{"id":35441,"date":"2022-03-02T11:56:21","date_gmt":"2022-03-02T08:56:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=35441"},"modified":"2022-03-02T16:28:01","modified_gmt":"2022-03-02T13:28:01","slug":"rusijos-agresija-pries-ukraina-kaip-karo-fone-veikia-tarptautine-teise","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/03\/02\/rusijos-agresija-pries-ukraina-kaip-karo-fone-veikia-tarptautine-teise\/","title":{"rendered":"Rusijos agresija prie\u0161 Ukrain\u0105: kaip karo fone veikia tarptautin\u0117 teis\u0117?"},"content":{"rendered":"\n

Ekspertai, vertindami Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 fakt\u0105, kasdien mini tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimus, jos princip\u0173 ir norm\u0173 ignoravim\u0105. Kyla klausimas \u2013 ar \u012fvairios tarptautin\u0117s organizacijos ir teismai gali efektyviai kovoti su agresija ir prisid\u0117ti prie jos nutraukimo? \u012evarius atsako \u012f Rusijos agresij\u0105 b\u016bdus ir priemones pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 kovo 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakulteto organizuotoje diskusijoje aptar\u0117 Lietuvos Respublikos Ambasadoriai, Estijos ir Ukrainos universitet\u0173 mokslininkai ir Vilniaus universiteto tarptautin\u0117s teis\u0117s ir tarptautini\u0173 santyki\u0173 ekspertai.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eUkraina stovi u\u017e mus visus, ne tik u\u017e save. U\u017e demokratij\u0105, teis\u0119 ir rytoj\u0173. Tuo metu Rusija ir V. Putinas \u017eudo civilius teigdamas, kad taip saugo ir gina \u017emones nuo genocido ir kad visi jo veikslai vykdomi pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 ir jos yra laikomasi,\u201c\u2013 pasakojo konferencij\u0105 prad\u0117jusi jos moderator\u0117  doc. dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117. Es\u0105 Europa \u0161iandien yra kaip niekad susivienijusi pad\u0117ti Ukrainai karo metu ir ie\u0161koti sprendim\u0173, kaip pasitelkiant tarptautin\u0119 teis\u0119 prisid\u0117ti prie agresijos stabdymo.<\/p>\n\n\n\n

Savo patirtimi pasidalino ukrainiet\u0117 teis\u0117s doktorant\u0117 Olga Sheregdo, \u0161iuo metu esanti karo apimtoje \u0161alyje. \u201eTai n\u0117ra karas, apie kur\u012f mes skait\u0117me knygose, tai genocidas \u2013 Putinas ap\u0161audo, dar\u017eelius, ligonines, \u017eudo vaikus. U\u017e pagalb\u0105 turime pad\u0117koti daugybei \u0161ali\u0173, kurios pad\u0117jo nema\u017eai pasiekti \u2013 anks\u010diau ar v\u0117liau Rusijos ekonomika \u017elugs, o \u0161iandien svarbiausia surinkti kiek \u012fmanoma daugiau \u012frodym\u0173, kuriuos v\u0117liau gal\u0117sime panaudoti teismuose. Tod\u0117l visk\u0105 fiksuojame, filmuojame, fotografuojame\u201c,\u2013 pasakojo ji.<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. Lauri M\u00e4lksoo i\u0161 <\/strong>Tartu universiteto Teis\u0117s fakulteto pasakojo apie termino \u201eagresorius\u201c suvokim\u0105 Europoje ir jo svarb\u0105 bei pabr\u0117\u017e\u0117, kad, pana\u0161u, jog Putinas bando t\u0119sti Antr\u0105 pasaulin\u012f kar\u0105. Pasak jo, nors Rusijos agresija akivaizdi, situacija labai komplikuota, nes \u0161alies \u017einiasklaida karinius veiksmus pateikia kaip speciali\u0105 operacij\u0105 Donecko ir Luhansko i\u0161vadavimui nuo Ukrainos agresijos. Visgi, pasak jo, tai \u012fprasta agresori\u0173 retorika.<\/p>\n\n\n\n

\u201eRusija ne\u0161neka tarptautin\u0117s teis\u0117s kalba. Invazija \u012f Ukraina, galima sakyti, buvo parei\u0161kimas visam pasauliui, kad Rusija i\u0161si\u017eada tarptautin\u0117s teis\u0117s. \u0160iandien mums labai svarbu netapti tarptautin\u0117s teis\u0117s \u012fkaitais ir stengtis, kad ji pad\u0117t\u0173 nuken\u010dian\u010diai \u0161aliai. Turime tvirtai ir vieningai laikytis jos princip\u0173\u201c,\u2013sako L. M\u00e4lksoo.<\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos Respublikos nuolatinis atstovas prie tarptautini\u0173 organizacij\u0173 Vienoje Vaidotas Verba diskusijos metu akcentavo, kad visos tarptautin\u0117s organizacijos \u0161iuo metu susiduria su kertine problema \u2013 k\u0105 daryti su \u0161alimi, kuri formaliai dalyvauja j\u0173 veikloje, bet visi\u0161kai nesilaiko ir s\u0105moningai pamina visas vertybes, kurios tai organizacijai svarbios?<\/p>\n\n\n\n

\u201eNors visi esame pasira\u0161\u0119 tuos pa\u010dius dokumentus, toje valstyb\u0117je jie neveikia ir dar jie yra naudojami prie\u0161 mus. Vieno greito atsakymo, k\u0105 daryti, n\u0117ra, bet, pirmiausia, siekiant politi\u0161kai izoliuoti Rusij\u0105, reik\u0117t\u0173 apriboti jos dalyvavim\u0105 ar suspenduoti j\u0105 tose organizacijose. Nors, mano manymu, tai labai sud\u0117tinga,\u201c\u2013 sako V. Verba. <\/p>\n\n\n\n

Jis taip pat pateik\u0117 kelet\u0105 b\u016bt\u0173, kaip organizacijos gali pristabdyti agresor\u0117s kenkimo proces\u0105: \u201eTeisininkai ir mokslininkai tur\u0117t\u0173 i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 galima padaryti jau \u010dia pat su egzistuojan\u010diais statutais, chartijomis, nutarimais, siekiant neleisti \u0161aliai kenkti organizacijai ir jos principams. Antra, a\u0161 manau, kad visa daugia\u0161al\u0117 sistema \u0161i\u0173 realij\u0173 kontekste pasirod\u0117 per menkai funkcionuojanti. Tod\u0117l manau, kad tai bus prad\u017eia naujos daugia\u0161al\u0117s sistemos. Laisvajame pasaulyje tur\u0117s funkcionuoti kitokios sutartys ir normos, nei nedemokrati\u0161kame, o j\u0173 tarpusavio s\u0105ly\u010dio ta\u0161kai gal\u0117t\u0173 b\u016bti tik tam tikros bendros sritys, kaip kad klimato kaita.\u201c<\/p>\n\n\n\n

VU TF docent\u0117 dr. Vygant\u0117 Mila\u0161i\u016bt\u0117 pabr\u0117\u017e\u0117 svarb\u0173 Europos Tarybos sprendim\u0105, kuriuo ministr\u0173 komitetas suspendavo Rusijos atstovavimo teises organizacijoje, padar\u0117 taip, kad \u0161alis netur\u0117t\u0173 balso teis\u0117s nei ministr\u0173 komitete, nei parlamentin\u0117je asambl\u0117joje. \u201eTam tikrus sprendimus pagal egzistuojan\u010dias tarptautines taisykles \u012fmanoma priimti. Netur\u0117t\u0173 b\u016bti ding\u0119s tik\u0117jimas tarptautiniais mechanizmais. Ukrainos tarptautin\u0117s teis\u0117s specialistai savo vaidmen\u012f suvokia \u0161iuo metu kaip \u012frodym\u0173 rinkim\u0105, kur\u012f ateityje gal\u0117s pateikti teismams. Taip pat reikia tik\u0117ti, kad pasibaigus karui atsiras nauji mechanizmai, jis bus sureguliuotas ka\u017ekokia tarptautine sutartimi, kurioje bus prad\u0117ti spr\u0119sti individuali\u0173 asmenybi\u0173 ir valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s klausimai.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Inga Martinkute pasakojo apie Romos statut\u0105 ir valstybes, kuriose jis taikomas, taip pat apie bylas, kurias gali nagrin\u0117ti Tarptautinis Baud\u017eiamasis Teismas, bei \u017denevos konvencij\u0105 ir kitus \u012fstatymus, kuriuos galimai pa\u017eeid\u017eia \u0161alis agresor\u0117 ir kurie gali b\u016bti nagrin\u0117jami \u0161iame teisme. Ji taip pat apgailestavo, kad Romos statutas negali b\u016bti taikomas Ukrainos atveju, nes galioja tik \u0161io statuto valstyb\u0117ms nar\u0117ms.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Erika Leonait\u0117 baigdama konferencij\u0105 dalinosi, kad labiausiai j\u0105 neramina kvaziistoriniai Rusijos argumentai, grind\u017eiami Soviet\u0173 S\u0105jungos i\u0161irimu, kurie potencialiai gali b\u016bti pritaikyti ir Baltijos \u0161alims, nes yra taikomi kartu su rusi\u0161kojo pasaulio koncepcija, kuri yra visi\u0161kai ne teisin\u0117 ir ja galima pateisinti bet k\u0105. \u201eM\u016bs\u0173 u\u017eduotis \u2013 vis i\u0161 naujo patvirtinti esam\u0105 teis\u0117s norm\u0173 ir tarptautini\u0173 teis\u0117s princip\u0173 turin\u012f, ko ir siekiame v\u0117l ir v\u0117l per teisinius ir politinius mechanizmus\u201c,\u2013 sako E. Leonait\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Diskusijos \u012fra\u0161\u0105 rasite \u010dia <\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Ekspertai, vertindami Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 fakt\u0105, kasdien mini tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimus, jos princip\u0173 ir norm\u0173 ignoravim\u0105. Kyla klausimas \u2013 ar \u012fvairios tarptautin\u0117s organizacijos ir teismai gali efektyviai kovoti su agresija ir prisid\u0117ti prie jos nutraukimo? \u012evarius atsako \u012f Rusijos agresij\u0105 b\u016bdus ir priemones pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 kovo 1 d. Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakulteto …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":35442,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[116],"tags":[269,965,270,271,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35441"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35441"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35441\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35452,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35441\/revisions\/35452"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35442"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35441"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35441"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35441"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}