{"id":32703,"date":"2021-10-10T10:55:21","date_gmt":"2021-10-10T07:55:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=32703"},"modified":"2021-10-10T14:50:18","modified_gmt":"2021-10-10T11:50:18","slug":"naujausia-lat-praktika-nuo-oficialiuju-rasytiniu-irodymu-sampratos-iki-baudinio-pobudzio-netesybu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/10\/10\/naujausia-lat-praktika-nuo-oficialiuju-rasytiniu-irodymu-sampratos-iki-baudinio-pobudzio-netesybu\/","title":{"rendered":"Naujausia LAT praktika: nuo oficiali\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 sampratos iki baudinio pob\u016bd\u017eio netesyb\u0173"},"content":{"rendered":"\n

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) nutartyje<\/a> d\u0117l kreditoriaus teis\u0117s reik\u0161ti tiesiogin\u012f ie\u0161kin\u012f \u012fmon\u0117s vadovui bei oficiali\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 sampratos pasisak\u0117, kad  apeliacin\u0117s instancijos teismas netinkamai ai\u0161kino ir taik\u0117 CPK 197 straipsnio 2 dal\u012f, d\u0117l to nepagr\u012fstai nusprend\u0117 nepripa\u017einti Kauno apskrities Valstyb\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos patikrinimo akto ir j\u012f patvirtinusio sprendimo kaip oficiali\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 tiek, kiek pagal juos i\u0161davusios institucijos kompetencij\u0105 konstatuotos tam tikros su byloje nagrin\u0117jamu gin\u010du susijusios faktin\u0117s aplinkyb\u0117s. Mokestinis tyrimas \u2013 tai pareig\u016bno atliekama mok\u0117tojo veiklos steb\u0117sena, apimanti mok\u0117tojo pateikt\u0173 mokes\u010di\u0173 deklaracij\u0173, dokument\u0173 bei kitos apie mok\u0117toj\u0105 turimos informacijos analiz\u0119 ir vertinim\u0105, mok\u0117tojo vizitavim\u0105, mok\u0117tojo veiklos kontrol\u0119, kiek tai susij\u0119 su mokes\u010di\u0173 apskai\u010diavimu, deklaravimu ir sumok\u0117jimu, siekiant nustatyti ir pa\u0161alinti tr\u016bkumus bei prie\u0161taravimus mokes\u010di\u0173 apskai\u010diavimo, deklaravimo ir sumok\u0117jimo srityje (Lietuvos Respublikos mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatymo 2 straipsnio 24 dalis). Tai rei\u0161kia, kad mokestinio tyrimo metu institucijos priimtuose ra\u0161ytiniuose dokumentuose u\u017efiksuoti su mokes\u010di\u0173 mok\u0117tojo mokestine veikla susij\u0119 faktai, paprastai turi didesn\u0119 \u012frodom\u0105j\u0105 gali\u0105, o vien aplinkyb\u0117, jog institucija, i\u0161davusi \u012f byl\u0105 pateikt\u0105 ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105, yra bylos \u0161alis, per se nesudaro pagrindo \u012frodymo nepripa\u017einti oficialiuoju, tiek, kiek juose konstatuotos su nagrin\u0117jamu gin\u010du susijusios faktin\u0117s aplinkyb\u0117s pagal \u012frodym\u0105 i\u0161davusios institucijos kompetencij\u0105.  Kita vertus, tai nerei\u0161kia, kad oficialiajame ra\u0161ytiniame \u012frodyme u\u017efiksuoti duomenys apie su gin\u010do nagrin\u0117jimu susijusias aplinkybes negali b\u016bti paneigiami prie\u0161ingos \u0161alies, t. y. oficialaus ra\u0161ytinio \u012frodymo \u012frodomoji galia n\u0117ra absoliuti. Nepaisant to, ar teismas ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105 pripa\u017e\u012fsta oficialiuoju, ar ne, tai nekei\u010dia teismo pareigos \u0161\u012f \u012frodym\u0105 vertinti pagal bendr\u0105sias \u012frodym\u0173 vertinim\u0105 reglamentuojan\u010dias taisykles bei jas ai\u0161kinan\u010di\u0105 kasacinio teismo praktik\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Taip pat pasisakyta, kad vien imperatyvi\u0173 teis\u0117s aktuose nustatyt\u0173 pareig\u0173 pa\u017eeidimas n\u0117ra pakankamas tiesioginio ie\u0161kinio bendrov\u0117s vadovui pagrindas. Kreditorius privalo pagr\u012fsti, kad neteis\u0117ti veiksmai pasirei\u0161k\u0117 specifi\u0161kai \u012f konkret\u0173 kreditori\u0173 nukreiptais neteis\u0117tais veiksmais, ir toks neteis\u0117tumas atitinka bendr\u0105j\u012f deliktinei atsakomybei taikom\u0105 neteis\u0117tumo kriterij\u0173 bei bendrov\u0117 d\u0117l to nebegali atsiskaityti su kreditoriumi. Apeliacin\u0117s instancijos teismas, padarydamas i\u0161vad\u0105, kad vadovo atsakomyb\u0117 u\u017e netinkam\u0105 mokes\u010di\u0173 planavim\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti CK 2.87 straipsnio 7 dalies pagrindu, o ne kaip specifinis deliktas ie\u0161kov\u0117s at\u017evilgiu CK 6.263 straipsnio pagrindu, netinkamai taik\u0117 ir ai\u0161kino tiesiogin\u012f ie\u0161kin\u012f reglamentuojan\u010dias materialiosios teis\u0117s normas, nagrin\u0117jamu atveju netinkamai kvalifikavo atsakovo, kaip bendrov\u0117s vadovo, atsakomyb\u0117s pagrind\u0105, tod\u0117l nepagr\u012fstai padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad \u0161iuo atveju ie\u0161kov\u0117 ne\u012frod\u0117 specifinio tiesioginio ie\u0161kinio taikymo pagrindo. <\/p>\n\n\n\n

Nagrin\u0117jamu atveju atsakovo, kaip \u012fmon\u0117s vadovo, veiksm\u0173 neteis\u0117tumas pasirei\u0161k\u0117 netinkamai vykdant Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatymo 40 straipsnyje nustatytas pareigas, t. y. netinkamai deklaruojant bendrov\u0117s sandorius kaip trikamp\u0119 prekyb\u0105, nors prek\u0117s buvo gabenamos \u012f ketvirt\u0105 valstyb\u0119 nar\u0119, kurioje preki\u0173 pirk\u0117jas nebuvo registruotas kaip prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010dio mok\u0117tojas, ir ne\u012fsitikinant, kad prek\u0117s buvo tiekiamos prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokes\u010dio s\u0105skaitose fakt\u016brose nurodytiems pirk\u0117jams. Nagrin\u0117jamu atveju ie\u0161kov\u0117s atsakovo valdytai bendrovei apskai\u010diuotas ir nesumok\u0117tas prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokestis laikytinas \u017eala CK 6.249 straipsnio 2 dalies pagrindu, o tarp atsakovo neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 ir \u017ealos egzistuoja prie\u017eastinis ry\u0161ys, kadangi, atsakovui tinkamai vykdant Mokes\u010di\u0173 administravimo \u012fstatyme 40 straipsnyje nustatytas pareigas, bendrov\u0117 b\u016bt\u0173 tinkamai apskai\u010diavusi prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokest\u012f ir tur\u0117jusi finansines galimybes j\u012f sumok\u0117ti, nes byloje nustatyta, jog neteis\u0117t\u0173 veiksm\u0173 atlikimo metu bendrov\u0117s veikla buvo pelninga ir bendrov\u0117 b\u016bt\u0173 buvusi paj\u0117gi sumok\u0117ti papildomai apskai\u010diuot\u0105 prid\u0117tin\u0117s vert\u0117s mokest\u012f. Atsakovo, kaip bendrov\u0117s vadovo, kalt\u0117 \u0161iuo atveju preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovo byloje nurodyti argumentai, \u012f kuriuos atsi\u017evelg\u0117 apeliacin\u0117s instancijos teismas atmesdamas ie\u0161kin\u012f, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, nesudaro pagrindo spr\u0119sti, kad atsakovas paneig\u0117 min\u0117t\u0105 prezumpcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l atidalijim\u0105 i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s pa\u017eym\u0117ta, kad dalies, \u012feinan\u010dios \u012f bendr\u0105j\u0105 dalin\u0119 nuosavyb\u0119, pardavimas gaunant tokios dalies kain\u0105 ir atsidalijimas i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s gaunant tokios dalies vert\u0119 atitinkan\u010di\u0105 kompensacij\u0105 pinigais yra ne tik pagal \u012fgyvendinimo tvark\u0105 i\u0161 esm\u0117s skirtingos, savaranki\u0161kos \u012fstatyme nustatytos ir tod\u0117l nekvestionuotinos bendratur\u010di\u0173, turin\u010di\u0173 bendr\u0105j\u0105 dalin\u0119 nuosavyb\u0119, teis\u0117s. Bendratur\u010dio teis\u0117 reikalauti atidalyti jo dal\u012f i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s negali b\u016bti ai\u0161kinama kaip rei\u0161kianti, jog, kitam bendratur\u010diui pageidaujant po atidalijimo gauti bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s teis\u0117s objekt\u0105 nat\u016bra, bet nesutinkant mok\u0117ti kompensacijos, pageidaujantis atsidalyti savo dal\u012f i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s bendraturtis netenka \u0161ios teis\u0117s, tod\u0117l turi galimyb\u0119 tik j\u0105 parduoti. <\/p>\n\n\n\n

Nagrin\u0117jamos bylos aspektu esminis teis\u0117s atsidalyti turim\u0105 dal\u012f i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s ir teis\u0117s toki\u0105 dal\u012f parduoti skirtumas pasirei\u0161kia ir tuo, kad u\u017e parduodam\u0105 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s dal\u012f sumokama kaina yra pardav\u0117jo ir pirk\u0117jo susitarimo rezultatas, o atsidalijimo i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s atveju mok\u0117tina dalies, \u012feinan\u010dios \u012f bendr\u0105j\u0105 dalin\u0119 nuosavyb\u0119, vert\u0119 atitinkanti kompensacija pinigais yra nuo asmen\u0173 valios nepriklausantis fakto klausimas. Tokia kompensacija visais atvejais turi atitikti tiek proporcingumo, tiek teisingumo principus, tai rei\u0161kia, kad paprastai kompensacija pinigais turi atitikti turto dalies, kuri\u0105 po atidalijimo i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s gavo nat\u016bra kitas bendraturtis, rinkos vert\u0119. Tod\u0117l CK 4.80 straipsnio 2 dalyje reglamentuota atidalijamam bendratur\u010diui mokama kompensacija pinigais turi b\u016bti ai\u0161kinama tiek kaip teisingas atlyginimas pinigais u\u017e jo iki atidalijimo tur\u0117t\u0105 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s dal\u012f, tiek kaip bendratur\u010dio, kuris po atidalijimo tampa viso buvusio bendro turto savininku, teisingas atlyginimas pinigais u\u017e nat\u016bra po atidalijimo i\u0161 bendrosios dalin\u0117s nuosavyb\u0117s \u012fgyt\u0105j\u0105 turto dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 netesyb\u0173 ma\u017einim\u0105, pasisakyta, kad teismo nepatvirtintos taikos sutartys ir \u012f jas pana\u0161aus pob\u016bd\u017eio susitarimai tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomi teisi\u0161kai saistan\u010diais sutarties privalomumo principo pagrindu, i\u0161skyrus i\u0161imtis d\u0117l prie\u0161taravimo imperatyvioms \u012fstatymo normos, vie\u0161ajai tvarkai ar gerai moralei arba valios tr\u016bkum\u0173. Nagrin\u0117jamos bylos kontekste spr\u0119stina, kad, \u0161alims atskiru susitarimu susitarus d\u0117l konkretaus pripa\u017e\u012fstamo minimali\u0173 nuostoli\u0173 dyd\u017eio, pripa\u017eintos netesybos negali b\u016bti ma\u017einamos, nebent susitarimas per\u017eengia sutarties laisv\u0117s principo ribas. Vienas i\u0161 \u0161i\u0173 rib\u0173 per\u017eengimo atvej\u0173 yra prie\u0161taravimas vie\u0161ajai tvarkai. <\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 kolegija pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161ali\u0173 Susitarimas pripa\u017einti skol\u0105 (minimalius nuostolius) kyla i\u0161 Sutarties s\u0105lygos d\u0117l delspinigi\u0173 skai\u010diavimo. Teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, nurodyta Sutarties s\u0105lyga \u0161iuo atveju pripa\u017eintina prie\u0161taraujan\u010dia vie\u0161ajai tvarkai, nes 0,2 proc. dyd\u017eio netesybos u\u017e kiekvien\u0105 u\u017edelst\u0105 dien\u0105, kurios nagrin\u0117jamu atveju lygios 43,90 proc. Sutarties kainos, kai visos prek\u0117s, nors ir pav\u0117luotai, yra pristatytos, n\u0117ra skirtos pirk\u0117jo patirtiems nuostoliams kompensuoti, o kvalifikuotinos kaip baudinio pob\u016bd\u017eio, be kita ko, leid\u017eian\u010dios lupiki\u0161kai pasipelnyti i\u0161 Sutarties pa\u017eeidimo. Netesybos turi b\u016bti nukreiptos \u012f minimali\u0173 kreditoriaus nuostoli\u0173 atlyginim\u0105 ir negali b\u016bti kreditoriaus pasipelnymo \u0161altinis, taip pat negali leisti nukent\u0117jusiai \u0161aliai piktnaud\u017eiauti savo teise ir nepagr\u012fstai praturt\u0117ti kitos \u0161alies s\u0105skaita. <\/p>\n\n\n\n

Ma\u017eindamas netesybas teismas taiko esmin\u012f kriterij\u0173 \u2013 netesyb\u0173 santyk\u012f su nuostoliais.\u00a0Teismas gali netesybas suma\u017einti, ta\u010diau tik tiek, kad jos netapt\u0173 ma\u017eesn\u0117s u\u017e nuostolius, patirtus d\u0117l prievol\u0117s ne\u012fvykdymo ar netinkamo \u012fvykdymo.\u00a0\u0160iuo atveju byloje kilus gin\u010dui d\u0117l sutartini\u0173 netesyb\u0173 dyd\u017eio, ie\u0161kov\u0117 joki\u0173\u00a0duomen\u0173\u00a0apie realiai patirtus\u00a0nuostolius d\u0117l laiku nepristatyt\u0173 taktin\u0117s\u00a0atakos\u00a0pir\u0161tini\u0173 teismams nepateik\u0117, patirt\u0173 nuostoli\u0173 dyd\u017eio ne\u012frodin\u0117jo, tod\u0117l ie\u0161kov\u0117s argumentai d\u0117l\u00a0visi\u0161ko nuostoli\u0173 atlyginimo principo\u00a0pa\u017eeidimo atmestini kaip deklaratyv\u016bs ir visi\u0161kai nepagr\u012fsti. Koks netesyb\u0173 dydis yra tinkamas konkre\u010diu atveju, yra fakto klausimas, tod\u0117l kasacinis teismas teismo procesinio sprendimo dal\u012f d\u0117l netesyb\u0173 ma\u017einimo teis\u0117tumo ir pagr\u012fstumo tikrina tik tuo aspektu, ar sprend\u017eiant d\u0117l netesyb\u0173 ma\u017einimo nebuvo pa\u017eeisti \u012fstatyme ir teism\u0173 praktikoje \u012ftvirtinti netesyb\u0173 ma\u017einimo pagrindai ir kriterijai.\u00a0<\/p>\n\n\n\n

Byloje yra ir atskiroji nuomon\u0117. <\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Byloje<\/a> Ie\u0161kovas M.I. nurod\u0117, kad 2016\u20132017 met\u0173 sezone atsakov\u0117s vie\u0161osios \u012fstaigos krep\u0161inio klubo \u201eLietkabelis\u201c finansin\u0117 pad\u0117tis buvo sunki, tod\u0117l jis i\u0161 savo l\u0117\u0161\u0173 krep\u0161ininkams mok\u0117jo honorarus pagal sportin\u0117s veiklos sutartis. L\u0117\u0161\u0173 gavim\u0105 grynaisiais patvirtina pakvitavimuose esantys sportinink\u0173 para\u0161ai. Ie\u0161kovas, u\u017e atsakov\u0119 \u012fvykd\u0119s 67 000 Eur dyd\u017eio prievoles pagal sportin\u0117s veiklos sutartis, \u012fgijo teis\u0119 reikalauti, kad atsakov\u0117 gr\u0105\u017eint\u0173 67 000 Eur skol\u0105. Pirmosios ir apeliacin\u0117s instancijos teismai ie\u0161kin\u012f ir apeliacin\u012f skund\u0105 atmet\u0117. <\/p>\n\n\n\n

Kasacinis teismas ai\u0161kindama CK 6.50 straipsnio 3 dal\u012f, konstatavo, kad ie\u0161kovas, reik\u0161damas reikalavim\u0105 CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jam, u\u017e atsakov\u0119 \u012fvykd\u017eiusiam pastarosios prievoles kreditoriams, per\u0117jo su atsakove susijusios kreditori\u0173 teis\u0117s, turi \u012frodyti: 1) fakt\u0105, kad atsakov\u0117 tur\u0117jo prievoli\u0173 kreditoriams, \u0161i\u0173 prievoli\u0173 dyd\u012f; 2) fakt\u0105, kad ie\u0161kovas \u012fvykd\u0117 prievoles u\u017e atsakov\u0119, \u0161i\u0173 \u012fvykdyt\u0173 prievoli\u0173 dyd\u012f. Ta\u010diau ie\u0161kovas, reik\u0161damas reikalavim\u0105, neprivalo \u012frodin\u0117ti fakto, kad prievoles u\u017e atsakov\u0119 jis \u012fvykd\u0117 savo, t. y. jam nuosavyb\u0117s ar kitu teis\u0117tu pagrindu priklausan\u010diomis, l\u0117\u0161omis, neprivalo \u012frodin\u0117ti prievol\u0117s dalyko (l\u0117\u0161\u0173) valdymo fakto, l\u0117\u0161\u0173 kilm\u0117s. Nagrin\u0117jamoje byloje apeliacin\u0117s instancijos teismas netinkamai paskirst\u0117 \u012frodin\u0117jimo pareig\u0105 nurod\u0119s, jog ie\u0161kovas tur\u0117jo \u012frodyti jo sportininkams i\u0161mok\u0117t\u0173 l\u0117\u0161\u0173 valdymo nuosavyb\u0117s ar kitu teis\u0117tu pagrindu fakt\u0105, taip pat nepagr\u012fstai nurod\u0117, kad \u012f \u012frodin\u0117jimo dalyk\u0105 byloje nepatenka aplinkyb\u0117, kurio konkre\u010diai asmens l\u0117\u0161omis buvo \u012fvykdytos \u0161iai bylai i\u0161spr\u0119sti aktualios atsakov\u0117s prievol\u0117s kreditoriams. Netinkamas \u012frodin\u0117jimo pareigos paskirstymas ir \u012frodin\u0117jimo dalyko identifikavimas gal\u0117jo lemti netinkam\u0105 faktini\u0173 bylos aplinkybi\u0173, reik\u0161ming\u0173 materialiosios teis\u0117s norm\u0173 taikymui ir gin\u010do i\u0161sprendimui i\u0161 esm\u0117s, nustatym\u0105. Materialiosios teis\u0117s norm\u0173 taikymas tinkamai nenusta\u010dius j\u0173 taikymui reik\u0161ming\u0173 faktini\u0173 bylos aplinkybi\u0173 nelaikytinas tinkamu. <\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117j\u0173 kolegija vertino, kad skund\u017eiamos nutarties turinio lingvistin\u0117, login\u0117 bei teisin\u0117 analiz\u0117 neteikia pagrindo pripa\u017einti, jog ie\u0161kovo kasaciniame skunde i\u0161skirtais skund\u017eiamos nutarties motyvais b\u016bt\u0173 i\u0161reik\u0161ta apeliacin\u0117s instancijos teismo nuomon\u0117, i\u0161vada, argumentai ar samprotavimai, jog ie\u0161kovas neva kaltas d\u0117l nusikalstam\u0173 veik\u0173 padarymo, kad jis b\u016bt\u0173 padar\u0119s nusikalstamus veiksmus. \u0160iais skund\u017eiamos nutarties motyvais nesukuriama prielaida manyti, kad teismas ie\u0161kov\u0105 laiko kaltu, nei\u0161rei\u0161kiama teismo nuomon\u0117 d\u0117l ie\u0161kovo kaip nusikalstam\u0105 veik\u0105 padariusio asmens, o tik prielaid\u0173 forma pateikiamas \u0161ioje civilin\u0117je byloje nagrin\u0117tos gin\u010dijamos situacijos civilinis teisinis \u012fvertinimas b\u016btent byloje nagrin\u0117t\u0173 teisini\u0173 santyki\u0173 kontekste ir civilin\u0117s teis\u0117s aspektu. D\u0117l to teis\u0117j\u0173 kolegija kaip nepagr\u012fstus atmet\u0117 kasacinio skundo argumentus, jog apeliacin\u0117s instancijos teismas pa\u017eeid\u0117 ie\u0161kovo nekaltumo prezumpcij\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Be to, pa\u017eym\u0117ta, kad nagrin\u0117jamas atvejis, atsi\u017evelgiant \u012f tai, jog pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 apeliaciniu skundu skund\u0117 tik ie\u0161kovas, o atsakov\u0117 sprendimo neskund\u0117, patenka \u012f CPK 313 straipsnio reguliavimo srit\u012f ir d\u0117l jo galioja bei taikytinas \u0161ioje proceso teis\u0117s normoje \u012ftvirtintas draudimas apeliacin\u0117s instancijos teismui priimti apeliantui blogesn\u012f, negu yra skund\u017eiamas, sprendim\u0105 ar nutart\u012f. \u012evertinusi pirmosios instancijos teismo sprendim\u0105 ir apeliacin\u0117s instancijos teismo nutart\u012f, teis\u0117j\u0173 kolegija pripa\u017eino pagr\u012fstais kasacinio skundo argumentus, kad apeliacin\u0117s instancijos teismas d\u0117l ie\u0161kovo pri\u0117m\u0117 blogesn\u012f, negu buvo skund\u017eiamas, procesin\u012f sprendim\u0105, nes priteis\u0117 i\u0161 ie\u0161kovo atsakovei 3000 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme i\u0161laid\u0173 atlyginimo, nors pirmosios instancijos teismo sprendimu tokio pob\u016bd\u017eio atsakov\u0117s pra\u0161ymas buvo atmestas. Skund\u017eiamos apeliacin\u0117s instancijos teismo nutarties turinys neteikia pagrindo pripa\u017einti, kad ji buvo priimta CPK 320 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, kuriam egzistuojant pagal CPK 313 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teisin\u012f reglamentavim\u0105 taikoma i\u0161lyga d\u0117l draudimo priimti blogesn\u012f sprendim\u0105. Nekonstatav\u0119s CPK 320 straipsnio 2 dalyje \u012ftvirtint\u0173 pagrind\u0173, apeliacin\u0117s instancijos teismas, nesant atsakov\u0117s apeliacinio skundo, negal\u0117jo d\u0117l ie\u0161kovo priimti blogesnio, negu pri\u0117m\u0117 pirmosios instancijos teismas, procesinio sprendimo.<\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Nutartyje <\/a>d\u0117l materialiosios teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s atk\u016brim\u0105, taip pat d\u0117l proceso teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 \u012frodin\u0117jim\u0105 ir \u012frodym\u0173 vertinim\u0105, nustatant juridin\u0119 reik\u0161m\u0119 turint\u012f fakt\u0105, priminta, kad bylose d\u0117l juridin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010di\u0173 fakt\u0173 nustatymo \u012frodin\u0117jimo ypatum\u0105 lemia tai, kad \u0161iose bylose yra naudojami netiesioginiai \u012frodymai. Jeigu parei\u0161k\u0117jas tur\u0117t\u0173 tiesiogini\u0173 pra\u0161om\u0105 nustatyti juridin\u012f fakt\u0105 patvirtinan\u010di\u0173 \u012frodym\u0173, tai jam apskritai nereik\u0117t\u0173 kreiptis \u012f teism\u0105, tod\u0117l \u012f \u0161i\u0105 aplinkyb\u0119, kad \u012frodin\u0117jimas vyksta netiesioginiais \u012frodymais, b\u016btina atsi\u017evelgti sprend\u017eiant \u012frodym\u0173 pakankamumo klausim\u0105. <\/p>\n\n\n\n

Kasacinio teismo teis\u0117j\u0173 kolegija sutiko su kasacinio skundo argumentu, kad Beth-Din (\u017dyd\u0173 konfesinis teismas) n\u0117ra valstybin\u0117 teismin\u0117 institucija, kuri turi kompetencij\u0105 nustatyti juridin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010dius faktus ir kurios sprendimai turi privalom\u0105 teisin\u0119 gali\u0105, ta\u010diau nesutiko su kasacinio skundo teiginiu, jog \u0161ios institucijos ra\u0161tai ar sprendimai negali b\u016bti \u012frodymai teism\u0173 nagrin\u0117jamose juridin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010di\u0173 fakt\u0173 nustatymo bylose. Teis\u0117j\u0173 kolegija, \u012fvertinusi pirmosios ir apeliacin\u0117s instancijos teism\u0173 procesini\u0173 sprendim\u0173 motyvus ir atsi\u017evelgdama \u012f aptart\u0105 Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s teisin\u012f reglamentavim\u0105 bei teism\u0173 praktikoje pateiktus i\u0161ai\u0161kinimus, konstatuoja, kad \u0161i\u0105 byl\u0105 nagrin\u0117j\u0119 teismai nei\u0161tyr\u0117, ar parei\u0161k\u0117ja atitinka visas s\u0105lygas, kurioms esant asmenys turi teis\u0119 \u012f Lietuvos Respublikos pilietyb\u0117s atk\u016brim\u0105 pagal Pilietyb\u0117s \u012fstatymo 7 straipsnio 3 ir 4 punktus, 9 straipsnio 2 dal\u012f. <\/p>\n\n\n\n

_____<\/p>\n\n\n\n

Civilin\u0117 byla<\/a>, kurioje buvo sprend\u017eiama d\u0117l \u0161alutini\u0173 (diakritini\u0173) \u017eenkl\u0173 ra\u0161ymo civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akt\u0173 \u012fra\u0161uose jau buvo pla\u010diau apra\u0161yta.<\/a> Kasacinis teismas nurod\u0117, kad Civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akt\u0173 registravimo taisykli\u0173 23 punktas nedraud\u017eia ra\u0161yti pavard\u0119 lotyni\u0161ko pagrindo ra\u0161menimis su diakritiniais \u017eenklais, ta\u010diau tik suteikia civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s aktus registruojan\u010dioms institucijoms teis\u0119 to nedaryti tuo atveju, kai n\u0117ra technini\u0173 galimybi\u0173. Civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s aktus registruojan\u010dioms institucijoms suteikta teis\u0117 atsisakyti sudaryti civilin\u0117s b\u016bkl\u0117s akto \u012fra\u0161\u0105 be diakritinio \u017eenklo, jei n\u0117ra technini\u0173 galimybi\u0173, vertintina kaip asmens teises siaurinanti teis\u0117s norma, tod\u0117l turi b\u016bti ai\u0161kinama siaurai<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas (LAT) nutartyje d\u0117l kreditoriaus teis\u0117s reik\u0161ti tiesiogin\u012f ie\u0161kin\u012f \u012fmon\u0117s vadovui bei oficiali\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 sampratos pasisak\u0117, kad  apeliacin\u0117s instancijos teismas netinkamai ai\u0161kino ir taik\u0117 CPK 197 straipsnio 2 dal\u012f, d\u0117l to nepagr\u012fstai nusprend\u0117 nepripa\u017einti Kauno apskrities Valstyb\u0117s mokes\u010di\u0173 inspekcijos patikrinimo akto ir j\u012f patvirtinusio sprendimo kaip oficiali\u0173j\u0173 ra\u0161ytini\u0173 \u012frodym\u0173 tiek, kiek pagal juos i\u0161davusios institucijos kompetencij\u0105 konstatuotos tam tikros su byloje nagrin\u0117jamu gin\u010du …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":32705,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[86,220,294,1148,2814,97,1799,382],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32703"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=32703"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32703\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":32711,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/32703\/revisions\/32711"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/32705"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=32703"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=32703"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=32703"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}