\u0117s vidaus reikalus, reikalavimu gin\u010dus spr\u0119sti taikiai, sien\u0173 nelie\u010diamumo ir teritorinio vientisumo, kurie yra Jungtini\u0173 Taut\u0173 veiklos principai, tarptautin\u0117s taikos ir saugumo garantas. \u0160ie principai ai\u0161kintini sistemi\u0161kai: taut\u0173 laisvo apsisprendimo principas (daugelio valstybi\u0173 atsiradimo pagrindas) nei\u0161nyk\u0119s ir \u0161iandien, jis taikomas tautoms, tod\u0117l n\u0117ra savaime paneigtas teritorijos vientisumo ir sien\u0173 nelie\u010diamumo princip\u0173, vis tik 20 a. 6-7 de\u0161imtme\u010diuose \u012ftvirtintas ir reglamentuotas kolonij\u0173 kontekste, tod\u0117l \u0161iandien kit\u0173 princip\u0173 kontekste taut\u0173 laisvo apsisprendimo principo \u012fgyvendinimo atsiskiriant nuo valstyb\u0117s galimyb\u0117 da\u017eniausia nagrin\u0117jama nebent kaip ,,gynybin\u0117 secesija\u201c. Kita vertus, tai yra ir konstitucin\u0117s teis\u0117s klausimas. Pagal Europos Tarybos Venecijos komisijos kriterijus, referendumai d\u0117l secesijos galimi tik jei atitinka tos \u0161alies konstitucij\u0105, turi b\u016bti laikomasi inter alia<\/em> demokratijos, teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s princip\u0173[12]<\/a>. Valstybi\u0173 teisi\u0173 per\u0117mimo doktrina tarptautin\u0117je teis\u0117je neturi stipraus paprotinio pagrindo ar vieningos valstybi\u0173 praktikos, reglamentavimas \u0161ioje srityje atsirado v\u0117liau nei subyr\u0117jo Jugoslavijos Socialistin\u0117 Federacin\u0117 Respublika ir Soviet\u0173 S\u0105junga. 1978 m. konvencija d\u0117l valstybi\u0173 teisi\u0173 per\u0117mimo tarptautin\u0117ms sutartims nesulaukia plataus valstybi\u0173 dalyvavimo, kai kuri\u0173 vertinimu, ,,gali likti ne daugiau kaip \u012fdomus istorijos dokumentas\u201c[13]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Nors \u0161iandien \u012fvairias su teritorij\u0173 poky\u010diais susijusias situacijas (param\u0105 separatist\u0173 re\u017eimams, teritorij\u0173 atsiskyrim\u0105 ir pan.) reikia vertinti pagal dabar galiojan\u010dius principus, suprantama, jie galiojo ne visada. Ap\u017evelgiant tarptautin\u0117s teis\u0117s raid\u0105, m\u0117gstama min\u0117ti \u012fdomi\u0105 1494 m. Tordesillas<\/em> sutart\u012f tarp Ispanijos ir Portugalijos, pagal kuri\u0105 did\u017ei\u0173j\u0173 geografini\u0173 atradim\u0173 laikais ,,Naujasis Pasaulis\u201c (Amerikos \u017eemynai), j\u0173 teritorija, gyventojai ir i\u0161tekliai, padalinti \u0161ioms \u0161alims[14]<\/a>. Valstybi\u0173 skai\u010di\u0173 ir j\u0173 teritorijos ribas keit\u0117 svarbiausi pasaulio \u012fvykiai, tarp kuri\u0173 \u2013 Vienos kongresas, Pasauliniai karai ir t.t. I\u0161 esm\u0117s per vis\u0105 klasikin\u0117s tarptautin\u0117s teis\u0117s laikotarp\u012f teritorij\u0173 \u012fgijimas nukariavimu buvo realyb\u0117, dar daugiau, suteikdavo teisin\u012f titul\u0105 \u012f jas. Sienos kito nepaisant gyventoj\u0173 kilm\u0117s, tautyb\u0117s ir ry\u0161i\u0173 su teritorija. Tarptautinis Teisingumo Teismas min\u0117toje 2010 m. konsultacin\u0117je i\u0161vadoje d\u0117l Kosovo nepriklausomyb\u0117s deklaracijos apibendrino: ,,per a\u0161tuoniolikt\u0105, devyniolikt\u0105 am\u017ei\u0173 ir dvide\u0161imtojo prad\u017eioje buvo daugyb\u0117 nepriklausomyb\u0117s deklaracij\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kuriems da\u017enai prie\u0161taravo valstyb\u0117, nuo kurios skelbta nepriklausomyb\u0117. Kartais deklaracijos rezultatas b\u016bdavo naujos valstyb\u0117s paskelbimas, kitais neb\u016bdavo. Vis tik jokiu b\u016bdu valstybi\u0173 praktika nerodo, kad nepriklausomyb\u0117s deklaracijos paskelbimas laikytas prie\u0161taraujan\u010diu tarptautinei teisei. Prie\u0161ingai, valstybi\u0173 praktika \u0161iuo laikotarpiu ai\u0161kiai parodo, kad tarptautin\u0117je teis\u0117je nebuvo draudimo skelbti nepriklausomyb\u0117s deklaracijas. Per antr\u0105j\u0105 dvide\u0161imto am\u017eiaus pus\u0119 taut\u0173 teis\u0117s \u012f apsisprendim\u0105 srityje tarptautin\u0117 teis\u0117 pl\u0117tojosi taip, kad sukurt\u0173 \u0161i\u0105 teis\u0119 \u012f nepriklausomyb\u0119 nesavavald\u017ei\u0173 teritorij\u0173 tautoms ir tautoms, kurios pavergtos u\u017esienio priespaudos, dominavimo ir i\u0161naudojimo\u201c (79 pastraipa).<\/p>\n\n\n\n

Marionetini\u0173 darini\u0173 k\u016brimo praktika formavosi kaip atsakas \u012f bandym\u0105 riboti agresyvaus karo galimyb\u0119, atspind\u0117t\u0105 1928 m. Briano-Kelogo pakte (Briand-Kellogg Pact<\/em>): okupuotose teritorijose buvo kuriami marionetiniai dariniai, kurie v\u0117liau siekdavo ,,prisijungti prie i\u0161vaduotoj\u0173\u201c. 20 a. 2-3 de\u0161imtme\u010diais augus Japonijos ekspansijos \u012f Kinij\u0105 politikai, 1932 m. JAV valstyb\u0117s sekretorius Henry L. Simsonas parei\u0161k\u0117, kad JAV nepripa\u017eins joki\u0173 teritorini\u0173 ar administracini\u0173 poky\u010di\u0173 Kinijoje, u\u017e kuriuos atsakinga Japonija, ir \u0161i neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 ir j\u0173 padarini\u0173 nepripa\u017einimo teorija buvo atspind\u0117ta Taut\u0173 S\u0105jungos Asambl\u0117jos rezoliucijoje. Japonija 1932 m. suk\u016br\u0117 Mand\u017ei\u016brijos karalyst\u0119, kuri\u0105 paskelb\u0117 ,,nepriklausoma\u201c, nors i\u0161 ties\u0173 tai buvo priedanga teritoriniams interesams Kinijoje[15]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iandien valstyb\u0117s turi ai\u0161ki\u0105 pareig\u0105 nepripa\u017einti neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 ir j\u0173 rezultat\u0173, kas, \u017einoma, galioja ir reaguojant \u012f nauj\u0173 ,,respublik\u0173\u201c okupuotose teritorijose ,,susik\u016brim\u0105\u201c. Pati separatistin\u0117 vald\u017eia legitimum\u0105 da\u017enai grind\u017eia deklaracine teorija (pripa\u017einimo nereikia), taut\u0173 apsisprendimo ,,referendumuose\u201c teise, taip pat populiar\u016bs istoriniai argumentai (nors \u0161iuolaikin\u0117 tarptautin\u0117 teis\u0117 istorini\u0173, religini\u0173 ar ka\u017ekada tur\u0117t\u0173 gen\u010di\u0173 ar s\u0105jung\u0173 priklausomyb\u0117s ry\u0161i\u0173 pagr\u012fsti teisei \u012f teritorij\u0105 nem\u0117gsta), o toki\u0173 teritorij\u0173 gyventojai neretai yra pa\u017eeid\u017eiama ir paveikiama \u017emoni\u0173 grup\u0117 (nei\u0161vyk\u0119, negalintys ar neturintys, kur eiti ir pan.).<\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u0119 teis\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 situacij\u0173 ir veiksm\u0173 nepripa\u017einimas, notos, sankcijos, naryst\u0117s organizacijose suspendavimas, pa\u0161alinimas i\u0161 jos, gin\u010d\u0173 sprendimas tarptautiniuose teismuose ir kitais b\u016bdais \u2013 \u012fprastos tarptautin\u0117s teis\u0117s \u012f pa\u017eeidimus reaguoti skirtos priemon\u0117s, pritaikytos ir \u0161\u012fkart atsakant \u012f Rusijos agresij\u0105 Ukrainoje. Nors teis\u0117s prasme okupacija, aneksija ir su jomis susijusi\u0173 neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 teritorijos at\u017evilgiu pasekm\u0117s yra niekin\u0117s ir nesukurian\u010dios joki\u0173 teisi\u0173 \u012f teritorij\u0105, faktine prasme, deja, tokios neteis\u0117tos situacijos linkusios u\u017esit\u0119sti, ilgainiui bandydamos okupacij\u0105 smerkian\u010di\u0173 deklaracij\u0173 ir pasi\u017ead\u0117jim\u0173 pad\u0117ti u\u017epultajai valstybei tvirtyb\u0119 ir \u0161ali\u0173 vienyb\u0119 energetini\u0173, politini\u0173, saugumo ir kit\u0173 implikacij\u0173 fone. Toki\u0105 rizik\u0105 gerai parodo Sakartvelo pavyzdys, \u0161alies, kurios 2008 m. karas su Rusija paliko ,,pasportizacijos\u201c ir ,,borderizacijos\u201c terminus, Piet\u0173 Osetijos ir Abchazijos ,,respublikas\u201c, nepriklausomomis pripa\u017eintas tik Rusijos ir keli\u0173 kit\u0173 \u0161ali\u0173 (pvz., Nikaragvos, Sirijos). Nors po Krymo okupacijos ne viena tarptautin\u0117 organizacija ir dauguma valstybi\u0173 pasmerk\u0117 \u0161i\u0105 aneksij\u0105 (\u012fskaitant param\u0105 separatistams ir imituojamus ,,referendumus\u201c), pavyzd\u017eiui, ,,Nord Stream\u201c dujotiekio projektas buvo \u012fgyvendinamas toliau, o tiltas, sujung\u0119s Krym\u0105 su Rusija, liko. Bet skaud\u017eiausia \u2013 \u017emon\u0117s. Tuomet tarptautin\u0117s organizacijos skelb\u0117 ir dabar prane\u0161a apie didelio masto ir sistemingus \u017eiaurius Rusijos vykdomus \u017emogaus teisi\u0173 ir tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimus Ukrainoje. Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo misija Ukrainoje (UN Human Rights Monitoring Mission in Ukraine, HRMMU<\/em>)[16]<\/a>, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija[17]<\/a> ataskaitose skelbia apie Rusijos Ukrainoje vykdomus \u017emoni\u0173 kankinimus ir kit\u0105 ne\u017emoni\u0161k\u0105 elges\u012f, civili\u0173 \u017eudym\u0105, prievartavimus, pl\u0117\u0161im\u0105, priverstin\u012f asmen\u0173 (\u012fskaitant vaik\u0173) perk\u0117lim\u0105, vadinamuosius ,,filtravimo centrus\u201c ir kit\u0105 tarptautin\u0119 teis\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0105 praktik\u0105. Apibendrinant, pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 Donecko ir Luhansko liaudies respublik\u0173 n\u0117ra, kaip ir Zaporo\u017e\u0117s ar Chersono ,,respublik\u0173\u201c atsiradimas b\u016bt\u0173 neteis\u0117tas, imitavus planuojamus referendumus. Teritorij\u0173 atsiskyrimas nuo Ukrainos negali b\u016bti vietos referendum\u0173 objektas ir pagal Ukrainos Konstitucij\u0105[18]<\/a>. Tokie dariniai negali vadintis valstyb\u0117mis, nes valstybingumo element\u0173 jie neturi ir kitiems jas pripa\u017einti valstyb\u0117mis tarptautin\u0117 teis\u0117 draud\u017eia. \u0160iose teritorijose n\u0117ra atskiros tautos, n\u0117ra kam apsispr\u0119sti, o ir k\u0105 spr\u0119sti, n\u0117ra vald\u017eios teis\u0117tumo ir jos suvereniteto \u0161altinio (tik Rusijos paskirti statytiniai), n\u0117ra jokio valstybingumo pagrindo (atsiskyrimas grind\u017eiant Kosovo pavyzd\u017eiu netaikytinas, kaip kad ir pati Rusijos ,,specialioji operacija\u201c, nes n\u0117ra poreikio k\u0105 nors ginti nuo genocido ar etninio valymo, o net ir toki\u0173 tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173 atveju tarptautin\u0117 teis\u0117 viena\u0161al\u0117s valstyb\u0117s karin\u0117s intervencijos \u012f kit\u0105 valstyb\u0119 teis\u0117s ne\u012ftvirtina; netinka ir valstybi\u0173 teisi\u0173 per\u0117mimo doktrina, nes ji taikoma tik teis\u0117toms situacijoms[19]<\/a>). \u0160iandien, kai skelbiama apie sl\u016bgstant\u012f visuomen\u0117s d\u0117mes\u012f karui Ukrainoje, svarbu toliau remti ir palaikyti \u0161i\u0105 \u0161al\u012f, \u012fskaitant dalyvavim\u0105 Ukrainos bylose prie\u0161 Rusij\u0105 ir siekiant asmen\u0173 atsakomyb\u0117s tarptautiniuose teismuose. Ir i\u0161laikyti budrum\u0105: pareiga nepripa\u017einti joki\u0173 nauj\u0173 ,,respublik\u0173\u201c okupuotose Ukrainos teritorijose ir Rusijos bandym\u0173 jas kurti ,,referendumais\u201c akivaizdi, bet dar geriau b\u016bt\u0173 neleisti joms atsirasti, nes kaip rodo istorija, okupuotose teritorijose pastatytos sienos ir nutiesti (\u012f okupuojan\u010di\u0105 valstyb\u0119) tiltai stovi ilgai, u\u017egrobt\u0173 teritorij\u0173 niekas neskuba gr\u0105\u017einti, taigi laikas negydo, pernelyg da\u017enai palikdamas klausim\u0105 d\u0117l teis\u0117tos pad\u0117ties atk\u016brimo ir teisingumo \u012fgyvendinimo atvir\u0105 neribotam laikui.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> LRT naujienos. Auga \u012ftampa tarp Serbijos ir Kosovo: serb\u0173 prezidentas ragina laikytis taikos, bet persp\u0117ja, kad Serbija nepralaim\u0117s: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1749567\/auga-itampa-tarp-serbijos-ir-kosovo-serbu-prezidentas-ragina-laikytis-taikos-bet-perspeja-kad-serbija-nepralaimes<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> BBC news. Israel-Gaza: Ceasefire holds overnight after days of violence: https:\/\/www.bbc.com\/news\/world-middle-east-62457780<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> LRT naujienos. Taivanas po Kinijos pratyb\u0173 surengs kovos su invazija mokymus:  https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1756394\/taivanas-po-kinijos-pratybu-surengs-kovos-su-invazija-mokymus<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> 2010 m. liepos 22 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacin\u0117 i\u0161vada d\u0117l Kosovo nepriklausomyb\u0117s deklaracijos atitikties tarptautinei teisei (Accordance with international law of the unilateral declaration of independence in respect of Kosovo<\/em>): https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/141\/advisory-opinions<\/a><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> Resolution 1244 (1999) adopted by the Security Council at its 4011th meeting, on 10 June 1999:  https:\/\/digitallibrary.un.org\/record\/274488?ln=en<\/a><\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> 2004 m. liepos 9 d. Tarptautinio Teisingumo Teismo konsultacin\u0117 i\u0161vada d\u0117l sienos okupuotoje Palestinos teritorijoje statymo teisini\u0173 pasekmi\u0173 (Legal Consequences of the Construction of a Wall in the Occupied Palestinian Territory<\/em>): https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/131\/advisory-opinions<\/a><\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Rusija pripa\u017eino separatistines \u201erespublikas\u201c: \u012f Donbas\u0105 atsi\u0173sti rus\u0173 kariai: https:\/\/www.delfi.lt\/video\/uzsienis\/rusija-pripazino-separatistines-respublikas-i-donbasa-atsiusti-rusu-kariai.d?id=89519793<\/a><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> Ukraine: head of occupied Zaporizhzhia plans referendum on joining Russia:  https:\/\/www.theguardian.com\/world\/2022\/aug\/08\/ukraine-head-of-occupied-zaporizhzhia-plans-referendum-on-joining-russia<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> LRT naujienos. Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105: \u201eBayraktar\u201c dronas Vanagas jau Ukrainoje:  https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1734905\/rusijos-karas-pries-ukraina-zelenskis-pabrezia-ukrainos-teritorijos-nebus-derybu-su-rusija-objektu<\/a><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> Kurdai \u2013 tauta be valstyb\u0117s, i\u0161sibars\u010diusi po keturias \u0161alis: https:\/\/kauno.diena.lt\/naujienos\/pasaulis\/ekonomika-ir-politika\/kurdai-tauta-be-valstybes-issibarsciusi-po-keturias-salis-934717<\/a><\/p>\n\n\n\n

[11]<\/a> Convention on Rights and Duties of States adopted by the Seventh International Conference of American States. Signed at Montevideo, December 26th, 1933: https:\/\/www.un-ilibrary.org\/content\/books\/9789210596800s003-c002<\/a><\/p>\n\n\n\n

[12]<\/a>  Josep M. Castell\u00e0-Andreu. The Venice Commission and Referendums on Secession. In Venice Commission Thirty-Year  Quest for Democracy Through Law, 1990-2020<\/em>. P. 159: https:\/\/www.venice.coe.int\/webforms\/documents\/?pdf=CDL-PI(2020)013-bil<\/a><\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Vienna Convention on Succession of States in Respect of Treaties, Vienna, 23 August 1978: https:\/\/legal.un.org\/avl\/ha\/vcssrt\/vcssrt.html<\/a><\/p>\n\n\n\n

[14]<\/a> Treaty of Tordesillas, Jun 7, 1494: https:\/\/education.nationalgeographic.org\/resource\/treaty-tordesillas<\/a><\/p>\n\n\n\n

[15]<\/a> U.S. Department of State Archive. Stimson Doctrine, 1932: https:\/\/2001-2009.state.gov\/r\/pa\/ho\/time\/id\/16326.htm<\/a><\/p>\n\n\n\n

[16]<\/a> Jungtin\u0117s Tautos. OCHA: Ukraine. Situation Report (last updated 3 August 2022): https:\/\/reports.unocha.org\/en\/country\/ukraine\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[17]<\/a> OSCE Releases the Second Expert Mission Report on Human Rights Abuses and International Humanitarian Law Violations in Russia\u2019s War Against Ukraine: https:\/\/www.state.gov\/osce-releases-the-second-expert-mission-report-on-human-rights-abuses-and-international-humanitarian-law-violations-in-russias-war-against-ukraine\/<\/a><\/p>\n\n\n\n

[18]<\/a> Josep M. Castell\u00e0-Andreu. The Venice Commission and Referendums on Secession. In Venice Commission Thirty-Year Quest for Democracy Through Law, 1990-2020<\/em>. P. 161: https:\/\/www.venice.coe.int\/webforms\/documents\/?pdf=CDL-PI(2020)013-bil<\/a><\/p>\n\n\n\n

[19]<\/a>   Vienna Convention on Succession of States in respect of Treaties (1978), 39-40 straipsniai: https:\/\/legal.un.org\/ilc\/texts\/instruments\/english\/conventions\/3_2_1978.pdf<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nors valstybi\u0173 sien\u0173 nelie\u010diamumo ir teritorinio vientisumo principai tarp kit\u0173 tarptautin\u0117s teis\u0117s princip\u0173, \u012ftvirtint\u0173 po Antrojo pasaulinio karo, tur\u0117jo u\u017etikrinti valstybi\u0173 sien\u0173 \u017eem\u0117lapio stabilum\u0105, pastaruoju metu valstybi\u0173 nesutarimai d\u0117l teritorini\u0173 klausim\u0173 itin ry\u0161k\u016bs. Neseniai \u012ftampa kilo tarp Serbijos ir Kosovo: pastarajam \u012fvedus reikalavim\u0105 d\u0117l Serbijos pas\u0173 ir automobili\u0173 numeri\u0173 pakeitimo \u012f i\u0161duodamus Kosovo valstyb\u0117s, Serbijos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":37623,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2946,3058,818,878,270,271],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37620"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37620"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37620\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37622,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37620\/revisions\/37622"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/37623"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37620"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37620"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37620"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}