{"id":35075,"date":"2022-02-09T17:45:45","date_gmt":"2022-02-09T14:45:45","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=35075"},"modified":"2022-02-09T17:45:47","modified_gmt":"2022-02-09T14:45:47","slug":"i-isokaite-valuze-tartu-taikos-sutartis-nera-tik-istorinis-dokumentas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/02\/09\/i-isokaite-valuze-tartu-taikos-sutartis-nera-tik-istorinis-dokumentas\/","title":{"rendered":"I. Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117. Tartu taikos sutartis n\u0117ra tik istorinis dokumentas"},"content":{"rendered":"\n

Neseniai vie\u0161ojoje erdv\u0117je skelbta apie i\u0161siskyrusias Estijos ir Rusijos pozicijas d\u0117l Tartu taikos sutarties (Tartu sutarties) galiojimo: vasario antr\u0105j\u0105 \u2013 dien\u0105, kuri\u0105 \u0161i sutartis buvo pasira\u0161yta 1920 metais, Estijos u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0117 primin\u0117 apie sutarties galiojim\u0105, ta\u010diau Rusijos atstovai laiko j\u0105 netekusia galios[1]<\/a>. Prie\u0161 kelerius metus Estija i\u0161kilmingai min\u0117jo Tartu sutarties \u0161imtmet\u012f[2]<\/a>.  <\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u0117s sutartys neatsiejamos nuo valstybi\u0173 tarptautinio teisinio subjekti\u0161kumo: jos yra valstybi\u0173 suverenios lygyb\u0117s i\u0161rai\u0161kos forma, tarptautini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 \u012frodymas, pagrindas \u012fgyvendinti valstyb\u0117s atsakomyb\u0119, \u012frankis nustatyti valstybi\u0173 sienas ir t.t. Svarbiausi tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 teis\u0117s principai pacta sunt servanda<\/em> ir bona fides<\/em> reikalauja bes\u0105lygi\u0161kai vykdyti visus i\u0161 tarptautin\u0117s sutarties kylan\u010dius valstybi\u0173 \u012fsipareigojimus, nepriklausomai nuo sutarties pavadinimo ar formos, vykdyti juos gera valia, t.y. nebandant nevykdymo pateisinti vidaus teise, nukrypti nuo tikrosios sutarties nuostat\u0173 reik\u0161m\u0117s, netgi viena\u0161alis tarptautin\u0117s sutarties nutraukimas i\u0161 esm\u0117s yra draud\u017eiamas, jei tam n\u0117ra teis\u0117to pagrindo.<\/p>\n\n\n\n

Vis tik tarptautin\u0117ms sutartims gali tekti laiko i\u0161bandymas: ,,i\u0161gyventi\u201c politines permainas, ekonomin\u012f nuosmuk\u012f ir kitas krizes ar net ginkluotus konfliktus ar diplomatini\u0173 santyki\u0173 nutraukim\u0105. Tartu sutar\u010diai taip pat teko neeilinis ,,likimas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Tartu taikos sutartis yra 1920 m. vasario 2 d. Estijoje, Tartu mieste, sudarytas ir kovo 30 d. Maskvoje apsikeitus ratifikavimo ra\u0161tais \u012fsigalioj\u0119s bei nustatyta tvarka Taut\u0173 S\u0105jungoje registruotas dvi\u0161alis valstybi\u0173 susitarimas, pagal kur\u012f Rusija be i\u0161lyg\u0173 pripa\u017eino Estijos nepriklausomyb\u0119 visiems laikams atsisakydama bet koki\u0173 suvereniteto teisi\u0173 \u012f jos teritorij\u0105 (2 straipsnis). Reglamentuoti ir kiti su valstybingumu susij\u0119 klausimai: valstybi\u0173 sienos, asmen\u0173 repatriacijos ir turto gr\u0105\u017einimo, kompensacijos, diplomatini\u0173 santyki\u0173 u\u017emezgimo ir ekonomini\u0173 ry\u0161i\u0173 pl\u0117tros. Nors, kaip atskleid\u017eiama \u0161i\u0105 sutart\u012f nagrin\u0117jusi\u0173 autori\u0173, \u0161alys skirtingai suprato sutartyje minimo tautos laisvo apsisprendimo samprat\u0105, o \u012fvairiuose projektuose valstybi\u0173 sienos linija reik\u0161mingai kito, \u0161alims pavyko pasiekti susitarim\u0105 per apibr\u0117\u017et\u0105 laik\u0105 ir anks\u010diau nei analogi\u0161kos sutartys buvo sudarytos su Lietuva ir Latvija[3]<\/a>. Sutartis yra esmin\u0117s reik\u0161m\u0117s Estijos valstybingumui: kelias liko atviras kitoms valstyb\u0117ms pripa\u017einti nepriklausom\u0105 Estijos valstyb\u0119, sutartis \u017eym\u0117jo Estijos nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 pabaig\u0105 ir Estijos-Rusijos tolesni\u0173 tarptautini\u0173 santyki\u0173 prad\u017ei\u0105, vis tik jiems teko daug esmini\u0173 i\u0161bandym\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u0117s sutarties galiojimas yra bendra taisykl\u0117, negaliojimas \u2013 labiau i\u0161imtis. Pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 sudaryta sutartis \u012fsigalioja ir galioja neterminuotai, nebent jos galiojimo trukm\u0117 apibr\u0117\u017eta, d\u0117l negaliojimo sutaria \u0161alys (sudarydamos v\u0117lesnius susitarimus arba sutartyje yra jos nutraukimo galimyb\u0117), sutarties galiojimas yra nugin\u010dytas arba sutartis yra niekin\u0117. Be to, tarptautin\u0117s sutarties galiojimas ir veikimas (pastarasis yra tarptautin\u0117s sutarties \u012fgyvendinimas ir realizavimas praktikoje) yra atskiri dalykai, tod\u0117l tarptautin\u0117 sutartis gali b\u016bti ,,mieganti\u201c, ta\u010diau ji tebegalioja, nes pavyzd\u017eiui, abipusis \u0161ali\u0173 nevykdymas nepanaikina jos galiojimo, prie\u0161ingai b\u016bt\u0173 pa\u017eeistas pacta sunt servanda <\/em>principas, kaip pabr\u0117\u017e\u0117 Tarptautinis Teisingumo Teismas Slovakijos-Vengrijos gin\u010de Gab\u010dikovo-Nagymaros<\/em> byloje[4]<\/a>, kurioje taip pat konstatavo, kad klausimas, ar tarptautin\u0117 sutartis galioja, ar ji tinkamai nutraukta, turi b\u016bti sprend\u017eiamas pagal tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 teis\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 klausimus reguliuojanti 1969 m. Vienos konvencija d\u0117l tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173[5]<\/a> \u012ftvirtina atskirus pagrindus tarptautin\u0117s sutarties negaliojimui ir jos laikinam stabdymui ar visi\u0161kam nutraukimui, o taip pat proced\u016br\u0105. Tarptautin\u0117 sutartis i\u0161 esm\u0117s negali b\u016bti nutraukta nesant \u0161ali\u0173 susitarimo ar sutartyje \u012ftvirtinto tokio \u0161ali\u0173 ketinimo. Doktrinoje pripa\u017e\u012fstama, kad pastaruoju atveju tam tikr\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sutartys patenka \u012f kategorij\u0105 sutar\u010di\u0173, i\u0161 kuri\u0173 pasitraukti, manoma, \u0161alys neketino leisti, ir taikos sutartys tarp j\u0173 patenka (skirtingai nei, pavyzd\u017eiui, gin\u010d\u0173 sprendimo mechanizm\u0105 nustatan\u010dios ar tarptautines organizacijas steigian\u010dios sutartys)[6]<\/a>, be to, sutartys d\u0117l sien\u0173 tarptautin\u0117je teis\u0117je turi tam tikr\u0105 papildom\u0105 apsaug\u0105 (pavyzd\u017eiui, negalima remtis esminiu aplinkybi\u0173 pasikeitimu siekiant jas nutraukti). Nei ginkluotas konfliktas, nei diplomatini\u0173 santyki\u0173 nutraukimas per se<\/em> nerei\u0161kia vis\u0173 tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 galiojimo pabaigos (nors atskir\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 sutartys gali b\u016bti sustabdytos, re\u010diau \u2013 nutrauktos).<\/p>\n\n\n\n

Tartu sutarties sudarymo aplinkyb\u0117s liudija, kad jos galiojimo s\u0105lygos i\u0161pildytos: valstybes atstovavo tinkamai \u012fgalioti atstovai, sutartis sudaryta \u0161ali\u0173 laisva valia, derybose sulygus sutarties nuostatas, j\u0173 tikr\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119 \u0161alys suprato, sutartis \u012fregistruota Taut\u0173 S\u0105jungos registre (prie\u0161ingai nei dabar, tuomet registravimas buvo viena i\u0161 tarptautin\u0117s sutarties galiojimo s\u0105lyg\u0173), netenka kalb\u0117ti ir apie kitus 1969 m. Vienos konvencijoje (2 skyriuje) \u012ftvirtintus sutarties galiojimo gin\u010dijimo pagrindus \u2013 klaid\u0105, apgaul\u0119 ar valstyb\u0117s atstovo papirkim\u0105. Nagrin\u0117jamos sutarties tyrimai atskleid\u017eia \u012fdomi\u0173 fakt\u0173: sutarties tekstas buvo derinamas kruop\u0161\u010diai ir sutarties pasira\u0161ymo diena perkelta i\u0161 vasario pirmosios \u012f antr\u0105j\u0105 d\u0117l paskutin\u0119 akimirk\u0105 pasteb\u0117to netinkamoje teksto vietoje para\u0161yto kablelio[7]<\/a>. Akivaizd\u017eiai  n\u0117ra s\u0105lyg\u0173, d\u0117l kuri\u0173 sutartis b\u016bt\u0173 niekin\u0117 \u2013 prievartos prie\u0161 valstyb\u0117s atstov\u0105 ar j\u0117gos naudojimo prie\u0161 valstyb\u0119 ar sutarties prie\u0161taravimo imperatyvioms tarptautin\u0117s teis\u0117s ius cogens<\/em> normoms. Pana\u0161u, kad n\u0117 vienos i\u0161 min\u0117t\u0173 aplinkybi\u0173 negin\u010dija ir sutarties \u0161alys, gin\u010das \u2013 kitur.<\/p>\n\n\n\n

Skirtingos Estijos ir Rusijos pozicijos d\u0117l Tartu sutarties galiojimo kyla i\u0161 skirtingos 1940-\u0173j\u0173 met\u0173 \u012fvyki\u0173 interpretacijos: Rusija vadovaujasi Estijos ,,\u012fstojimo\u201c \u012f Soviet\u0173 S\u0105jung\u0105 versija, tuo tarpu \u0161ie metai Estijai, kaip ir Lietuvai, Latvijai \u2013 okupacijos prad\u017eia. Baltijos \u0161ali\u0173 likim\u0105 be j\u0173 valios l\u0117m\u0119 Molotovo-Ribentropo pakto protokolai pagal tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 teis\u0119 laikytini niekiniais \u2013 pa\u017eeidusiais jau tuomet galiojusias tarptautin\u0117s teis\u0117s normas d\u0117l j\u0117gos naudojimo tarptautiniuose santykiuose draudimo, \u012fskaitant Taut\u0173 S\u0105jungos statut\u0105, 1928 m. Pary\u017eiaus sutart\u012f d\u0117l atsisakymo nuo karo kaip nacionalin\u0117s politikos priemon\u0117s ir 1932 m. Stimsono doktrin\u0105 (pagal kuri\u0105 valstyb\u0117s \u012fpareigojamos nepripa\u017einti situacijos ar sutarties, kuri yra min\u0117to pakto pa\u017eeidimo rezultatas), Estijos atveju \u2013 ir Tartu sutart\u012f. Baltijos \u0161ali\u0173 nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimas 1990-1991 metais n\u0117ra j\u0173 atsiskyrimas nuo Soviet\u0173 S\u0105jungos, i\u0161stojimas i\u0161 jos ar jos teisi\u0173 per\u0117mimas, jos n\u0117ra naujos  pirm\u0105kart pasaulio \u017eem\u0117lapyje atsiradusios valstyb\u0117s, prie\u0161ingai, \u0161alys t\u0119s\u0117 savo valstybingum\u0105, nepriklausomyb\u0119, skelbt\u0105 dar 1918 metais (Rusijos pripa\u017eint\u0105 1920 metais taikos sutartyse su Estija, Latvija, Lietuva). Atitinkamai, teis\u0117s prasme tai nesuk\u016br\u0117 kli\u016bties galioti iki okupacijos sudarytoms tarptautin\u0117ms sutartims (Rusijos Federacija yra Soviet\u0173 S\u0105jungos t\u0119s\u0117ja), tarp j\u0173 ir Tartu sutar\u010diai, nors dalis sutar\u010di\u0173 ar j\u0173 nuostat\u0173 tiesiog nebeatitiko esamos tikrov\u0117s, reali\u0173 santyki\u0173 ir tod\u0117l buvo per\u017ei\u016br\u0117tos ir nutrauktos (pavyzd\u017eiui, v\u0117lesniais \u0161ali\u0173 susitarimais).<\/p>\n\n\n\n

Tarptautin\u0117s sutarties nuostat\u0173 veikimui ir (ar) galiojimui taip pat svarbios kitos v\u0117liau sudarytos \u0161ali\u0173 sutartys ir \u0161ali\u0173 pozicija. Pagal bendr\u0105 taisykl\u0119, jei \u0161alys sudarydamos v\u0117lesn\u0119 sutart\u012f (atitinkamoje srityje) nepanaikina ankstesn\u0117s, pastaroji galioja tiek, kiek suderinama su v\u0117lesn\u0117s sutarties nuostatomis. Tartu sutartis nurodyta Estijos Respublikos Konstitucijoje[8]<\/a>: Estijos sienos sutartis nustatyta 1920 m. vasario 2 d. Tartu taikos sutartimi ir kitomis tarptautin\u0117mis sutartimis d\u0117l sienos (122 straipsnis). Sienos su Rusija klausimai Estijai atkuriant nepriklausomyb\u0119 dar buvo deryb\u0173 su Rusija objektas, j\u0105 \u0161alys sudar\u0117 2005 metais[9]<\/a>. Tartu sutartis joje neminima, ir nors ji n\u0117ra ratifikuota, kaip pastebi Tartu sutarties galiojimu neabejojantis K. Stoicescu: Tartu taikos sutarties 2 straipsniu pagr\u012fstas Estijos valstyb\u0117s t\u0119stinumas nei\u0161nyks \u012fsigaliojus min\u0117tai sienos sutar\u010diai; Tartu sutartis yra galiojanti remiantis tuo straipsniu ir jo apimtimi tokia i\u0161liks, ir Rusijai reikia apie tai priminti[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Pabaigai pamin\u0117tina, kad galiojimo prasme tarptautin\u0117s sutartys, ypa\u010d taikos ir sien\u0173, pakankamai atsparios valstybi\u0173 santyki\u0173 nuosmukiams ir \u012fvairiems poky\u010diams tarptautin\u0117je bendrijoje. \u017dinoma, tokie \u012fvykiai nei\u0161vengiamai turi \u012ftakos tarptautin\u0117s sutarties ar atskir\u0173 jos nuostat\u0173 ,,gyvenimui\u201c, tod\u0117l nat\u016bralu, kad dalis sutarties nuostat\u0173 gali ilgainiui tapti nebeaktualios, neveikian\u010dios ar ir negaliojan\u010dios d\u0117l, pavyzd\u017eiui, v\u0117lesni\u0173 sutar\u010di\u0173 sudarymo. Vis tik Tartu sutarties galiojimas n\u0117ra nugin\u010dytas, d\u0117l jos negaliojimo n\u0117ra sutarusios \u0161alys, nei d\u0117l nei nuo 1940 met\u0173 \u012fvyki\u0173 ji savaime netapo negaliojanti, nors \u0161imtmetis yra pakankamai ilgas laikas, per kur\u012f dalis nuostat\u0173 tampa nebeveikian\u010diomis (pavyzd\u017eiui, d\u0117l Estijos neutraliteto, 5 straipsnis). Tartu sutarties atskir\u0173 nuostat\u0173 santykio su kitomis Estijos ir Rusijos sutartimis klausimai (pavyzd\u017eiui, valstybi\u0173 sienos) reikalaut\u0173 atskiros analiz\u0117s, o \u0161io komentaro tikslu apibendrintina, kad galioja pagal tarptautin\u0119 teis\u0119 sudarytos sutartys, ne j\u0105 pa\u017eeid\u017eiant padaryt\u0173 veik\u0173 padariniai.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docent\u0117<\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/a> Estijos URM vadov\u0117 laiko Tartu taikos sutart\u012f galiojan\u010dia (2022 m. vasario 3 d. LRT): https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1605536\/estijos-urm-vadove-laiko-tartu-taikos-sutarti-galiojancia<\/a><\/p>\n\n\n\n

[2]<\/a> 100th anniversary of the Tartu Peace Treaty: https:\/\/tartu.ee\/en\/peacetreaty100<\/a><\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Medijainen, E. Article 5: Permanent nautrality in the Tartu Peace Treaty, 1920. Journal of Baltic Studies. Vol. 41, No 2, June 2010, pp. 205-206: https:\/\/www.jstor.org\/stable\/43212945?seq=12#metadata_info_tab_contents<\/a><\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> 1997 m. rugs\u0117jo 25 d. sprendimas: https:\/\/www.icj-cij.org\/en\/case\/92\/judgments<\/a><\/p>\n\n\n\n

[5]<\/a> 1969 m. Vienos konvencija d\u0117l tarptautini\u0173 sutar\u010di\u0173 \u012fsigaliojo 1980 metais, ta\u010diau jos nuostatos, kodifikuojan\u010dios tarptautinius papro\u010dius, taikomos ir \u0161ali\u0173 anks\u010diau sudarytoms tarptautin\u0117ms sutartims. Konvencijos tekstas: https:\/\/www.e-tar.lt\/portal\/legalAct.html?documentId=TAR.DC0F25609EA5<\/a><\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Aust, A. Modern Treaty Law and Practice, Cambridge, 2013. P. 256-257.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Medijainen, E. Article 5: Permanent nautrality in the Tartu Peace Treaty, 1920. Journal of Baltic Studies. Vol. 41, No 2, June 2010, P. 207: https:\/\/www.jstor.org\/stable\/43212945?seq=12#metadata_info_tab_contents<\/a><\/p>\n\n\n\n

[8]<\/a> The Constitution of the Republic of Estonia (1992): https:\/\/www.riigiteataja.ee\/en\/eli\/530102013003\/consolide<\/a><\/p>\n\n\n\n

[9]<\/a> Estonian-Russian Border treaty: https:\/\/vm.ee\/sites\/default\/files\/content-editors\/web-static\/394\/Est-Rus_border_treaty.pdf<\/a><\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> \u00a0Stoicescu, K. The Tartu Peace Treaty and Estonia\u2018s Eastern Border, 2022 02 20: https:\/\/icds.ee\/en\/the-tartu-peace-treaty-and-estonias-eastern-border-2\/<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Neseniai vie\u0161ojoje erdv\u0117je skelbta apie i\u0161siskyrusias Estijos ir Rusijos pozicijas d\u0117l Tartu taikos sutarties (Tartu sutarties) galiojimo: vasario antr\u0105j\u0105 \u2013 dien\u0105, kuri\u0105 \u0161i sutartis buvo pasira\u0161yta 1920 metais, Estijos u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0117 primin\u0117 apie sutarties galiojim\u0105, ta\u010diau Rusijos atstovai laiko j\u0105 netekusia galios[1]. Prie\u0161 kelerius metus Estija i\u0161kilmingai min\u0117jo Tartu sutarties \u0161imtmet\u012f[2].   Tarptautin\u0117s sutartys …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":35076,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2929,270,2931,2930],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35075"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=35075"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35075\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35078,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/35075\/revisions\/35078"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/35076"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=35075"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=35075"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=35075"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}