{"id":36126,"date":"2022-04-19T21:40:47","date_gmt":"2022-04-19T18:40:47","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36126"},"modified":"2022-04-19T21:40:49","modified_gmt":"2022-04-19T18:40:49","slug":"apie-administraciniu-teismu-prestiza-ir-jurisprudencini-lygi-jaunos-demokratijos-valstybese","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/04\/19\/apie-administraciniu-teismu-prestiza-ir-jurisprudencini-lygi-jaunos-demokratijos-valstybese\/","title":{"rendered":"Apie administracini\u0173 teism\u0173 presti\u017e\u0105 ir jurisprudencin\u012f lyg\u012f jaunos demokratijos valstyb\u0117se"},"content":{"rendered":"\n

Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 t\u0119sia savo iniciatyva paskelbti mokslini\u0173 straipsni\u0173 cikl\u0105, skirt\u0105 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20me\u010dio \u012fk\u016brimui pavie\u0161inti u\u017esienio moksliniuose leidiniuose. Lenk\u0173 kalba \u0161.m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f buvo i\u0161publikuotas jos straipsnis \u201eREFORMY S\u0104DOWNICTWA ADMINISTRACYJNEGO NA LITWIE<\/a>\u201c moksliniame \u017eurnale Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica<\/em>. <\/strong>Straipsnis buvo parengtas dalyvaujant lyginamosios teis\u0117tyros tyrime, \u012fvertinant administracin\u0117s teism\u0173 sistemos reform\u0173 rezultatus jaun\u0173 demokratij\u0173 \u0161alyse: Lenkijoje, \u010cekijoje, Lietuvoje, Kroatijoje, Serbijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Gruzijoje ir Kazachstane. Tyrimo analiz\u0117 buvo atlikta atsi\u017evelgiant \u012f teismin\u0117s gynybos modelius, susiformavusius senosiose Europos demokratijose, daugiausia Austrijoje ir Vokietijoje. Tyrimo rezultatai buvo pristatyti ir tarptautin\u0117je mokslin\u0117je konferencijoje \u201eAdministracin\u0117s teism\u0173 sistemos reformos jaunos demokratijos \u0161alyse<\/a>\u201c (2021 06 10\u201311, Lodz\u0117s universiteto Teis\u0117s ir administravimo fakultetas). Tyrimo metodologija ap\u0117m\u0117 \u012fvairius administracin\u0117s justicijos reformavimo aspektus, ta\u010diau pagrinde buvo nagrin\u0117jami trys klausimai: 1) \u0161iuolaikiniai teisin\u0117s valstyb\u0117s ir administracin\u0117s teismin\u0117s sistemos raida ir i\u0161\u0161\u016bkiai, 2) nacionalini\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 sistemos poky\u010di\u0173 kryptys, 3) administracin\u0117s teismin\u0117s sistemos ateitis.<\/p>\n\n\n\n

Administracin\u0117s teismin\u0117s per\u017ei\u016bros ateitis Europoje glaud\u017eiai susijusi su konstituciniais nacionalini\u0173 valstybi\u0173 \u012fsipareigojimais puosel\u0117ti auk\u0161tus teismin\u0117s gynybos standartus jaunos demokratijos \u0161alyse, kurie gali b\u016bti \u012fgyvendinti \u012fvairiais ir\u00a0 skirtingais teisminiais vie\u0161osios administracijos kontrol\u0117s modeliais. Tokios pl\u0117tros bendr\u0105 pagrind\u0105 lemia Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencija ir Europos S\u0105jungos teis\u0117, kurios, formuodamos veiksming\u0105 teismin\u0119 kontrol\u0119, priartina jaun\u0173 demokratij\u0173 sistemas prie sen\u0173j\u0173 Europos demokratij\u0173 (Sommermann 2019, 1770). Jaun\u0173 demokratij\u0173 \u012fstatym\u0173 leid\u0117jai vis dar susiduria su daugybe i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Vis\u0173 pirma, kaip u\u017etikrinti balans\u0105 tarp auk\u0161t\u0173 procesini\u0173 teismin\u0117s per\u017ei\u016bros standart\u0173 ir b\u016btinyb\u0117s u\u017etikrinti teismin\u0117s sistemos veiksmingum\u0105 (\u012fskaitant ir operatyvum\u0105). Tod\u0117l kuriamos \u201elankstesn\u0117s\u201c procesin\u0117s taisykl\u0117s teisme ir proced\u016brin\u0117s taisykl\u0117s vie\u0161ojo administravimo institucijose, pvz. \u012fvedamos alternatyvios gin\u010d\u0173 sprendimo formos (tarpininkavimas, mediacija), \u012fvedamas grup\u0117s ie\u0161kinys ar modeliniai teismo procesai. Visgi, \u201elanks\u010di\u0173\u201c procesini\u0173 institut\u0173 \u012fvedimas niekada netaps lemian\u010diu veiksniu sprend\u017eiant bylas administraciniuose teismuose.<\/p>\n\n\n\n

Daugelio valstybi\u0173 administracinio proceso \u012fstatymai numato model\u012f, jog administracines bylas pirmoje instancijoje gali nagrin\u0117ti vienas teis\u0117jas ra\u0161ytinio pos\u0117d\u017eio tvarka, taip paspartinant proces\u0105 ir sutaupant bylos nagrin\u0117jimo s\u0105naudas. Visgi, teisinio tikrumo puosel\u0117jimui ir procesini\u0173 staigmen\u0173 i\u0161vengiamumui priimtinesnis yra modelinio teismo proceso institutas, kai administraciniuose teismuose nagrin\u0117jama daug teis\u0117s ir fakt\u0173 po\u017ei\u016briu vienar\u016b\u0161i\u0173 individuali\u0173 administracini\u0173 byl\u0173. \u0160is i\u0161 Vokietijos \u201eperimtas\u201c procesinis institutas (Musterverfahren) \u017einomas Kroatijoje, Vengrijoje, Ukrainoje, Lietuvoje, ta\u010diau da\u017enai praktikoje neveikia arba netaikomas.<\/p>\n\n\n\n

Kita rimta administracin\u0117s teismin\u0117s sistemos efektyvumo problema yra susijusi su vis sud\u0117ting\u0117jan\u010diu materialin\u0117s administracin\u0117s teis\u0117s lygiu, tod\u0117l kyla klausimas d\u0117l teis\u0117j\u0173 specializacijos ir profesin\u0117s kompetencijos pa\u010dioje administracines bylas sprend\u017eian\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 viduje. Kuo daugiau materialin\u0117je administracin\u0117je teis\u0117je ir vie\u0161ojo administravimo institucij\u0173 proced\u016brin\u0117je veikloje atsiranda specialaus teisinio reguliavimo \u201elex specialis\u201c, tuo sud\u0117ting\u0117ja ir teismini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo procesas. Gin\u010d\u0173 kompleksi\u0161kumas, vie\u0161osios administracijos institucij\u0173 veiklos specializacija ir operatyvus reagavimas lemia, jog \u012fprastais b\u016bdais teismin\u0117 kontrol\u0117 gali inerti\u0161kai sureaguoti \u012f daugiasluoksnius administracini\u0173 gin\u010d\u0173 aspektus, tod\u0117l Europoje kalbama apie sisteminius administracini\u0173 teism\u0173 kompetencijos apeliacin\u0117se ir kasacin\u0117se instancijose poky\u010dius. Pastebimos europin\u0117s tendencijos, jog d\u0117l administracin\u0117s teis\u0117s specializacijos apimties ir specializuot\u0173 \u017eini\u0173 poreikio kalbama apie apeliacin\u0117s instancijos \u201erenesans\u0105\u201c. <\/p>\n\n\n\n

Visgi, siekiant teisminio nagrin\u0117jimo kokyb\u0117s, i\u0161lieka ypatingos profesin\u0117s kvalifikacijos teis\u0117j\u0173 korpuso poreikis, galintis dinami\u0161kai integruoti ir konstitucinius, ir supranacionalinius europinius teisinius standartus (Europos S\u0105jungos ir Europos Tarybos) savo veikloje, ir taip galintis palaikyti auk\u0161t\u0105 jurisprudencin\u012f lyg\u012f bei visos administracin\u0117s teismin\u0117s sistemos presti\u017e\u0105, kuris \u0161iuo metu daugelyje jaun\u0173 demokratij\u0173 \u0161ali\u0173 susiduria su sisteminiais i\u0161\u0161\u016bkiais (pvz. Lietuvoje, Ukrainoje, Kroatijoje, Kazachstane), o atskirais atvejais, pvz. Lenkijoje, net visa teism\u0173 sistema patiria sistemin\u012f nuosmuk\u012f (Wawrzyniak 2021, p. 76 ir toliau; \u015awi\u0105tkowski, 2021, p. 5 ir toliau; Jaskiernia 2020, 91 ir toliau; Bojarski, Grajewski, Kremer , \u017burek 2019 ). \u00a0<\/p>\n\n\n\n

Pareng\u0117 Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117, VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesor\u0117 <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prof. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 t\u0119sia savo iniciatyva paskelbti mokslini\u0173 straipsni\u0173 cikl\u0105, skirt\u0105 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 20me\u010dio \u012fk\u016brimui pavie\u0161inti u\u017esienio moksliniuose leidiniuose. Lenk\u0173 kalba \u0161.m. baland\u017eio m\u0117nes\u012f buvo i\u0161publikuotas jos straipsnis \u201eREFORMY S\u0104DOWNICTWA ADMINISTRACYJNEGO NA LITWIE\u201c moksliniame \u017eurnale Acta Universitatis Lodziensis. Folia Iuridica. Straipsnis buvo parengtas dalyvaujant lyginamosios teis\u0117tyros tyrime, \u012fvertinant administracin\u0117s teism\u0173 sistemos reform\u0173 rezultatus …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36127,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[2452,302,2567,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36126"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36126"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36126\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36130,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36126\/revisions\/36130"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36127"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36126"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36126"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36126"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}