{"id":36067,"date":"2022-04-15T11:51:46","date_gmt":"2022-04-15T08:51:46","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36067"},"modified":"2022-04-15T11:51:48","modified_gmt":"2022-04-15T08:51:48","slug":"pokalbis-su-teiseju-dr-justu-namaviciumi-bausmiu-politika-lietuvoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/04\/15\/pokalbis-su-teiseju-dr-justu-namaviciumi-bausmiu-politika-lietuvoje\/","title":{"rendered":"Pokalbis su teis\u0117ju dr. Justu Namavi\u010diumi: bausmi\u0173 politika Lietuvoje"},"content":{"rendered":"\n<p>Subalansuota atsakomyb\u0117 ir u\u017etikrintas bausm\u0117s nei\u0161vengiamumas yra vieni i\u0161 \u0161ios Vyriausyb\u0117s prioritet\u0173. Seimui prad\u0117jus svarstyti Teisingumo ministerijos inicijuot\u0105 Baud\u017eiamosios politikos sistemin\u0119 pertvark\u0105, apie bausmi\u0173 politik\u0105 ir j\u0173 paskirt\u012f Lietuvoje kalbam\u0117s su Lietuvos apeliacinio teismo teis\u0117ju, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto lektoriumi dr. Justu Namavi\u010diumi.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kam yra skirta bausm\u0117? Koks jos tikslas?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Bausm\u0117 yra reagavimas \u012f asmens padaryt\u0105 nusikaltim\u0105. Tikslai, d\u0117l kuri\u0173 skiriama bausm\u0117, yra keli. Tai gali b\u016bti visuomen\u0117s saugumo siekis, kai nusikaltim\u0105 padar\u0119s asmuo tiesiog izoliuojamas arba siekiama jo resocializacijos ar atgrasyti pa\u010di\u0105 visuomen\u0119 nuo nusikaltim\u0173 darymo, arba gali b\u016bti teisingumo atk\u016brimo, kitaip tariant, atpildo siekis, norint, kad asmuo atsakyt\u0173 u\u017e savo padaryt\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Jei bausme norime u\u017etikrinti vien visuomen\u0117s saugum\u0105, susiduriame su savaime suprantamu poreikiu, kad to saugumo mums reikia kuo daugiau. Ta\u010diau nuosekliai remdamiesi tokia prielaida tur\u0117tume taikyti labai daug ir labai drasti\u0161k\u0173 priemoni\u0173, itin ribojan\u010di\u0173 pilie\u010di\u0173 laisv\u0119 ir i\u0161 esm\u0117s stabdan\u010di\u0173 socialin\u0119 bei ekonomin\u0119 visuomen\u0117s raid\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad ir pati bausm\u0117, kuria siekiama tik saugumo, bus orientuota vien \u012f visuomen\u0117s poreikius ir ne visuomet bus teisinga pa\u010diam nusikalt\u0117liui, kuris tur\u0117t\u0173 atsakyti tik u\u017e savo veik\u0105, bet ne u\u017e kit\u0173 polinkius nusikalsti.<\/p>\n\n\n\n<p>B\u016btent teisingumo atk\u016brimas padaryt\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105 apibr\u0117\u017eia kaip paties asmens sukurt\u0105 (taigi laisv\u0105) poelg\u012f, o ne vien tik kaip i\u0161 i\u0161or\u0117s asmeniui primetamus visuomen\u0117s poreikius, ir kartu yra atsvara savaime neribotai saugumo prevencijai. Ta\u010diau bausm\u0117s susiejimas vien tik su teisingumo atk\u016brimu taip pat turi tr\u016bkum\u0173. Jeigu bausm\u0119 nuosekliai kildinsime tik i\u0161 paties nusikaltimo ir j\u0105 visi\u0161kai atsiesime tiek nuo visuomen\u0117s santvarkos, tiek nuo paties nusikalt\u0117lio individualios situacijos, negal\u0117sime numatyti nei bausm\u0117s skyrimo prie\u017easties, nei jos dyd\u017eio, o jeigu ir gal\u0117sime numatyti, tai pati bausm\u0117 bus labai archaji\u0161ka, r\u016bsti, paremta principu \u201eakis u\u017e ak\u012f\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kokius iki \u0161iol vykdytos Lietuvos baud\u017eiamosios politikos akcentus J\u016bs gal\u0117tum\u0117te&nbsp; i\u0161skirti?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Kiekviena valstyb\u0117 pasirenka savo b\u016bd\u0105, kaip derinti skirtingus bausm\u0117s skyrimo tikslus. Lietuvos bausmi\u0173 politikoje oficialiai deklaruojamas siekis daryti teigiam\u0105 poveik\u012f nusikaltusiam asmeniui, kai siekiama ne tik nubausti asmen\u012f, bet ir atverti jam resocializacijos galimybes.<\/p>\n\n\n\n<p>Kita vertus, nuo 2003 met\u0173 bausm\u0117s buvo tendencingai didinamos, tod\u0117l galima kalb\u0117ti ir apie bausm\u0117s, kaip atgrasymo priemon\u0117s, akcentavim\u0105. Nors apie tai kalbama gana ma\u017eai, niekur bausmi\u0173 politikoje nedingo bausm\u0117s kaip atpildo vaidmuo. Puikus to pavyzdys yra Baud\u017eiamajame kodekse nustatyta bausm\u0117s vidurkio taisykl\u0117, kad teismas, skai\u010diuodamas bausm\u0117s dyd\u012f, kaip atspirties ta\u0161k\u0105 ima did\u017eiausios ir ma\u017eiausios \u012fstatyme u\u017e tam tikr\u0105 veik\u0105 numatytos bausm\u0117s vidurk\u012f. Tai kone matematinio modelio \u012ftvirtinimas, kuris, vis\u0173 pirma, praktikoje nelabai pritaikomas ir, vis\u0173 antra, lemia labiau didesni\u0173 negu ma\u017eesni\u0173 bausmi\u0173 skyrim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Neretai bausm\u0119 suvokiame kaip nusikaltusio \u017emogaus izoliavim\u0105 nuo visuomen\u0117s, ta\u010diau vis da\u017eniau akcentuojama, kad alternatyvios bausm\u0117s daro geresn\u012f poveik\u012f. K\u0105 J\u016bs manote apie alternatyvi\u0173 bausmi\u0173 taikym\u0105?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>2019 metais priimti Baud\u017eiamojo kodekso, Bausmi\u0173 vykdymo kodekso ir Probacijos \u012fstatymo pakeitimai sudar\u0117 s\u0105lygas teismams da\u017eniau taikyti alternatyvias laisv\u0117s at\u0117mimui bausmes. Ta\u010diau alternatyvi\u0173 bausmi\u0173 labai pervertinti nereik\u0117t\u0173, kaip ir nesieti j\u0173 su asmens pataisymo iliuzija.<\/p>\n\n\n\n<p>U\u017e padaryt\u0105 nusikaltim\u0105 parenkamos alternatyvios bausm\u0117s turi atitikti asmens individual\u0173 kontekst\u0105 ir negali b\u016bti taikomos mechani\u0161kai, tiesiog pasirenkant pagal schem\u0105, k\u0105 \u010dia paskirti kitokio nei bauda ar laisv\u0117s at\u0117mimas. Pavyzd\u017eiui, pagal dabar galiojant\u012f \u012fstatym\u0105 atid\u0117jus bausm\u0117s vykdym\u0105 asmeniui turi b\u016bti skiriama intensyvi prie\u017ei\u016bra (apykoj\u0117). Ta\u010diau \u0161i priemon\u0117 gali b\u016bti prasminga tik tais atvejais, jeigu asmens daromos nusikalstamos veikos yra susijusios su lankymusi tam tikrose vietose, kaip romano apie \u0160veik\u0105 herojaus vakariniai lankymaisi traktieriuose ie\u0161kant b\u0117d\u0173.&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Be to, sankcijos alternatyviomis vadinamos ne veltui, nes i\u0161 esm\u0117s tur\u0117t\u0173 \u0161velninti klasikini\u0173 bausmi\u0173 skyrimo praktik\u0105. Bet tai, anot pa\u0161nekovo, \u012fstatymo leidyboje vyksta nenoriai. Dabar veikiau susiduriama su tokia situacija, kai ne si\u016blomos alternatyvos \u012fprastin\u0117ms bausm\u0117ms, o tiesiog ple\u010diamas \u012fvairiausi\u0173 galim\u0173 bausmi\u0173 ar kit\u0173 poveikio priemoni\u0173 s\u0105ra\u0161as.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>K\u0105 manote apie laisv\u0117s at\u0117mimo iki gyvos galvos reform\u0105? Kod\u0117l jos apskritai reik\u0117jo? Kiek reforma numatyti poky\u010diai yra taikomi?&nbsp;<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Lietuvoje tik 2019 metais \u012ftvirtinta galimyb\u0117 paskirt\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo iki gyvos galvos bausm\u0119 su\u0161velninti, pakei\u010diant j\u0105 terminuoto laisv\u0117s at\u0117mimo bausme nuo 5 iki 10 met\u0173. Formaliai vertinant, reforma \u012fvykdyta privertus Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismui, nors teisiniai argumentai, kuriais pritariama reformai, yra bendro pob\u016bd\u017eio. Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas sprendimuose akcentavo pareig\u0105 suteikti asmeniui resocializacijos galimyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n<p>Lietuva, vykdydama reform\u0105, skirtingai nei \u012fprasta Vakar\u0173 Europos \u0161alyse, pasirinko ne lygtinio paleidimo model\u012f, bet savaime grie\u017etesn\u0119 bausm\u0117s pakeitimo taisykl\u0119. Pagal j\u0105 po 20 met\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo iki gyvos galvos bausm\u0117s atlikimo asmeniui gali b\u016bti paskiriama dar ma\u017eiausiai 5\u201310 met\u0173 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117. Lietuvos pasirinktame modelyje, be asmens pavojingumo, galimo recidyvo \u012fvertinimo, yra stiprus b\u016btent atpildo akcentas, nes fakti\u0161kai sprend\u017eiama, kiek asmuo u\u017e padaryt\u0105 nusikaltim\u0105, nepaisant ir galb\u016bt itin palankios jo elgesio prognoz\u0117s, dar \u201evertas\u201c b\u016bti \u012fkalintas.<\/p>\n\n\n\n<p>Reformos suteikta galimybe su\u0161velninti paskirt\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 iki gyvos galvos buvo i\u0161 karto pasinaudota. Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos duomenimis, jau 2020 m. apygard\u0173 teismuose gauta 10 pra\u0161ym\u0173 su\u0161velninti paskirt\u0105 laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0119 iki gyvos galvos, i\u0161 j\u0173 2 pra\u0161ymai patenkinti, 8 \u2013 atmesti. 2021 m. gauti 6 tokie pra\u0161ymai, i\u0161 j\u0173 1 pra\u0161ymas patenkintas, 5 \u2013 atmesti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ar manote, kad Lietuvos bausmi\u0173 politika \u0161veln\u0117ja?<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nelabai, nors tam tikras ketinimas matomas, ta\u010diau \u0161veln\u0117jimas vyksta pagal princip\u0105 \u2013 vienas \u017eingsnis \u012f priek\u012f, du atgal.<\/p>\n\n\n\n<p>Kalini\u0173 skai\u010diumi Lietuva ir toliau kone du kartus vir\u0161ija Europos vidurk\u012f. Laisv\u0117s at\u0117mimo bausm\u0117s reformos vykdomos gana atsargiai, jose daug smulkmeni\u0161kumo, \u012fsiv\u0117limo \u012f detales, maksimali\u0173 bausmi\u0173 stengiamasi neliesti. Kaip jau min\u0117ta, nuo naujo Baud\u017eiamojo kodekso pri\u0117mimo 2003 metais bausmi\u0173 skyrimo tendencija iki \u0161iol yra grie\u017et\u0117janti.<\/p>\n\n\n\n<p>Visame bausmi\u0173 politikos kontekste ry\u0161kiai i\u0161siskiria 2017 m. reforma, kai \u012fvyko baudos bausm\u0117s kriminalizavimo \u0161uolis, Baud\u017eiamajame kodekse drasti\u0161kai padidinus baud\u0173 dyd\u017eius. Pavyzd\u017eiui, pagal \u012fstatym\u0105 \u012fprastai skirtinos bausm\u0117s vidurkis u\u017e nesunk\u0173 nusikaltim\u0105, kad ir paprast\u0105 buitin\u0119 vagyst\u0119 ar dokumento suklastojim\u0105, yra daugiau nei 50 000 eur\u0173. Jeigu esate statistinis lietuvis, gaunantis apie 1 000 eur\u0173 atlyginim\u0105 atskai\u010dius mokes\u010dius, u\u017e toki\u0105 baud\u0105 tur\u0117site dirbti ma\u017edaug ketverius metus nieko nepirkdamas.<\/p>\n\n\n\n<p>Vis d\u0117lto skiriamos bausm\u0117s turi atitikti nusikaltimo sunkum\u0105 ir negali b\u016bti nepamatuotai didel\u0117s, neproporcingai, o kartu ir beprasmi\u0161kai apsunkindamos asmens pad\u0117t\u012f. Praktikoje tokios baudos gali b\u016bti arba nerealios (tiesiog nei\u0161ie\u0161komos), arba gali sunaikinti asmens ekonomin\u0119 egzistencij\u0105, taip \u012fgydamos konfiskuojam\u0105 poveik\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>Tad poky\u010di\u0173 reik\u0117t\u0173 ir nustatant baud\u0173 dyd\u017eius, ir jas tinkamai skai\u010diuojant \u2013 atsi\u017evelgiant ne tik \u012f asmens padarytos veikos pavojingum\u0105, bet ir \u012f jo pajamas.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Lietuvos apeliacinio teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Subalansuota atsakomyb\u0117 ir u\u017etikrintas bausm\u0117s nei\u0161vengiamumas yra vieni i\u0161 \u0161ios Vyriausyb\u0117s prioritet\u0173. Seimui prad\u0117jus svarstyti Teisingumo ministerijos inicijuot\u0105 Baud\u017eiamosios politikos sistemin\u0119 pertvark\u0105, apie bausmi\u0173 politik\u0105 ir j\u0173 paskirt\u012f Lietuvoje kalbam\u0117s su Lietuvos apeliacinio teismo teis\u0117ju, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto lektoriumi dr. Justu Namavi\u010diumi. Kam yra skirta bausm\u0117? Koks jos tikslas? Bausm\u0117 yra reagavimas \u012f asmens &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":36068,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[105,1607,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36067"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36067"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36067\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36069,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36067\/revisions\/36069"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36068"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}