{"id":36308,"date":"2022-04-30T10:47:30","date_gmt":"2022-04-30T07:47:30","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36308"},"modified":"2022-04-30T10:48:36","modified_gmt":"2022-04-30T07:48:36","slug":"ar-zmogaus-teisiu-konvencija-efektyvi-karo-ukrainoje-kontekste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/04\/30\/ar-zmogaus-teisiu-konvencija-efektyvi-karo-ukrainoje-kontekste\/","title":{"rendered":"Ar \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencija efektyvi karo Ukrainoje kontekste?"},"content":{"rendered":"\n

COVID-19 pandemija, regionin\u0117 migrant\u0173 kriz\u0117 pasienyje su Baltarusija, karas Ukrainoje i\u0161k\u0117l\u0117 beprecedentinius i\u0161\u0161\u016bkius \u017emonijai ir \u017emogaus teis\u0117ms, kaip niekad aktyviai ie\u0161koma atsakym\u0173 \u012f sud\u0117tingiausius teisinius ir vertybinius klausimus Europai, demokratijai. Kiek \u0161iuo po\u017ei\u016briu aktuali ir reik\u0161minga Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencija? Ar turime ir galime gyventi pagal jos saugomus principus? \u0160ie aspektai aptarti Vilniaus universitete (VU) vykusioje apskritojo stalo diskusijoje \u201eEuropos \u017emogaus teisi\u0173 konvencija kaip visuomen\u0117s teisinio \u0161vietimo priemon\u0117 augan\u010dios teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s svarbos kontekste\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Diskusija surengta Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) pirmininko Robert Spano vizito Lietuvoje metu, joje taip pat dalyvavo E\u017dTT teis\u0117jas nuo Lietuvos Egidijus K\u016bris, Teismo kanclerio pavaduotojas Abel Campos, ir Lietuvos teis\u0117s ekspertai: Konstitucinio Teismo pirminink\u0117 Danut\u0117 Jo\u010dien\u0117, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto dekanas Tomas Davulis bei Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos dekan\u0117 Lyra Jakulevi\u010dien\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Diskusij\u0105 prad\u0117jo Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo pirmininkas Robert Spano papasakodamas, kaip Europos teis\u0119 Konvencijos kontekste paveik\u0117 pandemija. Pasak jo, Konvencija patyr\u0117 esmin\u012f sukr\u0117tim\u0105: \u201ePirmasis bet kokios teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principas \u2013 pagarba \u017emogaus teis\u0117ms ir teis\u0117tumas. Pandemijos metu sprendimai buvo priimti labai greitai, vyriausyb\u0117s tur\u0117jo atsi\u017evelgti \u012f tuo metu tik ai\u0161k\u0117jusius mokslinius duomenis, sprendimus l\u0117m\u0117 migloti \u012frodymai ir neai\u0161ki reguliavimo sistema. B\u016btent tokiose situacijose Konvencijai kyla rimti i\u0161\u0161\u016bkiai\u201c,\u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n

Es\u0105 pandemijos metu i\u0161liko daug jautri\u0173 klausim\u0173, kaip kad privaloma vaik\u0173 vakcinacija nuo u\u017ekre\u010diam\u0173 lig\u0173, pagyvenusi\u0173 ir vyresnio am\u017eiaus \u017emoni\u0173 sveikatos u\u017etikrinimas. Teismai tur\u0117s \u012fvertinti, kokiu mastu valstybi\u0173 reakcija atitiko pandemijos keliam\u0105 gr\u0117sm\u0119. \u201eKonvencija turi spr\u0119sti ne tik \u017emogaus sukeltas problemas, bet ir gamtinius rei\u0161kinius, stichijas. Gal ji veikia kiek kitaip, kai kalbama apie gamtos sukeltus padarinius, ta\u010diau laikas parodys, kokie sprendimai bus priimti nacionaliniuose ir Europos teismuose\u201c,\u2013 sako R. Spano.<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

Teis\u0117jas taip pat adresavo karo Ukrainoje klausim\u0105 ir apib\u016bdino Rusijos veiksmus \u0161ioje \u0161alyje kaip did\u017eiausi\u0105 pasaulin\u0117s tvarkos katastrof\u0105. Visgi, jo teigimu, \u0161iandieniniai \u012fvykiai nerei\u0161kia, kad Konvencija neveikia. \u201eKonvencija yra savanori\u0161kais jos nari\u0173 veiksmais pagr\u012fsta sistema. Pati konvencija \u2013 tik \u017eod\u017eiai popieriuje. Konstitucijoje gali b\u016bti gra\u017eiausios formuluot\u0117s, visos Jungtini\u0173 Taut\u0173 nuostatos, ta\u010diau \u017emon\u0117s turi jas ginti ir pagal jas gyventi. O kai siun\u010diamos raketos \u012f \u017emoni\u0173 namus \u2013 joks \u012fstatymas nebus paj\u0117gus to u\u017ekirsti\u201c, \u2013 sako jis.<\/p>\n\n\n\n

R. Spano papasakojo ir apie E\u017dTT veiksmus karo kontekste. \u201eE\u017dTT reaguos kaip teismas. Mes turime jurisdikcij\u0105 nagrin\u0117ti bylas, kurios bus i\u0161keltos prie\u0161 Rusijos Federacij\u0105 d\u0117l \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidim\u0173, kurie bus padaryti, kol Rusijai galios Konvencija, t.y. iki 2022 m. rugs\u0117jo 16 d. Sprendimai bus labai sud\u0117tingi. Dabar \u017emogaus teisi\u0173 principai ypa\u010d svarb\u016bs, tad turime galimyb\u0119 reaguoti tvir\u010diau. Demokratija ir \u017emogaus teis\u0117s n\u0117ra savaime suprantamas dalykas \u2013 turime imtis veiksm\u0173 d\u0117l jos\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Konstitucinio Teismo pirminink\u0117 Danut\u0117 Jo\u010dien\u0117 papasakojo apie E\u017dTT, Konvencijos ir Lietuvos teis\u0117s santyk\u012f. Pasak jos, Konvencija yra labiausiai Lietuvos \u017emogaus teis\u0117s sistem\u0105 \u012ftakojusi sutartis, o santykis tarp jos ir Lietuvos teis\u0117s sistemos \u2013 draugi\u0161kas. \u201eMes i\u0161vyst\u0117me draugi\u0161k\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f tarptautinius \u012fsipareigojimus. Praktikoje m\u016bs\u0173 teismas labai da\u017enai remiasi E\u017dTT praktika ir be galo gerbia tarptautinius teismus. LRKT ne kart\u0105 ai\u0161kiai pabr\u0117\u017e\u0117 ypatingai svarb\u0173 princip\u0105 \u2013 Lietuvos valstyb\u0117s geopolitin\u0117 orientacija yra konstitucin\u0117 valstyb\u0117, ir tai rei\u0161kia naryst\u0119 NATO ir ES tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 vykdym\u0105.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Mykolo Romerio universiteto teis\u0117s mokyklos dekan\u0117s Lyros Jakulevi\u010dien\u0117s nuomone, vis tik pandemija nebuvo tas precedentas, kuris visi\u0161kai pakeist\u0173 pusiausvyr\u0105, vertybes, \u012ftvirtintas konvencijoje. Pasak jos, visi teismai da\u017eniausiai pateisindavo vyriausybi\u0173 taikomas priemones, atsi\u017evelgdami \u012f socialinio solidarumo princip\u0105, kad patys asmenys turi b\u016bti atsakingi, ta\u010diau kol kas i\u0161vad\u0173 daryti dar negalima, nes praktika negausi. Kitokias tendencijas ji \u012f\u017evelg\u0117 migracijos kriz\u0117s klausimu: \u201eE\u017dTT praktika tikrai vyst\u0117si spar\u010diai, svarbiausias kausimas visiems buvo apgr\u0119\u017eimo politika, poky\u010diai jurisprudencijoje ten matyti. Atsi\u017evelgta \u012f tokius dalykus, kaip kad, \u017emoni\u0173 elgesys, pavyzd\u017eiui, ar dalyvavo \u0161turmuose, ar kreip\u0117si prieglobs\u010dio legaliais b\u016bdais. Ateityje matysime daug \u012fdomi\u0173 sprendim\u0173\u201c,- sako jis.<\/p>\n\n\n\n

Konvencijos reik\u0161m\u0119 ir ind\u0117l\u012f demokratiniame pasaulyje aptar\u0117 ir VU TF dekanas prof. Tomas Davulis. Jo teigimu, Konvencija ir E\u017dTT atspindi didel\u012f visuomen\u0117s siek\u012f b\u016bti europie\u010diais ir leido politikams bei teis\u0117jams priimti labai svarbius ir sunkius sprendimus: \u201eTai neabejotinas civilizacijos laim\u0117jimas ir garantas, kuris leid\u017eia tik\u0117ti ateitimi, be baim\u0117s kurti individualiai ir kolektyviai. Taip pat mane \u017eavi atsirad\u0119s konstitucijos dinamizmas, i\u0161 praktini\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 matome, kaip E\u017dTT veikla kei\u010dia ir m\u016bs\u0173 konstitucijos nuostat\u0173 turin\u012f, suteikia jai 21 am\u017eiuje reikalingo modernumo, atsiranda nepara\u0161yti sakiniai, kurie ne apriboja, o gina. Tokia teis\u0117s k\u016brimo sistema tampa daugiapoline, ne monopolistine, ne visk\u0105 \u017einan\u010dia ir norin\u010dia kontroliuoti.\u201c<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure><\/div>\n\n\n\n

E\u017dTT teis\u0117jas nuo Lietuvos Egidijus K\u016bris akcentavo teis\u0117s ir Konvencijos gali\u0105 b\u016bti atsaku kylantiems i\u0161\u0161\u016bkiams. \u201eA\u0161 manau, kad teis\u0117 gali b\u016bti atsakas, kai kalbame apie Konvencij\u0105 ir kitus dokumentus. Nors, galb\u016bt, man ar kitiems teisininkams ir nepatinka tam tikri suformuluoti dalykai, ta\u010diau tai yra ka\u017ekoks bendras vardiklis, ji nustato tam tikras ribas. Ta\u010diau, jei pilie\u010diai nenori gyventi pagal \u0161ias taisykles, jos galios labai ribotos.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Lietuvoje vie\u0161intis Teismo kanclerio pavaduotojas Abel Campos kalb\u0117damas apie Konvencijos reik\u0161m\u0119 teig\u0117, jog ji \u012ftvirtino pozityvius standartus Europoje, ir \u0161iandienos \u012fvykiai nerei\u0161kia, kad ji ka\u017ekur nesuveik\u0117. \u201eKai vienas \u017eaid\u0117jas nesilaiko taisykli\u0173, tuomet \u017eaisti be galo sunku. O juk taip ir \u012fvyko. Vienas i\u0161 \u017eaid\u0117j\u0173 visi\u0161kai atsisak\u0117 taisykli\u0173 ir prad\u0117jo \u017eaisti savo \u017eaidim\u0105. Mes, kaip bendruomen\u0117, negalime su tuo susitaikyti ir nesitaikstysime. Ta\u010diau kai valstyb\u0117 nesilaiko taisykli\u0173, nerei\u0161kia, kad su\u017elugo sistema. Tai rei\u0161kia, kad \u012fvyko ka\u017ekas, d\u0117l ko tos priemon\u0117s veiksmingumas neb\u0117ra \u0161imtaprocentinis ir reikia galvoti, k\u0105 d\u0117l to daryti, kad taisykl\u0117s galiot\u0173 visiems. Mes ir stengiam\u0117s ai u\u017etikrinti\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Diskusij\u0105 organizavo LR Teisingumo ministerija kartu su Konstituciniu Teismu, Teis\u0117j\u0173 taryba ir Vilniaus universitetu.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijos \u012fra\u0161as prieinamas \u010dia. <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

COVID-19 pandemija, regionin\u0117 migrant\u0173 kriz\u0117 pasienyje su Baltarusija, karas Ukrainoje i\u0161k\u0117l\u0117 beprecedentinius i\u0161\u0161\u016bkius \u017emonijai ir \u017emogaus teis\u0117ms, kaip niekad aktyviai ie\u0161koma atsakym\u0173 \u012f sud\u0117tingiausius teisinius ir vertybinius klausimus Europai, demokratijai. Kiek \u0161iuo po\u017ei\u016briu aktuali ir reik\u0161minga Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Konvencija? Ar turime ir galime gyventi pagal jos saugomus principus? \u0160ie aspektai aptarti Vilniaus universitete (VU) …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36309,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32,116],"tags":[1111,164,163,158,3000,2020,295],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36308"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36308"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36308\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36313,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36308\/revisions\/36313"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36309"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36308"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36308"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36308"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}