\u201eTaikyti \u012fstatym\u0105, ar ne?\u201c \u2013 teis\u0117jai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f tol\u012f ir apm\u0105st\u0117 b\u016bt\u012f. Tai, palaukite, teismas gali netaikyti \u012fstatymo?<\/p>\n\n\n\n
Diskusijos apie teism\u0173 aktyvizm\u0105 yra kaip orai pavasar\u012f \u2013 jau atrodo gra\u017eiai \u0161ils, tik \u2013 \u0161li\u016bk\u0161t \u2013 \u0161lapdriba. \u0160i\u0173 diskusij\u0173 apimtis ir klausim\u0173 gylis priklauso nuo konkre\u010dios valstyb\u0117s teis\u0117s tradicijos, teism\u0173 veikimo laikotarpio, teisin\u0117s kult\u016bros. Lietuvoje aktyviai \u0161iuo klausimu prad\u0117ta diskutuoti 2012\u20132013 metais, kai mokslin\u0117je bendruomen\u0117je atkreiptas d\u0117mesys \u012f kartais \u201eu\u017e teis\u0117s rib\u0173\u201c \u017eengian\u010dius teism\u0173 sprendimus. Tam tikras suaktyv\u0117jimas matyti ir pastaruoju metu.<\/p>\n\n\n\n
2022 m. pavasario semestr\u0105 VU Teis\u0117s fakultete prad\u0117jusioje konferencijoje<\/a> V. Mikel\u0117nas pristat\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201ePrincipas v. Taisykl\u0117: konfliktas tarp teisinio neapibr\u0117\u017etumo ir teisinio ai\u0161kumo\u201c. \u0160iame prane\u0161ime V. Mikel\u0117nas kelia klausim\u0105 d\u0117l teis\u0117s princip\u0173 funkcij\u0173 teis\u0117s sistemoje. Prane\u0161\u0117jas pateikia Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2021\u00a0m.\u00a0bir\u017eelio\u00a023\u00a0d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr.\u00a0e3K-3-208-1075\/2021 kaip pavyzd\u012f, kai teismas nusprend\u0117 netaikyti ai\u0161kios imperatyvios Akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo (AB\u012e) nuostatos (45 str. 12 d.) [1], remdamasis s\u0105\u017einingumo ir teisingumo principais, taigi, veikdamas contra legem <\/em>[2].<\/p>\n\n\n\n V. Mikel\u0117no pristatymas suk\u0117l\u0117 bang\u0173 dviem kryptimis: d\u0117l prane\u0161imo turinio (S. Palevi\u010dien\u0117s komentaras<\/a>, i\u0161 esm\u0117s ginantis LAT motyvus) ir d\u0117l autoriaus, kuris konkre\u010dioje byloje atstovavo gin\u010do \u0161aliai, \u0161ali\u0161kumo (T. Chochrin komentaras<\/a>, E. \u0160ileikio atsakymas<\/a>). Antrosios problematikos iki galo dar nesupratau, bet pirmoji man \u012fdomi tiek akademiniu, tiek praktiniu po\u017ei\u016briu.\u00a0 Ne kasdien teisin\u0117s diskusijos vyksta tokiais fundamentaliais teis\u0117s teorijos, teism\u0173 vaidmens klausimais. Tad bandysiu kiek paoponuoti \u012fdomiai S. Palevi\u010dien\u0117s pozicijai ir papildysiu V. Mikel\u0117no argumentus, kod\u0117l aptariama LAT nutartis, o ir apskritai r\u0117mimasis principais sprend\u017eiant bylas contra legem<\/em> yra rizikinga teis\u0117s taikymo veikla.<\/p>\n\n\n\n Kur \u010dia teis\u0117, o kur moral\u0117?<\/em><\/p>\n\n\n\n S. Palevi\u010dien\u0117 savo komentar\u0105 pradeda nuo V. Mikel\u0117no straipsnio citatos apie teis\u0117s ir moral\u0117s santyk\u012f kaip neva paneigian\u010dios paties autoriaus konferencijoje i\u0161sakyt\u0105 kritik\u0105 LAT nutarties argumentams. Mano supratimu, V. Mikel\u0117no inicijuota diskusija n\u0117ra LAT nutarties argument\u0173 vertinimas teis\u0117s ir moral\u0117s santykio kontekste. Tai, kad tam tikras moralinis minimumas turi b\u016bti u\u017etikrintas teis\u0117je pripa\u017e\u012fstama ir autoriteting\u0173 teisinio pozityvizmo atstov\u0173. Su S. Palevi\u010dien\u0117s teiginiu, kad \u201eesminiai teis\u0117s principai, kaip ir fundamentalios gyvenimo vertyb\u0117s, lieka tos pa\u010dios, tik j\u0173 reik\u0161m\u0117 ir po\u017ei\u016bris \u012f juos, priklausomai nuo visuomen\u0117s bei valstyb\u0117s santvarkos, \u017emoni\u0173 gyvenimo situacijos, asmens pad\u0117ties, am\u017eiaus ir statuso, gali keisti atspalvius\u201c sutikti galiu i\u0161 dalies.<\/p>\n\n\n\n Mano supratimu, teis\u0117s princip\u0173 supratimas negali keisti atspalvi\u0173 priklausomai nuo \u201e\u017emoni\u0173 gyvenimo situacijos, asmens pad\u0117ties, am\u017eiaus ir statuso\u201c. Nes tokiu atveju principo turinys priklauso ne nuo m\u016bs\u0173 (bendruomen\u0117s, visuomen\u0117s) jam suteikt\u0173 ir ilgalaikio proceso metu \u012fsitvirtinusi\u0173 savybi\u0173, o i\u0161imtinai nuo principo taikymo sukeliam\u0173 padarini\u0173 konkre\u010diu atveju. Taip principai gali tapti lankstesniu \u012frankiu u\u017e teis\u0117s normas, nors b\u016btent principai tur\u0117t\u0173 b\u016bti fundamentalus ir labiausiai stabilizuojantis teis\u0117s pamatas. Teis\u0117s normas mes galime pakeisti s\u0105moningai \u2013 teis\u0117k\u016bros proceso metu. Principai yra ilgalaikio formavimosi rezultatas. Teismas, taikydamas princip\u0105, identifikuoja principo savybes ir atsako \u012f klausim\u0105, ar \u0161iuo konkre\u010diu atveju faktin\u0117 situacija tas savybes tenkina. Principo turinys nuo konkre\u010dios situacijos netur\u0117t\u0173 keistis.<\/p>\n\n\n\n Bet kuriuo atveju V. Mikel\u0117no argument\u0105 matau kaip diskutavim\u0105 apie principo, kaip reliatyvios, neapibr\u0117\u017etos kategorijos galimyb\u0119 pakeisti ai\u0161ki\u0105 ir konkre\u010di\u0105 teis\u0117s norm\u0105. Tai n\u0117ra diskusija d\u0117l teis\u0117s ir moral\u0117s santykio. Ne kiekvienas principas apskritai yra moralei atstovaujanti kategorija. \u0160iuo atveju tai labai konkretus klausimas d\u0117l metodologin\u0117s prieigos prie gin\u010do sprendimo, o tai \u2013 platesn\u0117s teism\u0173 vaidmens diskusijos dalis.<\/p>\n\n\n\n Teisingumo vykdymas \u2013 visiems vienodas ar i\u0161imtimis pagr\u012fstas?<\/em><\/em><\/p>\n\n\n\n Komentare S. Palevi\u010dien\u0117 apibr\u0117\u017eia teisingumo svarb\u0105 sprend\u017eiant aptariam\u0105 gin\u010d\u0105 \u2013 \u201eteisingumas rei\u0161kia proting\u0105 skirting\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105, b\u016btinyb\u0119 atsi\u017evelgti ne tik \u012f kreditoriaus, bet ir \u012f skolininko pagr\u012fstus interesus.\u201c N\u0117ra ir ko prid\u0117ti. Tik kyla klausimas, o kaip konkre\u010diu atveju t\u0105 proting\u0105 interes\u0173 pusiausvyr\u0105 atrasti? Ar aptariamo konkretaus atvejo kontekste nebuvo pagr\u012fsti atsakovo interesai remtis ai\u0161kia \u012fstatymo norma? Kokiu pagrindu asmens veikimas remiantis \u012fstatymo norma gali b\u016bti \u012fvardijamas kaip teisingumui prie\u0161taraujanti veikla?<\/p>\n\n\n\n Prane\u0161ime V. Mikel\u0117nas pabr\u0117\u017e\u0117, kad jeigu teismas abejoja d\u0117l konkre\u010dios \u012fstatymo nuostatos atitikties principams, yra galimyb\u0117 kreiptis \u012f Lietuvos Respublikos Konstitucin\u012f Teism\u0105, keliant klausim\u0105 d\u0117l \u012fstatymo nuostatos atitikties Konstitucijai. Tai svarbus pasteb\u0117jimas, nes Lietuvos institucin\u0117 sistema sudaro puikias galimybes teismams kelti abejones d\u0117l normini\u0173 akt\u0173 atitikties auk\u0161tesn\u0117s galios teis\u0117s aktams, Konstitucijai ir konstituciniams principams. Konstitucinis Teismas ne kart\u0105 panaikino \u012fstatymo norm\u0105, remdamasis principais.<\/p>\n\n\n\n Jeigu vis d\u0117lto abejoni\u0173 d\u0117l AB\u012e nuostatos nekilo, galb\u016bt turime teis\u0117s norm\u0173 kolizij\u0105? Tuomet ie\u0161kokime kelio, kaip galime spr\u0119sti \u0161i\u0105 kolizij\u0105 pagal atitinkamas susiformavusias kolizij\u0173 sprendimo taisykles. O gal tai teis\u0117s spraga? Vis d\u0117lto aptariamoje LAT nutartyje matome situacij\u0105, kai AB\u012e 45 straipsnio 12 dalies nuostata tiesiog netaikoma, nes jos taikymo rezultatas gali lemti neteisingus, nes\u0105\u017einingus padarinius. Taikydamas toki\u0105 teis\u0117s taikymo schem\u0105 LAT atlieka teis\u0117s k\u016brimo veiksm\u0105 \u2013 koreguoja AB\u012e 45 straipsnio 12 dalies pirmame sakinyje \u012ftvirtint\u0105 norm\u0105 (\u201e[j]eigu akcijas pasira\u0161\u0119s asmuo per akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartyje nustatyt\u0105 termin\u0105 akcij\u0173 neapmoka, laikoma, kad akcijas \u012fgijo pati bendrov\u0117 ir akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, \u012fna\u0161ai u\u017e pasira\u0161ytas akcijas negr\u0105\u017einami\u201c), nustatydamas kumuliatyvias s\u0105lygas, kai normos dispozicija netaikoma.<\/p>\n\n\n\n \u0160ioje vietoje nenor\u0117\u010diau vertinti bylos baigties teisingumo po\u017ei\u016briu. Ta\u010diau V. Mikel\u0117no i\u0161kelta diskusija yra itin aktuali \u2013 kuo, jei ne \u012fstatym\u0173 nuostatomis, tur\u0117tume remtis, bandydami suvaldyti i\u0161 ateities neapibr\u0117\u017etumo kylan\u010dias rizikas? \u010cia si\u016blau atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f diskusijoje neakcentuot\u0105 svarb\u0173 aspekt\u0105 \u2013 abstrak\u010di\u0173 taisykli\u0173 naud\u0105 visiems, nepaisant konkre\u010di\u0173 \u0161i\u0173 taisykli\u0173 taikymo padarini\u0173.<\/p>\n\n\n\n Ekonomikos mokslo klasikas, klasikinio liberalizmo atstovas F. A. von Hayek ypa\u010d daug d\u0117mesio skyr\u0117 elgesio taisykli\u0173 \u012ftakai visuomen\u0117s veikimui. Viena i\u0161 jo svarbi\u0173 tezi\u0173 \u2013 per vienodai taikomas bendras, abstrak\u010dias taisykles mes sukuriame vienod\u0173 \u017eaidimo taisykli\u0173 lauk\u0105 visiems \u2013 taip visi i\u0161lo\u0161iame. F. A. von Hayek pabr\u0117\u017eia, kad \u201e<…> taisykl\u0117s, priimtos d\u0117l j\u0173 teikiamos naudos, daugeliu atvej\u0173 duos toki\u0173 padarini\u0173 tik jeigu bus taikomos be i\u0161imties visiems j\u0173 taikymo atvejams nepaisant to, ar j\u0173 taikymo padariniai bus naudingi konkre\u010diu atveju.\u201c [3]\n\n\n\n F. A. von Hayek pateikia iliustratyvi\u0105 motinos ir vaiko santykio alegorij\u0105: \u201e[m]otinos niekada nesutart\u0173 d\u0117l to, kuriuo i\u0161 vis\u0173 sunkiai sergan\u010di\u0173 vaik\u0173 pirmiausiai tur\u0117t\u0173 pasir\u016bpinti gydytojas, ta\u010diau nesunkiai sutart\u0173 \u2013 prie\u0161 tok\u012f \u012fvyk\u012f, \u2013 kad visoms b\u016bt\u0173 geriausia, jeigu j\u0173 vaikus jis pri\u017ei\u016br\u0117t\u0173 pagal tam tikr\u0105 tvark\u0105, kuri padidint\u0173 jo paties veiklos efektyvum\u0105. Kai sutardami d\u0117l tokios taisykl\u0117s sakome, jog \u201emums visiems bus geriau, jeigu…\u201c, turime omeny ne tai, kad galiausiai tur\u0117sime naudos visi, o tai, kad, kiekvienam veikiant pagal savo turimas \u017einias, ji mums visiems suteiks geresni\u0173 \u0161ans\u0173, nors, \u017einoma, kai kurie i\u0161 m\u016bs\u0173 d\u0117l to atsidurs blogesn\u0117je pad\u0117tyje, negu b\u016bt\u0173 atsid\u016br\u0119 pri\u0117mus kitoki\u0105 taisykl\u0119.\u201c [4]\n\n\n\n Apibendrinimas<\/em><\/p>\n\n\n\n Teisingumo sistem\u0105 ir pasitik\u0117jim\u0105 ja sie\u010diau ne vien su konkre\u010diu atveju \u201eteisingu\u201c materiali\u0173 g\u0117rybi\u0173 paskirstymu. Tik\u0117jimas teisingumu \u2013 tai suvokimas, kad veikiama pagal visiems be i\u0161lyg\u0173 taikytinas vienodas taisykles, kurios, jas apm\u0105stant abstrak\u010diai, mums atrodo naudingos. I\u0161imtis i\u0161 taisykl\u0117s n\u0117ra vien teisingumo aktas \u2013 tai veikian\u010dios teis\u0117s sistemos operacija, kurios padarini\u0173 mes negalime numatyti. Ir galb\u016bt konkre\u010diu atveju tie padariniai bus minimal\u016bs. Bet yra rizika, kad bendras suvokimas apie Akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0173 taikym\u0105 keisis, did\u0117jant verslo subjekt\u0173 s\u0105naudoms, sietinoms su \u012fstatymo taikymo neapibr\u0117\u017etumu ir i\u0161 to kylan\u010diomis rizikomis. Gal\u0173 gale, jeigu m\u016bs\u0173 aptariamu atveju faktin\u0117s aplinkyb\u0117s teismui pasirod\u0117 i\u0161skirtin\u0117s, ar i\u0161skirtin\u0117s aplinkyb\u0117s nebus nustatytos ir tokiais atvejais, kai jas \u201eakivaizd\u017eiai\u201c atskleis \u017einiasklaidos priemon\u0117s. Tokiu atveju tikrai nevert\u0117s taikyti \u012fstatymo, kuriam prie\u0161tarauja \u017einiasklaidos forma i\u0161sakomas \u201esveiko proto\u201c balsas. Bet ar tai didins pasitik\u0117jim\u0105 teis\u0117s sistema ir teisingumu?<\/p>\n\n\n\n Dr. Donatas Murauskas yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros asistentas<\/em><\/p>\n\n\n\n \u0160altiniai:<\/p>\n\n\n\n[1] Lietuvos Respublikos akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo 45 straipsnio 12 dalis (2009 m. gruod\u017eio 15 d. \u012fstatymo Nr. XI-564 redakcija): [j]eigu akcijas pasira\u0161\u0119s asmuo per akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartyje nustatyt\u0105 termin\u0105 akcij\u0173 neapmoka, laikoma, kad akcijas \u012fgijo pati bendrov\u0117 ir akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartis su tuo asmeniu negalioja, \u012fna\u0161ai u\u017e pasira\u0161ytas akcijas negr\u0105\u017einami. Ne v\u0117liau kaip per 12 m\u0117nesi\u0173 nuo akcij\u0173 apmok\u0117jimo termino pabaigos bendrov\u0117 turi perleisti akcijas kit\u0173 asmen\u0173 nuosavyb\u0117n arba suma\u017einti \u012fstatin\u012f kapital\u0105 anuliuodama akcijas.<\/p>\n\n\n\n[2] Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2021 m. bir\u017eelio 23 d. nutarties civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-208-1075\/2021 43 p.: <…> gin\u010do akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartis pasibaig\u0117 ie\u0161kovui laiku nesumok\u0117jus akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutartyje nustatytos akcij\u0173 kainos. Tokia gin\u010do akcij\u0173 pasira\u0161ymo sutarties pabaiga sukelia teisinius padarinius, nurodytus AB\u012e 45 straipsnio 12 dalyje, \u012fskaitant viena\u0161al\u0119 restitucij\u0105. Vis d\u0117lto teis\u0117j\u0173 kolegija, atsi\u017evelgdama \u012f \u0161ios nutarties 41 punkte nustatytas aplinkybes ir nagrin\u0117jamoje byloje susiklos\u010diusi\u0105 situacij\u0105, nusprend\u017eia, kad \u0161iuo konkre\u010diu atveju akcij\u0173 pasira\u0161ymo pabaigos teisini\u0173 pasekmi\u0173 taikymas taikant viena\u0161al\u0119 restitucij\u0105 ir laikant apmok\u0117tas akcijas savomis bendrov\u0117s akcijomis neatitikt\u0173 teisingumo bei s\u0105\u017einingumo princip\u0173.<\/p>\n\n\n\n[3] F. A. von Hayek, \u201eTeis\u0117, \u012fstatym\u0173 leidyba ir laisv\u0117\u201c, t. 2: Socialinio teisingumo mira\u017eas. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 33.<\/p>\n\n\n\n[4] F. A. von Hayek, \u201eTeis\u0117, \u012fstatym\u0173 leidyba ir laisv\u0117\u201c, t. 2: Socialinio teisingumo mira\u017eas. Vilnius: Eugrimas, 1998, p. 18<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201eTaikyti \u012fstatym\u0105, ar ne?\u201c \u2013 teis\u0117jai \u017ei\u016br\u0117jo \u012f tol\u012f ir apm\u0105st\u0117 b\u016bt\u012f. Tai, palaukite, teismas gali netaikyti \u012fstatymo? Diskusijos apie teism\u0173 aktyvizm\u0105 yra kaip orai pavasar\u012f \u2013 jau atrodo gra\u017eiai \u0161ils, tik \u2013 \u0161li\u016bk\u0161t \u2013 \u0161lapdriba. \u0160i\u0173 diskusij\u0173 apimtis ir klausim\u0173 gylis priklauso nuo konkre\u010dios valstyb\u0117s teis\u0117s tradicijos, teism\u0173 veikimo laikotarpio, teisin\u0117s kult\u016bros. Lietuvoje aktyviai …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35323,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[385,2940,2939,403],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35322"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35322"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35322\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35324,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35322\/revisions\/35324"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35323"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35322"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35322"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35322"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}