Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 kontekste tarptautin\u0117 teis\u0117 minima kasdien, kaip pa\u017eeista, ignoruojama atvirai ir visi\u0161kai, dar daugiau \u2013 neefektyvi ar galb\u016bt net nebeveikianti. Tarp da\u017en\u0173 argument\u0173 \u0161ie: Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijoje \u012ftvirtintos priemon\u0117s neveikia d\u0117l Rusijos \u2013 nuolatin\u0117s Saugumo Tarybos nar\u0117s \u2013 statuso \u0161ioje organizacijoje, kitos tarptautin\u0117s organizacijos es\u0105 ,,bedant\u0117s\u201c, o proced\u016bros tarptautiniuose teismuose \u2013 negreitos ir nelanks\u010dios. Vis tik taip n\u0117ra.<\/p>\n\n\n\n
Tarptautin\u0117s teis\u0117s pa\u017eeidimai nerei\u0161kia, kad ji i\u0161nyksta, jie nepanaikina tarptautin\u0117s teis\u0117s princip\u0173, valstybi\u0173 ,,elgesio kodekso\u201c, kuris nuo 1945 m. JT Chartijos \u017eym\u0117jo \u0161iuolaikin\u0117s tarptautin\u0117s teis\u0117s prad\u017ei\u0105, kurios pamatu yra j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimas (JT Chartijos 2 straipsnio 4 dalis)[1]<\/a>. Rusijai u\u017epuolus Ukrain\u0105 pa\u017eeisti visi tarptautin\u0117s teis\u0117s principai ir kiekvienas i\u0161 j\u0173: agresijos draudimas \u2013 valstyb\u0117s ginkluotos j\u0117gos panaudojimas prie\u0161 kitos valstyb\u0117s suverenitet\u0105, teritorin\u012f vientisum\u0105 ar politin\u0119 nepriklausomyb\u0119 arba bet kuriuo kitu su JT Chartija nesuderinamu b\u016bdu[2]<\/a>; valstybi\u0173 suverenios lygyb\u0117s, rei\u0161kiantis, kad teis\u0117s po\u017ei\u016briu visos \u0161alys yra lyg\u016bs tarptautin\u0117s teis\u0117s subjektai, vienodai laisvi pasirinkti dalyvavim\u0105 tarptautin\u0117se organizacijose ir pasira\u0161yti tarptautines sutartis; tarptautin\u0117s teis\u0117s gin\u010d\u0173 sprendimo taikiomis priemon\u0117mis, kuri\u0173 \u012fvairov\u0117 (nuo deryb\u0173 ir tarptautini\u0173 organizacij\u0173 mechanizm\u0173) skirta rasti \u0161ali\u0173 susitarim\u0105, kuris negali remtis i\u0161 anksto primestu vienos \u0161alies kitai reikalavim\u0173 planu; nesiki\u0161imo \u012f valstyb\u0117s vidaus reikalus, draud\u017eiant\u012f tiesiogiai ar netiesiogiai, politin\u0117mis, ekonomin\u0117mis ar karin\u0117mis priemon\u0117mis versti kit\u0105 valstyb\u0119 paklusti, \u012ftakoti valstyb\u0117s rinkimus, politin\u0117s, ekonomin\u0117s, socialin\u0117s ir kult\u016brin\u0117s sistem\u0173 pasirinkim\u0105; teritorinio vientisumo ir sien\u0173 nelie\u010diamumo principus, kurie draud\u017eia okupacij\u0105, aneksij\u0105, sienas keisti kitaip nei tarptautin\u0117mis sutartimis; reikalavim\u0105 bendradarbiauti taikiai pagal JT Chartij\u0105 ir taut\u0173 lygiateisi\u0161kumo ir apsisprendimo princip\u0105 \u2013 \u0161ali\u0173 valstybingumo pagrind\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tarptautin\u0117s taikos ir saugumo mechanizmas \u012ftvirtintas JT Chartijoje, priimtoje, kaip ra\u0161oma jos preambul\u0117je, pasiry\u017eus ,,i\u0161gelb\u0117ti b\u016bsimas kartas nuo karo, kuris du kartus vienos kartos \u017emon\u0117ms atne\u0161\u0117 neapsakom\u0173 kan\u010di\u0173\u201c. Tuomet JT Saugumo Tarybai patik\u0117ta pirmin\u0117, ta\u010diau ne i\u0161imtin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e tarptautin\u0119 taik\u0105 ir saugum\u0105. JT Saugumo Tarybos sankcija (JT Chartijos VII skyrius, 42 straipsnis) ir savigynos teis\u0117 (51 straipsnis) yra laikomos j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimo principo galimomis i\u0161imtimis, \u012ftvirtintomis JT Chartijoje. Penkioms JT Saugumo Tarybos nar\u0117ms suteiktas nuolatini\u0173 nari\u0173 statusas ir teis\u0117 blokuoti sprendimus ne kart\u0105 trukd\u0117 Saugumo Tarybai efektyviai veikti gr\u0117sm\u0119 tarptautinei taikai ir saugumui kelian\u010diose situacijose, ta\u010diau vert\u0117 ie\u0161koti i\u0161ei\u010di\u0173 ir suteik\u0117 Generalinei Asambl\u0117jai (joje visos Jungtini\u0173 Taut\u0173 193 nar\u0117s) antrin\u0119 atsakomyb\u0119 situacijose, kai JT Saugumo Taryba negali veikti d\u0117l jos nuolatini\u0173 nari\u0173 vienyb\u0117s stokos, o situacija kelia gr\u0117sm\u0119 tarptautinei taikai ir saugumui, remiantis vadinamosios Vienijimosi taikai (Vienyb\u0117s taikos labui) rezoliucijos[3]<\/a> mechanizmu, leid\u017eian\u010diu tokiais atvejais Generalinei Asambl\u0117jai teikti rekomendacijas d\u0117l bendr\u0173 priemoni\u0173 tarptautinei taikai ir saugumui atkurti. Rezoliucija priimta 1950 m. lapkri\u010dio 3 d. Soviet\u0173 S\u0105jungai Saugumo Taryboje vetuojant priemones d\u0117l \u0160iaur\u0117s Kor\u0117jos karini\u0173 paj\u0117g\u0173 agresijos prie\u0161 Kor\u0117jos Respublik\u0105. Generalin\u0117 Asambl\u0117ja \u0161ia teise r\u0117m\u0117si ne kart\u0105 (pavyzd\u017eiui, Palestinos \u2013 Izraelio konflikte), po Rusijos \u012fvykdytos Krymo aneksijos ir dabar, vasario 28 d. JT Generalinei Asambl\u0117jai renkantis \u012f skubi\u0105 sesij\u0105. Nors Generalin\u0117s Asambl\u0117jos priimami sprendimai \u2013 rekomendacijos, jos turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119, nes parodoma vis\u0173 pasaulio valstybi\u0173 pozicija, o ,,taika\u201c ir ,,vienyb\u0117\u201c dabar yra kertiniai \u017eod\u017eiai. Be to, jokia JT Chartijos nuostata neriboja prigimtin\u0117s teis\u0117s imtis individualios ar kolektyvin\u0117s savigynos, jei \u012fvykdomas JT nar\u0117s ginkluotas u\u017epuolimas tol, kol Saugumo Taryba nesiima b\u016btin\u0173 priemoni\u0173 tarptautinei taikai ir saugumui palaikyti (51 straipsnis). Kolektyvin\u0117 savigyna remiasi region\u0173 mechanizmais (NATO \u2013 \u0160iaur\u0117s Atlanto sutartimi), ta\u010diau JT Chartija i\u0161 esm\u0117s kolektyvin\u0117s savigynos, t.y. kitoms \u0161alims pad\u0117ti u\u017epultai valstybei gintis, nedraud\u017eia, suprantama, sprendimas \u0161iuo atveju yra ne tik teis\u0117s klausimas. <\/p>\n\n\n\n Ukraina gina savo \u0161al\u012f vadovaudamasi ne tik savigynos teise, bet ir remdamasi visomis \u012fmanomomis kitomis tarptautin\u0117s teis\u0117s priemon\u0117mis. Kadangi agresija, kaip kra\u0161tutin\u0117 j\u0117gos forma, yra ius cogens<\/em> norma tarptautin\u0117je teis\u0117je, santykiai nebeapsiriboja agresor\u0117s ir nukent\u0117jusios valstyb\u0117s dvi\u0161aliais santykiais, stabdyti tarptautinius nusikaltimus (taikant sankcijas ir pan.) ir siekti atsakomyb\u0117s u\u017e juos tampa visos tarptautin\u0117s bendrijos teis\u0117 ir pareiga. Ir tai n\u0117ra joks tarptautin\u0117s teis\u0117s draud\u017eiamas ki\u0161imasis \u012f vidaus reikalus. Po Krymo aneksijos Ukrainos ie\u0161kinius prie\u0161 Rusijos Federacij\u0105 nagrin\u0117jo (nagrin\u0117ja) ne vienas tarptautinis teismas: Tarptautinis j\u016br\u0173 teis\u0117s tribunolas, nurod\u0119s paleisti Ker\u010d\u0117s s\u0105siauryje Rusijos sulaikytus Ukrainos laivus ir \u012fgulas[4]<\/a>, Nuolatinio Arbitra\u017eo Teisme \u2013 byla d\u0117l pakrant\u0117s valstyb\u0117s teisi\u0173[5]<\/a>, tarpvalstybin\u0117s peticijos ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme[6]<\/a>. Tarptautiniame Teisingumo Teisme vasario 26 d. prad\u0117ta Ukrainos byla prie\u0161 Rusijos Federacij\u0105[7]<\/a> \u0161iame Teisme taip pat ne pirmoji (\u010dia jau nagrin\u0117jama byla ir skirta laikin\u0173 apsaugos priemoni\u0173[8]<\/a>). Nors jurisdikcijos nustatymo klausimas Teisme reikalauja laiko prie\u0161 Teismui nagrin\u0117jant gin\u010d\u0105 i\u0161 esm\u0117s, laikin\u0173j\u0173 apsaugos priemoni\u0173 skyrimo procesas spartesnis.<\/p>\n\n\n\n Vertinant JT Chartijos nuostatas ir Jungtini\u0173 Taut\u0173 vaidmen\u012f, viena vertus, esamos JT Chartijos nuostatos d\u0117l Rusijos statuso Saugumo Taryboje tarsi sukuria u\u017eburt\u0105 rat\u0105, kita vertus, JT Chartija taip pat yra tarptautin\u0117 sutartis, kuri turi b\u016bti ai\u0161kinama, o apie Jungtini\u0173 Taut\u0173 ir JT Saugumo Tarybos reform\u0105 kalbama jau seniai. Prisimintina, kad 1939 m. Soviet\u0173 S\u0105junga jau buvo pa\u0161alinta i\u0161 tuomet Taut\u0173 S\u0105jungos po agresijos prie\u0161 Suomij\u0105. Ne vienas pavyzdys, pavyzd\u017eiui, po Rugs\u0117jo 11-osios teroristini\u0173 i\u0161puoli\u0173 JAV pakitusi \u2013 i\u0161pl\u0117sta savigynos samprata, humanitarin\u0117s intervencijos institutas, \u012fk\u016bnytas modernioje Atsakomyb\u0117s saugoti \/ ginti (Responsibility to Protect<\/em>) koncepcijoje[9]<\/a>, rodo, kad JT Chartija yra ir tur\u0117t\u0173 b\u016bti ai\u0161kinama ir taikoma taip, kad b\u016bt\u0173 \u012fgyvendinti Jungtini\u0173 Taut\u0173 tikslai ir organizacija nelikt\u0173 neveiksni, susid\u016brusi su nauja tikrove, kaip ne kart\u0105 istorijoje buvo nutik\u0119.<\/p>\n\n\n\n Rusijos karas prie\u0161 Ukrain\u0105 ir kasdien tebesit\u0119sianti agresija yra dalis kit\u0173 tarptautin\u0119 teis\u0119 pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 veiksm\u0173. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 marionetini\u0173 darini\u0173 (Ukrainos rytuose okupuot\u0173 teritorij\u0173) k\u016brimas ir j\u0173 pripa\u017einimas bei pasinaudojimas \u0161iomis ,,respublikomis\u201c kariuomenei \u012fvesti. Nors pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 pripa\u017einimas laikomas valstybi\u0173 teise, vis tik jis sukuria teisines pasekmes, o svarbiausia \u2013 pareiga nepripa\u017einti neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 ir j\u0173 padarini\u0173 yra ai\u0161kus valstybi\u0173 \u012fsipareigojimas, nes pripa\u017einimas rei\u0161kia konstatavim\u0105 ne tik darinio ar fakto egzistavimo, bet ir jo atitikties tarptautinei teisei. Dauguma valstybi\u0173 susik\u016br\u0117 taut\u0173 laisvo apsisprendimo principo pagrindu, suverenitetas kyla i\u0161 tautos, dabar, skirtingai nei anks\u010diau, kai pasaulio \u017eem\u0117lapyje sienos kito \u012fgyjant teritorijas u\u017ekariavimu ir neatsi\u017evelgiant \u012f v\u0117liau susiformavusi\u0105 tautos ir tautin\u0117s valstyb\u0117s samprat\u0105. Marionetini\u0173 valstybi\u0173 ir vyriausybi\u0173 k\u016brimas atsirado kaip atsakas bandant pateisinti j\u0117ga u\u017egrobtas teritorijas tuomet, kai formavosi j\u0117gos ir grasinimo j\u0117ga draudimas dar iki JT Chartijos, 20 a. 3-4 de\u0161imtme\u010diuose.<\/p>\n\n\n\n Tarp Rusijos i\u0161kreipto tarptautin\u0117s teis\u0117s suvokimo \u2013 rus\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 gynybos kitose \u0161alyse b\u016btinyb\u0117s argumentas, dabartin\u0117je situacijoje \u2013 tariamo rus\u0173 tautyb\u0117s gyventoj\u0173 Ukrainoje genocido, kas yra visi\u0161kas melas (faktams nustatyti yra tarptautini\u0173 organizacij\u0173 fakt\u0173 nustatymo ir kit\u0173 priemoni\u0173). Pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 valstyb\u0117s savo pilie\u010di\u0173 teisi\u0173, pa\u017eeist\u0173 kitos valstyb\u0117s, gynimui yra diplomatin\u0117s gynybos institutas, diplomatin\u0117 gynyba yra taikios priemon\u0117s (pavyzd\u017eiui, pareik\u0161ti reikalavim\u0105 kreipiantis \u012f Tarptautin\u012f Teisingumo Teism\u0105 d\u0117l kitos \u0161alies nesuteiktos konsulin\u0117s pagalbos pilie\u010diui, kas yra valstyb\u0117s tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 pa\u017eeidimas)[10]<\/a>, o apsaugoti kit\u0173 valstybi\u0173 pilie\u010dius nuo jiems kilusios gr\u0117sm\u0117s j\u0173 valstyb\u0117je (pavyzd\u017eiui, valstyb\u0117s vadovo prie\u0161 jos gyventojus \u0161alyje vykdomo genocido ar kit\u0173 tarptautini\u0173 nusikaltim\u0173) \u2013 auk\u0161\u010diau min\u0117ta Atsakomyb\u0117s saugoti doktrina (turinti daugyb\u0119 s\u0105lyg\u0173 ir reikalaujanti i\u0161samios atskiros analiz\u0117s).<\/p>\n\n\n\n Greta tarptautin\u0117s teis\u0117s norm\u0173 d\u0117l j\u0117gos draudimo, kita tarptautin\u0117s teis\u0117s \u0161aka \u2013 tarptautin\u0117 humanitarin\u0117 teis\u0117 \u2013 nustato kariavimo priemones ir b\u016bdus ir civili\u0173 apsaugos ginkluot\u0173 konflikt\u0173 metu principus. Tarp j\u0173 yra ai\u0161k\u016bs reikalavimai skirti karinius ir civilius objektus, karo auk\u0173 apsaugos principai, draudimas naudoti ginklus, negeban\u010dius skirti karo ir civili\u0173 objekt\u0173, neatitinkan\u010dius proporcingumo reikalavim\u0173. \u017dmogi\u0161koji tragedija Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje situacijoje yra skaud\u017eiausia ir turb\u016bt \u010dia tarptautin\u0117 teis\u0117 i\u0161 ties\u0173 pralaimi. Ypa\u010d dabar, kai tarptautiniai \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos standartai per pastaruosius de\u0161imtme\u010dius tiek i\u0161aug\u0119, gr\u0117sm\u0117 kilusi jokiomis aplinkyb\u0117mis neribojamoms \u017emogaus teis\u0117ms \u2013 gyvybei, ne\u017emoni\u0161ko elgesio ir kankinim\u0173 draudimui. \u017dmogaus teisi\u0173 apsaugos normos ir ginkluoto konflikto metu pradedan\u010dios veikti normos d\u0117l asmen\u0173 apsaugos taikomos kartu ir tam tikra apimtimi sutampa. Masinio naikinimo ginklai \u2013 biologinis, bakteriologinis, cheminis, branduolinis \u2013 u\u017edrausti tarptautin\u0117mis sutartimis. Vis tik tarptautinei bendrijai nepavyko pasiekti visi\u0161ko branduolinio ginklo draudimo u\u017etikrinimo. <\/p>\n\n\n\n Tarptautinis Teisingumo Teismas 1996 m. konsultacin\u0117je i\u0161vadoje d\u0117l branduolinio ginklo[11]<\/a> nurod\u0117, kad \u0161is ginklas neatitinka tarptautin\u0117s humanitarin\u0117s teis\u0117s reikalavim\u0173, valstyb\u0117s turi siekti branduolinio nusiginklavimo, ta\u010diau nesugeb\u0117jo konstatuoti visi\u0161ko \u0161io ginklo neteis\u0117tumo (tarsi palikta \u0161io ginklo pateisinimo kra\u0161tutiniu atveju galimyb\u0117 kaip paskutin\u0117s priemon\u0117s savigynai pavojaus valstyb\u0117s i\u0161likimui akivaizdoje). Vis tik \u0161i pozicija kritikuota ir Tarptautinio Teisingumo Teismo teis\u0117j\u0173 j\u0173 atskirose nuomon\u0117se \u0161ioje byloje ir byloje, kuri\u0105 2014 m. Mar\u0161alo salos i\u0161k\u0117l\u0117 branduolin\u012f ginkl\u0105 turin\u010dioms valstyb\u0117ms[12]<\/a>, pastarojoje, deja, Teismui nenusta\u010dius jurisdikcijos pagrindo d\u0117l valstybi\u0173 gin\u010do nebuvimo ir nenagrin\u0117jus bylos i\u0161 esm\u0117s. Vis tik paskatintas pastar\u0173j\u0173 byl\u0173 ir bendro jud\u0117jimo pasaulyje siekiant visi\u0161ko branduolinio nusiginklavimo, pasiektas svarbus laim\u0117jimas \u2013 2021 m. \u012fsigaliojusi Sutartis d\u0117l branduolinio ginklo draudimo[13]<\/a>, \u012ftvirtinanti bet koki\u0173 su \u0161ios r\u016b\u0161ies ginklu susijusi\u0173 veiksm\u0173 (\u012fsigijimo, perdavimo, bandym\u0173, grasinimo juo ir pan.) draudim\u0105. Ji skirta visi\u0161kam branduolinio ginklo u\u017edraudimui, skirtingai nei 1968 m. Sutartis d\u0117l branduolinio ginklo neplatinimo (\u012fsigaliojusi 1970 m.)[14]<\/a>, kuri \u012fpareigoja 191 valstyb\u0119, \u012fskaitant Rusij\u0105. Pastaroji sutartis buvo svarbus pasiekimas siekiant stabdyti branduolinio ginklo ir jo gamybos technologij\u0173 platinim\u0105, skatinti bendradarbiavim\u0105 branduolin\u0117s energetikos srityje taikiems tikslams ir siekti branduolinio nusiginklavimo. Ji \u012fpareigoja branduolin\u012f ginkl\u0105 turin\u010dias valstybes jokiam gav\u0117jui neperduoti branduolini\u0173 ginkl\u0173 ar kit\u0173 branduolini\u0173 sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 arba tokio ginklo ar sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 kontrol\u0117s nei tiesiogiai, nei netiesiogiai ir jokiu b\u016bdu nepad\u0117ti, neskatinti arba neversti jokios branduolinio ginklo neturin\u010dios valstyb\u0117s gaminti ar kitaip \u012fsigyti branduolinius ginklus ar kitus branduolinius sprogstamuosius \u012ftaisus arba \u012fgyti toki\u0173 ginkl\u0173 ar sprogstam\u0173j\u0173 \u012ftais\u0173 kontrol\u0119. Vis tik \u0161ie \u012fsipareigojimai nebepakankami ir svarbu siekti visuotinio dalyvavimo naujojoje pernai \u012fsigaliojusioje sutartyje.<\/p>\n\n\n\n Be valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s klausimo, ne ma\u017eiau svarbus u\u017e vykdomus tarptautinius nusikaltimus atsaking\u0173 asmen\u0173 individualios baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s, pirmiausia Tarptautiniame baud\u017eiamajame teisme, klausimas. \u0160io Teismo jurisdikcijai nustatyti reikalinga, kad nusikaltimas ar keli i\u0161 j\u0173 (genocidas, nusikaltimai \u017emoni\u0161kumui, karo nusikaltimai, agresija) b\u016bt\u0173 padaryti Tarptautinio baud\u017eiamojo teismo Romos statuto valstyb\u0117s dalyv\u0117s teritorijoje arba jos pilie\u010dio ar teritorijoje valstyb\u0117s, pripa\u017einusios \u0161io Teismo jurisdikcij\u0105, o kas d\u0117l agresijos \u2013 JT Saugumo Tarybos pra\u0161ymu. Ukraina pripa\u017einusi \u0161io Teismo jurisdikcij\u0105 \u012fvykiams jos teritorijoje tam tikru laikotarpiu (2013 m. lapkri\u010dio m\u0117n. \u2013 2014 m. vasario m\u0117n. ir nuo 2014 m. vasario m\u0117n.) tirti ir 2020 m. gruod\u017eio 11 d. konstatuota, jog pagal preliminar\u0173 tyrim\u0105 esama \u012frodym\u0173, kad gal\u0117jo b\u016bti padaryta nusikaltim\u0173 \u017emoni\u0161kumui ir karo nusikaltim\u0173[15]<\/a>. Skelbiama, kad kreipim\u0105si \u012f \u0161io Teismo Prokuror\u0105 rengia ir Lietuva[16]<\/a>. Prie\u0161 kelerius metus tarp nusikaltim\u0173, kuriems Teismas turi jurisdikcij\u0105, \u012ftrauktam agresijos nusikaltimui (asmens, galin\u010dio veiksmingai kontroliuoti valstyb\u0117s politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pob\u016bd\u017eiu, sunkumu ir mastu akivaizd\u017eiai pa\u017eeid\u017eia JT Chartij\u0105) tirti Teismo jurisdikcijai trukdo Rusijos nedalyvavimas Tarptautinio baud\u017eiamojo teismo Romos statute ir jos statusas JT Saugumo Taryboje. <\/p>\n\n\n\n Greta ,,nieko n\u0117ra am\u017eina\u201c norisi tik\u0117ti, kad ,,n\u0117ra nieko ne\u012fmanoma\u201c. B\u016btent, netradicin\u0117s situacijos n\u0117ra kli\u016btis taikyti tarptautin\u0119 teis\u0119 naujomis aplinkyb\u0117mis, ai\u0161kinti tarptautines sutartis, prireikus \u2013 keisti, ie\u0161koti per\u017ei\u016bros mechanizm\u0173 ar juos kurti. Rusija savo elgesiu ne kart\u0105 kvestionavo tarptautin\u0117s teis\u0117s princip\u0173 tikr\u0105j\u0105 esm\u0119, deja, kaip kad po Sakartvelo (Gruzijos) region\u0173 (Abchazijos, Piet\u0173 Osetijos) ,,tylios okupacijos\u201c tarptautin\u0117 bendrija ilgainiui tarsi nutilo pati. \u0160\u012fkart nutilti reik\u0161t\u0173 nutilti visiems laikams. \u0160is kartas kitoks ne tiek d\u0117l bandymo u\u017eimti dabar Ukrainos teritorij\u0105 scenarijaus, kiek d\u0117l to, kad tai yra klausimas ,,dabar arba niekada\u201c, gyvyb\u0117s ir mirties klausimas, visom prasm\u0117mis: tarptautin\u0117 teis\u0117 turi suveikti dabar, nes n\u0117ra kitos bendros valstybi\u0173 kalbos, kito \u0161iuolaikini\u0173 civilizacij\u0173 pamato, net jei Rusija ta kalba nekalba. \u0160\u012fkart skiriasi matyt tik beprotyb\u0117s mastas: beproti\u0161k\u0173 grasinim\u0173 draud\u017eiamomis masinio naikinimo ginkl\u0173 r\u016b\u0161imis kontekste vis tik greta teis\u0117s svarbu ir diplomatija, politika, karyba, informacin\u0117s technologijos, viskas, Rusijos \u017emoni\u0173 s\u0105mon\u0117, Rusijai dar belieka nesusipainioti melo nuo bet kokios tikros informacijos atkirstai savo auditorijai versijose. Bet tarp visko \u0161iandien svarbiausia \u2013 Ukrainos \u017emoni\u0173 gyvyb\u0117s ir visomis priemon\u0117mis visiems vienu metu vieningai visuose lygmenyse stabdyti \u0161i\u0105 \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 tragedij\u0105.<\/p>\n\n\n\n Dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/a> JT Chartija: https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/lt\/legalAct\/TAR.DD12C52B498E<\/a><\/p>\n\n\n\n [2]<\/a> JT Generalin\u0117s Asambl\u0117jos 1974 m. gruod\u017eio 14 d. rezoliucija d\u0117l agresijos apibr\u0117\u017eimo (priedas, 1 straipsnis): https:\/\/legal.un.org\/avl\/ha\/da\/da.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [3]<\/a> General Assembly resolution 377A (V) (\u201cUniting for Peace\u201d): https:\/\/legal.un.org\/avl\/ha\/ufp\/ufp.html<\/a><\/p>\n\n\n\n [4]<\/a> Case concerning the detention of three Ukrainian naval vessels (Ukraine v. Russian Federation), Provisional Measures: https:\/\/www.itlos.org\/en\/main\/cases\/list-of-cases\/case-concerning-the-detention-of-three-ukrainian-naval-vessels-ukraine-v-russian-federation-provisional-measures\/<\/a><\/p>\n\n\n\n [5]<\/a> Dispute Concerning Coastal State Rights in the Black Sea, Sea of Azov, and Kerch Strait (Ukraine v. the Russian Federation) https:\/\/pca-cpa.org\/en\/cases\/149\/<\/a><\/p>\n\n\n\n [6]<\/a> Inter-State applications: https:\/\/echr.coe.int\/Documents\/InterState_applications_ENG.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [7]<\/a> Proceedings instituted by Ukraine against the Russian Federation on 26 February 2022: https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/182<\/a><\/p>\n\n\n\n [8]<\/a> Application of the International Convention for the Suppression of the Financing of Terrorism and of the International Convention on the Elimination of All Forms of Racial Discrimination (Ukraine v. Russian Federation): https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/166\/orders<\/a><\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> United Nations: Responsibility to Protect: https:\/\/www.un.org\/en\/genocideprevention\/about-responsibility-to-protect.shtml<\/a><\/p>\n\n\n\n [10]<\/a> Draft Articles on Diplomatic Protection: https:\/\/legal.un.org\/ilc\/texts\/instruments\/english\/commentaries\/9_8_2006.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n [11]<\/a> Legality of the Threat or Use of Nuclear Weapons: https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/95<\/a><\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> Obligations concerning Negotiations relating to Cessation of the Nuclear Arms Race and to Nuclear Disarmament (Marshall Islands v. United Kingdom): https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/160<\/a><\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> Treaty on the Prohibition of Nuclear Weapons: https:\/\/www.un.org\/disarmament\/es\/wmd\/nuclear\/tpnw\/#:~:text=The%20Treaty%20on%20the%20Prohibition,threaten%20to%20use%20nuclear%20weapons<\/a>.<\/p>\n\n\n\n [14]<\/a> Treaty on the Non-Proliferation of Nuclear Weapons (NPT) https:\/\/www.un.org\/disarmament\/wmd\/nuclear\/npt\/<\/a><\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> ICC: Preliminary examination: Ukraine: https:\/\/www.icc-cpi.int\/ukraine<\/a><\/p>\n\n\n\n [16]<\/a> https:\/\/tm.lrv.lt\/lt\/naujienos\/e-dobrovolska-diktatoriu-vieta-hagos-teismo-suole<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Rusijos agresijos prie\u0161 Ukrain\u0105 kontekste tarptautin\u0117 teis\u0117 minima kasdien, kaip pa\u017eeista, ignoruojama atvirai ir visi\u0161kai, dar daugiau \u2013 neefektyvi ar galb\u016bt net nebeveikianti. Tarp da\u017en\u0173 argument\u0173 \u0161ie: Jungtini\u0173 Taut\u0173 Chartijoje \u012ftvirtintos priemon\u0117s neveikia d\u0117l Rusijos \u2013 nuolatin\u0117s Saugumo Tarybos nar\u0117s \u2013 statuso \u0161ioje organizacijoje, kitos tarptautin\u0117s organizacijos es\u0105 ,,bedant\u0117s\u201c, o proced\u016bros tarptautiniuose teismuose \u2013 negreitos …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35415,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2944,2946,2919,270,271],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35414"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35414"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35414\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35424,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35414\/revisions\/35424"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35415"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35414"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35414"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35414"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n\n\n\n