{"id":36669,"date":"2022-05-30T08:05:00","date_gmt":"2022-05-30T05:05:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36669"},"modified":"2022-05-29T19:22:57","modified_gmt":"2022-05-29T16:22:57","slug":"naujausia-lat-praktika-nuo-darbo-teises-klausimu-iki-uzstatytos-valstybines-zemes-pardavimo-ne-aukciono-budu-salygu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/05\/30\/naujausia-lat-praktika-nuo-darbo-teises-klausimu-iki-uzstatytos-valstybines-zemes-pardavimo-ne-aukciono-budu-salygu\/","title":{"rendered":"Naujausia LAT praktika: nuo darbo teis\u0117s klausim\u0173 iki u\u017estatytos valstybin\u0117s \u017eem\u0117s pardavimo ne aukciono b\u016bdu s\u0105lyg\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje<\/a> d\u0117l darbo sutarties s\u0105lygos\u00a0\u2013\u00a0darbo funkcij\u0173 atlikimo vietos\u00a0\u2013\u00a0pakeitimo ir darbuotojo nesutikimo\u00a0su \u0161iuo pakeitimu\u00a0padarini\u0173,\u00a0ai\u0161kinta,\u00a0kad darbdavys turi teis\u0119 nutraukti neterminuot\u0105 arba terminuot\u0105 darbo sutart\u012f prie\u0161 termin\u0105\u00a0DK 57 straipsnio\u00a0pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalt\u0117s)\u00a0jeigu egzistuoja \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 visuma\u00a0\u2013\u00a0darbuotojo darbo s\u0105lygoms pakeisti\u00a0reikalingas\u00a0jo ra\u0161ytinis\u00a0sutikimas\u00a0(DK\u00a045\u00a0straipsnio 1 dalis),\u00a0darbdavio si\u016blymas keisti darbo s\u0105lygas yra pagr\u012fstas reik\u0161mingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio b\u016btinumo prie\u017eastimis\u00a0(DK 57 straipsnio\u00a06 dalis);\u00a0darbuotojas ra\u0161ytinio sutikimo\u00a0per nustatyt\u0105 termin\u0105\u00a0nepateikia arba\u00a0atsisako\u00a0j\u012f\u00a0i\u0161duoti\u00a0(DK\u00a045\u00a0straipsnio 2 dalis).\u00a0Taigi,\u00a0\u012fstatymas nustato galimyb\u0119 atleisti darbuotoj\u0105\u00a0DK 57 straipsnio\u00a0pagrindu, kai pastarasis atsisako dirbti\u00a0ne bet kokiomis pakeistomis darbo s\u0105lygomis, o tik tomis, kurioms pakeisti reikalingas jo ra\u0161ytinis sutikimas\u00a0(DK 45 straipsnio\u00a01 dalis). Darbdaviui siekiant pakeisti\u00a0kitas, negu nurodyta\u00a0DK\u00a045\u00a0straipsnio 1 dalyje,\u00a0darbo s\u0105lygas, darbuotojo ra\u0161ytinis sutikimas\u00a0nereikalingas. Toks ai\u0161kinimas vis\u0173 pirma\u00a0grind\u017eiamas teisinio apibr\u0117\u017etumo principu, nes pa\u010dioje\u00a0DK 45 straipsnio\u00a04 dalies nuostatoje, reglamentuojan\u010dioje kit\u0173 negu\u00a0DK 45 straipsnio\u00a01 dalyje nurodyt\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 pakeitim\u0105, reikalavimo\u00a0gauti\u00a0darbuotojo ra\u0161ytin\u012f\u00a0sutikim\u0105\u00a0n\u0117ra.\u00a0Be to,\u00a0sistemi\u0161kai analizuojant\u00a0DK 45 straipsnio\u00a0strukt\u016brines\u00a0dalis,\u00a0teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu,\u00a0\u0161io straipsnio 4\u00a0dalyje nurodyt\u0173 s\u0105lyg\u0173 individuali svarba darbuotojui,\u00a0lyginant\u00a0jas su\u00a0konkre\u010diai i\u0161vardytomis s\u0105lygomis\u00a01 dalyje, yra ma\u017eesn\u0117\u00a0\u2013 darbdavio inicijuojami\u00a0poky\u010diai\u00a0paprastai\u00a0yra minimal\u016bs (darbuotojas perkeliamas \u012f kit\u0105 skyri\u0173, kabinet\u0105, kei\u010diamas jo pavaldumas, darbo priemon\u0117s, \u012frankiai)\u00a0arba,\u00a0pasikeitus darbo organizavim\u0105 reglamentuojan\u010dioms taisykl\u0117ms,\u00a0yra\u00a0nei\u0161vengiami\u00a0(pavyzd\u017eiui,\u00a0d\u0117l teis\u0117s akt\u0173 reikalavim\u0173 darbo saugai pakeitimo b\u016btina koreguoti\u00a0esamus\u00a0darbo organizavimo procesus),\u00a0arba tokie galimi b\u016bsimi poky\u010diai jau buvo aptarti\u00a0darbo sutarties sudarymo metu\u00a0ir darbuotojui\u00a0tuo metu buvo\u00a0priimtini bei suderinti jo laisva valia\u00a0(pavyzd\u017eiui, kilnojamojo pob\u016bd\u017eio darbas).\u00a0\u012evertinusi visa tai, kas i\u0161d\u0117styta, teis\u0117j\u0173 kolegija\u00a0nusprend\u0117, kad\u00a0darbuotojas,\u00a0nesutik\u0119s dirbti pakeistomis kitomis, negu nurodyta\u00a0DK 45 straipsnio\u00a01 dalyje, darbo s\u0105lygomis,\u00a0ne\u012fgyja teis\u0117s reikalauti j\u012f atleisti i\u0161 darbo\u00a0DK 57 straipsnio\u00a0pagrindu. <\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173,\u00a0reglamentuojan\u010di\u0173 darb\u0105\u00a0keliems darbdaviams,\u00a0netesyb\u0173 u\u017e u\u017edelst\u0105 atsiskaityti su\u00a0darbuotoju\u00a0laik\u0105\u00a0pasibaigus darbo santykiams\u00a0mok\u0117jim\u0105, priminta, kad teis\u0117s doktrinoje nurodoma,\u00a0kad darbo keliems darbdaviams sutartis yra tokia darbo sutartis, kurioje darbuotojas \u012fsipareigoja savo darbo funkcij\u0105 atlikti keliems darbdaviams, paklusdamas jiems visiems vienu metu (darbo laiko norma nedalijama), ar kiekvienam atskirai tam skirt\u0105 darbo laiko normos dal\u012f (darbo laiko norma dalijama), o darbdaviai \u012fsipareigoja u\u017e tai atlyginti. \u0160ios\u00a0sutarties tikslas \u2013 sudaryti s\u0105lygas keliems darbdaviams \u012fdarbinti vien\u0105 darbuotoj\u0105, atliekant\u012f savo darbo funkcij\u0105 atskirai kiekvienam arba vienu metu visiems darbdaviams, arba taip, kad jo atliekama darbo funkcija naudot\u0173si keli darbdaviai vienu metu ar i\u0161 anksto neapibr\u0117\u017etu laiku. Svarbus tokios sutarties po\u017eymis \u2013 \u012fmoni\u0173 bendras tikslas, leid\u017eiantis vienam darbuotojui atlikti darb\u0105 taip, kad tuo pa\u010diu metu tenkint\u0173 j\u0173 bendrus arba keli\u0173 \u012fmoni\u0173 interesus. Teis\u0117j\u0173 kolegija\u00a0nusprend\u0117, kad teismai, vertindami\u00a0byloje esan\u010dius \u012frodymus ir\u00a0nustatydami\u00a0reik\u0161mingas\u00a0faktines bylos aplinkybes, susijusias su ie\u0161kov\u0173 fakti\u0161kai atliekam\u0173 darbo funkcij\u0173 pob\u016bd\u017eiu,\u00a0nepa\u017eeid\u0117\u00a0\u012frodin\u0117jimo ir \u012frodym\u0173 vertinimo taisykli\u0173\u00a0bei d\u0117l j\u0173 taikymo\u00a0nenukrypo nuo kasacinio teismo\u00a0suformuotos praktikos. Teismai\u00a0tinkamai kvalifikavo \u0161ali\u0173 teisinius santykius,\u00a0padarydami\u00a0i\u0161vad\u0105, jog\u00a0tarp ie\u0161kov\u0173 ir atsakovi\u0173\u00a0fakti\u0161kai\u00a0susiklost\u0117 darbo keliems darbdaviams teisiniai santykiai, tod\u0117l\u00a0prievol\u0117 atsisakyti su ie\u0161kovais u\u017e\u00a0gin\u010do laikotarpiu\u00a0atlikt\u0105 darb\u0105\u00a0kilo abiem atsakov\u0117ms\u00a0lygiomis dalimis.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Kasacinio teismo praktikoje i\u0161ai\u0161kinta, kad\u00a0DK 147 straipsnio\u00a02 dalies\u00a0normos tikslas\u00a0\u2013\u00a0u\u017etikrinti darbuotojo teis\u0119 \u012f jam priklausan\u010di\u0173 sum\u0173 gavim\u0105 (i\u0161mok\u0117jim\u0105) laiku, t. y. laiku \u012fvykstant\u012f atsiskaitym\u0105 su darbuotoju. Darbdaviui, laiku neatsiskai\u010diusiam su darbuotoju, taikomos\u00a0DK\u00a0147\u00a0straipsnyje nustatytos sankcijos, kuriomis siekiama kompensuoti darbuotojui jo praradimus, atsiradusius d\u0117l darbdavio pareigos pa\u017eeidimo. Lingvisti\u0161kai ai\u0161kinant\u00a0DK 147 straipsnio\u00a02 dalies norm\u0105, akivaizdu, kad ji yra imperatyvaus pob\u016bd\u017eio, joje vartojama s\u0105voka\u00a0privalo mok\u0117ti netesybas<\/em>\u00a0rodo \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo ketinim\u0105 nustatyti pareig\u0105 darbdaviui mok\u0117ti netesybas esant normos hipotez\u0117je susiklos\u010diusioms aplinkyb\u0117ms: 1) darbo santyki\u0173 pasibaigimas, 2) v\u0117lavimas atsiskaityti su darbuotoju ne d\u0117l darbuotojo kalt\u0117s.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l servituto nustatymo, taip pat nuostoli\u0173\u00a0d\u0117l negal\u0117jimo naudotis nekilnojamuoju turtu\u00a0atlyginimo, pa\u017eym\u0117ti, kad\u00a0servituto santykiai reglamentuojami laikantis minimalaus savininko teisi\u0173 ribojimo principo; servitutu gali b\u016bti suteikiamos tik tokios teis\u0117s, kurios yra objektyviai b\u016btinos vie\u0161pataujan\u010diajam daiktui naudoti pagal jo paskirt\u012f. Vie\u0161pataujan\u010diojo daikto savininkui negali b\u016bti suteikiamos teis\u0117s, neatitinkan\u010dios \u0161i\u0173 kriterij\u0173, toki\u0173 teisi\u0173 suteikimas prie\u0161taraut\u0173 interes\u0173 derinimo ir proporcingumo principams ir reik\u0161t\u0173 nepagr\u012fst\u0105 tarnaujan\u010diojo daikto savininko teisi\u0173 suvar\u017eym\u0105. Ie\u0161kovo argumentas d\u0117l\u00a0b\u016btinumo vienoje gyvenamojo namo fasado dalyje nustatyti 2,39 m plo\u010dio servitut\u0105, siekiant pastat\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117ti, remontuoti ir tinkamai naudoti,\u00a0nepagrind\u017eia\u00a0objektyvaus b\u016btinumo b\u016btent pietvakarin\u0117je \u017eem\u0117s sklypo dalyje nustatyti\u00a0tokio\u00a0plo\u010dio pra\u0117jim\u0105.\u00a0Atkreiptinas d\u0117mesys, kad siekis patogiau naudoti gyvenam\u0105j\u012f nam\u0105 negali lemti objektyviai neb\u016btin\u0173 tarnaujan\u010diojo\u00a0\u017eem\u0117s sklypo ribojim\u0173. <\/p>\n\n\n\n

Kasaciniame skunde nurodoma, kad\u00a0ie\u0161kovas,\u00a0investav\u0119s \u012f nekilnojamojo turto \u012fgijim\u0105\u00a0didel\u0119\u00a0pinig\u0173 sum\u0105, ilg\u0105 laik\u0105 negal\u0117damas turtu naudotis bei jo\u00a0valdyti d\u0117l atsakov\u0173 neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173\u00a0ir kartu negal\u0117damas\u00a0atgauti \u012f turt\u0105 investuot\u0173\u00a0pinig\u0173, patyr\u0117 nuostoli\u0173,\u00a0tod\u0117l \u0161ie turi b\u016bti atlyginti\u00a0CK 6.261 straipsnio\u00a0pagrindu.\u00a0Ie\u0161kovas argumentuoja, kad byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teismai nepagr\u012fstai\u00a0procesiniuose sprendimuose\u00a0nepasisak\u0117 d\u0117l \u0161i\u0173 nuostoli\u0173 atlyginimo. Teis\u0117j\u0173 kolegija\u00a0nurod\u0117, kad kadangi \u0161is\u00a0ie\u0161kovo reikalavimas\u00a0yra i\u0161vestinis i\u0161 nuostoli\u0173 atlyginimo reikalavimo, tod\u0117l byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teismai,\u00a0netenkindami ie\u0161kovo reikalavimo atlyginti nuostolius\u00a0d\u0117l\u00a0negaut\u0173\u00a0pajam\u0173\u00a0nei\u0161nuomojus gyvenamojo\u00a0namo,\u00a0pagr\u012fstai\u00a0netenkino ir\u00a0reikalavimo priteisti\u00a0pal\u016bkanas.\u00a0 I\u0161vestiniu reikalavimu gali b\u016bti pripa\u017eintas tiek reikalavimas, kuris negali b\u016bti savaranki\u0161ko ie\u0161kinio dalyku, tiek reikalavimas, pagal savo pob\u016bd\u012f galintis b\u016bti savaranki\u0161ko ie\u0161kinio dalyku, ta\u010diau, vertinant j\u012f konkre\u010dioje byloje pareik\u0161t\u0173 reikalavim\u0173 visumos kontekste, neatsiejamai susietas su pagrindiniu reikalavimu, t. y. pagrindas j\u012f tenkinti, atsi\u017evelgiant \u012f konkre\u010dioje byloje pareik\u0161to ie\u0161kinio dalyk\u0105 ir pagrind\u0105, atsiranda tik tada, jei yra tenkinamas pagrindinis ie\u0161kinio reikalavimas.\u00a0Kadangi pagrindinio reikalavimo atmetimo faktas savaime lemia, jog\u00a0i\u0161vestinis reikalavimas\u00a0teismo negali b\u016bti tenkinamas, teismo sprendime n\u0117ra reikalinga nurodyti papildomus i\u0161vestinio reikalavimo atmetimo motyvus.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje d\u0117l\u00a0teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 privalomojo sveikatos draudimo galiojim\u0105, kai asmuo laiku nesumoka privalomojo sveikatos draudimo \u012fmokos ir atitinkamu laikotarpiu pasinaudoja sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugomis, atkreiptas d\u0117mesys, jog teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu,\u00a0nagrin\u0117jamu atveju taip pat aktualus kalt\u0117s, kaip\u00a0vienos\u00a0civilin\u0117s atsakomyb\u0117s s\u0105lyg\u0173 viseto,\u00a0klausimas.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegija konstatuota, kad, atsi\u017evelgiant \u012f nagrin\u0117jam\u0173 santyki\u0173 specifik\u0105, jiems taikytino teisinio reglamentavimo sud\u0117tingum\u0105, ie\u0161kov\u0117s ir kit\u0173 u\u017e sveikatos draudimo sistem\u0105 atsaking\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 elgesys vertintinas kaip neatitinkantis taikytin\u0173 princip\u0173 ir suponuojantis kreditoriaus\u00a0\u2013\u00a0valstyb\u0117s kalt\u0119. Aplinkyb\u0117s\u00a0sudar\u0117 atsakovei\u00a0klaiding\u0105\u00a0l\u016bkest\u012f d\u0117l jos\u00a0draustumo\u00a0privalomuoju sveikatos draudimu, jos veiksmai, atsi\u017evelgiant \u012f susiklos\u010diusi\u0105\u00a0individuali\u0105\u00a0situacij\u0105,\u00a0vertintini kaip pakankamai r\u016bpestingi ir\u00a0paneigiantys\u00a0jos\u00a0kalt\u0119 d\u0117l sveikatos draudimo \u012fmokos mok\u0117jimo tvarkos pa\u017eeidimo.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 teis\u0119 sk\u0173sti teismo nutart\u012f,\u00a0kuria patvirtintas restrukt\u016brizavimo plano pakeitimas, nuspr\u0119sta, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas\u00a0netinkamai ai\u0161kino ir taik\u0117 JAN\u012e \u012ftvirtintas pereinam\u0105sias nuostatas d\u0117l nemokumo proces\u0173 ir d\u0117l \u0161ios prie\u017easties nepagr\u012fstai\u00a0nusprend\u0117, kad d\u0117l parei\u0161k\u0117jos teis\u0117s paduoti atskir\u0105j\u012f skund\u0105 d\u0117l pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria patvirtinti restrukt\u016brizavimo plano pakeitimai, \u0161iuo atveju turi b\u016bti sprend\u017eiama pagal \u012eR\u012e\u00a0normas.\u00a0Neteisingai pritaik\u0119s\u00a0gin\u010do klausimo sprendimui\u00a0taikytin\u0105\u00a0teis\u0117s akt\u0105, apeliacin\u0117s instancijos teismas\u00a0nepagr\u012fstai\u00a0nusprend\u0117, kad\u00a0\u0161ioje byloje priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra galutin\u0117 ir neskund\u017eiama,\u00a0ir nepagr\u012fstai\u00a0nutrauk\u0117 d\u0117l jos prad\u0117t\u0105 apeliacin\u012f proces\u0105.\u00a0JAN\u012e 111 straipsnio 5 dalies norma, \u012ftvirtinanti teis\u0119 apsk\u0173sti pirmosios instancijos teismo nutart\u012f, kuria patvirtintas restrukt\u016brizavimo planas ar jo pakeitimai, \u012fsigaliojo nuo 2020 m. sausio 1 d., nes \u0161iai normai n\u0117ra nustatyta v\u0117lesnio \u012fsigaliojimo i\u0161imtis.\u00a0Taigi, d\u0117l parei\u0161k\u0117jos procesin\u0117s teis\u0117s paduoti atskir\u0105j\u012f skund\u0105 d\u0117l\u00a0\u0160iauli\u0173 apygardos teismo 2021 m. liepos 1 d. nutarties, kuria patvirtinti restrukt\u016brizavimo plano pakeitimai, tur\u0117jo b\u016bti sprend\u017eiama pagal\u00a0JAN\u012e 111 straipsnio 5 dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173\u00a0pastatais, statiniais ar \u012frenginiais u\u017estatytos valstybin\u0117s \u017eem\u0117s pardavimo ne aukciono b\u016bdu s\u0105lyg\u0173, nuspr\u0119sta, kad\u00a0i\u0161\u00a0teism\u0173 nustatyt\u0173\u00a0aplinkybi\u0173\u00a0darytina\u00a0i\u0161vada,\u00a0jog\u00a0ie\u0161kovas\u00a0sau priklausant\u012f\u00a0statin\u012f\u00a0naudoja\u00a0pagal paskirt\u012f\u00a0tik minimaliai\u00a0ar jo nenaudoja apskritai, o tai savo ruo\u017etu rei\u0161kia, kad\u00a0\u017eem\u0117s \u012fsigijimas savo esme b\u016bt\u0173 siejamas su tikslu \u012fgyti valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo ekonomin\u0119 vert\u0119, bet ne su specialia teis\u0117s akt\u0173 nustatyta lengvatin\u0117s \u017eem\u0117s pardavimo tvarkos s\u0105lyga \u2013 b\u016btinumu eksploatuoti pastatus, kuris ir lemia \u017eem\u0117s \u012fsigijimo poreik\u012f. \u00a0Gin\u010do valstybin\u0117s \u017eem\u0117s sklypo pardavimas\u00a0be aukciono\u00a0\u00a0tokioje situacijoje neatitikt\u0173\u00a0valstyb\u0117s turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo princip\u0173, o b\u016btent\u00a0visuomen\u0117s naudos ir efektyvumo princip\u0173.\u00a0Tuo tarpu ie\u0161kovas, ne\u012frod\u0119s teismui aplinkybi\u0173, kurios tur\u0117t\u0173 lemiamos \u012ftakos prie\u0161ingai i\u0161vadai, gali pasinaudoti kitais teisiniais\u00a0institutais\u00a0efektyviai \u012fgyvendinti savo nuosavyb\u0117s teis\u0119, kurie ma\u017eiau ribot\u0173 \u017eem\u0117s savininko teisi\u0173 apimt\u012f nei \u0161ios \u017eem\u0117s pardavimas.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Kaip jau buvo ra\u0161yta, LAT i\u0161nagrin\u0117jo\u00a0byl\u0105\u00a0<\/a>d\u0117l vie\u0161ojo pirkimo s\u0105lyg\u0173 teis\u0117tumo UAB Alytaus regiono atliek\u0173 tvarkymo centro (atsakov\u0117, perkan\u010dioji organizacija) vykdytame Lazdij\u0173 rajono savivaldyb\u0117s teritorijoje susidaran\u010di\u0173 mi\u0161ri\u0173 komunalini\u0173 ir maisto atliek\u0173 surinkimo ir ve\u017eimo paslaug\u0173 pirkime. Konstatuota, kad teisinis suinteresuotumas gin\u010dyti vie\u0161ojo pirkimo s\u0105lygas pripa\u017e\u012fstamas tais atvejais ir tiek, kiek ie\u0161kovas gina b\u016btent savo subjektines tiek\u0117jo (dalyvio) teises ir pa\u017eeist\u0105 savo teis\u0119 var\u017eytis d\u0117l vie\u0161ojo pirkimo sutarties sudarymo. \u0160iuo atveju ie\u0161kov\u0117, pateikdama pretenzij\u0105 ir ie\u0161kin\u012f, pagrind\u0117 savo siek\u012f dalyvauti pirkime pagal jos pra\u0161omas pakeisti s\u0105lygas, tod\u0117l \u012frod\u0117 b\u016btin\u0105j\u0105 teisinio suinteresuotumo s\u0105lyg\u0105 \u2013 savo subjektini\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimo egzistavim\u0105. Tiek nugin\u010dijus pirkimo s\u0105lyg\u0105, tiek j\u0105 palikus galioti, tai sukelt\u0173 ie\u0161kovei tam tikras teisines pasekmes.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) teis\u0117j\u0173 kolegija nutartyje d\u0117l darbo sutarties s\u0105lygos\u00a0\u2013\u00a0darbo funkcij\u0173 atlikimo vietos\u00a0\u2013\u00a0pakeitimo ir darbuotojo nesutikimo\u00a0su \u0161iuo pakeitimu\u00a0padarini\u0173,\u00a0ai\u0161kinta,\u00a0kad darbdavys turi teis\u0119 nutraukti neterminuot\u0105 arba terminuot\u0105 darbo sutart\u012f prie\u0161 termin\u0105\u00a0DK 57 straipsnio\u00a0pagrindu (darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kalt\u0117s)\u00a0jeigu egzistuoja \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 visuma\u00a0\u2013\u00a0darbuotojo darbo s\u0105lygoms pakeisti\u00a0reikalingas\u00a0jo ra\u0161ytinis\u00a0sutikimas\u00a0(DK\u00a045\u00a0straipsnio 1 dalis),\u00a0darbdavio si\u016blymas keisti darbo s\u0105lygas yra …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36670,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[215,1026,2098,1097,180,3018],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36669"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36669"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36669\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36671,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36669\/revisions\/36671"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36670"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36669"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36669"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36669"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}