{"id":36017,"date":"2022-04-12T11:46:40","date_gmt":"2022-04-12T08:46:40","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=36017"},"modified":"2022-04-12T17:05:34","modified_gmt":"2022-04-12T14:05:34","slug":"istorine-laisves-ir-nelaisves-susidurimo-vieta-diskusija-apie-vertybiu-europa-karo-ukrainoje-kontekste","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/04\/12\/istorine-laisves-ir-nelaisves-susidurimo-vieta-diskusija-apie-vertybiu-europa-karo-ukrainoje-kontekste\/","title":{"rendered":"Istorin\u0117 laisv\u0117s ir nelaisv\u0117s susid\u016brimo vieta: diskusija apie vertybi\u0173 Europ\u0105 karo Ukrainoje kontekste"},"content":{"rendered":"\n

Nesibaigiant karo \u017eiaurumams Ukrainoje Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Pranc\u016bzijos Teis\u0117s centro organizuotoje tarpdisciplinin\u0117je diskusijoje:<\/strong> \u201eVertybi\u0173 Europa karo Ukrainoje kontekste\u201c aptarti aktualiausi \u0161iandien Europai kylantys vertybiniai klausimai ir problemos: \u017emogaus orumo, laisv\u0117s, taikos, paramos, solidarumo temos. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Pranc\u016bzijos ambasada Lietuvoje.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Diskusijoje dalyvavo bei savo \u012f\u017evalgomis dalinosi gars\u016bs sve\u010diai i\u0161 Lietuvos ir Pranc\u016bzijos: eseistas, filosofas dr. Pascal Bruckner<\/strong>, Bordo universiteto Europos ir tarptautini\u0173 tyrim\u0173 ir dokumentacijos centro vie\u0161osios teis\u0117s d\u0117stytojas dr. Hugo Flavier<\/strong>, istorikas, publicistas, VU d\u0117stytojas dr. Bernardas Gailius<\/strong>, dail\u0117s istorik\u0117, menotyros moksl\u0173 dr. Kristina Sabaliauskait\u0117<\/strong> bei VU d\u0117stytojas, teisininkas doc. dr. Vaidotas Vai\u010daitis<\/strong>.<\/p>\n\n\n\n

Filosofas dr. Pascal Bruckner diskusij\u0105 prad\u0117jo pasakodamas apie kai kuriuos nesusipratimus Europoje, pavyzd\u017eiui, Rusijos ir jos prezidento suvokim\u0105 Pranc\u016bzijoje. \u201eVyravo toks pranc\u016bzi\u0161kas \u012fsivaizdavimas apie gali\u0105, j\u0117g\u0105, Putinas buvo matomas kaip tas, kuris imasi ry\u017eting\u0173 priemoni\u0173 spr\u0119sti migracijos, nesaugumo, priemies\u010di\u0173 problemas, kadangi ten siunt\u0117 savo paj\u0117gas. Eric Zemmour buvo vienas i\u0161 kandidat\u0173 rinkimuose prie\u0161 kelis m\u0117nesius. Jis sak\u0117, kad Pranc\u016bzijoje mums reikia Putino. Nemanau, kad vis dar taip sakyt\u0173, ta\u010diau tai parodo, kaip juo buvo \u017eavimasi. Taip pat d\u0117l to, kad Pranc\u016bzijoje daug antiamerikanizmo, amerikie\u010diai kartais matomi kaip nepatikimi s\u0105jungininkai ir daug intelektual\u0173 ver\u010diau b\u016bt\u0173 rink\u0119si Maskvos, nei JAV pagalb\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Hugo Flavier pasakojo apie tarptautin\u0117s teis\u0117s vaidmen\u012f kare. Pasak jo, Ukrainai tarptautin\u0117 teis\u0117 yra paskutin\u0117 priemon\u0117 gauti pagalb\u0105, param\u0105  \u2013 Ukrainoje tarptautin\u0117 teis\u0117 yra viena svarbiausi\u0173 priemoni\u0173 sulaukti paramos, o Rusija tarptautin\u0119 teis\u0119 mato kaip gr\u0117sm\u0119 jos suverenitetui, kaip tai, ko reikia atsisakyti ir nuo ko atsiriboti. \u201eRusija grasina visos Europos vertyb\u0117ms. \u0160is karas leido kiekvienam suprasti, kokios tos vertyb\u0117s mums svarbios, \u017einiasklaidoje da\u017enai ra\u0161oma, jog Europa \u201epabudo\u201c, prad\u0117jo veikti, paprastas pilietis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 mato, k\u0105 daro Europa. Ta\u010diau reikia nepamir\u0161ti, kad ji ties \u0161iais klausimais dirba jau daugiau nei 15 met\u0173, jie visada buvo svarb\u016bs. B\u016btent tod\u0117l dabar galima operatyviai taikyti sankcijas ir kitus veiksmus\u201c,\u2013 sako H. Flavier.<\/p>\n\n\n\n

Toliau diskusijoje kalb\u0117ta apie fundamentalias Europos vertybes. Kaip pabr\u0117\u017e\u0117 dr. Bernardas Gailius, d\u0117stantis apie partizan\u0173 karus Europoje, fundamentali Europos vertyb\u0117 yra \u017emogaus laisv\u0117. \u201eKad tai yra vertyb\u0117, galime spr\u0119sti i\u0161 to, kaip mums sunku apie tai kalb\u0117ti. Mes jau\u010diame, kad ji labai svarbi ir esmin\u0117. Tai ir yra did\u017eiausia problema santykiuose su Rusija \u2013 j\u0173 kult\u016broje laisv\u0117 neegzistuoja. Apie j\u0105 su ten gyvenan\u010diais \u017emon\u0117mis galima kalb\u0117tis tik teori\u0161kai, tai n\u0117ra j\u0173 kult\u016bros dalis. D\u0117l to tai, kas vyksta Ukrainoje, galima vadinti istorine laisv\u0117s ir nelaisv\u0117s susid\u016brimo vieta\u201c,\u2013 pasakoja jis.<\/p>\n\n\n\n

Menotyros moksl\u0173 daktar\u0117, ra\u0161ytoja dr. Kristina Sabaliauskait\u0117 kviet\u0117 susimastyti apie per 20-t\u0105 am\u017ei\u0173 Rusijoje sukurt\u0173 i\u0161radim\u0173 ir k\u016brini\u0173 i\u0161takas. \u201eViskas, kas vertingo buvo sukurta 20 am\u017eiuje rus\u0173, buvo \u017emoni\u0173, kurie veik\u0117 nepaisydami Rusijos, o ne tod\u0117l, kad \u0161i \u0161alis juos \u012fgalino. Didieji 20 am\u017eiaus klasikai rusai buvo vienokiu ar kitokiu b\u016bdu Rusijos persekiojami ir gniu\u017edomi. Per vis\u0105 sovietmet\u012f, ne\u017ei\u016brint \u012f kelis disidentus, Rusija nieko nesuk\u016br\u0117 ir nei\u0161ne\u0161\u0117 \u012f tarptautin\u012f diskurs\u0105. Ji savinasi ir kit\u0173, pavyzd\u017eiui, Totori\u0173 pasiekimus, apie tai da\u017enai Vakar\u0173 Europoje u\u017emir\u0161tama\u201c,\u2013 sako ra\u0161ytoja.<\/p>\n\n\n\n

Atlikti epochos pirmini\u0173 \u0161altini\u0173 moksliniai tyrimai apie Rusijos pastangas \u012feiti \u012f Europos kult\u016br\u0105 parodo, kad nieko europieti\u0161ko \u0161alis neper\u0117m\u0117, nes iki \u0161iol veikia tam tikri tipi\u0161kai rytieti\u0161ki d\u0117sniai, pavyzd\u017eiui, laiko samprata. \u201eRusija laik\u0105 suvokia cikli\u0161kai ir nori susigr\u0105\u017einti iki Soviet\u0173 S\u0105jungos \u017elugimo jai priklausiusias teritorijas. Vie\u0161ai skelbiami lozungai: \u201emes galime tai pakartoti\u201c. Cikli\u0161kas kartojimasis yra ta j\u0117ga, kuri varo Rusijos mentalitet\u0105. \u0160i \u0161alis niekada negerb\u0117 individualyb\u0117s ir individo, per vis\u0105 savo egzistavim\u0105 ji kult\u016bri\u0161kai netur\u0117jo jokios savivaldos. Galima sakyti, kad Rusijos kult\u016bra vakarieti\u0161ka prasme neturi filosofijos\u201c,\u2013 pasakoja K. Sabaliauskait\u0117.  <\/p>\n\n\n\n

VU d\u0117stytojas doc. dr. Vaidotas Vai\u010daitis akcentavo Vakar\u0173 konstitucines vertybes: demokratij\u0105, teisin\u0119 valstyb\u0119 ir \u017emogaus teises. Pasak jo, Vakar\u0173 teisin\u0117 tradicija n\u0117ra apribota geografine teritorija, jas gali perimti \u012fvair\u016bs regionai, nes jos universalios ir pla\u010dios. Ta\u010diau Rusijoje \u0161ios vertyb\u0117s yra gniu\u017edomos. \u201eJau prie\u0161 20 met\u0173 Rusija prad\u0117jo riboti teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, nebuvo laikomasi vald\u017ei\u0173 padalijimo principo, prasid\u0117jo \u017emogaus teisi\u0173 ir demokratijos gri\u016btis\u201c,- prisimena mokslininkas.<\/p>\n\n\n\n

\u201eDabartin\u012f kar\u0105 galima vadinti ir konstitucini\u0173 vertybi\u0173 karu, nes Ukrainos vald\u017eia ir visuomen\u0117 ne tik formaliai, bet ir fakti\u0161kai apsisprend\u0117 jas taikyti. Ir nors jos \u012ftvirtintos abiej\u0173 valstybi\u0173 konstitucijose formaliai, a\u0161 visada sakau, kad Konstitucija yra ne tik daiktavardis, bet ir veiksma\u017eodis \u2013 mes turime j\u0105 \u012fgyvendinti. Rusijos elito nuomon\u0117s apklausos akivaizd\u017eiai parodo, kad jiems tai n\u0117ra siekis ir vertyb\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Visi renginio dalyviai i\u0161rei\u0161k\u0117 solidarum\u0105 su Ukraina. \u201eTikiuosi, Ukraina netrukus laim\u0117s kar\u0105, i\u0161sivaduos i\u0161 korupcijos ir taps pilnaverte ES dalimi. Net neabejoju, kad anks\u010diau ar v\u0117liau tai \u012fvyks. Ta\u010diau klausimas \u2013 kas liks i\u0161 Rusijos? Ar ji i\u0161silaikys ir toliau prie\u0161insis Vakar\u0173 vertyb\u0117ms bei liks izoliuota?\u201c\u2013 klausim\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 filosofas dr. Pascal Bruckner.<\/p>\n\n\n\n

2022 m. baland\u017eio 8 d. tarpdisciplinin\u0117s diskusijos: \u201eVertybi\u0173 Europa karo Ukrainoje kontekste\u201c \u012fra\u0161as:<\/p>\n\n\n\n

Lietuvi\u0173 kalba: Tarpdisciplinin\u0117 diskusija \u201eVertybi\u0173 Europa karo Ukrainoje kontekste\u201c – YouTube<\/a><\/p>\n\n\n\n

Pranc\u016bz\u0173 kalba: Discussion interdisciplinaire “L\u2019Europe des valeurs dans le contexte de la guerre en Ukraine” – YouTube<\/a><\/p>\n\n\n\n

Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Pranc\u016bzijos teis\u0117s centro informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nesibaigiant karo \u017eiaurumams Ukrainoje Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto Pranc\u016bzijos Teis\u0117s centro organizuotoje tarpdisciplinin\u0117je diskusijoje: \u201eVertybi\u0173 Europa karo Ukrainoje kontekste\u201c aptarti aktualiausi \u0161iandien Europai kylantys vertybiniai klausimai ir problemos: \u017emogaus orumo, laisv\u0117s, taikos, paramos, solidarumo temos. Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Pranc\u016bzijos ambasada Lietuvoje. Diskusijoje dalyvavo bei savo \u012f\u017evalgomis dalinosi gars\u016bs sve\u010diai i\u0161 Lietuvos ir Pranc\u016bzijos: eseistas, …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":36019,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[411,965,271,2418],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36017"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=36017"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36017\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36022,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/36017\/revisions\/36022"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/36019"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=36017"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=36017"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=36017"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}