{"id":36574,"date":"2022-05-20T14:15:24","date_gmt":"2022-05-20T11:15:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36574"},"modified":"2022-05-20T14:15:25","modified_gmt":"2022-05-20T11:15:25","slug":"l-sesickas-europos-sajungos-direktyvos-2004-35-eb-del-atsakomybes-uz-aplinkos-apsauga-nuostatu-aiskinimo-ir-taikymo-lietuvoje-probleminiai-aspektai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/05\/20\/l-sesickas-europos-sajungos-direktyvos-2004-35-eb-del-atsakomybes-uz-aplinkos-apsauga-nuostatu-aiskinimo-ir-taikymo-lietuvoje-probleminiai-aspektai\/","title":{"rendered":"L. Sesickas. Europos S\u0105jungos direktyvos 2004\/35\/EB d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e aplinkos apsaug\u0105 nuostat\u0173 ai\u0161kinimo ir taikymo Lietuvoje probleminiai aspektai"},"content":{"rendered":"\n<p>Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. baland\u017eio 12 d. direktyvoje 2004\/35\/EB d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e aplinkos apsaug\u0105 siekiant i\u0161vengti \u017ealos aplinkai ir j\u0105 i\u0161taisyti (atlyginti) (Direktyva)<a href=\"#_ftn1\"><sup>[1]<\/sup><\/a> \u00a0\u012ftvirtintas pamatinis aplinkos apsaugos politikos tikslas \u2013 veiksmingas ir greitas aplinkos b\u016bkl\u0117s atk\u016brimas (i\u0161taisymas), t. y. aplinkos b\u016bkl\u0117s ankstesn\u0117s pad\u0117ties atstatymas (\u017ealos atlyginimas nat\u016bra) (lot. <em>restitutio in integrum)<\/em>, atsitikus incidentui, d\u0117l kurio buvo padaryta \u017eala gamtai (jos elementui), taikant valid\u017ei\u0173 mokslini\u0173 tyrim\u0173 duomenimis pagr\u012fstas, veiksmingas, individualizuotas aplinkos atk\u016brimo priemones. Nustatant aplinkos atk\u016brimo priemones, b\u016btina \u012fvertinti tris komponentus: i) gamtai padarytos \u017ealos reik\u0161mingum\u0105 (dyd\u012f), ii) pirmin\u0119 b\u016bkl\u0119 ir iii) prie\u017eastingum\u0105. Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 element\u0173 yra labai svarbus u\u017etikrinant, kad pasirinktos \u017ealos i\u0161taisymo priemon\u0117s atitinka \u017ealos aplinkai pob\u016bd\u012f ir mast\u0105. \u017dalos i\u0161taisymas pagal Direktyv\u0105 skirstomas \u012f tris kategorijas: <a>(i) pirminis, (ii)\u00a0papildomas ir (iii) kompensuojamasis i\u0161taisymas. <\/a>Pirminio \u017ealos i\u0161taisymo paskirtis \u2013 atkurti i\u0161teklius ir (arba) funkcijas, kurioms buvo padaryta \u017eala, iki arba link j\u0173 pirmin\u0117s b\u016bkl\u0117s, t. y. b\u016bkl\u0117s, kuri b\u016bt\u0173 buvusi, jei neb\u016bt\u0173 buvusi padaryta \u017eala aplinkai. Pirminis i\u0161taisymas gali apimti: a) neatid\u0117liotinus veiksmus, skirtus \u012fvykiui sustabdyti, visi\u0161kai suma\u017einti, \u017ealai sustabdyti ir jai i\u0161vengti bei \u017eal\u0105 suk\u0117lusiems ter\u0161alams i\u0161valyti (Direktyvos 6 straipsnio 1 dalies a punktas); b) vidutinio laikotarpio ir ilgalaikius i\u0161taisymo veiksmus pa\u017eeistoje vietov\u0117je, skirtus pa\u017eeistiems i\u0161tekliams ir (arba) funkcijoms sugr\u0105\u017einti \u012f pirmin\u0119 b\u016bkl\u0119 (\u017ealos vandeniui ir gamtai atveju). Jei \u012fgyvendinus pirminio \u017ealos i\u0161taisymo veiksmus nevisi\u0161kai atkuriama pa\u017eeistos vietov\u0117s pa\u017eeist\u0173 gamtos i\u0161tekli\u0173 ir (arba) funkcij\u0173 pirmin\u0117 b\u016bkl\u0117, reikia imtis tolesni\u0173 papildom\u0173 \u017ealos i\u0161taisymo veiksm\u0173 (ne \u017ealos \u017eemei atveju).<\/p>\n\n\n\n<p>Direktyvoje \u012fpareigojama papildomo i\u0161taisymo veiklos pagrindu laikyti funkcij\u0105 ar i\u0161tekli\u0173, o ne pinigin\u0119 kompensacij\u0105. Taip u\u017etikrinama, kad pirmiausia b\u016bt\u0173 svarstoma, kaip atkurti gamtos i\u0161tekli\u0173 ir (arba) funkcij\u0173, kurie buvo neigiamai paveikti d\u0117l aplinkai padarytos \u017ealos, r\u016b\u0161is ir kiekius lygiavert\u0117mis r\u016b\u0161imis ir kiekiais. Taikant \u0161\u012f metod\u0105, naudojamos i\u0161tekli\u0173 lygiaverti\u0161kumo ar funkcij\u0173 lygiaverti\u0161kumo palyginimo technikos, siekiant nustatyti reikiamo kompensuojamojo i\u0161taisymo apimt\u012f, kad nuostoliai, atsirad\u0119 d\u0117l ter\u0161al\u0173 i\u0161siliejimo ar i\u0161leidimo, b\u016bt\u0173 visi\u0161kai atlyginti. Du pagrindiniai veiksniai, pagal kuriuos nustatoma reikalingo kompensuojamojo i\u0161taisymo apimtis, \u2013 b\u016bkl\u0117s pablog\u0117jimo, palyginti su pradine b\u016bkle, po ter\u0161al\u0173 i\u0161leidimo mastas ir laikotarpis, kurio reikia pradinei b\u016bklei gr\u0105\u017einti.<\/p>\n\n\n\n<p>\u017dalos apibr\u0117\u017etyje, kuri pateikta Direktyvos 2 straipsnio 2 dalyje, yra nustatytas ai\u0161kus reikalavimas, kad \u017eala turi b\u016bti \u201e<em>i\u0161matuojamas neigiamas pasikeitimas<\/em>\u201c. <a>Pavyzd\u017eiui, \u017ealos vandeniui s\u0105vokos turin\u012f apibr\u0117\u017eia <\/a><a>Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000\/60\/EB, nustatanti Bendrijos veiksm\u0173 vandens politikos srityje pagrindus<\/a> <a>(toliau \u2013 Direktyva 2000\/60\/EB)<\/a>, kaip \u017eal\u0105 vandeniui, kuris daro reik\u0161ming\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f to vandens ekologinei, cheminei ir (arba) kiekybinei b\u016bklei ir (arba) ekologiniam potencialui (paj\u0117gumui). \u017dala rei\u0161kia i\u0161matuojam\u0105, neigiam\u0105 vandens telkinio \u201eekologin\u0117s b\u016bkl\u0117s\u201c pokyt\u012f, kuris taip pat gali b\u016bti vertinamas pagal i\u0161matuojam\u0105 gamtos i\u0161tekli\u0173 paslaugos pa\u017eeidim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Europos Komisijos dokumentuose nurodyta, kad \u017ealos ir funkcij\u0173 praradimo mast\u0105 ir laipsn\u012f galima apskai\u010diuoti <em>naudojant cheminius, toksikologinius, biologinius arba ekonominius duomenis, geografin\u0117s informacijos sistemas ir modeliavim\u0105<\/em>.<\/p>\n\n\n\n<p>Direktyvos nuostat\u0173 ai\u0161kinimas ir taikymas Lietuvos Respublikoje kelia pagr\u012fst\u0173 teisini\u0173 abejoni\u0173, ar ji yra tinkamai perkelta \u012f nacionalinius teis\u0117s aktus ir ar kompetentingos institucijos tinkamai taiko Direktyv\u0105 \u012fgyvendinan\u010dius teis\u0117s aktus, o kartu ar dabartinis Direktyv\u0105 \u012fgyvendinan\u010di\u0173 nacionalini\u0173 teis\u0117s akt\u0173 taikymas neprie\u0161tarauja Direktyvoje ir su ja susijusiam atskiras aplinkos apsaugos sritis reglamentuojan\u010diam Europos S\u0105jungos teisynui bei Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo (ESTT) suformuotai praktikai. Toki\u0173 abejoni\u0173 kyla d\u0117l toliau nurodyt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173:<\/p>\n\n\n\n<ul><li>Nacionalin\u0117je administracin\u0117je ir teism\u0173 praktikoje \u017ealos gamtai fakto nustatymas paprastai yra kildinamas i\u0161 tar\u0161os fakto, nepaisant to, kad ESTT praktikoje <em>expressis verbis<\/em> yra pasakyta, kad tar\u0161a neb\u016btinai s\u0105lygoja (sukelia) \u017eal\u0105 gamtai. \u017dala gamtai turi b\u016bti nustatoma moksliniais tyrimais, kadangi tar\u0161os patekimas \u012f gamtin\u0119 aplink\u0105 ne visais atvejais ir ne visada kokybi\u0161kai ar kiekybi\u0161kai daro \u012ftak\u0105 (neigiamai paveikia) gamtos elementams, o jei ir daro, tai \u0161is poveikis gali b\u016bti trumpalaikis (momentinis), nesukeliantis ilgalaikio aplinkosauginio efekto ir (ar) nat\u016braliai atsistatantis. Vie\u0161osios teis\u0117s po\u017ei\u016briu administraciniame ir (ar) baud\u017eiamajame procese \u017ealos gamtai fakto prezumpcija draud\u017eiama. Tod\u0117l tar\u0161os fakto nustatymas <em>ipso facto<\/em> (savaime) nerei\u0161kia didel\u0117s \u017ealos gamtai fakto. Direktyvoje 2000\/60\/EB \u201eter\u0161alas\u201c apibr\u0117\u017eiamas kaip med\u017eiaga, kuri gali sukelti tar\u0161\u0105 (2 straipsnio 31 punktas). Ta\u010diau teisin\u0117 s\u0105voka \u201egali\u201c nerei\u0161kia, kad taip ir \u012fvyko. Galimyb\u0117s buvimas nepatvirtina teisinio fakto atsiradimo (egzistavimo), taip pat \u0161io fakto \u012frodymo<a href=\"#_ftn2\">[2]<\/a>. Tai gali skamb\u0117ti paradoksaliai, ta\u010diau \u017eala gamtai gali neatsirasti net ir tais atvejais, kai tar\u0161os kiekiai b\u016bna dideli, o ter\u0161imo laikotarpis ilgai trunkantis. Kiekvienu atveju nustatant gamtai padarytos \u017ealos fakt\u0105, yra b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f skirting\u0173 parametr\u0173 (dedam\u0173j\u0173) visum\u0105: gamtos elemento, kuriam gal\u0117jo b\u016bti padarytas neigiamas poveikis, specifik\u0105, \u012f tai, ar poveikis yra reik\u0161mingas, ar ne, ar jis yra trumpalaikis (ar ne), \u012f ter\u0161al\u0173 pob\u016bd\u012f (organin\u0117 tar\u0161a ar neorganin\u0117, pavojinga ar nepavojinga, bioskaidi, ar ne), \u012f gamtin\u0119 aplink\u0105 i\u0161leist\u0173 tar\u0161al\u0173 dal\u012f bendroje tar\u0161oje, nat\u016bralaus gamtinio elemento atsistatymo galimybes, ar egzistuoja prie\u017eastinis ry\u0161is tarp \u012f gamtin\u0119 aplink\u0105 i\u0161leist\u0173 ter\u0161al\u0173 ir jais padarytos didel\u0117s \u017ealos fakto ir kitas svarbias, individualias aplinkybes.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<ul><li>Lietuvoje \u017ealos gamtai (aplinkos elementui) faktas ir mastas daugeliu atvej\u0173 yra nustatin\u0117jamas ne specialiais moksliniais ar kitokiais validum\u0105 turin\u010diais tyrimais, skirtais atvejui individualizuoti pagal Direktyvoje \u012ftvirtintus metodus, o pagal standartizuot\u0105 matematin\u0119 formul\u0119, \u012ftvirtint\u0105 2002 m. rugs\u0117jo 9 d. aplinkos ministro \u012fsakymo Nr. 471 patvirtintoje Aplinkai padarytos \u017ealos atlyginimo dyd\u017ei\u0173 apskai\u010diavimo metodikoje (toliau \u2013 Metodika). Taikant Metodik\u0105, \u017ealos dydis \u012fprastai yra nustatomas tik abstrak\u010diai (<em>in abstracto<\/em>),o ne konkre\u010diai (<em>in concreto<\/em>), kaip tai numatyta Direktyvos preambul\u0117s 13 punkte); n\u0117ra nustatoma pirmin\u0117 gamtos b\u016bkl\u0117. Metodikos formul\u0117se n\u0117ra aptarta ir kita itin svarbi dedamoji \u2013 neigiamo poveikio aplinkai reik\u0161mingumas, nat\u016bralaus aplinkos atsik\u016brimo galimyb\u0117s ir laikas, o tai, priklausomai nuo konkre\u010di\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 (pvz., ter\u0161al\u0173 i\u0161buvimo vandenyje laiko, dirvo\u017eemio sud\u0117ties ir pan.), gali skirtis. \u012e t\u0105 aplinkyb\u0119, kad Lietuvoje ydingai atliekami gamtai padarytos \u017ealos tyrimai ir ypa\u010d retai yra atliekami special\u016bs tyrimai \u017ealai nustatyti, yra atkreipusios d\u0117mes\u012f ir kompetentingos institucijos <a href=\"#_ftn3\">[3]<\/a>,, <a href=\"#_ftn4\">[4]<\/a>).<\/li><\/ul>\n\n\n\n<ul><li>Lietuvos atsakingos institucijos \u017ealos gamtai atlyginimo atveju prioritet\u0105 teikia ne aplinkos atk\u016brimo priemoni\u0173 \u012fgyvendinimui (kaip tai nustatyta Direktyvoje<a href=\"#_ftn5\"><sup>[5]<\/sup><\/a> ir Aplinkos apsaugos \u012fstatymo (AA\u012e) 32 straipsnio\u00a02\u00a0dalyje), o reikalavimams sumok\u0117ti pagal Metodikoje nustatytas formules apskai\u010diuoto dyd\u017eio preziumuojam\u0105 \u017eal\u0105. \u201eReali \u017eala\u201c n\u0117ra nustatoma atlikus cheminius, toksikologinius, biologinius, ekonominius tyrimus ir (ar) pagal geografin\u0117s informacijos sistem\u0173 ir (ar) modeliavimo valid\u017eius (patikimus) duomenis. Taip pat n\u0117ra \u012fvertinamas realus gamtos elemento pokytis iki incidento ir po jo. Taigi i\u0161 ter\u0161\u0117jo priteistinos \u017ealos dydis n\u0117ra individualizuojamas nei pagal jo realiai atliktus veiksmus, nei pagal toki\u0173 veiksm\u0173 faktinius, realius padarinius.\u00a0 Taip susidaro situacija, kaii\u0161 \u201eter\u0161\u0117jo\u201creikalaujama didesn\u0117 suma, nei reikia \u017ealai atlyginti, d\u0117l ko asmeniui yra taikomos baudinio pob\u016bd\u017eio sankcijos, kas prie\u0161tarauja Direktyvos nuostatoms ir Europos Komisijos pozicijai d\u0117l jos nuostat\u0173 ai\u0161kinimo ir taikymo<sup>.<\/sup><\/li><\/ul>\n\n\n\n<ul><li>Lietuvos kompetentingos institucijos AA\u012e nuostatas d\u0117l \u017ealos atlyginimo nat\u016bra (aplinkos atk\u016brimo priemones) ir \u017ealos atlyginim\u0105 pagal Metodik\u0105 laiko lygiavert\u0117mis priemon\u0117mis atlyginti \u017eal\u0105, nepaisant to, kad aplinkos atk\u016brimo priemon\u0117s ne papildo pagal Metodik\u0105 nustatyt\u0105 ir apskai\u010diuot\u0105 \u017eal\u0105 gamtai, o j\u0105 pakei\u010dia. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, aplinkosauginis efektas, kur\u012f norima pasiekti aplinkos atk\u016brimo ar ter\u0161al\u0173 i\u0161\u0117mimo priemon\u0117mis, yra asmens (ter\u0161\u0117jo) atliktais veiksmais ir priemon\u0117mis sukurta aplinkosaugin\u0117 vert\u0117, t. y. kokia apimtimi tie veiksmai ir priemon\u0117s suma\u017eino tar\u0161\u0105 ir jos padarinius aplinkai bei kokia apimtimi buvo ar bus atkurta aplinkos b\u016bkl\u0117. Jei atlikti veiksmai bus nepakankami, kad b\u016bt\u0173 visi\u0161kai atkurta aplinkos b\u016bkl\u0117, likusi dalis \u017ealos (padariniai) turi b\u016bti pa\u0161alinti apskai\u010diuojant \u017eal\u0105, i\u0161reik\u0161t\u0105 piniginiu ekvivalentu. Toki\u0105 i\u0161vad\u0105 patvirtina Metodikos 19, 20, 24 punkt\u0173 nuostat\u0173 ai\u0161kinimas \u00a0ir teismin\u0117 praktika <a href=\"#_ftn6\">[6]<\/a>.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><em>Linas Sesickas yra advokat\u0173 kontoros \u201eGlimstedt\u201c partneris, advokatas<\/em><\/p>\n\n\n\n<hr class=\"wp-block-separator\"\/>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref1\">[1]<\/a> Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004\/35\/EB d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e aplinkos apsaug\u0105 siekiant i\u0161vengti \u017ealos aplinkai ir j\u0105 i\u0161taisyti (atlyginti) [2004] OL L143\/56.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref2\">[2]<\/a> Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo sprendime <em>Bosphorus Queen Shipping Ltd Corp. prie\u0161 Rajavartiolaitos<\/em> teismas yra nurod\u0119s, kad nereik\u0117t\u0173 pamir\u0161ti, kad \u201etar\u0161a\u201c ir \u201e\u017eala\u201c yra dvi skirtingos s\u0105vokos. Atsi\u017evelgiant \u012f aplinkybes, didelis u\u017eter\u0161imas gali (arba ne) padaryti didel\u0119 \u017eal\u0105 (kelti gr\u0117sm\u0119 d\u0117l tokios \u017ealos padarymo) konkretiems interesams ir objektams. Kitaip tariant, ry\u0161ys tarp \u0161i\u0173 aspekt\u0173 n\u0117ra savaiminis, jis turi b\u016bti nustatytas ir \u012frodytas.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref3\">[3]<\/a> Valstyb\u0117s kontrol\u0117 2020-05-04 Valstybinio audito ataskaitoje d\u0117l aplinkos apsaugos ir tar\u0161os prevencijos veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo (Valstybinio audito ataskaita) nurod\u0117, kad aplinkai padarytos \u017ealos apskai\u010diavim\u0105 reglamentuoja Metodika, kurioje n\u0117ra ai\u0161kiai reglamentuojama, kaip tur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fvertinta padaryta \u017eala, pvz., kai d\u0117l \u016bkio subjekto veiklos masi\u0161kai \u017e\u016bsta augalai ir gyv\u016bnai.<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref4\">[4]<\/a> Aplinkos ministerijos iniciatyva sudaryta darbo grup\u0117 Generalin\u0117s prokurat\u016bros pasi\u016blymams tobulinti, kaip pagrindin\u0119 problem\u0105 \u012fvardino tai, kad ikiteisminiai tyrimai nutraukiami d\u0117l to, kad j\u0173 metu sunku \u012fvertinti ir pagr\u012fsti didel\u0117s \u017ealos ar kit\u0173 sunki\u0173 padarini\u0173 fakt\u0105 (BK 270 straipsnio 2 dalis \u201epadaryta didel\u0117s \u017ealos orui, \u017eemei, vandeniui, gyv\u016bnams ar augalams ar atsirado kit\u0173 sunki\u0173 padarini\u0173 aplinkai\u201c). Aplinkai padarytos \u017ealos materiali i\u0161rai\u0161ka (nuostoliai) nustatomi pagal aplinkos ministro patvirtintas metodikas, ta\u010diau, kvalifikuojant nusikalstamas veikas, b\u016btina nustatyti, kaip pagal Metodik\u0105 apskai\u010diuota \u017eala pasirei\u0161kia konkretiems aplinkos elementams, j\u0173 funkcijoms, ir \u012frodyti, kad d\u0117l nusikalstamos veikos tas neigimas pokytis yra reik\u0161mingas. Teis\u0117s aktuose n\u0117ra konkre\u010di\u0173 kriterij\u0173, pagal kuriuos b\u016bt\u0173 galima \u012fvertinti neigiam\u0173 padarini\u0173 aplinkos elementams mast\u0105 (aplinkos b\u016bkl\u0117s ar atskir\u0173 element\u0173 funkcij\u0173 pablog\u0117jim\u0105 ar visi\u0161k\u0105 sunykim\u0105 ir pan.), tod\u0117l praktikoje ikiteisminio tyrimo metu didel\u0117 \u017eala vertinama taikant analogij\u0105, nustatyt\u0105 nusikaltimuose nuosavybei, ekonomikai ir verslo tvarkai, t.&nbsp;y. vertinama, kad \u017eala aplinkai yra didel\u0117, jeigu nuostoliai didesni nei 250 MGL, ta\u010diau tai n\u0117ra taisykl\u0117: \u201eToks vertinimas n\u0117ra visi\u0161kai tikslus ir proporcingas, kadangi sunaikinus tam tikr\u0105 individ\u0105, nuostoliai gali nesiekti 250 MGL, ta\u010diau tai savaime nerei\u0161kia, kad aplinkai nepadaryta didel\u0117 \u017eala. .<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref5\">[5]<\/a> Europos Komisijos prane\u0161imo \u201eGair\u0117s d\u0117l Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004\/35\/EB d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e aplinkos apsaug\u0105 siekiant i\u0161vengti \u017ealos aplinkai ir j\u0105 i\u0161taisyti (atlyginti) 2 straipsnyje apibr\u0117\u017eto termino \u201e\u017eala aplinkai\u201c bendro supratimo (2021\/C 118\/01)\u201c 30 punkte nurodyta, kad kompetentingos institucijos privalo nustatyti i\u0161taisymo priemones, kuri\u0173 turi imtis subjektas pagal Direktyvos II pried\u0105 (Direktyvos 7 straipsnio 2 dalis ir 11 straipsnio 2 dalis), remdamosi subjekto identifikuotomis galimomis i\u0161taisymo priemon\u0117mis ir, kaip reikalaujama, bendradarbiaudamos su atitinkamu subjektu. Sprendime <em>Raffinerie Mediterranee (ERG) SpA ir kiti, C-379\/08<\/em> teismas patvirtino kompetenting\u0173 institucij\u0173 \u012fgaliojimus pakeisti i\u0161taisymo priemones, kartu nurodydamas, kad reikia suteikti subjektui galimyb\u0119 b\u016bti i\u0161klausytam (Direktyvos 47\u201357 ir 66 punktai).<\/p>\n\n\n\n<p><a href=\"#_ftnref6\">[6]<\/a> Pvz., Kauno apygardos teismas 2017-12-15 sprendimu civilin\u0117je byloje Nr. 2-2129-324\/2017 tinkamu \u017ealos, padarytos gamtos elementui, atlyginimu nat\u016bra pripa\u017eino incidento metu sunaikint\u0173 \u017euv\u0173 \u012fveisim\u0105 (\u012f\u017euvinim\u0105), \u017ealos atlyginimo rezultat\u0105 susiedamas ne su tur\u0117t\u0173 \u012f\u017euvinimo i\u0161laid\u0173 dyd\u017eiu, o su pasiektu rezultatu (aplinkosauginio efekto verte) \u2013 \u012fveist\u0173 \u017euv\u0173 skai\u010diumi, prieiga per internet\u0105 ( <a href=\"https:\/\/eteismai.lt\/byla\/60741112115520\/2-2129-324\/2017\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Byla 2-2129-324\/2017 \u2013 eTeismai<\/a>); Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas 2014-04-24 nutartyje, priimtoje civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-61\/2014, atsi\u017evelgdamas \u012f tai, kad tar\u0161os incidento reguliavimo atveju buvo surinkta (i\u0161valyta) 3\/4 i\u0161siliejusios naftos, priteistin\u0105 \u017eal\u0105 gamtai pagal Metodik\u0105 suma\u017eino iki ketvirtadalio nei\u0161valyto (nesurinkto) kiekio. Jei ter\u0161alai i\u0161 gamtin\u0117s aplinkos b\u016bt\u0173 nei\u0161imti, joje priteistos \u017ealos gamtai suma b\u016bt\u0173 4 kartus didesn\u0117. \u0160ioje byloje Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas konstatavo, kad \u017eal\u0105 padariusio asmens atlikti veiksmai ir priemoni\u0173 \u0117mimasis nat\u016bra siekiant atkurti aplinkos b\u016bkl\u0119 yra reik\u0161mingi apskai\u010diuojant galutin\u012f \u017ealos dyd\u012f. J\u012f apskai\u010diuojant turi b\u016bti i\u0161 pradin\u0117s paskleist\u0173 ter\u0161al\u0173 \u012f aplink\u0105 \u017ealos vert\u0117s atimama ne \u017eal\u0105 padariusio asmens atlikt\u0173 veiksm\u0173 ir priemoni\u0173, skirt\u0173 tar\u0161ai neutralizuoti ir jos padariniams su\u0161velninti, vert\u0117, o \u0161i\u0173 ter\u0161\u0117jo atlikt\u0173 veiksm\u0173 ir priemoni\u0173 sukelto efekto vert\u0117, t. y. \u012fvertintina ir \u012fskaitytina \u012f atlygintin\u0105 \u017eal\u0105 tai, kokia apimtimi tie veiksmai ir priemon\u0117s suma\u017eino tar\u0161\u0105 ir jos padarinius aplinkai bei kokia apimtimi galiausiai buvo atkurta aplinkos b\u016bkl\u0117.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. baland\u017eio 12 d. direktyvoje 2004\/35\/EB d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e aplinkos apsaug\u0105 siekiant i\u0161vengti \u017ealos aplinkai ir j\u0105 i\u0161taisyti (atlyginti) (Direktyva)[1] \u00a0\u012ftvirtintas pamatinis aplinkos apsaugos politikos tikslas \u2013 veiksmingas ir greitas aplinkos b\u016bkl\u0117s atk\u016brimas (i\u0161taisymas), t. y. aplinkos b\u016bkl\u0117s ankstesn\u0117s pad\u0117ties atstatymas (\u017ealos atlyginimas nat\u016bra) (lot. restitutio in integrum), atsitikus incidentui, &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36575,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[435,390,429,109],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36574"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36574"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36574\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36576,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36574\/revisions\/36576"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36575"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36574"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36574"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36574"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}