{"id":3285,"date":"2018-05-21T17:54:55","date_gmt":"2018-05-21T14:54:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=3285"},"modified":"2018-05-21T18:22:55","modified_gmt":"2018-05-21T15:22:55","slug":"d-murauskas-priverstinis-gydymas-strasburo-teismo-zvilgsnis-per-religine-prizme","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2018\/05\/21\/d-murauskas-priverstinis-gydymas-strasburo-teismo-zvilgsnis-per-religine-prizme\/","title":{"rendered":"D. Murauskas. Priverstinis gydymas: Strasb\u016bro teismo \u017evilgsnis per religin\u0119 prizm\u0119"},"content":{"rendered":"

Psichikos sveikatos paslaug\u0173 turinys tampa vis aktualesnis tiek d\u0117l \u0161iuolaikini\u0173 sveikatos paslaug\u0173 teikimo modeli\u0173 pripa\u017einimo, tiek d\u0117l tarptautinio spaudimo valstyb\u0117ms, kylan\u010dio i\u0161 siekio tinkamai \u012fgyvendinti \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos standartus psichikos sveikatos srityje. 2015 m. JT \u017dmogaus Teisi\u0173 Taryboje paskelbtoje ataskaitoje<\/a>, apiman\u010dioje psichikos sveikatos paslaug\u0173 teikimo b\u016bkl\u0119 pasaulyje, Jungtini\u0173 Taut\u0173 specialusis prane\u0161\u0117jas teisei \u012f fizin\u0119 ir psichin\u0119 sveikat\u0105 Dainius P\u016bras pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u201eJT Ne\u012fgali\u0173j\u0173 teisi\u0173 konvencijoje \u012ftvirtinti standartai suteikia ger\u0105 galimyb\u0119 perm\u0105styti istorin\u012f ankstesni\u0173 modeli\u0173 palikim\u0105 ir jud\u0117ti toliau nuo t\u0173 sveikatos paslaug\u0173 teikimo praktik\u0173, kurios prie\u0161tarauja \u017emogaus teis\u0117ms ir \u0161iuolaikiniam po\u017ei\u016briui visuomen\u0117s sveikatoje. Tai yra unikali ir istorin\u0117 galimyb\u0117 pabaigti piktnaud\u017eiauti biomedicininiu modeliu\u201c. Ne kart\u0105 kriti\u0161kai atsiliep\u0119s apie Lietuvoje taikom\u0105 psichikos sveikatos model\u012f, D. P\u016bras skatina sprendim\u0173 pri\u0117m\u0117jus perm\u0105styti vyraujan\u010di\u0105 praktik\u0105, kai asmen\u0173 izoliavimas nuo visuomen\u0117s, vaistini\u0173 preparat\u0173 pasitelkimas yra prioretizuojamas prie\u0161 kokybi\u0161k\u0173 psichosocialini\u0173 paslaug\u0173 teikim\u0105.<\/p>\n

\u0160iame besikei\u010dian\u010dio po\u017ei\u016brio \u012f psichikos sveikatos paslaug\u0173 teikim\u0105 kontekste ypating\u0105 viet\u0105 u\u017eima priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo klausimai. Europos komitetas prie\u0161 kankinim\u0105 ir kitok\u012f \u017eiaur\u0173, ne\u017emoni\u0161k\u0105 ar \u017eeminant\u012f elges\u012f ir baudim\u0105 (toliau \u2013 CPT) dar 2014 m. paskelbtoje i\u0161vadoje<\/a> atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Lietuvos teis\u0117je n\u0117ra \u012ftvirtinto skirtumo tarp priverstinio hospitalizavimo ir priverstinio gydymo. Pacientams turi b\u016bti pateikiama informacija apie gydym\u0105 ir sudaroma galimyb\u0117 atsisakyti jo, o i\u0161imtys i\u0161 \u0161ios taisykl\u0117s turi b\u016bti \u012ftvirtintos teis\u0117je.<\/p>\n

2018 m. gegu\u017e\u0117s 27 d. \u012fsigaliosiantis Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (toliau \u2013 E\u017dTT) sprendimas byloje Mockut\u0117 prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em><\/a> yra i\u0161skirtinis pavyzdys sud\u0117tingoje psichikos sveikatos paslaug\u0173 teikimo srityje Lietuvoje. \u0160is sprendimas ne tik atskleid\u017eia \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (toliau \u2013 Konvencija) potencial\u0105 gin\u010duose, kylan\u010diuose d\u0117l psichikos sveikatos paslaug\u0173 teikimo, bet ir palie\u010diantis itin jautr\u0173 klausim\u0105 \u2013 psichiatro atliekamus gydymo veiksmus, kuriais daroma \u012ftaka paciento tik\u0117jimui.<\/p>\n

\u0160iuo sprendimu E\u017dTT nustat\u0117 Konvencijos 8\u00a0straipsnio (teis\u0117 \u012f privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbim\u0105) ir 9\u00a0straipsnio (minties, s\u0105\u017ein\u0117s ir religijos laisv\u0117) pa\u017eeidimus. Bylos duomenimis, parei\u0161k\u0117ja buvo priverstinai hospitalizuota Respublikin\u0117je Vilniaus psichiatrijos ligonin\u0117je (toliau \u2013 Ligonin\u0117) 2003 m., jai konstatavus \u016bmios psichoz\u0117s b\u016bsen\u0105. Jos buvimo Ligonin\u0117je metu parei\u0161k\u0117jos psichiatr\u0117 teik\u0117 duomenis apie parei\u0161k\u0117jos diagnoz\u0119, lankym\u0105si O\u0161o meditacijos centre \u201eOjas\u201c ir kit\u0105 jautri\u0105 informacij\u0105 apie parei\u0161k\u0117j\u0105 jos motinai ir LNK televizijos laidos \u201eSrov\u0117s\u201c \u017eurnalistams. Be to, kaip nurod\u0117 parei\u0161k\u0117ja, ji negal\u0117jo nei palikti Ligonin\u0117s patalp\u0173, siekdama dalyvauti meditacijose O\u0161o meditacijos centre, nei medituoti individualiai d\u0117l grie\u017eto Ligonin\u0117s re\u017eimo ir privatumo neu\u017etikrinimo. Parei\u0161k\u0117ja pabr\u0117\u017e\u0117, kad Ligonin\u0117s psichiatrai gydymo metu vykd\u0117 kriti\u0161ko parei\u0161k\u0117jos po\u017ei\u016brio jos tik\u0117jimo at\u017evilgiu formavim\u0105.<\/p>\n

E\u017dTT, nustatydamas teis\u0117s \u012f privataus gyvenimo gerbim\u0105 pa\u017eeidim\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117, kad Lietuvos teisinis reguliavimas nenustat\u0117 pagrind\u0173, leidusi\u0173 privataus pob\u016bd\u017eio informacijos atskleidim\u0105 be parei\u0161k\u0117jos sutikimo jos motinai ir \u017eurnalistams.<\/p><\/blockquote>\n

Vertindamas parei\u0161k\u0117jos byl\u0105 teis\u0117s \u012f religijos laisv\u0119 po\u017ei\u016briu, E\u017dTT pabr\u0117\u017e\u0117, kad valstyb\u0117s neturi ki\u0161tis \u012f asmens minties laisv\u0119 ir siekti nustatyti \u0161io asmens religini\u0173 nuostat\u0173 ar priversti tok\u012f asmen\u012f atskleisti \u0161ias nuostatas. Be to, valstyb\u0117 negali nustatyti asmens tik\u0117jimo turinio ir imtis priverstini\u0173 veiksm\u0173, siekdama pakeisti jo nuostatas.<\/p>\n

E\u017dTT, atsi\u017evelgdamas ir \u012f O\u0161o meditacijos centro, kaip religin\u0117s bendruomen\u0117s, pripa\u017einim\u0105 Lietuvoje, pa\u017eym\u0117jo, kad O\u0161o mokymai patenka \u012f Konvencijos 9 straipsnio taikymo srit\u012f.<\/p>\n

Referuodamas \u012f Vilniaus apygardos teismo sprendim\u0105 parei\u0161k\u0117jos byloje bei CPT i\u0161vadas, E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, jog 52 dien\u0173 laikotarpiu parei\u0161k\u0117ja netur\u0117jo realios galimyb\u0117s i\u0161eiti i\u0161 Ligonin\u0117s rib\u0173 ir, atitinkamai, praktikuoti tik\u0117jimo. Teismas, i\u0161analizav\u0119s parei\u0161k\u0117jos ligos istorij\u0105, pabr\u0117\u017e\u0117, kad Ligonin\u0117je parei\u0161k\u0117ja tur\u0117jo reik\u0161ti savo norus ir pra\u0161ymus psichiatrams, kurie siek\u0117 \u201epataisyti\u201c parei\u0161k\u0117jos po\u017ei\u016br\u012f \u012f jos tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

Vertindamas psichiatr\u0173 veiksmus, kuriais parei\u0161k\u0117jos at\u017evilgiu buvo formuojamas kritinis po\u017ei\u016bris \u012f jos tik\u0117jim\u0105 \u2013 O\u0161o meditacijas, E\u017dTT pabr\u0117\u017e\u0117, kad nors sveikatos prie\u017ei\u016bros specialistai turi spr\u0119sti d\u0117l reikiam\u0173 gydymo metod\u0173 taikymo, taip pat ir poreikio taikyti prievart\u0105, siekiant apsaugoti fizin\u0119 ir psichin\u0119 pacient\u0173, negalin\u010di\u0173 savaranki\u0161kai priimti sprendim\u0173, sveikat\u0105, E\u017dTT turi \u012fsitikinti, kad medicinin\u0117 b\u016btinyb\u0117 konkre\u010diu atveju \u012ftikinamai egzistavo. Parei\u0161k\u0117jos atveju E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad net ir patys parei\u0161k\u0117jos psichiatrai pripa\u017eino, jog jos gyvyb\u0117 nebuvo pavojuje visas 52 dienas, kurias ji buvo laikoma Ligonin\u0117je. Taigi, Teismas pripa\u017eino, kad nagrin\u0117jamu atveju konstatuotinas parei\u0161k\u0117jos teis\u0117s i\u0161pa\u017einti religij\u0105 ribojimas.<\/p>\n

Vertindamas ribojimo pagr\u012fstum\u0105 E\u017dTT pa\u017eym\u0117jo, kad nors parei\u0161k\u0117jos atveju gydymo b\u016btinyb\u0117 gali lemti diskusij\u0173 su pacientu apie jo tik\u0117jim\u0105 poreik\u012f, Lietuvos teis\u0117 nenustat\u0117 galimyb\u0117s toki\u0105 diskusij\u0105 vykdyti per psichiatr\u0173 veiksmus, kuriais yra \u201etaisomas\u201c paciento po\u017ei\u016bris \u012f tik\u0117jim\u0105, nesant ai\u0161kaus ir nei\u0161vengiamo pavojaus, kad toks tik\u0117jimas gali nulemti veiksmus, pavojingus pa\u010diam pacientui ar kitiems asmenims. Darydamas \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105 E\u017dTT dar kart\u0105 pabr\u0117\u017e\u0117, kad parei\u0161k\u0117jos elgesys nel\u0117m\u0117 poreikio jos priverstinai hospitalizuoti vis\u0105 laikotarp\u012f, kur\u012f ji i\u0161buvo fakti\u0161kai \u2013 tuo tarpu kritinio po\u017ei\u016brio \u012f jos tik\u0117jim\u0105 formavimas t\u0119s\u0117si ilgiau nei buvo priverstinio hospitalizavimo poreikis.<\/p>\n

Strasb\u016bro teismo sprendimas nebuvo priimtas vienbalsiai. I\u0161 dalies prie\u0161taraujan\u010dioje atskirojoje nuomon\u0117je teis\u0117jai G. Yudkivska ir C. Ranzoni nesutiko su daugumos teis\u0117j\u0173 i\u0161vada, kuria konstatuotas religijos laisv\u0117s pa\u017eeidimas \u0161ioje byloje. Teis\u0117jai i\u0161 esm\u0117s sutiko su Vyriausyb\u0117s argumentais, kad nagrin\u0117jamu atveju religijos laisv\u0117s ribojimas netur\u0117jo b\u016bti konstatuotas, remiantis tuo, kad E\u017dTT netur\u0117t\u0173 atlikti vertinimo, susijusio su kompetenting\u0173 institucij\u0173 ekspertine nuomone (\u0161ioje byloje \u2013 nenugin\u010dytas psichiatr\u0173 ekspertinis vertinimas, kuriuo remiantis parei\u0161k\u0117ja buvo gydoma). Be to, teis\u0117jai nesutiko su daugumos nuomone, kad gydymo re\u017eimas parei\u0161k\u0117jai u\u017ekirto keli\u0105 praktikuoti tik\u0117jim\u0105.<\/p>\n

\u0160is E\u017dTT sprendimas kelia jautrius klausimus, susijusius su konkre\u010di\u0173 gydymo metod\u0173 parinkimu ir taikymu, ypa\u010d atsi\u017evelgiant \u012f paciento b\u016bkl\u0119 ir jo pozicij\u0105 tokio gydymo at\u017evilgiu. Atsakyti, koki\u0105 \u012ftak\u0105 E\u017dTT \u012f\u017evalgos tur\u0117s Lietuvos psichikos sveikatos paslaug\u0173 sektoriui b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga, ta\u010diau jis ma\u017e\u0173 ma\u017eiausiai tur\u0117t\u0173 prisid\u0117ti prie paskat\u0173 jautriau vertinti \u201enekonvencin\u012f\u201c po\u017ei\u016br\u012f \u012f tik\u0117jim\u0105 turin\u010di\u0173 asmen\u0173 psichikos sutrikimus.<\/p>\n

Dr. Donatas Murauskas yra Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto lektorius. \u0160iame straipsnyje i\u0161sakoma asmenin\u0117 autoriaus nuomon\u0117.<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Psichikos sveikatos paslaug\u0173 turinys tampa vis aktualesnis tiek d\u0117l \u0161iuolaikini\u0173 sveikatos paslaug\u0173 teikimo modeli\u0173 pripa\u017einimo, tiek d\u0117l tarptautinio spaudimo valstyb\u0117ms, kylan\u010dio i\u0161 siekio tinkamai \u012fgyvendinti \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos standartus psichikos sveikatos srityje. 2015 m. JT \u017dmogaus Teisi\u0173 Taryboje paskelbtoje ataskaitoje, apiman\u010dioje psichikos sveikatos paslaug\u0173 teikimo b\u016bkl\u0119 pasaulyje, Jungtini\u0173 Taut\u0173 specialusis prane\u0161\u0117jas teisei \u012f fizin\u0119 ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":3286,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[385,164,163,372,475,476,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3285"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=3285"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3285\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":3288,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/3285\/revisions\/3288"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/3286"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=3285"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=3285"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=3285"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}