{"id":32712,"date":"2021-10-11T06:54:00","date_gmt":"2021-10-11T03:54:00","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=32712"},"modified":"2021-10-11T06:53:24","modified_gmt":"2021-10-11T03:53:24","slug":"j-machovenko-vladislovas-iv-vaza-ir-kazimieras-leonas-sapiega-lietuvos-valdovas-isteiges-teises-fakulteta-ir-dosnus-mecenatas-uztikrines-fakulteto-veikla","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/10\/11\/j-machovenko-vladislovas-iv-vaza-ir-kazimieras-leonas-sapiega-lietuvos-valdovas-isteiges-teises-fakulteta-ir-dosnus-mecenatas-uztikrines-fakulteto-veikla\/","title":{"rendered":"J. Machovenko. Vladislovas IV Vaza ir Kazimieras Leonas Sapiega \u2013 Lietuvos valdovas, \u012fsteig\u0119s Teis\u0117s fakultet\u0105, ir dosnus mecenatas, u\u017etikrin\u0119s fakulteto veikl\u0105"},"content":{"rendered":"\n

1579 m. \u012fsteigto Vilniaus universiteto studentai gaudavo \u0161iek tiek teisini\u0173 \u017eini\u0173 i\u0161 teologijos kurso, grind\u017eiamo Tomo Akvinie\u010dio veikalu Summa theologiae<\/em>, kuriame kalbama ir apie teis\u0119 bei teisingum\u0105. \u0160i susijusi su teise teologijos dalis Vilniaus universitete akademijoje ir kitose Europos auk\u0161tosiose mokyklose buvo i\u0161skiriama ir pavedama d\u0117styti kitam profesoriui kaip santykinai savaranki\u0161kas kursas De iustitia et iure<\/em>. Ta\u010diau toki\u0173 \u017eini\u0173 nepakako, norint tapti kvalifikuotu teisininku. Pasiturin\u010di\u0173 bajor\u0173 vaikai, kaip ir anks\u010diau, teis\u0119 studijavo u\u017esienyje \u2013 Lenkijos, \u010cekijos, Vokietijos ir Italijos universitetuose, bet tai negal\u0117jo patenkinti did\u0117jan\u010dio teisinink\u0173 poreikio. Didesnio kontingento teisinink\u0173 rengimas pa\u010dioje LDK buvo senai pribrend\u0119s reikalas.<\/p>\n\n\n\n

J\u0117zuit\u0173 valdomame Vilniaus universitete Teis\u0117s fakulteto steigim\u0105 inicijavo ir \u012fgyvendino LDK politinio elito nariai. Broliai Vilniaus vyskupas (1616\u20131630 m.) Eustachijus Valavi\u010dius (apie 1572\u20131630 m.) ir \u017demai\u010di\u0173 seni\u016bnas (1619\u20131636 m.) Jeronimas Valavi\u010dius (apie 1573\u20131636 m.) po ilg\u0173 sunki\u0173 deryb\u0173 1622 m. i\u0161gav\u0119 J\u0117zuit\u0173 ordino vadovyb\u0117s sankcij\u0105, ta\u010diau net tokiems \u012ftakingiems ir atkakliems veik\u0117jams pritr\u016bko j\u0117g\u0173 misijai u\u017ebaigti. Jiems mirus, darb\u0105 energingai t\u0119s\u0117 LDK pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega (1609\u20131656 m.). Vienas \u017eymiausi\u0173 mecenat\u0173 Lietuvos istorijoje, jis i\u0161siskiria net kit\u0173 garsiosios Sapieg\u0173 gimin\u0117s, davusios Lietuvai vir\u0161 50 auk\u0161t\u0173j\u0173 pareig\u016bn\u0173, politik\u0173 ir karved\u017ei\u0173, nari\u0173 fone. LDK politinio elito i\u0161puosel\u0117ta teis\u0117s studij\u0173 Vilniaus universitete id\u0117ja buvo \u012fgyvendinta pirmiausia K. L. Sapiegos d\u0117ka. Jo nei\u0161senkanti energija, atkaklumas ir dosnumas \u012fveik\u0117 rimtas politines, organizacines ir finansines kli\u016btis.<\/p>\n\n\n\n

J\u0117zuitas Fabricijus Banfis, 1641\u20131642 m. atlik\u0119s Lietuvos j\u0117zuit\u0173 provincijos vizitacij\u0105, 1642 m. bir\u017eelio 14 d. i\u0161 Dancigo ra\u0161\u0117 \u012f Rom\u0105, kad lank\u0117 Vilniaus universitete dirban\u010dius j\u0117zuitus ir ten su\u017einojo apie K. L. Sapiegos dar prie\u0161 kelet\u0105 met\u0173 i\u0161sakyt\u0105 nor\u0105 \u012fsteigti kanon\u0173 ir civilin\u0117s teis\u0117s fakultet\u0105. Specialiai atvykusiam aptart\u012f \u0161\u012f reikal\u0105 F. Banfiui K. L. Sapiega pa\u017ead\u0117jo skirti 30 000 auksin\u0173, i\u0161 kuri\u0173 gaunamo pelno b\u016bt\u0173 galima i\u0161mok\u0117ti profesoriams algas, ir dar 15 000 auksin\u0173, u\u017e kuriuos b\u016bt\u0173 nupirktas \u017eem\u0117s sklypas ir jame pastatyti naujo fakulteto r\u016bmai su auditorijomis ir i\u0161kilming\u0173 akt\u0173 sale (Rabikauskas, 2002, p. 276\u2013277). \u0160ios K. L. Sapiegos iniciatyvos paruo\u0161\u0117 dirv\u0105 naujai did\u017eiojo kunigaik\u0161\u010dio privilegijai, b\u016btinai steigiant 1579 m. baland\u017eio 1 d. Stepono Batoro privilegijoje nenumatytus fakultetus, priimti. \u201e[I]\u0161 popie\u017eiaus naujo patvirtinimo nereik\u0117jo, nes, kaip mat\u0117me, Grigaliaus XIII privilegijoje [1579 m. spalio 29 d. bul\u0117je \u2013 J. M.<\/em>] nebuvo \u012fra\u0161ytas draudimas atidaryti ir \u0161iuos du fakultetus\u201c (Rabikauskas, 2002, p. 282).<\/p>\n\n\n\n

1641 m. spalio 11 d. Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis Vladislovas IV Vaza suteik\u0117 \u0161i\u0105 lakoni\u0161k\u0105 privilegij\u0105: \u201e<…> m\u016bs\u0173 autoritetu tvirtindami bei sustiprindami anks\u010diau suteiktas privilegijas, \u0161iuo specialiu m\u016bs\u0173 ra\u0161tu dar leid\u017eiame, kad min\u0117toje j\u0117zuit\u0173 vienuolijos Vilniaus akademijoje b\u016bt\u0173 vie\u0161ai d\u0117stoma kanon\u0173 bei civilin\u0117 teis\u0117 ir medicina, ir kad tie vis\u0173 \u0161it\u0173 fakultet\u0173 studentai, kurie tiktai bus pripa\u017einti verti, sutikus tuo metu esan\u010diam min\u0117tos vienuolijos kolegijos ir akademijos rektoriui, gal\u0117t\u0173 gauti kitose akademijose ir universitetuose paprastai teikiamus laipsnius. Mes taip pat norime ir leid\u017eiame, kad tiek min\u0117t\u0173 fakultet\u0173 profesoriai ir pareig\u016bnai, tiek ir j\u0173 klausytojai d\u017eiaugt\u0173si ir naudot\u0173si tomis pa\u010diomis privilegijomis bei imunitetais, kuriais m\u016bs\u0173 min\u0117t\u0173 palaiminto atminimo pirmtak\u0173 suteiktais d\u017eiaugiasi ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 naudojasi tos pa\u010dios j\u0117zuit\u0173 vienuolijos Vilniaus akademijos kit\u0173 moksl\u0173 ir fakultet\u0173 profesoriai, pareig\u016bnai bei klausytojai <…>\u201c (Academia et Universitas Vilnensis<\/em>. Vilniaus universiteto steigimo dokumentai<\/em>, 2004).<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Privilegija<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n

\u012egyvendinant privilegijos nuostatas lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 tur\u0117jo fundacinio K. L. Sapiegos ra\u0161to \u2013 galutinio jo susitarimo su j\u0117zuitais \u2013 s\u0105lygos. 1642 m. bir\u017eelio 14 d. lai\u0161ke F. Banfis detaliai i\u0161d\u0117st\u0117 jo su provincijolu J. Jamielkovskiu ir su Lietuvos j\u0117zuit\u0173 provincijos patar\u0117jais J. Gru\u017eevskiu, M. \u0160melingu ir A. Klingeriu nustatytas s\u0105lygas, kurios buvo si\u016blomos fundatoriui K. L. Sapiegai: \u201e1. Jo Prakilnyb\u0117 [K. L. Sapiega] teliepia nupirkti reikiam\u0105 \u017eem\u0117s sklyp\u0105, kad jo l\u0117\u0161omis b\u016bt\u0173 galima pastatyti dvi paskait\u0173 sales ir vien\u0105 sal\u0119 i\u0161kilmingiems aktams ir visa tai pavadinti jo vardu [ir i\u0161 tikr\u0173j\u0173 v\u0117liau teis\u0117s fakultetas buvo vadinamas \u201eSchola Sapie\u017eana<\/em>\u201c]. 2. Jis tepar\u016bpina abiej\u0173 teis\u0117s skyri\u0173 [kanon\u0173 ir civilin\u0117s teis\u0117s] profesoriams patogias gyventi patalpas. 3. Jis tenustato b\u016bd\u0105, kaip patogiau, i\u0161 anksto ir visais laikais b\u016bt\u0173 galima i\u0161mok\u0117ti min\u0117tiems profesoriams metin\u0119 alg\u0105, kad, mirus Jo Prakilnybei, profesori\u0173 atlyginimo reikalas ne\u012fsipainiot\u0173 \u012f visokius sunkumus ir trukdymus arba net pats abiej\u0173 teisi\u0173 fakultetas, laikui b\u0117gant, visai nesu\u017elugt\u0173. 4. Kol bus gyvas Jo Prakilnyb\u0117, jis drauge su tuometiniu kolegijos ir universiteto rektorium teturi teis\u0119 paskirti ir atleisti anks\u010diau min\u0117tus profesorius. T\u0105 pa\u010di\u0105 teis\u0119 tur\u0117s ir Jo Prakilnyb\u0117s pirmagimis s\u016bnus \u2013 jei Dievo gerumas, kaip visi to linkime, j\u012f duos \u2013 kol bus gyvas. 5. Po Jo Prakilnyb\u0117s fundatoriaus arba jo pirmagimio s\u016bnaus mirties toji profesori\u0173 skyrimo ir atleidimo teis\u0117 tepereina Prakilniausiems ir Garbingiausiems Vilniaus vyskupams, tuo metu valdantiems vyskupij\u0105, priklausydama drauge ir Akademijos rektoriui. Jei kada nors vyskupui ir rektoriui nepavykt\u0173 susitarti d\u0117l vieno asmens, tuomet rektorius turi pasi\u016blyti kelis asmenis, i\u0161 kuri\u0173 vyskupas vien\u0105 i\u0161rinkt\u0173. 6. N\u0117 vienam, kas jis beb\u016bt\u0173, norin\u010diam klausyti kanon\u0173 ir civilin\u0117s teis\u0117s paskait\u0173, negalima be rektoriaus \u017einios \u012fsira\u0161yti j\u0173 klausytojais arba \u012fsimatrikuliuoti \u012f universiteto studentus. 7. Visa abiej\u0173 teisi\u0173 fakulteto profesori\u0173 ir student\u0173 tvarkomoji ir baud\u017eiamoji vald\u017eia priklausys Akademijos rektoriui, lygiai taip, kaip ji taikoma visiems \u0161io universiteto profesoriams ir studentams\u201c (Rabikauskas, 2002, p. 282\u2013283).<\/p>\n\n\n\n

Pasak F. Banfio, fundatorius ra\u0161tu sutiko su visomis jam pasi\u016blytomis s\u0105lygomis ir paved\u0117 j\u0117zuitams surasti b\u016bd\u0105, kaip \u012fgyvendinti tre\u010di\u0105j\u0105 s\u0105lyg\u0105, t. y. kaip mok\u0117ti atlyginim\u0105 profesoriams. K. L. Sapiega skubino j\u0117zuitus (kitoje lai\u0161ko dalyje F. Banfis pripa\u017e\u012fsta, kad fundatorius labai nori \u012fsteigti Teis\u0117s fakultet\u0105 ir, trok\u0161damas, kad tai nedelsiant \u012fvykt\u0173, jau \u012fteik\u0119s kelis t\u016bkstan\u010dius auksin\u0173, kurie dabar yra Akademijos rektoriaus \u017einioje) (Rabikauskas, 2002, p. 282\u2013283), o \u0161ie tuo metu dar nebuvo apsisprend\u0119 d\u0117l alg\u0173 mok\u0117jimo profesoriams ir rimtai baiminosi reformacijos id\u0117j\u0173 pl\u0117timo steigiamame fakultete. Savo universitetuose patys d\u0117stydami teologij\u0105 ir filosofij\u0105, teisei ir medicinai d\u0117styti j\u0117zuitai kviet\u0117 pasaulie\u010dius. Kai kuriuose j\u0117zuit\u0173 valdomuose Europos universitetuose teis\u0117s ir medicinos profes\u016bros ir studentijos gretose i\u0161 tikr\u0173j\u0173 plito reformacijos id\u0117jos. Pvz., XVI a. antrojoje pus\u0117je konfliktas tarp j\u0117zuit\u0173 ir pasaulie\u010di\u0173 Pont-\u00e0-Mousson akademijoje atved\u0117 prie \u0161ios mokyklos skilimo, kai jos Teis\u0117s fakulteto dekanas profesorius Pjeras Greguaras pam\u0117gino i\u0161silaisvinti i\u0161 j\u0117zuit\u0173 priklausomyb\u0117s ir atsisak\u0117 paklusti j\u0117zuito rektoriaus vald\u017eiai. Konfliktas buvo sunkiai sureguliuotas popie\u017eiaus ir Ordino vadovyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Tik sutvarkius \u0161iuos ir kitus organizacinius ir finansinius dalykus bei kiek sumal\u0161imus J\u0117zuit\u0173 ordino konflikt\u0105 su Vilniaus vyskupija ir ideologinio dvasinio personalo nepaklusnumo baim\u0119, \u012f Vilni\u0173 atvyko pirmieji teis\u0117s profesoriai pasaulie\u010diai, tarp kuri\u0173 buvo ir Aronas Aleksandras Olizaravijus, kanon\u0173 teis\u0117s specialistas, \u017eymus tos epochos politini\u0173 moksl\u0173 atstovas (Olizaravij\u0173 labiausiai i\u0161garsino Dancige 1651 m. i\u0161leistas jo veikalas \u201eApie politin\u0119 \u017emoni\u0173 s\u0105jung\u0105\u201c). \u0160iems profesoriams atvykus, prasid\u0117jo Sapiegos Mokyklos veikla, studijos, mokslo tiriamasis darbas ir mokslo laipsni\u0173 teikimas joje.<\/p>\n\n\n\n

S\u0117kming\u0105 Sapiegos Mokyklos darb\u0105 pertrauk\u0117 Rusijos kariuomen\u0117s ir kazok\u0173 b\u016bri\u0173 \u012fsiver\u017eimas. 1655 m. rugpj\u016b\u010dio 8 d. \u0161ie u\u017e\u0117m\u0117 Vilni\u0173. Studentai ir d\u0117stytojai i\u0161sib\u0117giojo arba pasitrauk\u0117 \u012f Rytpr\u016bsius, o 17 dien\u0173 degusiame Vilniuje grei\u010diausiai sudeg\u0117 visa t\u0173 laik\u0173 Sapiegos Mokyklos dokumentacija. Nei\u0161liko net fundacijos aktas, apie kur\u012f galima spr\u0119sti i\u0161 F. Banfio lai\u0161ko ir K. L. Sapiegos testamento, sudaryto Var\u0161uvoje 1655 m. liepos 30 d. (Sapiehowie. Materja\u0142y historyczno-genealogiczne i maj\u0105tkowe<\/em>, 1891, s. 245\u2013259).<\/p>\n\n\n\n

Ir v\u0117l K. L. Sapiega at\u0117jo pagalbon Mokyklai. Jo testamente pa\u017eym\u0117ta, kad testatorius prie\u0161 kur\u012f laik\u0105 \u012fteik\u0117 Vilniaus akademijos rektoriui 12 500 auksin\u0173, skirt\u0173 ketveriems teis\u0117s profesoriams i\u0161laikyti, taip pat \u012fsipareigojo \u012fmok\u0117ti dar 25 000 auksin\u0173, skirt\u0173 dviej\u0173 profesori\u0173 pasaulie\u010di\u0173 namams pastatyti ir apskritai Mokyklai i\u0161laikyti. Negal\u0117damas tuojau \u012fmok\u0117ti \u0161ios sumos, K. L. Sapiega perdav\u0117 j\u0117zuitams naudotis savo nekilnojam\u0105j\u012f turt\u0105 \u2013 Po\u010dajevi\u010di\u0173 dvar\u0105 Or\u0161os paviete (j\u0117zuitai \u012fkainojo dvar\u0105 daugiau kaip 30 000 auksin\u0173). Pagaliau testatorius u\u017era\u0161\u0117 Vilniaus akademijai \u0161\u012f dvar\u0105 ir ry\u0161ium su tuo pra\u0161\u0117 Akademijos rektori\u0173 gr\u0105\u017einti testamento vykdytojams jo anks\u010diau duot\u0105 25 000 auksin\u0173 \u012fsipareigojimo ra\u0161t\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Testamentu Vilniaus universitetui taip pat buvo dovanota i\u0161skirtin\u0117 Sapieg\u0173 gimin\u0117s knyg\u0173 kolekcija (apie 3000 knyg\u0173, tarp kuri\u0173 buvo ir teis\u0117s tematikos knyg\u0173), ir m\u016bs\u0173 dienomis \u017einoma visuomenei tuo pa\u010diu Bibliotheca Sapiehana<\/em> vardu.<\/p>\n\n\n\n

Vykdant testament\u0105 1666 m. Vilniau akademijai buvo perduotas min\u0117tas turtas, ir jau 1667 m. j\u0117zuit\u0173 prane\u0161ime para\u0161yta: \u201eCivilin\u0117s teis\u0117s mokykla, \u012fsteigta Garbingiausiojo Kazimiero Leono Sapiegos, prie\u0161\u0173 invazijos metu netekusi savo pajam\u0173, \u0161iais metais, prad\u0117jus nuosavybei \u0161iek tiek atsigauti ir gera linkme vystytis, v\u0117l atidaryta, kuri\u0105 lanko gan\u0117tinas student\u0173 skai\u010dius\u201c (Rabikauskas, 2002, p. 290\u2013291). K. L. Sapiegos padovanotas turtas, gausios pinigin\u0117s aukos u\u017etikrino ilgalaik\u012f mokslo ir studij\u0173 finansavim\u0105 ir Mokyklos ekonomin\u0119 nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n

K. L. Sapiegai teko laim\u0117 matyti, kad jo tri\u016bsais organizuotoje Mokykloje buvo d\u0117stomi ir puosel\u0117jami jo garsaus t\u0117vo \u2013 Leono Sapiegos (1557\u20131633 m.) \u2013 LDK did\u017eiojo kanclerio (1589\u20131623 m.), Vilniaus vaivados (nuo 1623 m.), LDK did\u017eiojo etmono (nuo 1625 m.) ir kt., pirmojo 1588 m. Lietuvos Statuto leid\u0117jo, idealai. \u201e…U\u017etat teisynas yra sudarytas, kad galingas ir turtuolis nesavavaliaut\u0173, nes, kaip yra pasak\u0119s Ciceronas, teis\u0117s vergai esame d\u0117l to, kad gal\u0117tume naudotis laisve… Tad vis\u0173 teisyn\u0173 pasaulyje paskirtis ir prigimtis yra ir turi b\u016bti tokia, kad bet kieno geras vardas, sveikata r turtas b\u016bt\u0173 nepalie\u010diami, ir kad niekas jokio nuostolio nepatirt\u0173. Tokia tad ir yra m\u016bs\u0173 laisv\u0117, kuria mes tarp kit\u0173 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0173 taut\u0173 did\u017eiuojam\u0117s, kad valdovo, kuris pagal savo vali\u0105, o ne pagal m\u016bs\u0173 teis\u0117s vie\u0161pataut\u0173, neturime… (L.Sapiega)\u201c (Lietuvos filosofin\u0117 mintis<\/em>, 1996, p. 229). K. L. Sapiega dav\u0117 Lietuvai tai, ko ji tikrai stokojo \u2013 profesionali\u0173 teisinink\u0173 kalv\u0119.<\/p>\n\n\n\n

Prof. dr. (HP) Jevgenij Machovenko, Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakultetas<\/em><\/p>\n\n\n\n

Panaudoti \u0161altiniai ir literat\u016bra<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Academia et Universitas Vilnensis<\/em>. Vilniaus universiteto steigimo dokumentai<\/em> (2004). Vilnius: Kult\u016bra.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Lietuvos filosofin\u0117 mintis<\/em>: chrestomatija (1996). Sudar\u0117 ir pareng\u0117 Gediminas Mikelaitis. Vilnius: Aidai.<\/p>\n\n\n\n

Machovenko, J. (2012). Vilniaus universiteto Schola Sapiehana<\/em> ir jos k\u016br\u0117jas Kazimieras Leonas Sapiega. Teis\u0117<\/em>, t. 82, p. 7\u201311.<\/p>\n\n\n\n

Rabikauskas, P. (2002). Vilniaus akademija ir Lietuvos j\u0117zuitai<\/em>. Sudar\u0117 L.Jovai\u0161a. Vilnius: Aidai.<\/p>\n\n\n\n

Sapiehowie. Materja\u0142y historyczno-genealogiczne i maj\u0105tkowe<\/em> (1891). II. Petersburg.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

1579 m. \u012fsteigto Vilniaus universiteto studentai gaudavo \u0161iek tiek teisini\u0173 \u017eini\u0173 i\u0161 teologijos kurso, grind\u017eiamo Tomo Akvinie\u010dio veikalu Summa theologiae, kuriame kalbama ir apie teis\u0119 bei teisingum\u0105. \u0160i susijusi su teise teologijos dalis Vilniaus universitete akademijoje ir kitose Europos auk\u0161tosiose mokyklose buvo i\u0161skiriama ir pavedama d\u0117styti kitam profesoriui kaip santykinai savaranki\u0161kas kursas De iustitia et …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32714,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2672,121,295,2815,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32712"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32712"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32712\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32718,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32712\/revisions\/32718"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32714"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32712"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32712"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32712"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}