{"id":32736,"date":"2021-10-12T08:42:00","date_gmt":"2021-10-12T05:42:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=32736"},"modified":"2021-10-12T08:42:01","modified_gmt":"2021-10-12T05:42:01","slug":"j-machovenko-vilniaus-universiteto-teises-fakultetas-ir-izymus-teises-mokslo-atstovai-xvii-a-viduryje-xix-a-pirmojoje-puseje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/10\/12\/j-machovenko-vilniaus-universiteto-teises-fakultetas-ir-izymus-teises-mokslo-atstovai-xvii-a-viduryje-xix-a-pirmojoje-puseje\/","title":{"rendered":"J. Machovenko. Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas ir \u012f\u017eym\u016bs teis\u0117s mokslo atstovai XVII a. viduryje – XIX a. pirmojoje pus\u0117je"},"content":{"rendered":"\n

Teis\u0117s fakultetas tradici\u0161kai ragino savo d\u0117stytojus \u012fgyti mokslo laipsn\u012f. Vilniaus universitet\u0105 vald\u0119 j\u0117zuitai itin r\u016bpestingai parinkdavo kandidatus, siekian\u010dius mokslinio pripa\u017einimo \u2013 kiekvienas pretendentas \u012f mokslo laipsn\u012f tur\u0117jo gauti paties Ordino generolo pritarim\u0105. 1641 m. spalio 11 d. Vladislovo IV privilegija leisdavo teikti teis\u0117s mokslo laipsnius, kurie tuomet buvo pripa\u017e\u012fstami Europos universitetuose: bakalauro, licenciato (lot. licentiatus<\/em> \u2013 turintis leidim\u0105) ir civilin\u0117s ir kanon\u0173 teis\u0117s daktaro (iuris utriusque doctor<\/em>). Pirmasis Vilniaus universiteto aukl\u0117tinis, ry\u017e\u0119sis jame siekti teis\u0117s mokslo laipsnio, buvo pr\u016bsas Andrius Markvartas. 1647 m. bir\u017eelio 22 d. jis gyn\u0117 disertacij\u0105 apie paveld\u0117jim\u0105 pagal kanon\u0173, rom\u0117n\u0173, Lenkijos, Lietuvos ir Magdeburgo miesto teis\u0119 (Dissertatio iuridica e iure canonico, civili et Regio Poloniae Magnique Ducatus Lithuaniae nec non saxonico et municipali magdeburgensi<\/em>). Taip pa\u010diai 1647 metais vie\u0161ai gyn\u0117 disertacijas dar du Teis\u0117s fakulteto aukl\u0117tiniai, vadovaujami A. A. Olizaravijaus: J. Butkevi\u010dius-Popucevi\u010dius apie nera\u0161ytin\u0119 teis\u0119, asmen\u0173 teises ir ba\u017enytin\u012f imunitet\u0105 (Assertiones ex iurisprudentia ecciesiastica de iure non scripto, iure personarum et immunitate eccelesiastica<\/em>) ir J. Konstantinavi\u010dius \u2013 apie sprendim\u0105 prie\u0161taravim\u0173, kylan\u010di\u0173 kanon\u0173 teis\u0117je i\u0161 santuokos (Decisio controversiae iuris canonici<\/em>).<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus universitete, kaip ir kituose Europos universitetuose, daktaro laipsnio suteikimas, vadinamoji promocija (promotio<\/em>), vykdavo i\u0161kilmingoje aplinkoje (paprastai \u0160v. Jon\u0173 ba\u017eny\u010dioje), gausiai dalyvaujant kitiems mokslininkams, Vyriausiojo Lietuvos Tribunolo nariams ir kitiems valstyb\u0117s pareig\u016bnams (kartais net did\u017eiajam kunigaik\u0161\u010diui), studentijai ir visuomenei. \u0160io akto kulminacija buvo universiteto daktar\u0173 senato, susid\u0117jusio i\u0161 devyni\u0173 \u017eymiausi\u0173 Vilniaus universiteto profesori\u0173, sprendimo paskelbimas d\u0117l daktaro laipsnio suteikimo ir pripa\u017einimo naujajam daktarui teis\u0117s d\u0117styti bet kuriame pasaulio universitete (licentia legendi ubique terrarum<\/em>), taip pat \u012fteikimas jam daktaro insignij\u0173 \u2013 kepurait\u0117s, togos, \u017eiedo ir knygos.<\/p>\n\n\n\n

1655 m. rugpj\u016b\u010dio m\u0117n. d\u0117l karo veiksm\u0173 Teis\u0117s fakultetas buvo priverstas nutraukti veikl\u0105. Studentai ir d\u0117stytojai i\u0161sib\u0117giojo arba pasitrauk\u0117 \u012f Rytpr\u016bsius, dalis j\u0173 nebegr\u012f\u017eo. Ta\u010diau 1667 m. j\u0117zuitai prane\u0161davo vadovybei, kad Teis\u0117s fakultetas v\u0117l atidarytas, ir u\u017esi\u0117mimus \u201elanko gan\u0117tinas student\u0173 skai\u010dius\u201c (Rabikauskas, 2002, p. 290\u2013291). \u012evairiuose 1669\u20131773 m. dokumentuose minimi teis\u0117s profesoriai ir j\u0173 paskaitas lank\u0119 studentai, ginami baigiamieji darbai ir disertacijos, suteikiami mokslo laipsniai (Machovenko, Maksimaitis, 2008, p. 59\u201360).<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Profesorius Jeronimas Stroinovskis. VU nuotrauka<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

LDK teisin\u0117 mintis brandumu prilygo Vakar\u0173 Europos teisinei patir\u010diai, o bendrosios kult\u016bros raidos lygmeniu tur\u0117jo Renesanso ir \u0160vie\u010diamosios epoch\u0173 id\u0117j\u0173 \u017eymi\u0173, nes visada buvo atsigr\u0119\u017eta \u012f savo laikme\u010dio visuomen\u0117s ir \u017emogaus problemas, o da\u017enai savo pa\u017eangiomis naujov\u0117mis pranoko am\u017eininkus. LDK mokslininkams buvo b\u016bdinga plati erudicija, gilus m\u0105stymas, geras Vakar\u0173 teis\u0117s paveldo \u017einojimas. J\u0173 veikaluose da\u017enai cituojami Cicerono, Aristotelio, Demosteno, Tomo Akvinie\u010dio ir kit\u0173 Vakar\u0173 teisin\u0117s kult\u016bros \u201et\u0117v\u0173\u201c darbai, aptariami teis\u0117s prigimties ir paskirties, santykio su morale ir religija klausimai.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117tinas XVI a. visuomen\u0117je \u012fsivyrav\u0119s palankus po\u017ei\u016bris \u012f rom\u0117n\u0173 teis\u0119. A. Rotundas ir P. Roizijus propagavo mint\u012f tobulinti \u012fstatymus remiantis rom\u0117n\u0173 teise ir net tiesiai taikyti j\u0105 LDK teismuose (Roizijus, 2007). M. Lietuvio traktate De moribus tartarorum, lituanorum et moschorum<\/em> (Mykolas Lietuvis, 1966) pabr\u0117\u017eiamas t\u0119stinis teis\u0117s pob\u016bdis: galiojanti teis\u0117 i\u0161augo i\u0161 paprotin\u0117s teis\u0117s, paveld\u0117tos i\u0161 Vytauto laik\u0173, kuri lietuvi\u0173 perimta i\u0161 tolim\u0173j\u0173 senoli\u0173 \u2013 rom\u0117n\u0173. M. Lietuvio manymu, dabar kaip tik stokoja \u0161ios geros teis\u0117s; b\u016btina atgaminti, \u012ftvirtinti ir i\u0161 naujo interpretuoti j\u0105 tokiu b\u016bdu, kad atitikt\u0173 dabarties ir ateities reikalavimus. Si\u016blymai \u012fdiegti m\u016bs\u0173 kra\u0161te rom\u0117n\u0173 teis\u0119 yra labai simptomati\u0161ki \u2013 jie rodo vakarieti\u0161k\u0105 Lietuvos bajorijos ir jos ideolog\u0173 mentalitet\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Mokslo traktatuose teis\u0117 labai branginama: tik teis\u0117 duodanti tautai valstyb\u0117s b\u016bv\u012f (M. Lietuvis); ten, kur n\u0117ra teis\u0117s, kur \u012fsakin\u0117ja ne teis\u0117 ir kur \u012fsakin\u0117ja tik \u017emogus, \u201eten tarsi \u017ev\u0117ris \u012fsakin\u0117t\u0173\u201c (A. Rotundas) ir t.t. To meto mokslo veikaluose pla\u010diai diskutuojama apie ideali\u0105 teis\u0119, ideali\u0105 valstyb\u0119 ir ideal\u0173 valdov\u0105. Ta\u010diau LDK teis\u0117s mokslo atstovai mat\u0117 nuolatin\u0119 idealo ir tikrov\u0117s prie\u0161prie\u0161\u0105 ir kov\u0105. Norma ir praktika ne visada sutampa. B\u016btina tobulinti \u012fstatymus ir j\u0173 taikym\u0105, gerinti visus teisinius institutus \u2013 tai tvirtas LDK teis\u0117s teoretik\u0173 \u012fsitikinimas ir \u0161\u016bkis. Teisinio idealo ir tikrov\u0117s kova, b\u016bdinga visai Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijai, nul\u0117m\u0117 LDK teis\u0117s sisteminim\u0105 ir reformavim\u0105. S\u0105moningas teis\u0117s sisteminimas prasid\u0117jo 1387 m. ir suklest\u0117jo rengiant Lietuvos Statutus. 1529 m. \u012fsigaliojus Pirmajam Lietuvos Statutui, prasid\u0117jo m\u016bs\u0173 teis\u0117s kodifikavimo epocha. Tuo pa\u010diu metu LDK norminis teis\u0117s aktas tapo vyraujan\u010diu teis\u0117s norm\u0173 \u0161altiniu, anks\u010diau negu Vakar\u0173 Europoje, kur tai vyko XVIII a., kai \u012fvairios normini\u0173 akt\u0173 r\u016b\u0161ys LDK jau buvo sud\u0117liotos \u012f hierarchin\u0119 sistem\u0105 su konstitucija vir\u0161\u016bn\u0117je.<\/p>\n\n\n\n

Roman\u0173-german\u0173 teis\u0117s tradicij\u0105 daugiausia formavo ir jos raid\u0105 kreip\u0117 teis\u0117s mokslininkai. LDK mokslininkams, dalyvavusiems rengiant Lietuvos Statutus, teko laim\u0117 \u012fgyvendinti bent dal\u012f savo id\u0117j\u0173. J\u0173 d\u0117ka, pradedant XVI a., teisinis reguliavimas pasi\u017eymi abstrak\u010diai suformuluotomis normomis, dideliu norminiu apibendrinimu, pasiektu rengiant Lietuvos Statutus. LDK teisin\u0117 sistema priklaus\u0117 Vakar\u0173 teis\u0117s tradicijos kontinentinei at\u0161akai ir nebuvo prastesn\u0117 u\u017e kitas tai pa\u010diai at\u0161akai priklaususias sistemas. XVI a. ir pirmosios XVII a. pus\u0117s teis\u0117s paveldas buvo toks gausus, kad palaik\u0117 LDK teisin\u0117s sistemos orientacij\u0105 \u012f Vakarus ir u\u017etikrino teis\u0117s mokslo ir mokymo tradicij\u0173 perimamum\u0105 per vis\u0105 1655\u20131773 m. smukimo laikotarp\u012f.<\/p>\n\n\n\n

1773 m. popie\u017eiui Klemensui IV panaikinus J\u0117zuit\u0173 ordin\u0105, buvusios jo \u017einioje LDK mokyklos ir Universitetas per\u0117jo \u012f pasaulietin\u0117s Edukacin\u0117s (\u0160vietimo) komisijos rankas. 1782 m. gegu\u017e\u0117s 21 d. Edukacin\u0117s komisijos nutarimu Universitetas buvo reorganizuotas \u012f Vyriausi\u0105j\u0105 LDK mokykl\u0105 (Bumblauskas et al.<\/em>, 2004, p. 27). Universitet\u0105 sudar\u0117 dvi kolegijos (fakultetai) \u2013 Fizikos moksl\u0173 ir Moral\u0117s moksl\u0173. Teis\u0117s mokslai buvo d\u0117stomi Moral\u0117s moksl\u0173 kolegijoje. Studijos truko ketverius metus. Kolegijoje buvo d\u0117stomi dogmatin\u0117 ir moralin\u0117 teologija, \u0160v. Ra\u0161tas, ba\u017eny\u010dios istorija, kanon\u0173 teis\u0117, rom\u0117n\u0173 teis\u0117, Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teis\u0117, prigimtin\u0117 ir taut\u0173 (tarptautin\u0117) teis\u0117, visuotin\u0117 istorija, retorika ir literat\u016bra.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Profesorius Ignas Danilavi\u010dius. VU nuotrauka<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

Edukacin\u0117 komisija steng\u0117si tenkinti visuomen\u0117s poreikius ir i\u0161pl\u0117t\u0117 teis\u0117s moksl\u0173 d\u0117stym\u0105. I\u0161 naujai d\u0117stom\u0173 dalyk\u0173 didelio pasisekimo susilauk\u0117 prigimtin\u0117 teis\u0117, skaityta profesoriaus Jeronimo Stroinovskio. 1785 m. \u0161is kursas buvo i\u0161leistas atskira knyga \u201ePrigimtin\u0117s, politin\u0117s teis\u0117s, politin\u0117s ekonomijos ir taut\u0173 teis\u0117s mokslas\u201c, penkis kartus perspausdinama ir rekomenduojama mokykloms kaip vadov\u0117lis. \u0160is veikalas i\u0161kelia jo autori\u0173 kaip vien\u0105 i\u0161 pirm\u0173j\u0173 tarptautin\u0117s teis\u0117s k\u016br\u0117j\u0173 Lietuvoje ir Lenkijoje. J. Stroinovskio darbai buvo \u012fvertinti am\u017einink\u0173 \u2013<\/em> jis buvo i\u0161rinktas daugelio mokslo draugij\u0173, taip pat Florencijos ir Romos akademij\u0173 nariu.<\/p>\n\n\n\n

XVIII a. antrojoje pus\u0117je pagaliau tapo i\u0161skirta \u012f savaranki\u0161k\u0105 mokslo disciplin\u0105 ir kra\u0161to teis\u0117 (ius patrium<\/em>). Pirmas \u0161io dalyko d\u0117stytojas buvo Mykolas Olechnovi\u010dius. Pirmoje kurso dalyje buvo duodama bendr\u0173 \u017eini\u0173 apie teis\u0119, antroje \u2013 apie lenk\u0173 teis\u0119, lyginant j\u0105 su lietuvi\u0173, ir tre\u010dioje \u2013 apie lietuvi\u0173 teis\u0119. M. Olechnovi\u010diui mirus, kra\u0161to teis\u0117s d\u0117stymas Vilniaus universitete nutr\u016bko keliolikai met\u0173. 1797 m. arba 1799 m. \u0161\u012f kurs\u0105 v\u0117l prad\u0117jo skaityti Adomas Povstanskis, ta\u010diau taip pat neilgam. Tik po 1814 m. kra\u0161to teis\u0117s d\u0117stym\u0105 par\u0117m\u0117 Universiteto aukl\u0117tiniai Ignas Danilavi\u010dius, Aleksandras Korovickis ir Juozas Jaro\u0161evi\u010dius, kurie ir t\u0119s\u0117 j\u012f nepertraukiamai iki pat Universiteto u\u017edarymo. Tai buvo jau nauja teis\u0117s istorik\u0173 karta, kuri, skirtingai nuo ankstesniosios, neapsiribojo vien paskait\u0173 skaitymu, bet ir gilinosi \u012f mokslo tiriam\u0105j\u012f darb\u0105 ir skelb\u0117 savo tyrin\u0117jim\u0173 rezultatus.<\/p>\n\n\n\n

Nuslopinus 1794 m. Tadeu\u0161o Kosciu\u0161kos sukilim\u0105 ir Rusijos imperijai inkorporavus likusi\u0105j\u0105 LDK dal\u012f, Vilniaus universiteto veikla nutr\u016bko. Bet jau 1796 m. Universitetas buvo atgaivintas, o 1797 m. caro vyriausyb\u0117 patvirtino nauj\u0105 Vilniaus universiteto statut\u0105. Lietuvos vardas dingo i\u0161 Universiteto pavadinimo \u2013<\/em> jis buvo pavadintas Vilniaus vyriausi\u0105ja mokykla. Galutin\u0117 Universiteto strukt\u016bra ir teisinis statusas buvo nustatyti Rusijos imperatoriaus Aleksandro I 1803 m. baland\u017eio 16 d. aktu. Vilniaus vyriausioji mokykla tapo Vilniaus imperatori\u0161kuoju universitetu. Jis veik\u0117 be didesni\u0173 pakitim\u0173 iki u\u017edarymo 1832 m. Kadangi Universiteto strukt\u016broje v\u0117l nebuvo rasta vietos Teis\u0117s fakultetui, teis\u0117s mokslai buvo d\u0117stomi Moralini\u0173 ir politini\u0173 moksl\u0173 fakultete kartu su teologija, filosofija ir istorija.<\/p>\n\n\n\n

B\u016bsimiems teisininkams d\u0117styta rom\u0117n\u0173 ir \u017eymesni\u0173j\u0173 senov\u0117s ir dabarties taut\u0173 civilin\u0117 ir baud\u017eiamoji teis\u0117, Rusijos imperijos ir buvusi\u0173 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos provincij\u0173 civilin\u0117 ir baud\u017eiamoji teis\u0117, ba\u017enytin\u0117, prigimtin\u0117, politin\u0117 ir taut\u0173 teis\u0117, istorija ir statistika. Ne vis\u0105 laik\u0105 visi teis\u0117s kursai buvo skaitomi, ta\u010diau juos d\u0117stant remtasi naujausia to meto savo ir u\u017esienio teisine literat\u016bra. Nuo 1804 m. profesoriai prival\u0117jo teikti studentams savo paskait\u0173 s\u0105siuvinius, kad \u0161ie juos perra\u0161yt\u0173, nes spausdint\u0173 paskait\u0173 tekst\u0173 nebuvo. Greta nuo 1804 m. atliekamos i\u0161leid\u017eiam\u0173 knyg\u0173 cenz\u016bros 1824 m. buvo \u012fvesta ir paskait\u0173 cenz\u016bra (Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas<\/em>, 2016, p. 54).<\/p>\n\n\n\n

1803\u2013<\/em>1832 m. Vilniaus universitete labai stokojo teis\u0117s d\u0117stytoj\u0173. 1819 m. magistro ir daktaro laipsni\u0173 teikimo tvarka tapo sud\u0117tingesne. Vilniaus universitete smarkiai suma\u017e\u0117jo \u012fgyjan\u010di\u0173j\u0173 daktaro laipsn\u012f. Moralini\u0173 ir politini\u0173 moksl\u0173 fakultete daktaro laipsnis paskutin\u012f kart\u0105 suteiktas 1817 metais. Rektoratas m\u0117gino spr\u0119sti personalo stokos problem\u0105 kviesdamas teisininkus praktikus ir kit\u0173 Imperijos universiteto d\u0117stytojus. Ta\u010diau j\u0173 kvalifikacija neatitiko Universiteto keliam\u0173 reikalavim\u0173. Pakviestieji buvo nepaj\u0117g\u0119 u\u017etikrinti d\u0117stymo pagal vakarieti\u0161kus standartus, juolab, kad buvo parenkami pagal j\u0173 politin\u012f lojalum\u0105, o ne \u017einias ir geb\u0117jimus. Universitetas siunt\u0117 tobulintis jaunus, gabius ir pasiturin\u010dius \u017emones \u012f u\u017esienio universitetus. Ta\u010diau Vyriausyb\u0117 buvo u\u017edraudusi si\u0173sti specialistus \u012f kai kuriuos Vokietijos ir \u0160veicarijos universitetus, kuriuose es\u0105 galv\u0105 keli\u0105s \u201ereligijai prie\u0161taraujantis supratimas\u201c. Draud\u017eiam\u0173 universitet\u0173 s\u0105ra\u0161as nuolat did\u0117jo.<\/p>\n\n\n\n

Carui Nikolajui I 1832 m. gegu\u017e\u0117s 1 d. pasira\u0161ius Vilniaus universiteto u\u017edarymo akt\u0105, teisinink\u0173 ir kit\u0173 specialist\u0173, i\u0161skyrus kunigus ir medikus, rengimas Lietuvoje buvo nutrauktas. \u0160iek tiek teis\u0117s dalyk\u0173 liko Romos katalik\u0173 dvasin\u0117je akademijoje, \u012fkurtoje Universiteto teologijos skyriaus ir prie Universiteto veikusios Vyriausiosios dvasin\u0117s seminarijos pagrindu. Akademijoje d\u0117st\u0117 daugiausia buv\u0119 Universiteto d\u0117stytojai, tarp j\u0173 profesorius L. A. Kapelis, skait\u0119s Ba\u017eny\u010dios istorij\u0105 ir kanon\u0173 teis\u0119. Akademijos absolventai gal\u0117jo \u012fsigyti teologijos ir kanon\u0173 teis\u0117s magistro ir daktaro laipsnius. 1842\u20131844 m. perk\u0117lus Romos katalik\u0173 dvasin\u0119 akademij\u0105 i\u0161 Vilniaus \u012f Imperijos sostin\u0119 Sankt Peterburg\u0105, Lietuvoje nebeliko joki\u0173 teis\u0117s studij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas<\/em><\/p>\n\n\n\n

Panaudoti \u0161altiniai ir literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Bumblauskas, A. et al. <\/em>(2004). Vilniaus universitetas 1579\u20132004<\/em>. Vilnius: Kult\u016bra.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos filosofin\u0117 mintis<\/em>: chrestomatija (1996). Sudar\u0117 ir pareng\u0117 Gediminas Mikelaitis. Vilnius: Aidai.<\/p>\n\n\n\n

Machovenko, J.; Maksimaitis, M. (2008). Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas 1641\u20132007 metais<\/em>: monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.<\/p>\n\n\n\n

Mykolas Lietuvis (1966). Apie totori\u0173, lietuvi\u0173 ir maskv\u0117n\u0173 papro\u010dius<\/em>. Vert\u0117 Ignas Jonynas. Vilnius: Vaga.<\/p>\n\n\n\n

Olizaravijus, A. A. (2003). De politica hominum societate<\/em>. Vilnius.<\/p>\n\n\n\n

Rabikauskas, P. (2002). Vilniaus akademija ir Lietuvos j\u0117zuitai<\/em>. Sudar\u0117 L.Jovai\u0161a. Vilnius: Aidai.<\/p>\n\n\n\n

Roizijus, P. (2007). Lietuvos sprendimai, 1583<\/em>. Sudarytojas Vytautas Andriulis, vert\u0117ja Dalia Dilyt\u0117. Vilnius: Teisin\u0117s informacijos centras.<\/p>\n\n\n\n

Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas<\/em> = Law Facul<\/em>ty of the Vilnius University <\/em>(2016). Pareng\u0117 (prepared by) Jevgenij Machovenko, Gabriel\u0117 Taminskait\u0117. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Teis\u0117s fakultetas tradici\u0161kai ragino savo d\u0117stytojus \u012fgyti mokslo laipsn\u012f. Vilniaus universitet\u0105 vald\u0119 j\u0117zuitai itin r\u016bpestingai parinkdavo kandidatus, siekian\u010dius mokslinio pripa\u017einimo \u2013 kiekvienas pretendentas \u012f mokslo laipsn\u012f tur\u0117jo gauti paties Ordino generolo pritarim\u0105. 1641 m. spalio 11 d. Vladislovo IV privilegija leisdavo teikti teis\u0117s mokslo laipsnius, kurie tuomet buvo pripa\u017e\u012fstami Europos universitetuose: bakalauro, licenciato (lot. licentiatus …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32737,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2672,121,2815,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32736"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32736"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32736\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32740,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32736\/revisions\/32740"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32737"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32736"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32736"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32736"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}