atsisak\u0117 <\/a>nagrin\u0117ti Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostat\u0173 konstitucingum\u0105 ir nusprend\u0117 gr\u0105\u017einti pra\u0161ym\u0105 parei\u0161k\u0117jui. Konstitucinio Teismo sprendime i\u0161sakytas gr\u0105\u017einti pra\u0161ym\u0105 parei\u0161k\u0117jui motyvas yra tas, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai nepagrind\u0117 savo argument\u0173, kod\u0117l Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostatos (operacij\u0173 vadovo teis\u0117 nustatyti mokyklose \u201eb\u016btinas visuomen\u0117s sveikatos saugos ir higienos s\u0105lygas\u201c bei \u201ekitus susijusius reikalavimus\u201c) automati\u0161kai s\u0105lygoja operacij\u0173 vadovo teis\u0119 riboti konstitucines \u017emogaus teises (\u0161iuo atveju \u2013 teis\u0117s \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105). Be to, Konstitucinio Teismo sprendime, kaip pra\u0161ymo gr\u0105\u017einimo motyvas, taip pat nurodyta ir tai, kad 2022 m. baland\u017eio 20 d. Vyriausyb\u0117s nutarimu nuo gegu\u017e\u0117s 1 d. gin\u010dijamas Vyriausyb\u0117s nutarimas \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c buvo pripa\u017eintas netekusiu galios, beje, 2022 m. baland\u017eio 8 dien\u0105 operacij\u0173 vadovo (administraciniame teisme) gin\u010dijamas sprendimas taip pat buvo pakeistas ir nebeliko reikalavimo moksleiviams mokyklose d\u0117v\u0117ti kauki\u0173.<\/p>\n\n\n\nKaip \u017einia, \u010dia yra jau antras kartas, kai Konstitucinis Teismas \u0161iais metais atsisako nagrin\u0117ti su ekstremaliosios situacijos susijusi\u0173 ribojim\u0173 konstitucingum\u0105, tiesa, pirm\u0105 kart\u0105 (2022 m. vasario 9 d.) jis nutrauk\u0117 jau prad\u0117t\u0105 teisen\u0105, kai Vyriausyb\u0117 panaikino gin\u010dijam\u0105 nutarim\u0105 (d\u0117l vadinamojo \u201egalimybi\u0173 paso\u201c) prie\u0161 pradedant j\u012f nagrin\u0117ti teisminiame pos\u0117dyje, tuo tarpu dabar \u2013 Vyriausyb\u0117s nutarimo panaikinimas buvo vienas i\u0161 pagrind\u0173 net neprad\u0117ti teisenos ir gr\u0105\u017einti pra\u0161ym\u0105 parei\u0161k\u0117jui.<\/p>\n\n\n\n
Ekstremalioji situacija ir nepaprastoji pad\u0117tis<\/strong><\/p>\n\n\n\n\u010cia \u012fdomu pasteb\u0117ti, kad, kaip min\u0117ta, nuo 2022 m. gegu\u017e\u0117s 1 dienos (po dvej\u0173 met\u0173 ir dviej\u0173 m\u0117nesi\u0173) 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarimas \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c buvo pripa\u017eintas netekusiu galios, ta\u010diau kitu nutarimu Vyriausyb\u0117 nusprend\u0117 v\u0117l \u012fvesti \u0161alyje ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105, tiesa, jos \u012fvedimo pagrindas \u2013 jau nebe u\u017ekre\u010diamos ligos epidemija ar pandemija, o \u201emasinis u\u017esienie\u010di\u0173 antpl\u016bdis i\u0161 Baltarusijos Respublikos\u201c, t. y. b\u016btent tas pats pagrindas, d\u0117l kurio Lietuvoje 2021 m. lapkri\u010dio 10 dien\u0105 pasienyje su Baltarusija buvo \u012fvesta nepaprastoji pad\u0117tis<\/em>. Taigi, nuo 2020 met\u0173 Lietuvoje \u012fsigal\u0117jusi speciali\u0173j\u0173 teisini\u0173 re\u017eim\u0173 \u012fvairov\u0117 (iki 2021 m. liepos Lietuvoje galiojo dar ir karantinas) turb\u016bt \u012f nevilt\u012f varo ne vien\u0105 teisinink\u0105, besistengiant\u012f susigaudyti \u0161ioje teisini\u0173 re\u017eim\u0173 raizgalyn\u0117je. Pagaliau, taip ir liko neai\u0161ku, kod\u0117l 2020 metais d\u0117l tos pa\u010dios prie\u017easties (epidemiologin\u0117s situacijos) reik\u0117jo, kad tuo pa\u010diu metu \u0161alyje galiot\u0173 karantinas ir ekstremalioji situacija, o nuo 2022 m. gegu\u017e\u0117s \u2013 d\u0117l galim\u0173 gr\u0117smi\u0173 nacionaliniam saugumui \u2013 galiot\u0173 ekstremalioji situacija ir nepaprastoji pad\u0117tis? Kitaip tariant, \u010dia kyla klausimas, kod\u0117l, kilus krizei valstyb\u0117je, negalima pasirinkti kurio nors vieno specialaus teisinio re\u017eimo (d\u0117l to paties teisinio pagrindo)?<\/p>\n\n\n\nBeje, reikia atkreipti d\u0117mes\u012f, jog 2022 m. baland\u017eio 21 d. Seimo nutarime \u201eD\u0117l nepaprastosios pad\u0117ties \u012fvedimo\u201c numatytas konstitucin\u0117s \u017eod\u017eio laisv\u0117s ir teis\u0117s \u012f susirinkimus laikinas apribojimas. Kadangi tai yra vienos pagrindini\u0173 konstitucini\u0173 pilietini\u0173 politini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je, tod\u0117l tik\u0117tina, kad valstyb\u0117s institucijos nepiktnaud\u017eiaus savo vald\u017eia, apribodamos \u0161ias konstitucines teises. Taip pat \u010dia galima atkreipti d\u0117mes\u012f ir \u012f tai, kad \u0161iame Seimo nutarime numatyta, jog b\u016btent \u201cvidaus reikal\u0173 ministerija yra institucija, kuri imasi vis\u0173 reikaling\u0173 priemoni\u0173 nepaprastosios pad\u0117ties \u012fvedimo tikslui pasiekti\u201d. Kadangi, vidaus reikal\u0173 ministr\u0117 \u0161iuo metu taip pat u\u017eima ir operacij\u0173 vadovo pareigas pagal ekstremali\u0173j\u0173 situacij\u0173 teisin\u012f re\u017eim\u0105, tod\u0117l, kaip min\u0117ta, kyla klausimas, kod\u0117l \u012fvedus nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, reikalingas ir ekstremaliosios situacijos teisinio re\u017eimo galiojimas arba atvirk\u0161\u010diai, kod\u0117l nuo 2022 m. gegu\u017e\u0117s 1-osios, paskelbus Lietuvoje ekstremali\u0105ja situacij\u0105 d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su nacionaliniu saugumu, Lietuvoje reikia skelbti ir nepaprast\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f. Kitaip tariant, \u010dia kyla klausimas, ar vienas kuris nors specialusis teisinis re\u017eimas negal\u0117t\u0173 pasiekti su nacionaliniu saugumu susijusi\u0173 gr\u0117smi\u0173 u\u017ekardymo? Ta\u010diau nepaprastosios pad\u0117ties teisinio re\u017eimo Lietuvoje analiz\u0117 ir jo santykio su ekstremaliosios situacijos<\/em> (beje, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pad\u0117ties<\/em>) teisiniu re\u017eimu yra dar vienas klausimas, kuris vis dar laukiau teis\u0117s mokslinink\u0173 gilesni\u0173 tyrim\u0173 ir \u0161iame trumpame tekste nebus nagrin\u0117jamas.<\/p>\n\n\n\nEkstremaliosios situacijos teis\u0117tumo klausimas<\/strong><\/p>\n\n\n\nVisgi, \u0161iame tekste nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie min\u0117to 2022 m. baland\u017eio 28 d. Konstitucinio Teismo sprendimo \u201cD\u0117l Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pra\u0161ymo […] gr\u0105\u017einimo\u201c. Reikia sutikti su Konstitucinio Teismo argumentais, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas i\u0161 ties\u0173 nepateik\u0117 tinkam\u0173 motyv\u0173, kod\u0117l, visgi, \u0161ioje byloje buvo b\u016btina kelti 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarimo (su v\u0117lesniais pakeitimais) konstitucingumo klausim\u0105 Konstituciniame Teisme. Kitaip tariant, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepateik\u0117 ai\u0161ki\u0173 argument\u0173, kod\u0117l gin\u010dijamo Vyriausyb\u0117s nutarimo nuostatos, suteikusios operacij\u0173 vadovui teis\u0119 nustatyti mokyklose \u201eb\u016btinas visuomen\u0117s sveikatos saugos ir higienos s\u0105lygas\u201c bei \u201ekitus susijusius reikalavimus\u201c riboja konstitucines \u017emogaus privatumo ir kitas teises. Tod\u0117l \u010dia kyla klausimas, kod\u0117l administracinis teismas pats nesiry\u017eo pasisakyti d\u0117l kauki\u0173 vaikams mokyklose reikalavimo teis\u0117tumo ir konstitucingumo, bet nusprend\u0117 (nevisai tinkamai) peradresuoti \u0161io klausimo sprendim\u0105 Konstituciniam Teismui? Juk tokiais veiksmais i\u0161 esm\u0117s gal\u0117jo b\u016bti vilkinamas operacij\u0173 vadovo sprendimo teis\u0117tumo i\u0161sprendimo klausimas. Taigi, dabar po \u0161io Konstitucinio Teismo sprendimo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas gali taip pat nutraukti \u0161io abstraktus parei\u0161kimo i\u0161tirti norminio administracinio akto teis\u0117tum\u0105 teisen\u0105, nes operacij\u0173 vadovo sprendimo gin\u010dijamos nuostatos d\u0117l kauki\u0173 d\u0117v\u0117jimo moksleiviams mokyklose jau pakeistos. Kitaip tariant, pandemijos valdymo priemoni\u0173 teis\u0117tumas ir konstitucingumas ir \u0161iuo klausimu gali likti ne\u012fvertintas.<\/p>\n\n\n\n
Visgi, gr\u012f\u017etant prie \u0161io abstraktaus Seimo nari\u0173 pra\u0161ymio i\u0161tirti operacij\u0173 vadovo sprendimo teis\u0117tum\u0105 klausimo, reikia pasakyti, kad \u0161ioje byloje tur\u0117jo b\u016bti keliamas klausimas ne d\u0117l \u0161iaip keli\u0173 neesmini\u0173 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarimo \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c nuostat\u0173 teis\u0117tumo ir konstitucingumo, o d\u0117l viso \u0161io nutarimo teis\u0117tumo, t. y. d\u0117l jo atitikimo Civilin\u0117s saugos \u012fstatymui, kuris ir reguliuoja ekstremaliosios situacijos paskelbimo s\u0105lygas. Beje, \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f Valstyb\u0117s kontrol\u0117 savo 2022 m. vasario 9 d. paskelbtoje Valstybinio audito ataskaitoje, kur (\u201cInstitucij\u0173 pasirengimas reaguoti \u012f ekstremali\u0105sias situacijas\u201d dalis) yra teigiama, jog \u201cVyriausyb\u0117 2020-02-26 paskelb\u0117 valstyb\u0117s lygio ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105 d\u0117l COVID-19 epidemijos plitimo, nors Civilin\u0117s saugos \u012fstatyme nenumatyta galimyb\u0117 skelbti ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105 d\u0117l epidemijos plitimo<\/em>\u201c. I\u0161 ties\u0173, Civilin\u0117s saugos \u012fstatymo 2 straipsnio 7 dalyje ekstremalioji situacija apibr\u0117\u017eiama, kaip \u201cd\u0117l ekstremaliojo \u012fvykio susidariusi pad\u0117tis\u201c, o 2 straipsnio 8 dalyje numatyta, jog ekstremalusis \u012fvykis yra \u201cgamtinis, techninis, ekologinis ar socialinis \u012fvykis\u201d. Tuo tarpu 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarimu \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c\u2013 ekstremalioji situacija buvo paskelbta \u201ed\u0117l naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo gr\u0117sm\u0117s\u201c, t.y. d\u0117l tokio pagrindo, kurio nenumato Civilin\u0117s saugos \u012fstatymas. Kitaip tariant, Lietuvos teisin\u0117je sistemoje epidemija yra pagrindas paskelbti karantin\u0105 pagal U\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatym\u0105, o ne \u2013 ekstremali\u0105j\u0105 situacij\u0105 pagal Civilin\u0117s saugos \u012fstatym\u0105, kuris skirtas su civiliniu saugumu susijusioms kriz\u0117ms reguliuoti. Tod\u0117l manytina, jog ne tik 2020 m. vasario 26 d. ekstremaliosios pad\u0117ties paskelbimas, bet ir v\u0117lesnis sveikatos apsaugos ministro paskyrimas valstyb\u0117s operacij\u0173 vadovu (kuris taip ir ne\u012fvykd\u0117 n\u0117 vienos operacijos, numatytos Civilin\u0117s saugos \u012fstatyme) buvo neteis\u0117tas, o tai rei\u0161kia, kad neteis\u0117ti gal\u0117jo b\u016bti ir visi jo \u012fsakymai.<\/p>\n\n\n\nTeismin\u0117s vald\u017eios reakcija \u012f krizes valstyb\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\nKadangi pandemijos metu buvo taikomos \u012fvairios priemon\u0117s, kurios stipriai ribojo konstitucines \u017emogaus teises, o tuo pa\u010diu \u2013 ir demokratijos bei teisin\u0117s valstyb\u0117s principus, tod\u0117l, pagal Konstitucij\u0105 b\u016btina, kad visos valstyb\u0117s vald\u017eios grandys tinkamai suvaidint\u0173 savo vaidmen\u012f, siekiant subalansuoti ir kiek \u012fmanoma labiau neutralizuoti \u012fvairi\u0173 ribojim\u0173 darom\u0105 \u017eal\u0105. Kitaip tariant, konstitucin\u0117 sankloda tinkamai veikia tik tada, kai kiekviena valstyb\u0117s bei visuomen\u0117s grandis atlieka jai priskirt\u0105 vaidmen\u012f. Valstyb\u0117, pana\u0161iai, kaip ir \u017emogaus k\u016bnas, negali tinkamai funkcionuoti, jei kuris nors k\u016bno narys neatlieka savo vaidmens. Tai rei\u0161kia, kad galiojant specialiajam teisiniam re\u017eimui, kurio metu dideliu mastu ribojamos \u017emogaus teis\u0117s, o vald\u017eia sukoncentruota Vyriausyb\u0117s rankose, kitos trys (Konstitucijos 5 straipsnyje \u012fvardintos) valstyb\u0117s vald\u017eios institucijos: Seimas, Prezidentas ir teismai \u2013 turi neleisti i\u0161sibalansuoti konstitucin\u0117s demokratijos mechanizmams. Ai\u0161ku, labai svarbu vaidmen\u012f \u010dia turi suvaidinti ir kitos institucijos: Seimo kontrolierius, Valstyb\u0117s kontrol\u0117, prokurat\u016bra, taip pat nevyriausybinis sektorius (vis\u0173 pirma, \u017emogaus teisi\u0173 asociacijos) ir ypa\u010d \u017einiasklaida, kurios vaidmen\u012f \u010dia sunku pervertinti, nes be nepriklausomos ir objektyvios \u017einiasklaidos bet kurios pastangos \u0161ioje srityje sunkiai \u012fgyvendinamos.<\/p>\n\n\n\n
Visgi, \u0161iame tekste noriu pabr\u0117\u017eti teism\u0173 vaidmen\u012f, nes tik nepriklausomi teismai demokratin\u0117je teisin\u0117je valstyb\u0117je gali teis\u0117tomis priemon\u0117mis panaikinti neteis\u0117tus Vyriausyb\u0117s (ar politin\u0117s daugumos) sprendimus, apsaugant asmen\u0173 pa\u017eeistas teises. Ypatingas vaidmuo, ypa\u010d galiojant ekstremalioms situacijoms, tenka Konstituciniam Teismui, kurio u\u017edavinys neapsiriboja vien asmens teisi\u0173 gynimu, bet susij\u0119s su visos konstitucin\u0117s sistemos subalansavimu, \u012fgyvendinant konstitucin\u0119 prie\u017ei\u016br\u0105. Kitaip tariant, pagal Lietuvos Konstitucij\u0105 \u2013 b\u016btent Konstitucinis Teismas tiek eiliniu, tiek ir krizi\u0173 metu yra pagrindinis Konstitucijos serg\u0117tojas, skirtingai nei, pavyzd\u017eiui, Pranc\u016bzijoje, kur pagal 1958 m. Konstitucijos 5 straipsn\u012f, b\u016btent \u201eRespublikos Prezidentas u\u017etikrina pagarb\u0105 Konstitucijai. Jis u\u017etikrina valstyb\u0117s vald\u017eios funkcionavim\u0105 […]\u201c.<\/p>\n\n\n\n
Neseniai teko kalb\u0117ti su vienu teisininku i\u0161 Vokietijos. Kai paklausiau jo, kod\u0117l Vokietijos Federalinis Konstitucinis Teismas pastaruoju metu vengia dr\u0105siau pasisakyti karantino priemoni\u0173 taikymo konstitucingumo klausimais, man atsak\u0117, kad \u0161ioje valstyb\u0117je dar nuo O. Bismarcko laik\u0173 yra tokia kult\u016bra, kai teismai nedr\u012fsta prie\u0161tarauti politinei vald\u017eiai. Tuomet pagalvojau, jog kaip tik Lietuvos teismai \u0161ioje srityje gali imtis tam tikros regionin\u0117s lyderyst\u0117s, tod\u0117l neabejoju, kad anks\u010diau ar v\u0117liau Lietuvos Konstitucinis Teismas pasisakys tiek d\u0117l konkretaus specialaus teisinio re\u017eimo (karantino, ekstremaliosios situacijos ir nepaprastosios pad\u0117ties) \u012fvedimo teis\u0117tumo, tiek (kartu su bendraisiais bei administraciniais teismais) ir d\u0117l konkre\u010di\u0173 epidemijos valdymo priemoni\u0173 ir \u017emogaus teisi\u0173 ribojimo jos metu konstitucingumo (ne tik \u012f asmens privat\u0173 gyvenim\u0105 ir orum\u0105, bet ir teis\u0117s \u012f jud\u0117jim\u0105, sveikat\u0105, darb\u0105, moksl\u0105 ir kt.). Tai b\u016btina padaryti ne d\u0117l kokio nors smalsumo, bet d\u0117l b\u016btinyb\u0117s i\u0161taisyti padarytas klaidas ir d\u0117l to, kad ateityje, i\u0161tikus valstyb\u0117je krizei, mes \u017einotume, koki\u0173 priemoni\u0173 taikyti negalima. Ai\u0161ku, \u017emogi\u0161kai galima suprasti, kad bendros kompetencijos ar administraciniams teismams \u0161iuo metu yra nedr\u0105su kvestionuoti Vyriausyb\u0117s veiksm\u0173 teis\u0117tum\u0105, kai to nedaro net Konstitucinis Teismas, ta\u010diau \u0161iuo metu, visgi, teismai netur\u0117t\u0173 bandyti \u201csl\u0117ptis vienas u\u017e kito nugaros\u201d, nes be teism\u0173 to padaryti demokratin\u0117je valstyb\u0117je papras\u010diausiai niekas kitas negali.<\/p>\n\n\n\n
Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Kaip \u017einia, dar 2021 m. gruod\u017eio m\u0117nes\u012f Seimo nari\u0173 grup\u0117 kreip\u0117si \u012f Lietuvos vyriausi\u0105j\u012f administracin\u012f teism\u0105 d\u0117l operacij\u0173 vadovo sprendimo, reikalaujan\u010dio pradinukams d\u0117v\u0117ti kaukes mokyklose, teis\u0117tumo. Gin\u010dijamas operacij\u0173 vadovo sprendimas buvo priimtas, remiantis 2020 m. vasario 26 d. Vyriausyb\u0117s nutarimo \u201eD\u0117l valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo\u201c (su v\u0117lesniais pakeitimais) nuostata, suteikian\u010dia operacij\u0173 vadovui teis\u0119 nustatyti …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":18766,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2181,2220,2185,409,2195,579,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36333"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36333"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36334,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36333\/revisions\/36334"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/18766"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36333"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}