Pasaulio j\u016br\u0173 ir vandenyn\u0173 gelm\u0117se \u2013 t\u016bkstan\u010di\u0173 nuskendusi\u0173 laiv\u0173 nuolau\u017e\u0173 kapinynas, tai ir \u017euvusi\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017einojo poilsio vietos. Laiv\u0173 avarijos visuomet buvo patrauklus siu\u017eetas knygoms ir filmams, ta\u010diau nuskend\u0119 objektai j\u016bros dugne svarb\u016bs ir mokslininkams bei kitiems tyr\u0117jams: juose u\u017ekoduoti civilizacij\u0173 raidos etapai, mokslo ir technikos progreso \u017eenklai, karini\u0173 pergali\u0173 ir pralaim\u0117jim\u0173 vietos ir prie\u017eastys, valstybi\u0173 klest\u0117jimo ir \u017elugimo simboliai, nuolau\u017e\u0173 ir j\u016br\u0173 aplinkos s\u0105veikos tendencijos ir slypi daug kit\u0173 paslap\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Prie\u0161 kelias dienas, baland\u017eio 14 d., visuomen\u0117s informavimo priemon\u0117se skelbta: Rusijos gynybos ministerija patvirtino, kad Juodosios j\u016bros laivyno flagmanas kreiseris \u201eMoskva\u201c nuskendo po jame kilusio gaisro ir nugriaud\u0117jusio sprogimo j\u012f tempiant \u012f uost\u0105[1]<\/a>. Prane\u0161ama, kad prie\u0161 tai \u0161is laivas, kuris yra vienas i\u0161 trij\u0173 Rusijos \u201eSlava\u201c klas\u0117s kreiseri\u0173, 186 metr\u0173 ilgio ir apie 750 milijon\u0173 doleri\u0173 vert\u0117s, atakuotas Ukrainos paj\u0117g\u0173 \u2013 smogta Ukrainos raketomis ,,Neptun\u201c[2]<\/a>. Didelis sm\u016bgis invazij\u0105 \u012f Ukrain\u0105 surengusiai Maskvai, daugiausia kainuojantis nuostolis, veiksmas, grei\u010diausiai paskatinsiantis stipri\u0105 atsakom\u0105j\u0105 reakcij\u0105, \u012fvykis, kuris tur\u0117t\u0173 paskatinti Rusij\u0105 labiau vengti rizikos j\u016broje, – pagrindiniai po \u0161io \u012fvykio sek\u0119 j\u012f komentavusi\u0173j\u0173 vertinimai politine, saugumo, karybos prasme.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117s po\u017ei\u016briu karo laivai j\u016broje \u2013 plati ir daugialyp\u0117 tema. Siekiant \u012fvardinti taikytin\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 konkre\u010diu atveju, pirmiausia reikia atskirti karo ir taikos met\u0105, svarbi \u012fvykio vieta \u2013 j\u016bros erdv\u0117, nes kiekvienoje galioja skirtinga valstybi\u0173 suvereniteto, suvereni\u0173 teisi\u0173 ar jurisdikcijos apimtis, reikia \u012fvardinti ir teisinio reguliavimo srit\u012f, t.y. ar konkre\u010diu atveju siekiame atsakyti, pavyzd\u017eiui, d\u0117l karo laivo teis\u0117s plaukti s\u0105siauriu ar vertiname karo pratyb\u0173 j\u016broje teis\u0117tum\u0105. Karo metu karo laiv\u0173 veiksmai patenka \u012f tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s, karo j\u016broje taisykli\u0173, be kit\u0173 \u0161altini\u0173 kodifikuot\u0173 San Remo vadove d\u0117l tarptautin\u0117s teis\u0117s, taikytinos ginkluotiems konfliktams j\u016broje[3]<\/a>, veikimo lauk\u0105, taip pat vertintini kertinio tarptautin\u0117je teis\u0117je j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimo principo kontekste, konkre\u010diai, d\u0117l savigynos s\u0105lyg\u0173, karin\u0117s j\u0117gos proporcingumo ir susijusi\u0173 aspekt\u0173. Pavyzd\u017eiui, Naftos platform\u0173 byloje (Iranas prie\u0161 JAV)[4]<\/a> atsi\u017evelgiant \u012f valstybi\u0173 1955 m. sutart\u012f, nagrin\u0117ta, ar JAV karini\u0173 paj\u0117g\u0173 veiksmai atakuojant Irano naftos platformas 1987 m. ir 1988 m., pateisinami d\u0117l JAV esmini\u0173 saugumo interes\u0173, ir konstatuota, kad b\u016bt\u0173 buv\u0119 galimi kaip savigyna, ta\u010diau nebuvo i\u0161pildytos jos s\u0105lygos; vis tik Tarptautinis Teisingumo Teismas netenkino Irano reikalavimo d\u0117l JAV atsakomyb\u0117s, nes pagal bylos aplinkybes nustat\u0117, kad JAV veiksmai neprilygo prekybos ir laivybos laisv\u0117s tarp \u0161ali\u0173 pa\u017eeidimui. Galiausia, karo laiv\u0173 navigacija, pratybos ir kiti veiksmai j\u016broje n\u0117ra ta sritis, kurioje tarptautin\u0117 (j\u016br\u0173) teis\u0117 visada pasi\u016blyt\u0173 \u012ftvirtint\u0105 norm\u0105 ar vienareik\u0161m\u012f atsakym\u0105, tod\u0117l nenuostabu, kad praktikoje su karo laivais susij\u0119 daug valstybi\u0173 gin\u010d\u0173. Dar daugiau, karo laivai yra ir vis da\u017enesni\u0173 \u0161iuolaikin\u0117je tarptautin\u0117je praktikoje hibridini\u0173 kar\u0173, koks buvo karas Ukrainoje nuo Rusijos veiksm\u0173 2014 metais okupuojant Krym\u0105, dalyviai[5]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Pla\u010diame \u012fvairi\u0173 ir sud\u0117ting\u0173 su karo laiv\u0173 veikla susijusi\u0173 klausim\u0173 vandenyne Rusijos karo laivo ,,Moskva\u201c \u017e\u016btis \u0161iame komentare skatina apsiriboti siekiu nustatyti, kokios tarptautin\u0117s (j\u016br\u0173) teis\u0117s normos ir principai taikomi nuskendusiems laivams ir j\u0173 nuolau\u017eoms pasaulio j\u016brose ir vandenynuose.<\/p>\n\n\n\n Laiv\u0105 i\u0161tikusi nelaim\u0117 ar jo \u017e\u016btis, vertinant bendrai, skirtingose situacijose ir priklausomai nuo pra\u0117jusio laiko bei kit\u0173 aplinkybi\u0173, gali aktyvuoti paie\u0161kos ir gelb\u0117jimo j\u016broje operacijas arba reikalauti apsaugos pagal povandeninio kult\u016bros paveldo taisykles, arba skatinti imtis veiksm\u0173 d\u0117l gr\u0117sm\u0117s saugiai laivybai ar j\u016br\u0173 aplinkai, arba siekis i\u0161kelti nuskendusio laivo nuolau\u017eas gali b\u016bti jo savininko (v\u0117liavos valstyb\u0117s ar privataus subjekto) teis\u0117 ar pareiga. Visos \u0161ios sritys \u2013 atskiri teisinio reguliavimo mechanizmai, pagr\u012fsti tarptautini\u0173 susitarim\u0173 normomis ir j\u0173 \u012fgyvendinimu nacionaliniame lygmenyje, be to, \u0161ioje srityje ry\u0161kus bendradarbiavimas regionuose ar tarp valstybi\u0173 (daugyb\u0117 laiv\u0173 nuskend\u0119 kit\u0173 valstybi\u0173 j\u016bros erdv\u0117se), ta\u010diau karo laivai d\u0117l savo specifikos, imuniteto ir statuso turi i\u0161im\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n Pasaulio j\u016br\u0173 ir vandenyn\u0173 gelm\u0117s liudija ne tik apie sen\u0105sias gyvenvietes ir pirm\u0105sias ekspedicijas, bet ir apie Pasaulinius karus. Pavyzd\u017eiui, daug Antrojo Pasaulinio karo laiv\u0173 ir l\u0117ktuv\u0173 bei j\u0173 nuolau\u017e\u0173 yra Ramiojo vandenyno dugne, j\u016br\u0173 gelm\u0117se \u2013 ir \u017euvusi\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017einojo atminimo vieta.<\/p>\n\n\n\n Nuskend\u0119 laivai ir j\u0173 nuolau\u017eos gali patekti \u012f povandeninio kult\u016bros paveldo apsaugos re\u017eim\u0105. Pernai, 2021 metais, UNESCO povandeninio kult\u016bros paveldo apsaugos konvencijai[6]<\/a> sukako 20 met\u0173. J\u016bros dugne nuskendusiems objektams povandeniniam paveldui prilygti reikia daug ilgesnio laiko tarpo. Povandeninis kult\u016bros paveldas konvencijoje apibr\u0117\u017eiamas, kaip visi kult\u016briniai, istoriniai ar archeologiniai \u017emogaus egzistencijos p\u0117dsakai (laivai, orlaiviai, j\u0173 dalys, kartu su j\u0173 archeologine ir gamtine aplinka) kurie i\u0161 dalies arba visi\u0161kai, su pertraukomis arba nepertraukiamai po vandeniu yra i\u0161buv\u0119 ne ma\u017eiau kaip 100 met\u0173. Povandeninio kult\u016bros paveldo apsaugos siekiama pirmiausia tokius objektus saugant in situ<\/em>, nebent pagrind\u017eiamas i\u0161k\u0117limo poreikis, siekiama valstybi\u0173 bendradarbiavimo naudojant geriausias technologijas ir perduodant \u017einias ateities kartoms, saugant paveldo objektus nuo komercinio eksploatavimo ir pan. Laiko po\u017ei\u016briu \u012f min\u0117t\u0105 apibr\u0117\u017eim\u0105 patenka Pirmojo Pasaulinio karo laiv\u0173 nuolau\u017eos.<\/p>\n\n\n\n Karo laivai ne tik turi imunitet\u0105 j\u016broje (J\u016br\u0173 teis\u0117s konvencijos[7]<\/a> 32 straipsnis), bet ir j\u0173 nuolau\u017eos priklauso j\u0173 valstybei, kuri, nat\u016bralu, suinteresuota pirmiausia i\u0161saugoti jautri\u0105 karin\u0119 ir kit\u0105 su saugumu susijusi\u0105 informacij\u0105. Pagal tarptautin\u0119 j\u016br\u0173 teis\u0119 ir nusistov\u0117jusi\u0105 praktik\u0105, nuskend\u0119 karo laivai lieka suvereni\u0173 valstybi\u0173 turtu nepriklausomai nuo j\u0173 vietos ar to, kiek pra\u0117jo laiko[8]<\/a>. Tai nerei\u0161kia, kad jiems negali b\u016bti taikomas povandeninio kult\u016bros paveldo apsaugos re\u017eimas, tiesiog pagal UNESCO konvencij\u0105 su karo laivais susijusiai veiklai reikalingas v\u0117liavos valstyb\u0117s sutikimas (10 straipsnio 7 dalis, 12 straipsnio 7 dalis). Pavyzd\u017eiui, manoma, kad Azijos ir Ramiojo vandenyno regionuose gali b\u016bti apie 3000 nuskendusi\u0173 Japonijos imperatori\u0161kosios armijos karo laiv\u0173 ir apie 300 000 \u017emoni\u0173 palaik\u0173[9]<\/a>. Skelbiama, kad nuo 1952 m. Japonija siekia rasti ir \u012f savo \u0161al\u012f perkelti jos \u017euvusi\u0173j\u0173 palaikus ir nuo 2013 met\u0173 j\u0173 perkelta jau 1 260 000 i\u0161, manoma, i\u0161 viso 2 400 000 \u017euvusi\u0173j\u0173[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Valstyb\u0117s priima \u012fstatym\u0173 ir sudaro susitarim\u0173, kurie skirti saugoti nuskendusi\u0173 karo laiv\u0173 nuolau\u017eas nuo komercinio eksploatavimo ir u\u017etikrinti deram\u0105 pagarb\u0105 \u017euvusi\u0173j\u0173 atminimui, net kai nedalyvauja min\u0117toje konvencijoje (pavyzd\u017eiui, JAV) arba pagal min\u0117t\u0105 apibr\u0117\u017eim\u0105 objektas dar neatitinka povandeninio kult\u016bros paveldo sampratos. Laiv\u0173 ir \u017emoni\u0173 \u017e\u016bties vietos valstybi\u0173 susitarimais skelbiamos atminimo vietomis ir saugomos, kaip pavyzd\u017eiui, 1994 m. Baltijos j\u016broje i\u0161 Talino \u012f Stokholm\u0105 plaukusio ir nuskendusio kelto ,,Estonia\u201c nuolau\u017eos ir apie jas esantis susitarime apibr\u0117\u017etas plotas laikomas paskutine katastrofos auk\u0173 (j\u0173 net 852) am\u017eino poilsio vieta ir yra deramai gerbiamas[11]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Laiv\u0173 nuolau\u017eos j\u016bros dugne gali kelti pavoj\u0173 laivybos saugumui, o d\u0117l juose likusio kuro ar kit\u0173 med\u017eiag\u0173 \u2013 ir j\u016br\u0173 ar net pakran\u010di\u0173 aplinkai. Laiv\u0173 nuolau\u017e\u0173 i\u0161k\u0117limo darbams ir taip esant sud\u0117tingiems ir labai brangiems, o dar ir b\u0117gan\u010diam laikui ilgainiui nuplaunant laivo ir jo savininko ry\u0161\u012f, laivo nuolau\u017e\u0173 i\u0161k\u0117limas gali likti pakrant\u0117s valstyb\u0117s, kuri turi u\u017etikrinti saugi\u0105 laivyb\u0105 savo j\u016bros erdv\u0117se, r\u016bpes\u010diu. Siekiant spr\u0119sti \u0161i\u0105 problem\u0105, 2007 m. priimta ir 2015 m. \u012fsigaliojo Nairobio konvencija d\u0117l laiv\u0173 nuolau\u017e\u0173 \u0161alinimo[12]<\/a>. Nusta\u010dius ir pa\u017eym\u0117jus laiv\u0173 nuolau\u017eas, o j\u0173 savininkams nevykdant pareigos nuskendusi\u0173 laiv\u0173 nuolau\u017eas i\u0161kelti, pakrant\u0117s valstybei leid\u017eiama pa\u0161alinti (i\u0161kelti) asmen\u0173 gyvybei, prekybos ir laivybos saugumui, j\u016br\u0173 ar ir pakran\u010di\u0173 aplinkai neigiam\u0105 poveik\u012f kelian\u010dias kit\u0173 valstybi\u0173 paskendusi\u0173 laiv\u0173 nuolau\u017eas ir nukreipti reikalavim\u0105 d\u0117l i\u0161laid\u0173 atlyginimo draudim\u0105 ar kit\u0105 garantij\u0105 pateikusiam subjektui. Pasteb\u0117tina, kad pana\u0161iai kaip ir povandeninio kult\u016bros paveldo atveju, laivo nuolau\u017eos n\u0117ra tik nuskend\u0119s laivas, tai ir jo dalys ir objektai, buv\u0119 laive ar i\u0161krit\u0119 laivui sk\u0119stant ar dreifuojant. Karo laivams daroma i\u0161imtis, \u0161i konvencija jiems netaikoma, nebent valstyb\u0117 tapdama konvencijos dalyve pasirinkt\u0173 kitaip (4 straipsnio 2 dalis).<\/p>\n\n\n\n Galiausia primintina, kad gelb\u0117ti \u017emogaus gyvyb\u0119 laivo \u017e\u016bties akivaizdoje ar kitoje nelaim\u0117s situacijoje yra seniai praktikoje nusistov\u0117j\u0119s principas. \u0160iandien paie\u0161kos ir gelb\u0117jimo j\u016broje operacijos yra reglamentuotos tarptautin\u0117mis konvencijomis (1979 m. Tarptautin\u0117 j\u016br\u0173 paie\u0161kos ir gelb\u0117jimo konvencija[13]<\/a>, 1974 m. Tarptautin\u0117 konvencija d\u0117l \u017emogaus gyvyb\u0117s apsaugos j\u016broje[14]<\/a>) ir i\u0161pl\u0117totos valstybi\u0173 bendradarbiavimo regionuose ir tarpusavyje susitarimais, vykdant J\u016br\u0173 teis\u0117s konvencijos (98 straipsnio) reikalavimus. Nors \u0161i\u0173 susitarim\u0173 nuostatos taip pat n\u0117ra taikomos karo laivams, pastebima, kad d\u0117l i\u0161skirtin\u0117s \u017emogaus gyvyb\u0117s apsaugos svarbos pareiga gelb\u0117ti \u017emones yra vienas i\u0161 tarptautin\u0117je j\u016br\u0173 teis\u0117je ir tarptautin\u0117je humanitarin\u0117je teis\u0117je \u012ftvirtint\u0173 princip\u0173, galiojantis ir \u0161iandien tiek taikos, tiek karo metu[15]<\/a>. Tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s srityje tai susij\u0119 su bendrais humanizmo, pagalbos su\u017eeistiesiems ir kitais reikalavimais, kuri\u0173 yra, pavyzd\u017eiui, 1949 m. \u017denevos konvencijoje d\u0117l su\u017eeist\u0173 ir sergan\u010di\u0173 kari\u0173 bei asmen\u0173, patyrusi\u0173 laiv\u0173 avarijas j\u016brose, pad\u0117ties pagerinimo[16]<\/a> ir kurie galioja ginkluoto konflikto \u0161alims. J\u0173 \u010dia nesiekiama nagrin\u0117ti, ta\u010diau reikia suprasti, kad aptariama pareiga n\u0117ra absoliuti (ypa\u010d karo metu jos vykdymas apsunkintas ar net ne\u012fmanomas, kai gelb\u0117jimas kelt\u0173 pavoj\u0173 gelb\u0117jan\u010diam laivui ir jo \u012fgulai ir kitais atvejais). Laivo ,,Moskva\u201c \u017e\u016bties atveju skelbiama apie kit\u0173 Rusijos laiv\u0173 pastangas gelb\u0117ti 510 \u012fgulos nari\u0173, nors informacija d\u0117l j\u0173 likimo, tikrojo skai\u010diaus ir tikslios vietos kol kas prie\u0161taringa[17]<\/a>, karo laivo ir jo \u012fgulos likimas lieka pirmiausia Rusijos r\u016bpes\u010diu. <\/p>\n\n\n\n Prisimenant Rusijos povandeninio karo laivo ,,Kursk\u201c \u017e\u016bt\u012f taikos metu per pratybas, kai jis nuskendo 2000 m. Barenco j\u016broje nusine\u0161\u0119s 118 gyvybi\u0173, Rusija kelias dienas nesugeb\u0117jo pasiekti ir i\u0161gelb\u0117ti \u012fgulos ir tik dar v\u0117liau Rusijos leidimu \u012f pagalb\u0105 atvyko kit\u0173 \u0161ali\u0173 (Did\u017eiosios Britanijos, Norvegijos) gelb\u0117jimo paj\u0117gos, bet pra\u0117jus ilgam laiko tarpui ir esant audringoms oro s\u0105lygoms bei blogam matomumui po lediniu Arkties vandeniu gelb\u0117jimo pastangos negal\u0117jo b\u016bti s\u0117kmingos. Laivas galiausia i\u0161keltas pasitelkus Nyderland\u0173 \u012fmon\u0117s paslaugas po daugiau nei met\u0173 po \u012fvykio ir perduotas Rusijai, kaip ir \u017euvusi\u0173j\u0173 palaikai[18]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n Simboli\u0161ka, kad Rusijos karo laivas ,,Moskva\u201c nuskendo Juodojoje j\u016broje, skalaujan\u010dioje krantus Ukrainos, kurios Mykolajyvo mieste buvo pastatytas Soviet\u0173 S\u0105jungos metais. Kare Ukrainoje susid\u016br\u0119s su didvyri\u0161ka gynyba \u0161alies, kurios pasienie\u010diai dar karo prad\u017eioje Gyva\u010di\u0173 saloje atsisak\u0117 paklusti \u0161io Rusijos karo laivo nurodymui pasiduoti ir palyd\u0117jo j\u012f garsia \u0161io karo fraze, ,,Moskva\u201c \u017euvo nuo to laiko pra\u0117jus apie 50 dien\u0173 ir per t\u0105 laik\u0105 Ukrainai pasiekus reik\u0161ming\u0173 pergali\u0173. Rusijai savo ,,karin\u0117s galios simbolio Juodojoje j\u016broje\u201c[19]<\/a>, kur ji dominavo nuo 2014 m. Krymo aneksijos, netektis \u2013 dar vienas pralaim\u0117jimas.<\/p>\n\n\n\n Dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> Rusija pripa\u017eino \u2013 kreiseris ,,Moskva\u201c nuskendo: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1674159\/rusija-pripazino-kreiseris-moskva-nuskendo<\/a>\u00a0<\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> Pentagonas: Rusijos kreiseris ,,Moskva\u201c paskendo d\u0117l Ukrainos raket\u0173 sm\u016bgio: https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1674867\/pentagonas-rusijos-kreiseris-moskva-paskendo-del-ukrainos-raketu-smugio<\/a><\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> San Remo Manual on International Law Applicable to Armed Conflicts at Sea, 1994: https:\/\/ihl-databases.icrc.org\/ihl\/INTRO\/560<\/a><\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Oil Platforms (Islamic Republic of Iran v. United States of America), 2003: https:\/\/www.icj-cij.org\/public\/files\/case-related\/90\/090-20031106-JUD-01-00-EN.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Pla\u010diau \u017er. Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117, I. Tarptautin\u0117 taika ir saugumas j\u016br\u0173 erdv\u0117je. Teis\u0117, 2022, Nr. 122, VU leidykla. P. 14-15: https:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/teise\/article\/view\/26591\/25958<\/a><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> 2011 m. Povandeninio kult\u016bros paveldo apsaugos konvencija: https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/TAIS.277944<\/a><\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> 1982 m. JT j\u016br\u0173 teis\u0117s konvencija: https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/TAIS.221141<\/a><\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Safeguarding underwater cultural heritage in the Pacific: report on good practice in the protection and management of World War II-related underwater cultural heritage. P. 20: https:\/\/unesdoc.unesco.org\/ark:\/48223\/pf0000260457<\/a><\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Ten pat.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> Ten pat. P. 45.<\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> Estijos Respublikos, Suomijos Respublikos ir \u0160vedijos Karalyst\u0117s susitarimas d\u0117l kelto ,,Estonia\u201c: https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/TAR.A7EB3D809E54<\/a><\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> The Nairobi International Convention on the Removal of Wrecks: https:\/\/assets.publishing.service.gov.uk\/government\/uploads\/system\/uploads\/attachment_data\/file\/228988\/8243.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> 1979 m. Tarptautin\u0117 j\u016br\u0173 paie\u0161kos ir gelb\u0117jimo konvencija: https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/TAR.DDDFE94B1DB0<\/a><\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> 1974 m. Tarptautin\u0117 konvencija d\u0117l \u017emogaus gyvyb\u0117s apsaugos j\u016broje (SOLAS 74): https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/TAR.C4D414572A07<\/a><\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> Papanicolopulu, I. The duty to rescue at sea, in peacetime and in war: A general overview. International Review of the Red Cross (2016), 98 (2), P. 491-514. War and security at sea: https:\/\/library.icrc.org\/library\/docs\/DOC\/irrc-902-papanicolopulu.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [16]<\/a> Convention (II) for the Amelioration of the Condition of Wounded, Sick and Shipwrecked Members of Armed Forces at Sea. Geneva, 1949: https:\/\/ihl-databases.icrc.org\/applic\/ihl\/ihl.nsf\/Comment.xsp?action=openDocument&documentId=8BE9FEA9E6F5A570C1258115003BDB83<\/a><\/p>\n\n\n\n [17]<\/a> Sunken Russian warship Moskva: what do we know?: https:\/\/www.bbc.com\/news\/world-europe-61103927<\/a><\/p>\n\n\n\n [18]<\/a> Kursk submarine disaster: https:\/\/www.britannica.com\/event\/Kursk-submarine-disaster<\/a><\/p>\n\n\n\n [19]<\/a> Sunken Russian warship Moskva: what do we know? https:\/\/www.bbc.com\/news\/world-europe-61103927<\/a> \u00a0<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Pasaulio j\u016br\u0173 ir vandenyn\u0173 gelm\u0117se \u2013 t\u016bkstan\u010di\u0173 nuskendusi\u0173 laiv\u0173 nuolau\u017e\u0173 kapinynas, tai ir \u017euvusi\u0173 \u017emoni\u0173 am\u017einojo poilsio vietos. Laiv\u0173 avarijos visuomet buvo patrauklus siu\u017eetas knygoms ir filmams, ta\u010diau nuskend\u0119 objektai j\u016bros dugne svarb\u016bs ir mokslininkams bei kitiems tyr\u0117jams: juose u\u017ekoduoti civilizacij\u0173 raidos etapai, mokslo ir technikos progreso \u017eenklai, karini\u0173 pergali\u0173 ir pralaim\u0117jim\u0173 vietos ir prie\u017eastys, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36094,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2946,2983,2982,2981,270,271,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36093"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36093"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36093\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36095,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36093\/revisions\/36095"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36094"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36093"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36093"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36093"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n