{"id":34983,"date":"2022-02-05T14:20:31","date_gmt":"2022-02-05T11:20:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=34983"},"modified":"2022-02-05T14:20:33","modified_gmt":"2022-02-05T11:20:33","slug":"teises-mokslo-pavasaris-2022-esminiai-privatines-teises-principai-ir-ju-kaita-siuolaikiniame-pasaulyje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2022\/02\/05\/teises-mokslo-pavasaris-2022-esminiai-privatines-teises-principai-ir-ju-kaita-siuolaikiniame-pasaulyje\/","title":{"rendered":"\u201eTeis\u0117s mokslo pavasaris 2022\u201c: esminiai privatin\u0117s teis\u0117s principai ir j\u0173 kaita \u0161iuolaikiniame pasaulyje"},"content":{"rendered":"\n

Vasario 4 d.  vyko jau de\u0161imtoji VU Teis\u0117s fakulteto organizuojama \u201eTeis\u0117s moksl\u0173 pavasario\u201c konferencija, kurios tema \u0161iais metais buvo \u201ePrivatin\u0117s teis\u0117s principai \u0161iandienos teisin\u0117je realyb\u0117je\u201c. Nuotolinio renginio, organizuoto kartu su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiuoju Teismu, metu diskutuota aktualiais sutar\u010di\u0173, bendrovi\u0173, daiktin\u0117s, darbo teis\u0117s bei civilinio proceso klausimais bei analizuota, kaip privatin\u0117s teis\u0117s princip\u0173 turinio ribos kei\u010diasi moderniame pasaulyje.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Konferencij\u0105 prad\u0117jo VU TF dekanas prof. Tomas Davulis ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo l.e.p. pirminink\u0117 Sigita Rud\u0117nait\u0117 pabr\u0117\u017edami, kad pastartuoju metu susikaup\u0117 itin daug privatin\u0117s teis\u0117s tem\u0173 ir klausim\u0173, kurie reikalauja diskusij\u0173 teis\u0117s profesional\u0173 gretose. \u201eD\u017eiaugiam\u0117s tarpdisciplininiu bendradarbiavimu ir kooperacija tarp skirting\u0173 institucij\u0173, siekiant teisini\u0173 \u017eini\u0173 pasiekiamumo ir sklaidos. Konferencija  siekiama ne tik aptarti aktualius klausimus, bet ir i\u0161sigryninti tam tikras rekomendacijas, kurios gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudingos sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jams\u201c,- sako T. Davulis. Sigita Rud\u0117nait\u0117 teig\u0117, kad \u0161iais laikais smagu dalyvauti konferencijoje, kurioje n\u0117ra diskutuojama apie pandemij\u0105, o \u017ei\u016brima \u012f teis\u0119 ir gyvenim\u0105 platesniame kontekste.  <\/p>\n\n\n\n

Pirmosios sesijos matu konflikt\u0105 tarp teisinio neapibr\u0117\u017etumo ir teisinio ai\u0161kumo ai\u0161kino prof. habil. dr. V. Mikel\u0117nas. Pasak jo, visa teis\u0117s raida gali b\u016bti analizuojama kaip \u017emonijos siekis padaryti teis\u0119 ai\u0161kesn\u0119, nes jos paskirtis \u2013 reguliuoti m\u016bs\u0173 tarpusavio santykius, ir jei taisykl\u0117s neai\u0161kios, pirmiausia kyla neapibr\u0117\u017etumas bei u\u017eprogramuojami gin\u010dai, teismai turi labai pla\u010dias interpretacines galimybes. Profesorius taip pat pasakojo apie princip\u0173 pamatin\u0119 reik\u0161m\u0119, pateik\u0117 \u012fvairi\u0173 princip\u0173 interpretacijos pavyzd\u017ei\u0173 pa\u017eym\u0117damas, kad da\u017enai jie yra neapibr\u0117\u017eiami ir j\u0173 reik\u0161m\u0117 neai\u0161ki, kaip kad s\u0105\u017einingumo principo.<\/p>\n\n\n\n

Part. docentas, advokatas Gintautas Bartkus aptar\u0117 problemas, kurias \u012f\u017evelgia teis\u0117k\u016broje, kaip kad neracionali teis\u0117s akt\u0173 gausa, reguliavimo intensyvumas, sulau\u017eytas politinio reguliavimo ciklas bei dispozityvumo sunykimas, ypatingai pastebimas specialiuose \u012fstatymuose. \u201eVardan teisinio ai\u0161kumo, \u012fgyvendinant teisinius principus, reikt\u0173 arba sukurti test\u0105 ir pasakyti, k\u0105 tas principas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia, arba kai kuriais atvejais tiesiog susilaikyti nuo test\u0173 k\u016brimo ir visuomet \u012fvertinti ekonomines ir teisines bei verslo k\u016brimo doktrinas\u201c,- sako G. Bartkus. Mokslininko skai\u010diavimu, Seime per sesij\u0105 galima b\u016bt\u0173 priimti apie 50 \u012fstatym\u0173, j\u0173 pri\u0117m\u0117jams juos atid\u017eiai skaitant ir analizuojant. Tuo tarpu j\u0173 kiekvien\u0105 sesij\u0105 priima vir\u0161 keli\u0173 \u0161imt\u0173, o rekordas tenk\u0105 pra\u0117jusios kadencijos seimui \u2013 416 \u012fstatym\u0173 per sesij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Prane\u0161im\u0105 apie nuosavyb\u0117s teis\u0117s transformacijas skaitmeniniame am\u017eiuje skait\u0117 prof. dr. Ram\u016bnas Bir\u0161tonas. Jo teigimu, \u0161iandien yra rizika, kad privatin\u0117s nuosavyb\u0117s bus siauresn\u0117s apimties arba dar trapesn\u0117s, nei buvo komunizmo re\u017eimo kontekste, kadangi yra \u012ftvirtintas, bet realiai jis neapsaugo vartotojo, veikia ne iki galo. \u201ePagrindinis blogietis, saky\u010diau, yra intelektin\u0117 nuosavyb\u0117, nes ji konkuruoja su kitomis nuosavyb\u0117s teis\u0117mis ir da\u017enai kliudo joms vystytis ar net atsirasti\u201d,- sako R. Bir\u0161tonas, pateikdamas pavyzd\u012f kaip teismas, analizuodamas pavogt\u0173 disk\u0173 byl\u0105, vertino tik intelektin\u0119 nuosavyb\u0119. Pasak jo, nuosavyb\u0117s konkuruoja, ir nieko nedarant netrukus jos apsiribos tik \u201ekaimyno tujomis\u201d, bet ne realiomis problemomis.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Stasys Drazdauskas pasakojo apie Europos S\u0105jungos teis\u0117s invazij\u0105 \u012f sutar\u010di\u0173 teis\u0119. Jo teigimu, teis\u0117k\u016bra yra fragmentuota \u012f daugyb\u0119 teisini\u0173 instrument\u0173, daug\u0117ja visi\u0161ko suderinamumo direktyv\u0173, bet ir reglament\u0173, taip pat egzistuoja daugyb\u0117 atskir\u0173 imperatyv\u0173 \u012fvairiais sutar\u010di\u0173 teis\u0117s klausimais. \u201eSutarties laisv\u0117s principas negali egzistuoti, jei n\u0117ra galimyb\u0117s pasirinkti. Jei \u017ei\u016br\u0117tume \u012f ES, ji \u012fsteigta tam, kad garantuot\u0173 tam tikr\u0173 pagrindini\u0173 laisvi\u0173 egzistavim\u0105 vidaus rinkoje, ta\u010diau greitai buvo suprasta, kad, jei nebus garantij\u0173 vartotojams saugiau ie\u0161koti preki\u0173 kitose rinkose, preki\u0173 ir paslaug\u0173 jud\u0117jimo teis\u0117 neveiks.\u201d<\/p>\n\n\n\n

Antroji konferencijos sesija buvo skirta bendrovi\u0173 teis\u0117s ir darbo teis\u0117s aktualiems klausimams.Dr. Egl\u0117 Lauraityt\u0117 aptar\u0117, kas yra bendrov\u0117 ir bendrovi\u0173 teis\u0117s normos bei skirtingas egzistuojan\u010dias tai apib\u016bdinan\u010dias teorijas ir konkre\u010dius akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymo klausimus, kurie keliami jau kelet\u0105 de\u0161imtme\u010di\u0173, bet \u012f juos atsakymai iki \u0161iol neai\u0161k\u016bs. Pavyzd\u017eiui, ma\u017eumos akcininko teis\u0117s pasitraukti i\u0161 UAB teis\u0117s klausimai ar UAB akcininko pirmumo teis\u0117s \u012fsigyti kito akcininko parduodamas akcijas reglamentavimas. \u201eMan nor\u0117t\u0173si kad \u012fstatym\u0173 leid\u0117jus pasiekt\u0173 naujausia bendrovi\u0173 teis\u0117s doktrina ir lyginamoji analiz\u0117. Turime puik\u0173 Europos Modelin\u012f Bendrovi\u0173 Teis\u0117s Akt\u0105, kuris yra puikus pavyzdys, kaip reguliuoti AB ir UAB veikl\u0105. Mane \u012fkv\u0117p\u0117 veiksmai JAV ir Did\u017eiojoje Britanijoje, kur specialios mokslinink\u0173 ir ekspert\u0173 komandos nuosekliai dalyvavo teis\u0117k\u016bros procese\u201d,- pasakojo ji.<\/p>\n\n\n\n

Konferencijos metu ne kart\u0105 buvo pamin\u0117ta dispozityvaus reguliavimo reik\u0161m\u0117 ir nauda. Tai akcentavo ir doc. dr. Paulius Miliauskas. Jis akcentavo akcij\u0173 klasi\u0173 naud\u0105 ir b\u016btinyb\u0119 padaryti j\u0173 skai\u010di\u0173 neribotu, ta\u010diau, pasak jo, \u0161iuo metu Lietuvoje jos apskritai yra butaforin\u0117s. \u201eKalbant apie ateit\u012f, jei einame link liberalizavimo, turime galvoti apie daugiabalses akcijas, suteikian\u010dias kelis balsus, taip pat kalb\u0117ti apie bendroves, kurios netur\u0117t\u0173 \u012fstatinio kapitalo, nominalios akcij\u0173 vert\u0117s. \u0160is poslinkis jau kelerius metus vyksta kitose valstyb\u0117se ir tai yra inovacij\u0173 vir\u0161\u016bn\u0117 bendrovi\u0173 teis\u0117je.\u201d<\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n\n\n\n

Prof. Dr. Tomas Davulis pasakojo apie bendrovi\u0173 vadov\u0173 teisines peripetijas ir j\u0173 teisinio statuso problematik\u0105. \u201eI\u0161eities ta\u0161kas yra Akcini\u0173 bendrovi\u0173 \u012fstatymas, kuriame numatyta, kad su bendrov\u0117s vadovu sudaroma darbo sutartis. LAT ne kart\u0105 nustat\u0117, kad akcin\u0117s bendrov\u0117s administracijos vadovo, dirban\u010dio pagal darbo sutart\u012f, teisinis statusas yra dualistinis, nes neai\u0161kios ribos tarp darbo teis\u0117s ir civilin\u0117s teis\u0117s aspekt\u0173\u201d,- sak\u0117 T. Davulis. Jo teigimu, dabartin\u0117 bendrovi\u0173 vadov\u0173 sutar\u010di\u0173 dimensija neatlaiko laikme\u010dio kritikos Ir kelia daug taikymo problem\u0173 sutar\u010di\u0173 turinio, atsakomyb\u0117s, nutraukimo, gin\u010d\u0173 sprendimo srityse. Jo nuomone, svarstytinas darbo sutarties sudarymo reikalavimo panaikinimas ir \u0161i\u0173 gin\u010d\u0173 arbitruotinumo \u012fteisinimas.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Tomas Bagdanskis pasakojo apie civilinius susitarimus, kuriems taikomos darbo teises normos. Es\u0105 \u0161is prane\u0161imas gim\u0117 i\u0161 nuostatos, kad \u0161alys negali sudaryti civilinio pob\u016bd\u017eio susitarim\u0173 d\u0117l darbo kodekse numatyt\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 \u012fgyvendinimo. Jo teigimu, laikai rinkoje pasikeit\u0119, atsiranda problem\u0173 d\u0117l anks\u010diau sukurt\u0173 nuostat\u0173. T. Bagdanskis pateik\u0117 \u012fvairi\u0173 pavyzd\u017ei\u0173, kai darbo kodekse sureglamentuoti dalykai gal\u0117t\u0173 b\u016bti reglamentuojami kaip civiliniai santykiai, pavyzd\u017eiui, darbuotoj\u0173 turto naudojamas darbdavio veikloje ir jo kompensavimas ar atsakomyb\u0117 u\u017e turt\u0105, kai darbo funkcijos nevykdomos, pavyzd\u017eiui, komandiruot\u0117s metu.<\/p>\n\n\n\n

Paskutin\u0117s sesijos metu doc. dr. Laurynas Did\u017eiulis skait\u0117 prane\u0161im\u0105 \u201ePrijungimo principas arba rom\u0117ni\u0161kas pasiekimas, kurio lietuviai nesuprato\u201c. Jis pasakojo apie \u012fvairius nekilnojamojo turto nuosavyb\u0117s aspektus ir problematik\u0105, pavyzd\u017eiui,  Nekilnojamojo turto registro \u012fstatym\u0105, kuriuo apibr\u0117\u017eta, \u017eem\u0117s sklypas negali b\u016bti registruojamas kaip priklausinys,  \u017eem\u0117s sklypo priklausiniu gali b\u016bti tik statinys, o statinys gali b\u016bti tik kaip \u017eem\u0117s sklypo, kuriame yra priklausinys, ne sud\u0117tine sklypo dalimi, bet priklausiniu. I\u0161 to kyla statini\u0173 laikymo priklausimais problematika. Mokslininkas pabr\u0117\u017e\u0117, kad, kai nuosavyb\u0117s santykiams reguliuoti nenaudojami strukt\u016briniai daiktin\u0117s teis\u0117s principai, o jie pakei\u010diami prievoli\u0173 teis\u0117s ar administracin\u0117s teis\u0117s surogatais, daiktin\u0117s teis\u0117s sistemos efektyvumas yra silpninamas.<\/p>\n\n\n\n

Profesorius V. Nekro\u0161ius diskutavo apie dispozityvumo ir vie\u0161ojo intereso gynimo esm\u0119 civiliniame procese. Jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad vie\u0161ojo intereso gynimas civiliniame procese Lietuvoje yra per daug sureik\u0161mintas, yra nesuprantama, kaip iki \u0161iol civilinio proceso kodekse (CPK) yra \u012ftvirtintas, kad teismas turi teis\u0119 rinkti pats \u012frodymus, kai to reikalauja vie\u0161asis interesas. Reikia iki galo nuspr\u0119sti, kok\u012f teismo aktyvumo model\u012f mes turime Lietuvoje.     <\/p>\n\n\n\n

VU TF lektorius A. \u0160ekstelo nagrin\u0117jo klausim\u0105, kur yra teisin\u0117s gynybos principo vieta \u2013 CK ar CPK? Jo teigimu, procesini\u0173 garantij\u0173 gynimui yra procesini\u0173 priemoni\u0173, ta\u010diau jei \u0161is principas turi ir materialin\u0117s teis\u0117s po\u017eymi\u0173, jis turi b\u016bti nagrin\u0117jamas per se<\/em>. \u201eNepaisant to, kad tai yra labai objektyvus, pamatinis, universalus principas, a\u0161 manau, kad jis turi ir materialin\u0117s teis\u0117s aspekt\u0173, pasirei\u0161kian\u010di\u0173 per pareig\u0105 u\u017etikrinti nuo rom\u0117n\u0173 laik\u0173 \u017einom\u0105 ubi jus ibi remedium<\/em> princip\u0105 per jo taikym\u0105\u201c,- sak\u0117 A. \u0160ek\u0161telo.<\/p>\n\n\n\n

Konferencij\u0105 baig\u0117 doktorantas J. Bartkus, pasakoj\u0119s apie neteis\u0117tai surinkt\u0173 \u012frodym\u0173 problematik\u0105, kai jie gali pad\u0117ti \u012fgyvendinti teisingum\u0105, ta\u010diau sukurti gr\u0117sm\u0119, kad nebus u\u017etikrinamas s\u0105\u017einingas teismo procesas. Pasak jo, ES egzistuoja trys po\u017ei\u016briai \u012f tokius \u012frodymus: kad tai neleistini \u012frodymai, kad tai leistini \u012frodymai bei kai taikomas balansavimo testas. Nors Lietuvos CPK nenumato konkre\u010dios normos, kuri tai reglamentuot\u0173, tam tikriems \u012frodymams galima b\u016bt\u0173 interpretuoti, jog jie priskiriami prie neleistin\u0173. Visgi, teism\u0173 praktika rodo, kad vadovaujamasi balansavimo praktika be ai\u0161ki\u0173 kriterij\u0173. \u201eSprend\u017eiant i\u0161 teism\u0173 i\u0161ai\u0161kinimo, tiesa nugali prie\u0161 s\u0105\u017einingum\u0105, tad mano pasi\u016blymas b\u016bt\u0173 suformuoti ai\u0161kius kriterijus, kurie leist\u0173 nuspr\u0119sti, ar, pavyzd\u017eiui, garso \u012fra\u0161o padarymo aplinkyb\u0117s ir intervencija \u012f asmens privatum\u0105 yra tokio laipsnio, kuris reik\u0161t\u0173 teis\u0117s \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 pa\u017eeidim\u0105\u201c,- pasakojo J. Bartkus.<\/p>\n\n\n\n

\u201eTeis\u0117s mokslo pavasaris\u201c yra VU Teis\u0117s fakulteto tradicinis renginys, kuris pradeda pavasario semestr\u0105 fakultete. J\u012f kiekvienas metais organizuoja vis kita katedra, kitais metais konferencij\u0105 tur\u0117t\u0173 organizuoti Baud\u017eiamosios justicijos katedra.<\/p>\n\n\n\n

Konferencijos \u012fra\u0161\u0105 galima per\u017ei\u016br\u0117ti \u010dia.<\/a><\/p>\n\n\n\n

\"\"<\/figure>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vasario 4 d.  vyko jau de\u0161imtoji VU Teis\u0117s fakulteto organizuojama \u201eTeis\u0117s moksl\u0173 pavasario\u201c konferencija, kurios tema \u0161iais metais buvo \u201ePrivatin\u0117s teis\u0117s principai \u0161iandienos teisin\u0117je realyb\u0117je\u201c. Nuotolinio renginio, organizuoto kartu su Lietuvos Auk\u0161\u010diausiuoju Teismu, metu diskutuota aktualiais sutar\u010di\u0173, bendrovi\u0173, daiktin\u0117s, darbo teis\u0117s bei civilinio proceso klausimais bei analizuota, kaip privatin\u0117s teis\u0117s princip\u0173 turinio ribos kei\u010diasi moderniame …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":34984,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32,116],"tags":[87,86,220,215,263,97,252,2119,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34983"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=34983"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34983\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":34987,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/34983\/revisions\/34987"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/34984"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=34983"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=34983"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=34983"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}