{"id":33981,"date":"2021-12-12T18:27:02","date_gmt":"2021-12-12T15:27:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=33981"},"modified":"2021-12-12T18:27:03","modified_gmt":"2021-12-12T15:27:03","slug":"g-bartkus-lietuvos-respublika-versus-lietuvos-gelezinkeliai-versus-belaruskalij","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/12\/12\/g-bartkus-lietuvos-respublika-versus-lietuvos-gelezinkeliai-versus-belaruskalij\/","title":{"rendered":"G. Bartkus. Lietuvos Respublika versus \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c versus \u201eBelaruskalij\u201c"},"content":{"rendered":"\n<p>Visuomen\u0117je pla\u010diai nagrin\u0117jama situacija, susijusi su sutarties, sudarytos tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c, vykdymu. Pasigirsta \u012fvairiausi\u0173 komentar\u0173: nuo reikalavim\u0173 ministrams tiesiogiai valdyti akcin\u0119 bendrov\u0119 iki teiginio, kad sudarytos sutarties ne\u012fmanoma nutraukti. I\u0161skyriau de\u0161imt teisini\u0173 teigini\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti geriau suprasti ir \u012fvertinti susidariusi\u0105 situacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Ministras ar kiti politikai neturi teis\u0117s valdyti akcin\u0117s bendrov\u0117s<\/strong>. \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c yra juridinis asmuo, kurio teisin\u0117 forma yra akcin\u0117 bendrov\u0117. Neretai teigiama, kad \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c yra valstybin\u0117 \u012fmon\u0117, ministerijai pavaldi \u012fmon\u0117 ir pan. Taip n\u0117ra. \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c n\u0117ra valstyb\u0117s \u012fmon\u0117, nors Lietuvos gele\u017einkeli\u0173 vienintelis akcininkas ir yra Lietuvos Respublika. \u0160i bendrov\u0117 yra privatus juridinis asmuo, savaranki\u0161kas civilini\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 subjektas, ir tik bendrov\u0117s organai gali priimti bendrov\u0119 saistan\u010dius sprendimus, pvz., spr\u0119sti, kurias sutartis vykdyti, o kuri\u0173 ne. Nei ministras, nei Vyriausyb\u0117 <em>in corpore<\/em>, o tuo labiau Seimas ar Seimo nariai, neturi teis\u0117s b\u016bti <em>de facto<\/em> bendrov\u0117s vadovais ir u\u017e bendrov\u0117s organus priimti sprendimus, taip pat negali nurodyti ir kaip tur\u0117t\u0173 bendrov\u0117 elgtis.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>B\u016btinas \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c valdybos sprendimas.<\/strong> \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c organais yra akcinink\u0173 susirinkimas, valdyba ir vadovas. Kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 organ\u0173 turi savo kompetencij\u0105 ir, pagal Lietuvos \u012fstatymus, \u0161ios kompetencijos ribos da\u017eniausiai negali b\u016bti per\u017eengtos. Valdyba yra valdymo organas, kuris sprend\u017eia esminius bendrov\u0117s veiklos klausimus. Tod\u0117l, jei sutarties tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c vykdymas (ar nevykdymas) turi esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 bendrovei, sprendimas d\u0117l jos vykdymo ar nevykdymo turi b\u016bti priimtas bendrov\u0117s valdybos. Vadovo sprendimo tam nepakanka.&nbsp; Jei sutarties tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c sutarties vykdymas (ar nevykdymas) turi esmin\u0119 reik\u0161m\u0119 bendrovei, apie valdybos priimtus sprendimus d\u0117l \u0161ios sutarties vykdymo ar nevykdymo turi b\u016bti prane\u0161ta ir vieninteliam bendrov\u0117s akcininkui \u2013 Lietuvos Respublikai (\u0161iuo atveju Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerijai).<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Teisin\u0117 i\u0161vada d\u0117l sutarties yra pirmas ir privalomas \u017eingsnis. <\/strong>Protingumo ir r\u016bpestingumo fiduciarin\u0117 pareiga nustato pareig\u0105 bendrov\u0117s valdybai (taip pat ir bendrov\u0117s vadovui) elgtis r\u016bpestingai. Tai rei\u0161kia, kad prie\u0161 priimant sprendim\u0105 d\u0117l sutarties tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c vykdymo (ar nevykdymo) privalu gauti teisin\u0119 i\u0161vad\u0105 d\u0117l sutarties vykdymo t\u0119simo, jos nutraukimo, nevykdymo galimyb\u0117s, galim\u0173 teisini\u0173 pasekmi\u0173. Tik susipa\u017einus su tokia teisine i\u0161vada priimamas sprendimas atitiks r\u016bpestingumo standart\u0105. Beje, tiek valdyba, tiek vadovas, priimdamas sprendim\u0105, n\u0117ra saistomas teisini\u0173 i\u0161vad\u0173 rekomendacij\u0173, bet privalo su jomis susipa\u017einti.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Socialin\u0117s atsakomyb\u0117s deklaravimas yra teisi\u0161kai reik\u0161mingas<\/strong>. \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c yra paskelb\u0119, kad veikl\u0105 grind\u017eia socialiai atsakingo verslo principais: skaidrumu (operatyviai informuoti visuomen\u0119), tarptauti\u0161kumu (puosel\u0117ti valstyb\u0117s \u012fvaizd\u012f), visuomen\u0117s (maksimalus atvirumas ir solidarumas su bendruomene) ir&nbsp; kitais. Tai rei\u0161kia, kad priimdami sprendimus \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c valdymo organai privalo atsi\u017evelgti ir \u012fvertinti, kaip priimamas sprendimas atitinka socialiai atsakingo verslo principus. \u0160i taisykl\u0117 galioja ir priimant sprendim\u0105 d\u0117l sutarties tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c vykdymo (ar nevykdymo), informuojant bendruomen\u0119 ir socialinius partnerius.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Sutarties nutraukimui reikia sutarties \u0161alies valios (noro).<\/strong> Bet kuri sutartis gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstama negaliojan\u010dia ar gali b\u016bti nutraukiama. \u012estatymai numato pagrindus sutarties negaliojimui ar sutarties nutraukimui.&nbsp; Sutarties negaliojimo pagrindai yra i\u0161sam\u016bs ir juos numato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti \u012fstatymai (pvz., tokiu pagrindu gali b\u016bti Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.80 straipsnis (prie\u0161taravimas imperatyvioms \u012fstatymo normoms) arba CK 1.81 straipsnis (prie\u0161taravimas vie\u0161ajai tvarkai ir gerai moralei)). Sutarties nutraukimo pagrindai gali b\u016bti nurodomi ne tik \u012fstatyme, bet ir pa\u010dioje sutartyje. Sutarties nutraukimo pagrindu, pvz., gali b\u016bti pasikeitusios aplinkyb\u0117s, kai ne d\u0117l nuo \u0161alies priklausan\u010di\u0173 aplinkybi\u0173 i\u0161 esm\u0117s padid\u0117ja sutarties vykdymo kaina (CK 6.204 straipsnis). Pasikeitusi\u0173 aplinkybi\u0173 institutas skiriasi nuo <em>force majeure<\/em>. Esminis skirtumas yra tas, kad, esant <em>force majeure<\/em> aplinkyb\u0117ms, \u0161alis visai negali vykdyti sutarties, kai pirmuoju atveju \u2013 vykdyti sutart\u012f galima, tik vykdymo kaina (pasekm\u0117s) yra i\u0161 esm\u0117s pakitusios. Politin\u0117 valia, valdan\u010diosios daugumos ar ma\u017eumos nuomon\u0117 ar pan. tikrai n\u0117ra <em>force majeure<\/em> aplinkyb\u0117s. Vie\u0161ojoje erdv\u0117je \u0161ie du institutai da\u017enai sutapatinami, nors teisin\u0117s pasekm\u0117s yra skirtingos. Visais atvejais, tiek d\u0117l sutarties negaliojimo, tiek d\u0117l sutarties nutraukimo (i\u0161skyrus kai kurias i\u0161imtis) reikia kreiptis \u012f teism\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Sutartis tur\u0117t\u0173 numatyti sankcij\u0173 pritaikymo pasekmes<\/strong>. Sutartis, sudaryta tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c, gali numatyti kitokius sutarties nutraukimo pagrindus, gali numatyti atsakomyb\u0117s ribojimus, taip pat sutartyje galima susitarti d\u0117l taikomos teis\u0117s (neb\u016btinai Lietuvos), tiek gin\u010dus nagrin\u0117jan\u010dios institucijos (neb\u016btinai Lietuvos teismai). Sutartis gali apibr\u0117\u017eti <em>force majeure<\/em> aplinkybes (\u012fstatymai paprastai j\u0173 i\u0161samiai nei\u0161vardina) ir prie toki\u0173 aplinkybi\u0173 galima priskirti ir, pvz., sankcijas, valstybi\u0173 veiksmus ir pan. Reikia tik\u0117tis, kad rengiant toki\u0105 reik\u0161ming\u0105 \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c &nbsp;sutart\u012f buvo pasitelktos reikiamos \u017einios bei patirtis, o sutartis buvo vertinama \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c valdybos ir jos komitet\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>\u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c gautas avansas i\u0161 \u201eBelaruskalij\u201c n\u0117ra esmin\u0117 teisi\u0161kai reik\u0161minga aplinkyb\u0117.<\/strong> Avansas t\u0117ra apmok\u0117jimas u\u017e paslaugas, kurios dar n\u0117ra suteiktos, bet pagal sutart\u012f turi b\u016bti suteiktos ateityje. Reik\u0161minga aplinkyb\u0117 yra pa\u010dios sutarties vykdymas, t.y. ar sutartis buvo ir bus vykdoma toliau. Negal\u0117jimas avanso gr\u0105\u017einti, taip pat n\u0117ra reik\u0161minga teisin\u0117 aplinkyb\u0117. Bet kokiu atveju sumok\u0117tas avansas gali b\u016bti perduodamas \u012f depozitin\u0119 s\u0105skait\u0105 apie tai informuojant kit\u0105 pus\u0119. Ir tai jau kitos sutarties pus\u0117s problema, ar ji nor\u0117s, ar nenor\u0117s d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 atsiimti avans\u0105. B\u016bt\u0173 netgi keista, jei kita pus\u0117 nesusigr\u0105\u017eint\u0173 ar nesiekt\u0173 susigr\u0105\u017einti avanso. Argumentas, kad \u201ejeigu yra pinigai, \u012fsipareigojimus reikia vykdyti\u201c yra teisi\u0161kai nepagr\u012fstas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Sankcij\u0173 \u012fgyvendinimo \u012fstatymas neatitinka \u0161iuolaikini\u0173 realij\u0173<\/strong>. 2004-ais metais parengtas Lietuvos Respublikos ekonomini\u0173 ir kit\u0173 tarptautini\u0173 sankcij\u0173 \u012fgyvendinimo \u012fstatymas taikomas tik Jungtini\u0173 Taut\u0173, kit\u0173 tarptautini\u0173 organizacij\u0173 ir Europos S\u0105jungos sprendimais nustatytoms sankcijoms. Teis\u0117k\u016bros po\u017ei\u016briu \u2013 nevyk\u0119s teis\u0117s aktas, kuriame did\u017eioji dalis norm\u0173 skirta valstyb\u0117s institucij\u0173 kompetencij\u0173 aptarimui, ta\u010diau nepakankamas d\u0117mesys skirtas sankcij\u0173 pasekmi\u0173 teisniam reglamentavimui. Min\u0117to \u012fstatymo normos nedera su privatin\u0117s teis\u0117s institutais, normomis. Dar blogiau atrodo min\u0117t\u0105 \u012fstatym\u0105 \u012fgyvendinantis Vyriausyb\u0117s nutarimas.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Komisijos sprendimas n\u0117ra geras problemos sprendimo b\u016bdas<\/strong>. Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui u\u017etikrinti svarbi\u0173 objekt\u0173 13 straipsnis \u012ftvirtina sandori\u0173 (sutar\u010di\u0173) vertinimo kriterijus. Kriterijai apibr\u0117\u017eti, i\u0161sam\u016bs ir i\u0161 esm\u0117s susij\u0119 su apribojimais vykdyti valstybin\u0117s svarbos projektus, naudoti nacionaliniam saugumui u\u017etikrinti svarbius \u012frenginius, duomen\u0173 bazes, ry\u0161i\u0173 ir informacines sistemas. Sandoris gali b\u016bti pripa\u017eintas neatitinkan\u010diu nacionalinio saugumo interes\u0173 tik esant dviem s\u0105lygoms: turi atitikti auk\u0161\u010diau pamin\u0117tus vertinimo kriterijus ir sandorio \u0161alis turi kelti rizik\u0105 ar neatitikti nacionalinio saugumo interes\u0173. Taigi min\u0117tas \u012fstatymas yra sunkiai pritaikomas kitokiai \u2013 su sankcij\u0173 re\u017eimu susijusiai \u2013 situacijai. Akivaizdu, kad, tarkim, pripa\u017einus \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c sutarties neatitikim\u0105 nacionalinio saugumo interesams, kilt\u0173 teisinis gin\u010das, kurio rezultatas b\u016bt\u0173 sunkiai prognozuojamos.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Sankcijos turi dvejop\u0105 efekt\u0105. <\/strong>Kitos valstyb\u0117s nustatytos sankcijos gali paveikti sutarties \u0161ali\u0173 teisinius santykius. Tik\u0117tina, kad toki\u0173 situacij\u0173, kai viena i\u0161 valstybi\u0173 nustato sankcijas, tik daug\u0117s. Tod\u0117l turi b\u016bti pergalvojamas teisinis reglamentavimas ir apsvarstoma galimyb\u0117 sandor\u012f (sutart\u012f) nutraukti ar pripa\u017einti negaliojan\u010dia, jei d\u0117l pritaikyt\u0173 sankcij\u0173 viena i\u0161 sandorio \u0161ali\u0173 patiria ar gali patirti reik\u0161mingas pasekmes.&nbsp; Ai\u0161ku, Lietuvos Respublika visada gali kitos valstyb\u0117s nustatytas sankcijas paversti \u201esavomis\u201c, t .y. jas perkelti \u012f savo nacionalin\u0119 teis\u0119. Ta\u010diau \u0161iuo atveju b\u016btina \u012fvertinti, ar toki\u0173 sankcij\u0173 perk\u0117limas \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 nepa\u017eeis tarptautini\u0173 Lietuvos Respublikos \u012fsipareigojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Apibendrinant: (i) \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c valdybai reikia priimti sprendim\u0105 vykdyti, nevykdyti, nutraukti ar pripa\u017einti negaliojan\u010dia sutart\u012f sudaryt\u0105 su \u201eBelaruskalij\u201c. Prie\u0161 priimant sprendim\u0105 turi b\u016bti susipa\u017einta su teisine i\u0161vada ir sprendimas turi b\u016bti priimtas atsi\u017evelgiant \u012f bendrov\u0117s veiklos tikslus nurodytus bendrov\u0117s \u012fstatuose; (ii) Vyriausybei reikia atlikti sankcij\u0173 r\u0117\u017eimo reglamentavimo sistemin\u0119 per\u017ei\u016br\u0105 (monitoring\u0105 ir vertinim\u0105) ir, jei reikia, inicijuoti teis\u0117s akt\u0173 pakeitimus, bei (iii) apsispr\u0119sti, ar JAV sankcijas perkelti \u012f Lietuvos teis\u0119, kaip tai padaryti ir svarbiausia nustatyti, ar toks \u012fgyvendinimas neprie\u0161taraus (preliminarus tyrimas rodo, kad prie\u0161taraut\u0173) Lietuvos prisiimtiems tarptautiniams \u012fsipareigojimams, taip pat Europos S\u0105jungos teisei.<\/p>\n\n\n\n<p>Situacija, susijusi su sutarties, sudarytos tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c, vykdymu, eilin\u012f kart\u0105 i\u0161ry\u0161kino valstyb\u0117s kontroliuojam\u0173 bendrovi\u0173 valdysenos problemas. Vietoj to, kad sprendimas b\u016bt\u0173 priimamas kompetenting\u0173 bendrov\u0117s organ\u0173, sprendimo pri\u0117mimo na\u0161t\u0105 bandoma perkelti politikams, kurie neturi nei reikiam\u0173 \u017eini\u0173, nei patirties. Pana\u0161u, kad politin\u0117 vald\u017eia leid\u017eia save \u012fvilioti \u012f tok\u012f \u201e\u017eaidim\u0105\u201c ir net skuba sutikti su raginimais prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e tai, kas netur\u0117t\u0173 b\u016bti politin\u0117s vald\u017eios kompetencija. Taip u\u017emir\u0161tama pagrindinis i\u0161\u0161\u016bkis susij\u0119s su sankcij\u0173 \u012fgyvendinimu, kur\u012f galima iliustruoti tokiu klausimu: ar Lietuvos Respublika nor\u0117t\u0173 kit\u0173 valstybi\u0173 taikomas sankcijas perkelti \u012f Lietuvos teis\u0119 ir ar tai yra suderinama su Europos S\u0105jungos <em>acquis communautaire<\/em>? B\u016bt\u0173 puiku, jei nenukrypdami \u012f trumpalaiki\u0173 politini\u0173 dividend\u0173 rinkim\u0105, atsaking\u0173 ie\u0161kojim\u0105, \u201egalv\u0173 med\u017eiokl\u0119\u201c ir skubi\u0173 nutarim\u0173 bei \u012fstatym\u0173 projekt\u0173 rengim\u0105, rastum\u0117me sutarim\u0105 atsakydami \u012f \u0161\u012f klausim\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Gintautas Bartkus, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto partneryst\u0117s docentas, advokatas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Visuomen\u0117je pla\u010diai nagrin\u0117jama situacija, susijusi su sutarties, sudarytos tarp \u201eLietuvos gele\u017einkeli\u0173\u201c ir \u201eBelaruskalij\u201c, vykdymu. Pasigirsta \u012fvairiausi\u0173 komentar\u0173: nuo reikalavim\u0173 ministrams tiesiogiai valdyti akcin\u0119 bendrov\u0119 iki teiginio, kad sudarytos sutarties ne\u012fmanoma nutraukti. I\u0161skyriau de\u0161imt teisini\u0173 teigini\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 pad\u0117ti geriau suprasti ir \u012fvertinti susidariusi\u0105 situacij\u0105. Ministras ar kiti politikai neturi teis\u0117s valdyti akcin\u0117s bendrov\u0117s. \u201eLietuvos gele\u017einkeliai\u201c &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":33982,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[901,87,394,2446,812],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33981"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=33981"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33981\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":33983,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/33981\/revisions\/33983"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/33982"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=33981"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=33981"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=33981"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}