{"id":36454,"date":"2022-05-12T08:24:46","date_gmt":"2022-05-12T05:24:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36454"},"modified":"2022-05-12T13:21:17","modified_gmt":"2022-05-12T10:21:17","slug":"neribotai-taikomo-viesumo-principo-pasekmes-baudziamajame-procese","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/05\/12\/neribotai-taikomo-viesumo-principo-pasekmes-baudziamajame-procese\/","title":{"rendered":"Neribotai taikomo vie\u0161umo principo pasekm\u0117s baud\u017eiamajame procese"},"content":{"rendered":"\n<p>Vie\u0161umo principas beveik visose valstyb\u0117se pripa\u017e\u012fstamas vienu i\u0161 pagrindini\u0173 baud\u017eiamojo proceso princip\u0173. Teismin\u0117s institucijos privalo suteikti visuomenei galimyb\u0119 susipa\u017einti su bylos med\u017eiaga ir teismo sprendimais, leisti patekti \u012f pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0119 ir pan. \u0160iuo at\u017evilgiu esmin\u0117 vie\u0161umo principo funkcija yra u\u017etikrinti, kad nusikaltim\u0173 aukos ir visuomen\u0117 apskritai suprast\u0173 bausmi\u0173 prie\u017eastis. Vie\u0161umo principo reik\u0161mingum\u0105 baud\u017eiamajame procese \u012frodo reguliavimo \u012ftvirtinimas auk\u0161\u010diausiu tarptautiniu bei nacionaliniu lygiu ir galima teigti, kad tai yra vienas i\u0161 valstyb\u0117s i\u0161sivystymo rodikli\u0173. Baud\u017eiamojo proceso vie\u0161umas \u2013 tai atvirumas, informacijos apie baud\u017eiamojo proceso eig\u0105 prieinamumas. Jis skirtas tam, kad visuomen\u0117, jei nor\u0117s, gal\u0117t\u0173 susipa\u017einti su dominan\u010dia informacija, kuri naudojama v\u0117lesn\u0117ms diskusijoms bei veiksmingai teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 darbo kontrolei.<\/p>\n\n\n\n<p>Vie\u0161umo principas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 117 str.) yra glaud\u017eiai susij\u0119s su kitais konstituciniais principais, kurie papildo pat\u012f vie\u0161umo princip\u0105, paai\u0161kina jo i\u0161imtis. Vienas i\u0161 konstitucini\u0173 princip\u0173, su kuriuo yra glaud\u017eiai susij\u0119s vie\u0161umo principas yra nekaltumo prezumpcija. Konstitucijos 31 str. 1 d. \u012ftvirtinta: ,,Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas ne\u012frodytas \u012fstatymo nustatyta tvarka ir pripa\u017eintas \u012fsiteis\u0117jusiu teismo nuosprend\u017eiu\u201c. Akivaizdu, kad be apribojim\u0173 taikant vie\u0161umo princip\u0105 kyla didel\u0117 rizika pa\u017eeisti \u017emogaus privataus gyvenimo nelie\u010diamum\u0105, \u017emogaus garb\u0119 bei orum\u0105, perd\u0117tas spaudos d\u0117mesys gali daryti spaudim\u0105 teismo darbui, o kartu ir tur\u0117ti \u012ftakos teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui bei ne\u0161ali\u0161kumui. <\/p>\n\n\n\n<p>Nekaltumo prezumpcija yra vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 teisingumo vykdymo demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je princip\u0173. Tai \u2013 oficiali teisin\u0117 asmens pad\u0117tis, kuri\u0105 valstyb\u0117 ir visuomen\u0117 privalo gerbti, jos paisyti. Nuostata d\u0117l asmens nekaltumo prezumpcijos nebegalioja nuo tada, kai teismas vie\u0161ai Lietuvos Respublikos vardu priimdamas apkaltinam\u0105j\u012f nuosprend\u012f paskelbia baud\u017eiamojo kaltinimo asmeniui teis\u0117tum\u0105 bei pagr\u012fstum\u0105 ir pripa\u017e\u012fsta j\u012f kaltu. Vienas i\u0161 \u0161io principo aspekt\u0173 yra labai susij\u0119s su vie\u0161umo principu \u2013 teis\u0117saugos ar kiti valstyb\u0117s pareig\u016bnai, informuodami visuomen\u0119 apie nusikalstam\u0173 veik\u0173 tyrim\u0105 negali \u0161ios informacijos pateikti taip, kad susidaryt\u0173 \u012fsp\u016bdis, jog tam tikro asmens kaltumu n\u0117ra abejojama, nors d\u0117l \u0161io asmens kaltumo teismas dar n\u0117ra pri\u0117m\u0119s sprendimo. Tai rei\u0161kia, kad valstyb\u0117s institucijos bei pareig\u016bnai turi paskelbti vie\u0161\u0105 informacij\u0105 apie bylos aplinkybes taip, kad b\u016bt\u0173 gerbiamos asmen\u0173 teis\u0117s bei laisv\u0117s. Tod\u0117l i\u0161ankstiniai parei\u0161kimai apie kalt\u0119 be teismo sprendimo pa\u017eeid\u017eia nekaltumo prezumpcijos princip\u0105. Taigi vie\u0161umo ir nekaltumo prezumpcijos princip\u0173 ry\u0161ys yra tiesioginis.<\/p>\n\n\n\n<div class=\"wp-block-image\"><figure class=\"aligncenter size-large\"><img loading=\"lazy\" width=\"1024\" height=\"683\" src=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-1024x683.jpg\" alt=\"\" class=\"wp-image-36466\" srcset=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-1024x683.jpg 1024w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-300x200.jpg 300w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-768x512.jpg 768w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-1536x1024.jpg 1536w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-2048x1365.jpg 2048w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-1320x880.jpg 1320w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/05\/DSC9720-600x400.jpg 600w\" sizes=\"(max-width: 1024px) 100vw, 1024px\" \/><\/figure><\/div>\n\n\n\n<p>Vie\u0161umo principo \u012fgyvendinimas baud\u017eiamajame procese neatsiejamas nuo teis\u0117s \u012f teising\u0105 bei s\u0105\u017eining\u0105 teism\u0105. Galima teigti, kad ir \u0161ie principai yra tiesiogiai susij\u0119, tai tarsi dar vienas garantas, kad asmeniui, kaltinamam nusikalstamos veikos padarymu, bus suteiktos visos \u012fstatym\u0173 garantuotos teis\u0117s neb\u016bti nepagr\u012fstai ir neteisingai nuteistam. Konstitucijos 31 str. 2 d. \u012ftvirtina asmens kaltinamo padarius nusikaltim\u0105, teis\u0119, kad jo byl\u0105 vie\u0161ai ir teisingai i\u0161nagrin\u0117t\u0173 nepriklausomas ir be\u0161ali\u0161kas teismas. Taip sudaromos procesin\u0117s garantijos objektyviai, visapusi\u0161kai i\u0161nagrin\u0117ti baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 ir teisingai j\u0105 i\u0161spr\u0119sti, tikim\u0105si teismo sprendimo, atitinkan\u010dio \u012fstatym\u0173 reikalavimus bei u\u017etikrinan\u010dio \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 gerbim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Vykstant baud\u017eiamajam procesui da\u017enai konkuruoja \u0161ios nuostatos \u2013 baud\u017eiamojo proceso vie\u0161umas ir privataus gyvenimo nelie\u010diamumas. \u0160\u012f prie\u0161taravim\u0105 galima laikyti ypatingu vie\u0161\u0173j\u0173 ir priva\u010di\u0173 princip\u0173 susid\u016brimo baud\u017eiamajame procese atveju. Visi\u0161kai pa\u0161alinti \u0161io prie\u0161taravimo ne\u012fmanoma, vienintelis b\u016bdas \u2013 ie\u0161koti priimtino kompromiso tarp konkuruojan\u010di\u0173 interes\u0173. Tiek Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencija, tiek Baud\u017eiamojo proceso kodeksas \u012ftvirtina galimyb\u0119 rengti u\u017edar\u0105 teismo pos\u0117d\u012f tais atvejais, kai gali b\u016bti pagarsintos \u017einios apie privat\u0173 gyvenim\u0105. Tai yra saugiklis, kuris u\u017etikrina, kad vie\u0161umo principas neveikt\u0173 valstyb\u0117je neribotai, gerbt\u0173 priva\u010di\u0105 asmen\u0173 erdv\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas ne kart\u0105 yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad aktyvi masin\u0117 medija darydama \u012ftak\u0105 vie\u0161ajai nuomonei, taigi ir teismams, turintiems spr\u0119sti kaltinamojo kalt\u0117s klausim\u0105, gali nepalankiai paveikti proceso teisingum\u0105. Vie\u0161umo principas pasi\u017eymi tuo, jog suponuoja teismo pareig\u0105 byl\u0105 i\u0161nagrin\u0117ti ir galutin\u012f sprendim\u0105 priimti ne\u0161ali\u0161kai. Vadovautis principu, kad prie\u0161 \u012fstatym\u0105 ir teism\u0105 visi asmenys yra lyg\u016bs.<\/p>\n\n\n\n<p>Baud\u017eiamojo proceso vie\u0161umo principas apima ne tik pilie\u010di\u0173 galimyb\u0119 patekti \u012f teismo sal\u0119 (asmenims nuo 16 m.), bet ir visuomen\u0117s informavim\u0105 apie teismo pos\u0117d\u017eio eig\u0105 naudojant \u017einiasklaidos ar kitas visuomen\u0117s informavimo priemones. Visuomen\u0117s poreikis \u017einoti apie teisingumo vykdym\u0105 valstyb\u0117je yra suprantamas ir paai\u0161kina didel\u012f susidom\u0117jim\u0105 rezonansin\u0117mis bylomis. \u017diniasklaidos funkcija yra informuoti visuomen\u0119 apie \u012fvairias gyvenimo sritis, tarp j\u0173, ir teism\u0173 veikl\u0105. Visgi, vykdant visuomen\u0117s informavim\u0105 labai svarbu neskleisti nepagr\u012fstos informacijos bei nepripa\u017einti kaltinam\u0173j\u0173 kaltais dar prie\u0161 priimant teismo sprendim\u0105. \u017diniasklaidos nulemtas didelis visuomen\u0117s susidom\u0117jimas tebesit\u0119sian\u010diomis bylomis gali daryti \u012ftak\u0105 teism\u0173 darbui, kelti spaudim\u0105 teis\u0117jams priimti vienok\u012f ar kitok\u012f sprendim\u0105. Tokiu b\u016bdu spauda ir socialiniai tinklai gali tur\u0117ti \u012ftakos teismo ne\u0161ali\u0161kumui pagal Konvencijos 6 str. 1 dal\u012f, taip pat nekaltumo prezumpcijai, \u012ftvirtintai 6 str. 2 dalyje.<\/p>\n\n\n\n<p>Taigi apibendrinant galima teigti, kad vie\u0161umo principas baud\u017eiamajame procese yra itin svarbus formuojant visuomen\u0117s nuomon\u0119 apie teisingumo vykdym\u0105 valstyb\u0117je. I\u0161 dalies \u0161\u012f princip\u0105 \u012fgyvendina \u017einiasklaida, kuri veikia kaip jungtis tarp pla\u010diosios visuomen\u0117s ir teism\u0173 bei teis\u0117saugos institucij\u0173. Neribotai taikant vie\u0161umo princip\u0105 \u017einiasklaidoje ar socialiniuose tinkluose objektyvi informacija apie teism\u0173 ar ikiteismini\u0173 institucij\u0173 veikl\u0105 gali b\u016bti i\u0161kreipta. D\u0117l \u0161ios prie\u017easties labai svarbu u\u017etikrinti faktais pagr\u012fst\u0105, objektyv\u0173, ne\u0161ali\u0161k\u0105, be i\u0161 anksto \u017einiasklaidos suformuotos neigiamos nuomon\u0117s apie kaltinamuosius asmenis, teismo proceso vie\u0161inim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Tekst\u0105 pareng\u0117 VU Teis\u0117s klinikos konsultantas \u017dilvinas \u016adra&nbsp;<\/em><\/p>\n\n\n\n<p><em>Vilniaus universiteto Teis\u0117s klinika pa\u017eymi, kad pateikta informacija yra bendro pob\u016bd\u017eio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui. Konkre\u010dios situacijos aplinkyb\u0117s ar pasikeit\u0119s teisinis reguliavimas gali lemti kitok\u012f teisin\u012f vertinim\u0105 bei atsakym\u0105. Nor\u0117dami gauti nemokam\u0105 individuali\u0105 konsultacij\u0105, u\u017eduokite klausim\u0105 internetu (<\/em><a href=\"https:\/\/teisesklinika.lt\/klausimas\/\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\"><em>spauskite \u010dia<\/em><\/a><em>) arba u\u017esiregistruokite \u012f gyv\u0105 susitikim\u0105 VU Teis\u0117s klinikos biure Vilniuje (<\/em><a href=\"https:\/\/teisesklinika.lt\/registracija\/\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\"><em>spauskite \u010dia<\/em><\/a><em>).<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Vie\u0161umo principas beveik visose valstyb\u0117se pripa\u017e\u012fstamas vienu i\u0161 pagrindini\u0173 baud\u017eiamojo proceso princip\u0173. Teismin\u0117s institucijos privalo suteikti visuomenei galimyb\u0119 susipa\u017einti su bylos med\u017eiaga ir teismo sprendimais, leisti patekti \u012f pos\u0117d\u017ei\u0173 sal\u0119 ir pan. \u0160iuo at\u017evilgiu esmin\u0117 vie\u0161umo principo funkcija yra u\u017etikrinti, kad nusikaltim\u0173 aukos ir visuomen\u0117 apskritai suprast\u0173 bausmi\u0173 prie\u017eastis. Vie\u0161umo principo reik\u0161mingum\u0105 baud\u017eiamajame procese \u012frodo &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36455,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,28],"tags":[178,2854,1803],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36454"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36454"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36454\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36467,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36454\/revisions\/36467"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36455"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36454"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36454"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36454"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}