{"id":37530,"date":"2022-08-02T21:54:51","date_gmt":"2022-08-02T18:54:51","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=37530"},"modified":"2022-08-02T21:54:53","modified_gmt":"2022-08-02T18:54:53","slug":"akciniu-bendroviu-istatymo-pakeitimai-kaip-papildoma-inercija-smulkiajam-ir-vidutiniam-verslui","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/08\/02\/akciniu-bendroviu-istatymo-pakeitimai-kaip-papildoma-inercija-smulkiajam-ir-vidutiniam-verslui\/","title":{"rendered":"Akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo pakeitimai kaip papildoma inercija smulkiajam ir vidutiniam verslui"},"content":{"rendered":"\n<p>Ne paslaptis, kad jau ne kart\u0105 nuaid\u0117j\u0119 teiginiai apie Lietuv\u0105 kaip finansini\u0173 technologij\u0173 centr\u0105 buvo s\u0105lygoti palankios terp\u0117s \u0161io tipo verslui suk\u016brimu. \u012e toki\u0105 pl\u0117tr\u0105 \u012fsitrauk\u0117 tiek \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, tiek pagrindin\u0117 prie\u017ei\u016bros institucija \u2013 Lietuvos bankas.<\/p>\n\n\n\n<p>O \u0161tai neseniai Lietuvoje pristatyti vieno pagrindini\u0173 korporatyvin\u0117s teis\u0117s akto \u2013 Lietuvos Respublikos <a>akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo <\/a>\u2013 pakeitim\u0173 projektai. K\u0105 jie rei\u0161kia m\u016bs\u0173 ekonomikai ir smulkiajam bei vidutiniam Lietuvos verslui?<\/p>\n\n\n\n<p>Aptarkime kai kuriuos reik\u0161mingesnius planuojamus pakeitimus pla\u010diau.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Nuotoliniai akcinink\u0173 susitikimai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pakeitimus padiktavo ir pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u012fvykiai. Pla\u010diai i\u0161populiar\u0117j\u0119s nuotolinis bendravimas nei\u0161vengiamai tapo ir korporatyvinio valdymo dalimi.<\/p>\n\n\n\n<p>D\u0117l \u0161ios aplinkyb\u0117s si\u016bloma nustatyti, kad akcininkai (akcinink\u0173 grup\u0117), kuriems priklausan\u010dios akcijos suteikia ne ma\u017eiau kaip 1\/10 vis\u0173 bals\u0173 (jei tai akcinink\u0173 grup\u0117 \u2013 1\/10 j\u0173 kartu turim\u0173 vis\u0173 bals\u0173), tur\u0117t\u0173 teis\u0119 pareikalauti bendrov\u0117s, kad b\u016bt\u0173 sudaryta galimyb\u0117 dalyvauti visuotiniame akcinink\u0173 susirinkime ir jame balsuoti elektronini\u0173 ry\u0161i\u0173 priemon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p>Esant vis\u0173 akcinink\u0173 sutarimui, bendrov\u0117s \u012fstatuose bus galima numatyti, kad tokie susirinkimai b\u016bt\u0173 organizuojami tik elektronini\u0173 ry\u0161i\u0173 priemon\u0117mis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>U\u017edarosios akcin\u0117s bendrov\u0117s \u012fstatinis kapitalas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Taip pat didinamas u\u017edarosios akcin\u0117s bendrov\u0117s, kaip juridinio asmens teisin\u0117s formos, patrauklumas. \u012estatymo projektu si\u016bloma suma\u017einti minimal\u0173 \u012fstatin\u012f kapital\u0105, reikaling\u0105 u\u017edarajai akcinei bendrovei \u012fsteigti (nuo 2&nbsp;500 Eur iki 1&nbsp;000 Eur).<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje minimalaus \u012fstatinio kapitalo reikalavimas, kaip ir daugelyje kit\u0173 valstybi\u0173, gali b\u016bti vertinamas kaip skirtas \u201etu\u0161\u010di\u0173\u201c \u012fmoni\u0173 steigimo, galimo nes\u0105\u017einingumo u\u017ekardymui. Diskutuotina, ar tokio dyd\u017eio minimalus \u012fstatinis kapitalas (tiek prie\u0161 numatomus pakeitimus, tiek po j\u0173) praktikoje suveikt\u0173 kaip \u012fmon\u0117s kreditori\u0173 interes\u0173 apsaugos garantas. Tod\u0117l manytina, kad po pakeitim\u0173 \u012fsigaliojimo Lietuva tapt\u0173 labiau patrauklia jurisdikcija, lyginant su tomis, kurios apskritai nekelia reikalavimo akcininkams sukurti aptariam\u0105 pradin\u012f \u201efond\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>Vietos mastu galime tik\u0117tis ma\u017e\u0173j\u0173 bendrij\u0173 skai\u010diaus augimo atosl\u016bgio. Steigimo ka\u0161tams suma\u017e\u0117jus, verslas galimai atid\u017eiau svarstyt\u0173 u\u017edarosios akcin\u0117s bendrov\u0117s steigim\u0105, d\u0117l to pavykt\u0173 i\u0161vengti kai kuri\u0173 ma\u017e\u0173j\u0173 bendrij\u0173 tr\u016bkum\u0173, pavyzd\u017eiui, aplinkyb\u0117s, kad ma\u017eosios bendrijos steig\u0117jais gali b\u016bti ne daugiau kaip 10 fizini\u0173 asmen\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Privilegijuotosios akcijos<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje taip pat siekiama sukurti daugiau laisv\u0117s bendrov\u0117ms i\u0161leid\u017eiant privilegijuot\u0105sias akcijas. \u0160ios akcijos, nors pripa\u017e\u012fstamos tiek bendrosios, tiek kontinentin\u0117s teis\u0117s valstyb\u0117se, Lietuvoje n\u0117ra pla\u010diai taikomos d\u0117l nelankstaus teisinio reguliavimo.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iuo metu viena pagrindini\u0173 privilegijuot\u0173j\u0173 akcij\u0173 savybi\u0173 \u2013 j\u0173 savininkams suteikiama pirmenyb\u0117 prie\u0161 paprast\u0173j\u0173 akcij\u0173 savininkus paskirstant bendrov\u0117s peln\u0105. Visgi pagal galiojant\u012f reguliavim\u0105, privilegijuot\u0173j\u0173 akcij\u0173 savininkai gali gauti fiksuot\u0105 dividendo dyd\u012f procentais, skai\u010diuojam\u0105 nuo akcijos nominalios vert\u0117s. Investiciniu po\u017ei\u016briu tai ne visuomet naudinga. Bendrovei generuojant daug pelno, toks prieaugis neatsispindi privilegijuot\u0173j\u0173 akcij\u0173 savinink\u0173 gaunamuose dividenduose. \u0160\u012f netobulum\u0105 norima spr\u0119sti bendrov\u0117ms suteikiant laisv\u0119 nusistatyti dividendo apskai\u010diavimo tvark\u0105 \u012fstatuose.<\/p>\n\n\n\n<p>Be to, Seimui patvirtinus \u012fstatymo projekt\u0105, bendrov\u0117s tur\u0117s diskrecijos teis\u0119 nuspr\u0119sti ir pareig\u0105 \u012fstatuose numatyti teises, su kuriomis susies privilegijuot\u0105sias akcijas. Pavyzd\u017eiui, akcijos gal\u0117s b\u016bti i\u0161leid\u017eiamos su balsavimo teise (kurios \u012fprastai dabar tokios akcijos nesuteikia, tai paprast\u0173j\u0173 akcij\u0173 bruo\u017eas) arba bus leid\u017eiama balsuoti tik kai kuriais klausimais, galb\u016bt jomis bus suteikiami keli balsai vietoj vieno.<\/p>\n\n\n\n<p>Bendrov\u0117s taip pat gal\u0117s i\u0161leisti keli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 privilegijuot\u0105sias akcijas, jas konvertuoti tarpusavyje, t. y. ne tik \u012f paprast\u0105sias akcijas.<\/p>\n\n\n\n<p>Tik\u0117tina, kad Bendrov\u0117s, ie\u0161kodamos joms priimtiniausio sprendimo ir siekdamos atliepti u\u017esienio investuotoj\u0173 poreikius, atsigr\u0119\u0161 \u012f kit\u0173 valstybi\u0173 praktik\u0105 (pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzij\u0105, Vokietij\u0105, Jungtin\u0119 Karalyst\u0119). Tokios akcijos taps ne tik alternatyva skolinimuisi, bet ir \u012fgis \u012fvairesn\u012f funkcionalum\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Privalomas akcij\u0173 pirkimas\/pardavimas <\/em><\/strong><strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Privalomo akcij\u0173 pirkimo teis\u0117 (ang. <em>sell-out right<\/em>) ir privalomo akcij\u0173 pardavimo teis\u0117 (ang. <em>squeeze-out right<\/em>) yra viena kit\u0105 atliepian\u010dios. Tai rei\u0161kia, kad esant teisei pirkti akcijas, turi egzistuoti pareiga jas parduoti. Ir atvirk\u0161\u010diai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160is institutas jau yra pa\u017e\u012fstamas akcin\u0117ms bendrov\u0117ms, kuri\u0173 akcijomis leid\u017eiama prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Lietuvos Respublikos vertybini\u0173 popieri\u0173 \u012fstatymas numato akcininko, turin\u010dio 95 procentus vis\u0173 bals\u0173, teis\u0119 i\u0161 smulki\u0173j\u0173 tokio emitento akcinink\u0173 \u012fsigyti j\u0173 valdomas balsavimo teis\u0119 suteikian\u010dias akcijas. Atitinkamai, kontroliuojantis akcininkas turi i\u0161pirkti smulki\u0173j\u0173 akcinink\u0173 akcijas, jei \u0161ie to reikalauja.<\/p>\n\n\n\n<p>Jei \u012fstatymo projekto pakeitimai b\u016bt\u0173 patvirtinti Seimo, tokiu akcij\u0173 pirkimo-pardavimo mechanizmu gal\u0117t\u0173 d\u017eiaugtis ir akcin\u0117s bendrov\u0117s, kurios pagal teis\u0117s aktus nelaikomos emitentais, bei u\u017edarosios akcin\u0117s bendrov\u0117s. Teis\u0117ms \u012fgyvendinti b\u016bt\u0173 nustatytas ribojimas laike \u2013 3 m\u0117nesiai po to, kai yra pasiekiama 95 procent\u0173 riba.<\/p>\n\n\n\n<p>Smulkiesiems akcininkams tai signalizuoja galimyb\u0119 pasitraukti i\u0161 bendrov\u0117s valdymo u\u017e tai jiems teisingai atlyginant. Ta\u010diau teigti, kad pakeitimai i\u0161imtinai susij\u0119 su smulki\u0173j\u0173 akcinink\u0173 apsauga \u2013 n\u0117ra visi\u0161kai tikslu. Neretai susiduriama su formalumais, atsirandan\u010diais laikantis \u012fstatymo raid\u0117s (pavyzd\u017eiui, tik formaliai organizuojami visuotiniai akcinink\u0173 susirinkimai). Tai \u012fvairi\u0173 resurs\u0173 reikalaujantys atvejai, ma\u017einantys bendrov\u0117s valdymo efektyvum\u0105. To b\u016bt\u0173 galima i\u0161vengti.<\/p>\n\n\n\n<p>Papildomai svarbu atskirti numatomus pakeitimus nuo priverstinio akcij\u0173 pardavimo, reguliuojamo Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu. Pamin\u0117tina, kad \u012fstatymo projektu numatomo privalomo akcij\u0173 pirkimo\/pardavimo teis\u0117 atsirast\u0173 jos nesiejant su akcininko veikimu nes\u0105\u017einingai arba prie\u0161ingai juridinio asmens veiklos tikslams.<\/p>\n\n\n\n<p><strong><em>Pirmumo teis\u0117s \u012fsigyti bendrov\u0117s akcijas at\u0161aukimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pagal \u0161iuo metu galiojant\u012f reguliavim\u0105, vienas i\u0161 bendrov\u0117s akcij\u0173 perleidimo tretiesiems asmenims ypatum\u0173 yra tas, kad tokiu atveju reikia u\u017etikrinti kit\u0173 akcinink\u0173 pirmumo teis\u0119 \u012fsigyti parduodamas akcijas. I\u0161 to seka \u012fvair\u016bs akcinink\u0173 informavimo apie parduodamas akcijas ir susij\u0119 reikalavimai.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvos teismai pirmumo teis\u0117s reikalingum\u0105 ai\u0161kina kaip galimyb\u0119 pasirinkti savo partnerius, kontroliuoti bendrov\u0117s dalyvi\u0173 skai\u010di\u0173 (\u012fskaitant galimyb\u0119 i\u0161laikyti ma\u017eesn\u012f akcinink\u0173 skai\u010di\u0173, d\u0117l ko operatyviau priimami strateginiai sprendimai). &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iame kontekste kiek g\u0105sdinanti atrodo \u012fstatymo norma, leid\u017eianti nustatyti kitoki\u0105 nei \u012fstatyme numatyta akcij\u0173 perleidimo tvark\u0105, ir kelia klausim\u0105 d\u0117l galimyb\u0117s at\u0161aukti pirmumo teis\u0119. \u012estatymo projektu \u0161i abejon\u0117 i\u0161sklaidoma ir ekspliciti\u0161kai nurodoma, kad tokia teis\u0117 gali b\u016bti at\u0161aukta. \u201eKitokia tvarka\u201c taip pat gali apimti, pavyzd\u017eiui, trumpesni\u0173 ar ilgesni\u0173 nei \u012fstatyminiai termin\u0173, per kuriuos akcininkai turi galimyb\u0119 pasinaudoti pirmumo teise, nustatym\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117l to i\u0161lieka klausimas, kiek dr\u0105siai tokia galimybe naudosis u\u017edarosios akcin\u0117s bendrov\u0117s ir ar akcininkai bus suinteresuoti toki\u0105 tvark\u0105 nusta\u010diusia \u012fmone. Be to, pakeitimais neatsakomi kai kurie susij\u0119 klausimai, pavyzd\u017eiui, ar pirmumo teis\u0117 gali b\u016bti at\u0161aukta arba ribojimai susij\u0119 su tokia teise gali b\u016bti nustatyti tik daliai akcinink\u0173. &nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160ios ir kitos naujov\u0117s, kurios b\u016bt\u0173 nustatytos \u012fstatymu, gal ir neleid\u017eia prognozuoti, kurio ekonomikos sektoriaus augimas b\u016bt\u0173 paveiktas labiausiai, ta\u010diau tai neabejotinai skatint\u0173 kapitalo jud\u0117jim\u0105 \u012f Lietuv\u0105. Lietuva tokiu b\u016bdu rim\u010diau \u201eapsiginkluot\u0173\u201c kapitalo dalybose su kaimyn\u0117mis valstyb\u0117mis, kai investuotojai svarsto jiems patraukliausi\u0105 jurisdikcij\u0105, ypatingai kai tokios \u0161alys kaip Latvija, Estija taip pat per\u017ei\u016bri savo \u012fstatymin\u0119 baz\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Pareng\u0117 ILAW LEXTAL partner\u0117 D\u017eiuginta Bal\u010di\u016bn\u0117 ir ILAW LEXTAL teisinink\u0117 Meda Komkait\u0117<\/em> <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ne paslaptis, kad jau ne kart\u0105 nuaid\u0117j\u0119 teiginiai apie Lietuv\u0105 kaip finansini\u0173 technologij\u0173 centr\u0105 buvo s\u0105lygoti palankios terp\u0117s \u0161io tipo verslui suk\u016brimu. \u012e toki\u0105 pl\u0117tr\u0105 \u012fsitrauk\u0117 tiek \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, tiek pagrindin\u0117 prie\u017ei\u016bros institucija \u2013 Lietuvos bankas. O \u0161tai neseniai Lietuvoje pristatyti vieno pagrindini\u0173 korporatyvin\u0117s teis\u0117s akto \u2013 Lietuvos Respublikos akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo \u2013 pakeitim\u0173 projektai. &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":14467,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[659,87],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37530"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=37530"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37530\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37531,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/37530\/revisions\/37531"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/14467"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=37530"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=37530"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=37530"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}