G. S. Tarptautinis Hagos teis\u0117j\u0173 tinklas \u2013 88 valstybi\u0173 atstovus jungianti organizacija, u\u017etikrinanti tarpvalstybin\u012f teism\u0173 bendradarbiavim\u0105 \u012fgyvendinant 1980 m. Hagos konvencij\u0105 d\u0117l tarptautinio vaik\u0173 grobimo civilini\u0173 aspekt\u0173 ir 1996 m. Hagos konvencij\u0105 d\u0117l jurisdikcijos, taikytinos teis\u0117s, pripa\u017einimo, vykdymo ir bendradarbiavimo t\u0117v\u0173 pareig\u0173 ir vaik\u0173 apsaugos priemoni\u0173 srityje. Tinklas padeda koordinuoti atskir\u0173 valstybi\u0173 teism\u0173 veiksmus sprend\u017eiant klausimus, susijusius su neteis\u0117tai \u012f u\u017esien\u012f i\u0161ve\u017et\u0173 ar i\u0161 ten negr\u0105\u017eint\u0173 vaik\u0173 gr\u0105\u017einimu, kei\u010diantis informacija apie nagrin\u0117jamas bylas, u\u017esienio valstyb\u0117s teis\u0119 ir kt. Darbas tinkle \u2013 savoti\u0161ka diplomatin\u0117 misija, nes neretai tenka spr\u0119sti klausimus, susijusius su valstybi\u0173 pasitik\u0117jimu viena kitos teisingumo sistema. Pavyzd\u017eiui, teko ie\u0161koti i\u0161eities i\u0161 situacijos, kai gin\u010das d\u0117l neteis\u0117tai \u012f nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0119 negr\u0105\u017einamo vaiko globos tarp Lietuvoje j\u012f laikan\u010dios tetos ir Nyderlanduose gyvenan\u010dio t\u0117vo vienu metu buvo nagrin\u0117jamas dviej\u0173 valstybi\u0173, t. y. Lietuvos ir Nyderland\u0173, teismuose, atskirose bylose. Kiekvienas suprantame, kad tokia situacija yra sud\u0117tinga tiek bylos \u0161alims, tiek ir pa\u010diam vaikui. Be to, kyla rizika, kad atskir\u0173 valstybi\u0173 teismai priims skirtingus sprendimus d\u0117l to paties gin\u010do.<\/p>\n\n\n\n
R. K. Kokias pareigas Lietuva turi pagal 1980 m. Hagos konvencij\u0105<\/em><\/strong> d\u0117l tarptautinio vaik\u0173 grobimo civilini\u0173 aspekt\u0173?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Prisijungdama prie konvencijos Lietuva kartu su kitomis valstyb\u0117mis suk\u016br\u0117 mechanizm\u0105, skirt\u0105 kovoti su tarpvalstybiniu vaik\u0173 grobimu. \u201ePaliktasis\u201c t\u0117vas (motina) gali pasinaudoti konvencijoje numatyta priverstinio pagrobto vaiko gr\u0105\u017einimo \u012f jo nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0119 proced\u016bra. Pavyzd\u017eiui, vaik\u0105 pagrobus i\u0161 Lietuvos, joje lik\u0119s t\u0117vas (motina) gali kreiptis \u012f Valstybin\u0119 vaiko teisi\u0173 ir \u012fvaikinimo tarnyb\u0105 ir tos valstyb\u0117s, kurioje atsid\u016br\u0117 vaikas, teisme inicijuoti byl\u0105 d\u0117l jo gr\u0105\u017einimo \u012f Lietuv\u0105. Savo ruo\u017etu Lietuva yra \u012fsipareigojusi u\u017etikrinti analogi\u0161k\u0105 apsaug\u0105 \u201epaliktiems\u201c t\u0117vams (motinoms) tais atvejais, kai \u010dia atsiduria neteis\u0117tai i\u0161 kitos valstyb\u0117s \u2013 Hagos konvencijos dalyv\u0117s pagrobtas vaikas.<\/p>\n\n\n\n R. K. Kas yra laikoma vaiko grobimu?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. \u0160i s\u0105voka turi kelias teisines reik\u0161mes. Pirma, Lietuvos Respublikos baud\u017eiamasis kodeksas nustato baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e svetimo ma\u017eame\u010dio vaiko pagrobim\u0105, taip pat u\u017e savo ar savo artim\u0173j\u0173 ma\u017eame\u010dio vaiko pagrobim\u0105 i\u0161 vaik\u0173 \u012fstaigos arba asmens, pas kur\u012f vaikas teis\u0117tai gyveno. Tuo tarpu 1980 m. Hagos konvencija apibr\u0117\u017eia tarptautin\u012f vaiko grobim\u0105 kitokiu \u2013 civiliniu aspektu ir nustato civilines kovos su tokiu grobimu priemones. Pagal konvencij\u0105 tarptautiniu vaiko grobimu laikomas neteis\u0117tas vaiko iki 16 met\u0173 i\u0161ve\u017eimas arba laikymas u\u017esienio valstyb\u0117je. I\u0161ve\u017eimas ar laikymas yra laikomas neteis\u0117tu, kai tai padaroma prie\u0161 bet kurio vaiko globos teises turin\u010dio asmens vali\u0105. Kokie asmenys laikomi turin\u010diais vaiko globos teises, sprend\u017eiama pagal tos valstyb\u0117s, kurioje vaikas nuolat gyveno iki i\u0161ve\u017eimo, \u012fstatymus. Lietuvoje vaiko globos teises turin\u010diais asmenimis laikomi abu t\u0117vai, nepriklausomai nuo j\u0173 santuokin\u0117s pad\u0117ties, o tais atvejais, kai abiej\u0173 t\u0117v\u0173 vald\u017eia yra apribota, \u2013 vaiko glob\u0117jas (r\u016bpintojas). Pa\u017eym\u0117tina, kad nuo 2017 m. \u012fsigaliojusiuose Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimuose ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta, kad teis\u0119 i\u0161ve\u017eti vaik\u0105 \u012f u\u017esien\u012f nuolat gyventi turi tas i\u0161 t\u0117v\u0173, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tik gav\u0119s ra\u0161ytin\u012f antrojo i\u0161 t\u0117v\u0173 sutikim\u0105, o tuo atveju, jeigu antrasis i\u0161 t\u0117v\u0173 atsisako duoti \u0161\u012f sutikim\u0105, gin\u010d\u0105 sprend\u017eia teismas. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, nepaisant to, su kuriuo i\u0161 t\u0117v\u0173 teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, abu t\u0117vai turi kartu spr\u0119sti d\u0117l galimo vaiko nuolatin\u0117s gyvenamosios aplinkos pakeitimo ir kad \u0161iuo klausimu t\u0117v\u0173 vald\u017eia (globa) \u012fgyvendinama kartu. Tiek min\u0117t\u0173 \u012fstatymo pakeitim\u0173, tiek teism\u0173 praktikos tikslas \u2013 u\u017etikrinti t\u0117v\u0173 lygiateisi\u0161kum\u0105 ir \u0161velninti t\u0117v\u0173 gin\u010dus d\u0117l vaiko gyvenamosios vietos, i\u0161vengiant situacijos \u201elaim\u0117tojas pasiima visk\u0105\u201c, kuri da\u017enai skatina t\u0117vus itin ar\u0161iai bylin\u0117tis.<\/p>\n\n\n\n R. K. Ar tai rei\u0161kia, kad Hagos konvencijos prasme pagrobti vaik\u0105 gali ir jo paties motina arba t\u0117vas?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Taip \u2013 konvencijos prasme bet kuriam asmeniui, o tai rei\u0161kia \u2013 ir t\u0117vui arba motinai, neteis\u0117tai i\u0161ve\u017eus ar laikant vaik\u0105 u\u017esienio valstyb\u0117je, tai laikoma vaiko grobimu. Kai kam tokia teisin\u0117 retorika, ypa\u010d kai kalbama apie vaiko t\u0117vo (motinos) veiksmus, iki \u0161iol skamba ne\u012fprastai. Visgi, iki \u0161iol n\u0117ra atrastas geresnis lietuvi\u0161kas atitikmuo angli\u0161kai s\u0105vokai \u201eabduction\u201c. Grei\u010diausiai be naujadaro ar skolinio \u010dia nei\u0161siverstume.<\/p>\n\n\n\n R. K. Ar tai, kad valstyb\u0117s sienos apsaugos tarnybos pareig\u016bnai nesustabd\u0117 t\u0117vo (motinos), i\u0161vykstan\u010dio su vaiku i\u0161 Lietuvos, rei\u0161kia, kad i\u0161vykimas yra teis\u0117tas?<\/em><\/strong><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Neb\u016btinai. Valstyb\u0117s sienos apsaugos tarnybos pareig\u016bnai tikrina i\u0161vykimo teis\u0117tum\u0105 tik labai siaura apimtimi \u2013 ar i\u0161ve\u017eimas atitinka Vyriausyb\u0117s patvirtinto Vaiko laikino i\u0161vykimo \u012f u\u017esienio valstybes, nepriklausan\u010dias \u0160engeno erdvei, tvarkos apra\u0161o reikalavimus. Ta\u010diau jiems nepavesta tikrinti, pavyzd\u017eiui, ar t\u0117vas (motina) su vaiku i\u0161 Lietuvos i\u0161vyksta laikinai, ar nuolatiniam gyvenimui, ar yra gautas kito, Lietuvoje pasiliekan\u010dio t\u0117vo (motinos), sutikimas, galiausiai, jie neprivalo tikrinti i\u0161vykimo \u012f valstybes, priklausan\u010dias \u0160engeno erdvei, aplinkybi\u0173. Aptariama prasme reikia atskirti du dalykus: pirmiau nurodyt\u0105 apra\u0161\u0105, skirt\u0105 apsaugoti, kad vaikas neatsidurt\u0173 u\u017esienyje apskritai be teis\u0117to atstovo ar jo paskirto lydin\u010dio asmens, ir Hagos konvencij\u0105, skirt\u0105 vaiko teisei \u012f \u0161eimos ry\u0161ius su abiem t\u0117vais apsaugoti.<\/p>\n\n\n\n R.K. Kaip sprend\u017eiami t\u0117v\u0173 gin\u010dai d\u0117l leidimo i\u0161vykti su vaiku \u012f u\u017esien\u012f nuolatiniam gyvenimui?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Kaip min\u0117jau, t\u0117vams nepavykus susitarti gra\u017eiuoju, gin\u010d\u0105 sprend\u017eia teismas pagal vaik\u0105 i\u0161ve\u017eti siekian\u010dio t\u0117vo (motinos) ie\u0161kin\u012f. Naujausioje teism\u0173 praktikoje formuojami kriterijai, kuriais remiantis spr\u0119stinas toks t\u0117v\u0173 gin\u010das, pavyzd\u017eiui: ar vaiko perk\u0117limas yra b\u016btinas; ar pastovaus ry\u0161io su persikelian\u010diu suaugusiuoju u\u017etikrinimas yra svarbesnis nei vaiko aplinkos i\u0161saugojimas; ar yra pagrindas riboti vaiko bendravim\u0105 su Lietuvoje liekan\u010diu t\u0117vu (motina); ar Lietuvoje liekantis t\u0117vas (motina) vykdo jam nustatytas pareigas; ar t\u0117v\u0173 tarpusavio santykiai n\u0117ra konflikti\u0161ki (tokiu atveju, vienam i\u0161 t\u0117v\u0173 kartu su vaiku i\u0161vykus \u012f u\u017esienio valstyb\u0119, tai gal\u0117t\u0173 tur\u0117ti \u012ftakos ne tik tiesioginio, bet ir nuotolinio bendravimo apsunkinimui); kokia vaiko pozicija d\u0117l galimo persik\u0117limo ir \u0161ios pozicijos susiformavimo prielaidos. Tokiais atvejais pareiga \u012frodyti, kad vaiko i\u0161ve\u017eimas nuolat gyventi \u012f u\u017esien\u012f geriausiai atitinka vaiko interesus ir kad tai i\u0161 esm\u0117s nepa\u017eeid\u017eia skyrium gyvenan\u010dio t\u0117vo (motinos) teisi\u0173, tenka t\u0117vui (motinai), siekian\u010diam pakeisti nuolatin\u0119 vaiko gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105.<\/p>\n\n\n\n R.K. Ar pagal Hagos konvencij\u0105 pagrobtas vaikas visada gr\u0105\u017einamas \u012f jo nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0119?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Pagal bendr\u0105j\u0105 taisykl\u0119 \u2013 taip. Ta\u010diau Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose apibr\u0117\u017etas i\u0161im\u010di\u0173 s\u0105ra\u0161as, kada teismas gali nenurodyti gr\u0105\u017einti vaik\u0105: jei procesas buvo prad\u0117tas pra\u0117jus vieneri\u0173 met\u0173 terminui nuo tos dienos, kai vaikas buvo neteis\u0117tai i\u0161ve\u017etas ar laikomas, ir \u012frodoma, kad vaikas jau prisitaik\u0117 prie naujos aplinkos; jei \u201epaliktasis\u201c t\u0117vas (motina) neprie\u0161taravo ar v\u0117liau sutiko, kad vaikas b\u016bt\u0173 i\u0161ve\u017etas; jei yra didel\u0117 rizika, kad vaik\u0105 gr\u0105\u017einus jam b\u016bt\u0173 padaryta fizin\u0117 ar psichin\u0117 \u017eala arba kad vaikas paklius \u012f kit\u0105 netoleruotin\u0105 situacij\u0105. Be to, teismas gali atsisakyti nurodyti gr\u0105\u017einti vaik\u0105, jei nustato, kad vaikas prie\u0161tarauja gr\u0105\u017einimui ir jau yra sulauk\u0119s tokio am\u017eiaus ir brandos, kai tikslinga atsi\u017evelgti \u012f jo nuomon\u0119. Min\u0117t\u0173 i\u0161im\u010di\u0173 taikymas priklauso nuo konkre\u010dioje byloje nustatyt\u0173 aplinkybi\u0173 ir teismo atlikto j\u0173 \u012fvertinimo. Kadangi i\u0161imtis taiko kiekvienos valstyb\u0117s nacionaliniai teismai, j\u0173 ai\u0161kinimas gali skirtis. Tai yra problema, kuri sprend\u017eiama \u012fvairiais b\u016bdais. Pavyzd\u017eiui, siekiant suvienodinti atskir\u0173 valstybi\u0173 teism\u0173 praktik\u0105, Tarptautinis Hagos teis\u0117j\u0173 tinklas rengia gerosios praktikos gaires. Be to, tam tikrus standartus \u0161ioje srityje padeda i\u0161gryninti Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (E\u017dTT). Pavyzd\u017eiui, sprendime, priimtame byloje Neulinger ir Shuruk prie\u0161 \u0160veicarij\u0105<\/em>, E\u017dTT vertino, ar \u0160veicarijos teism\u0173 nurodymas gr\u0105\u017einti vaik\u0105 Izraelyje gyvenan\u010diam t\u0117vui buvo priimtas pakankamai gerai i\u0161tyrus \u0161eimos situacij\u0105 ir visus veiksnius: emocinius, psichologinius, materialinius, ir ar gr\u0105\u017einant vaik\u0105 nebus pa\u017eeista jo ir motinos teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad nors vaiko am\u017eius (7 metai) yra toks, kad adaptuotis kitoje \u0161alyje jam neb\u016bt\u0173 sunku, ta\u010diau \u012fvertino ir tai, kad vaikas buvo gerai integrav\u0119sis \u012f \u0160veicarijos visuomen\u0119, taigi tikrai neb\u016bt\u0173 suderinama su geriausiais vaiko interesais i\u0161traukti j\u012f i\u0161 aplinkos, kurioje jis jau priprato. Be to, E\u017dTT atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad pagal Izraelio teis\u0119 egzistuojantis vaiko motinos \u012fkalinimo u\u017e vaiko grobim\u0105 pavojus gali tur\u0117ti rimt\u0173 neigiam\u0173 pasekmi\u0173 vaikui jo gr\u0105\u017einimo atveju. Kitame sprendime, priimtame byloje X prie\u0161 Latvij\u0105<\/em>, E\u017dTT nusprend\u0117, kad Latvijos teismai, spr\u0119sdami i\u0161 Australijos \u012f Latvij\u0105 motinos pagrobto vaiko gr\u0105\u017einimo klausim\u0105, tinkamai ne\u012fvertino vaiko motinos pateikt\u0173 duomen\u0173 d\u0117l rizikos, kad vaik\u0105 gr\u0105\u017einus jam b\u016bt\u0173 padaryta fizin\u0117 ar psichin\u0117 \u017eala. Pa\u017eym\u0117tina, kad pirmiau nurodytos Konvencijos 12 ir 13 straipsniuose \u012ftvirtintos i\u0161imtys taikomos siauriau, kai sprend\u017eiama d\u0117l i\u0161 vienos ES valstyb\u0117s nar\u0117s \u012f kit\u0105 neteis\u0117tai i\u0161ve\u017eto vaiko gr\u0105\u017einimo. Pavyzd\u017eiui, tokiais atvejais teismas negali atsisakyti gr\u0105\u017einti vaik\u0105 motyvuodamas didele \u017ealos vaikui rizika, jei nustatoma, kad imtasi priemoni\u0173 u\u017etikrinti vaiko apsaugai j\u012f sugr\u0105\u017einus \u012f valstyb\u0119, i\u0161 kurios buvo neteis\u0117tai i\u0161ve\u017etas. Be to, tokiais atvejais \u201epaliktajam\u201c t\u0117vui (motinai) u\u017etikrinama antrojo \u0161anso galimyb\u0117, t. y. net jei valstyb\u0117s, \u012f kuri\u0105 vaikas neteis\u0117tai i\u0161ve\u017etas, teismas atsisako j\u012f gr\u0105\u017einti motyvuodamas didele \u017ealos vaikui rizika, \u201epaliktasis\u201c t\u0117vas (motina) gali kreiptis \u012f savo nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0117s teism\u0105, kuris turi t\u0117v\u0173 gin\u010d\u0105 d\u0117l vaiko i\u0161spr\u0119sti galutinai. Tuo atveju, jei priimamas teismo sprendimas, reikalaujantis gr\u0105\u017einti vaik\u0105, jis visoje ES b\u016bt\u0173 vykdomas priverstinai, nereikalaujant jokios papildomos pripa\u017einimo proced\u016bros.<\/p>\n\n\n\n R.K. Kaip vykdomi teismo sprendimai d\u0117l neteis\u0117tai \u012f Lietuv\u0105 atve\u017eto ar \u010dia laikomo vaiko gr\u0105\u017einimo \u012f jo nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0119?<\/em><\/strong><\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. \u0160ios kategorijos bylose teism\u0173 priimti sprendimai vykdomi be i\u0161lyg\u0173, jei tai nei\u0161vengiama \u2013 panaudojant prievart\u0105. Laikoma, kad teismo sprendimas yra \u012fgyvendintas, kai vaikas perduodamas \u201epaliktajam\u201c t\u0117vui (motinai). Apie toki\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 vykdymui keliamus reikalavimus pla\u010diai pasisakyta 2020 m. E\u017dTT sprendime byloje Rinau prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>. Joje 2007\u20132009 metais Lietuvoje vykusios vaiko gr\u0105\u017einimo proced\u016bros politizavimas, i\u0161naudojant visuomen\u0117je vis dar gajus stereotipus ir nacionalinius jausmus, buvo pripa\u017eintas Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos pa\u017eeidimu, priteisiant pa\u017eeidimo aukoms i\u0161 Lietuvos net ir Strasb\u016bro teismo standartais solid\u017ei\u0105 30 000 Eur kompensacij\u0105 bei tur\u0117t\u0173 i\u0161laid\u0173, kurios sudar\u0117 dar 93 000 Eur, atlyginim\u0105.<\/p>\n\n\n\n R. K. \u0160i\u0173 met\u0173 saus\u012f vykusioje Tarptautinio Hagos teis\u0117j\u0173 tinklo sesijoje pristat\u0117te prane\u0161im\u0105 apie su Lietuva susijusius pastarojo laikotarpio \u012fvykius. K\u0105 akcentavote ir k\u0105 pats i\u0161girdote?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Prista\u010diau jau min\u0117tas 2017 m. \u012fsigaliojusias Civilinio kodekso pataisas, \u012ftvirtinusias t\u0117v\u0173 lygiateisi\u0161kum\u0105 sprend\u017eiant vaiko perk\u0117limo klausim\u0105. Taip pat kalb\u0117jau apie naujausi\u0105 Lietuvos teism\u0173 praktik\u0105 sprend\u017eiant t\u0117v\u0173 gin\u010dus d\u0117l leidimo i\u0161ve\u017eti vaik\u0105 \u012f kit\u0105 valstyb\u0119, d\u0117l galimyb\u0117s panaudoti priverstines priemones vaiko gr\u0105\u017einimo proced\u016broje. Sesijos metu buvo \u012fdomu i\u0161girsti, kokio pob\u016bd\u017eio problemas tenka spr\u0119sti kit\u0173 \u0161ali\u0173 kolegoms. Pavyzd\u017eiui, naujas rei\u0161kinys, su kuriuo vis da\u017eniau susiduria Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s teismai, \u2013 bandymas pasinaudoti prieglobs\u010dio teise kaip b\u016bdu vilkinti vaik\u0173 gr\u0105\u017einimo \u012f nuolatin\u0117s gyvenamosios vietos valstyb\u0119 proced\u016br\u0105.<\/p>\n\n\n\n R. K. Ar pastebite koki\u0173 nors tendencij\u0173 \u0161ios kategorijos bylose?<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n G. S. Lietuvos teismuose nagrin\u0117jam\u0173 byl\u0173 d\u0117l neteis\u0117tai i\u0161ve\u017et\u0173 ar negr\u0105\u017eint\u0173 vaik\u0173 skai\u010dius turi potencial\u0105 augti. Daug\u0117ja atvej\u0173, kai anks\u010diau i\u0161 Lietuvos emigrav\u0119 ir u\u017esienyje vaik\u0173 susilauk\u0119 asmenys gr\u012f\u017eta \u012f Lietuv\u0105 kartu su vaikais, nepaisydami ankstesn\u0117je gyvenamojoje vietoje liekan\u010dio t\u0117vo (motinos) valios, nei\u0161sprend\u0119 vaiko globos klausim\u0173 pagal tos u\u017esienio valstyb\u0117s, kurioje iki tol gyveno, teis\u0119. Tai padar\u0119, Lietuvos teismuose bando inicijuoti bylas d\u0117l vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kartu pra\u0161ydami taikyti laikin\u0105sias apsaugos priemones \u2013 laikinai nustatyti vaiko gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105 su jais, kol bus i\u0161nagrin\u0117tas gin\u010das. Toks gudravimas draud\u017eiamas tiek pagal Hagos konvencij\u0105, tiek pagal ES teis\u0119, kuri\u0173 esm\u0117 paprasta: t\u0117v\u0173 gin\u010dus d\u0117l vaiko globos turi spr\u0119sti teismai tos valstyb\u0117s, kurioje buvo vaiko nuolatin\u0117 gyvenamoji vieta iki neteis\u0117to i\u0161ve\u017eimo. Manau, kad daugelio problem\u0173 pavykt\u0173 i\u0161vengti \u0161vie\u010diant visuomen\u0119, supa\u017eindinant j\u0105 su toki\u0173 veiksm\u0173 galima \u017eala vaikui.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo <\/em>informacija<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Did\u0117jantis asmen\u0173 judumas tarp valstybi\u0173 nulemia ir tarp t\u0117v\u0173 kylan\u010dius gin\u010dus ne tik su kuo, bet ir kur turi gyventi vaikas. Apie neteis\u0117tai \u012f u\u017esien\u012f i\u0161ve\u017et\u0173 vaik\u0173 gr\u0105\u017einimo proced\u016bras kalbam\u0117s su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117ju, Mykolo Romerio universiteto Teis\u0117s mokyklos partneryst\u0117s profesoriumi dr. Gediminu Saga\u010diu. R. K. Nuo 2015 m. esate Lietuvos deleguotas atstovas Tarptautiniame …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":35272,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[97,312,51,610],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35271"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35271"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35271\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35276,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35271\/revisions\/35276"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35272"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35271"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35271"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35271"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2022\/02\/DSC_9284-3-002-1024x778.jpg\")