{"id":31557,"date":"2021-07-28T12:04:41","date_gmt":"2021-07-28T09:04:41","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=31557"},"modified":"2021-07-28T12:04:42","modified_gmt":"2021-07-28T09:04:42","slug":"bylos-pries-lietuva-kai-asmens-pergale-tampa-galimybe-valstybei-istaisyti-klaidas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/07\/28\/bylos-pries-lietuva-kai-asmens-pergale-tampa-galimybe-valstybei-istaisyti-klaidas\/","title":{"rendered":"Bylos prie\u0161 Lietuv\u0105: kai asmens pergal\u0117 tampa galimybe valstybei i\u0161taisyti klaidas"},"content":{"rendered":"\n<p>Lietuvos gyventojai ir \u012fmon\u0117s link\u0119 bylin\u0117tis su valstybe. Naujausiais Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) duomenimis, jame i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161alies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticij\u0173 nei vis\u0173 besikreipian\u010di\u0173j\u0173 bendras vidurkis. Teisinink\u0173 teigimu, nors \u012f teism\u0105 valstyb\u0119 paduoda fizinis ar juridinis asmuo, ta\u010diau jo laim\u0117jimo atveju tai yra ir vis\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 s\u0117km\u0117, nes valstyb\u0117 \u012fpareigojama keisti netinkam\u0105 elges\u012f.<\/p>\n\n\n\n<p>E\u017dTT paskelbti duomenys u\u017e 2020 m. rodo, kad vis\u0173 \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) \u0161ali\u0173 vidurkis, vedamas pagal 10 t\u016bkst. gyventoj\u0173 tenkan\u010di\u0173 perduot\u0173 nagrin\u0117ti peticij\u0173 skai\u010di\u0173, buvo 0,5 peticijos. Tuo tarpu Lietuvos rodiklis siek\u0117 1,42. &nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>\u201e\u012e E\u017dTT \u0161alies gyventojai ar verslai kreipiasi, kai jau b\u016bna i\u0161naudotos visos nacionalin\u0117s priemon\u0117s. Perkeltine prasme \u0161\u012f teism\u0105 galima pavadinti \u201epaskutine instancija\u201c, \u012f kuri\u0105 kreipiasi fizinis ar juridinis asmuo, kuris neapsigina ir pralaimi savo \u0161alyje. Puiku, kad m\u016bs\u0173 teisin\u0117 sistema suteikia toki\u0105 teis\u0119 ir kad ja naudojamasi. Kuo daugiau bus teisi\u0161kai i\u0161prususi\u0173 \u017emoni\u0173, tuo geriau visai visuomenei, kadangi tokias bylas pralaim\u0117jusiai valstybei parodomos klaidos ir suteikiama proga jas i\u0161taisyti, kad nesikartot\u0173\u201c, \u2013 kalba advokat\u0173 kontoros \u201eMagnusson\u201c asocijuotas teisininkas Edmundas Daunys.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>7 atvejais i\u0161 10 valstyb\u0117 pralaimi<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>E\u017dTT duomenys rodo ir tai, kad da\u017eniausiai \u0161ias bylas m\u016bs\u0173 \u0161alis pralaimi. Nuo 1995 m., kai Lietuva ratifikavo Konvencij\u0105, gyventojai yra pateik\u0119 daugiau kaip 7 t\u016bkst. peticij\u0173. Did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f j\u0173 atsisakyta priimti, nagrin\u0117ti&nbsp; ir priimti sprendimai daugiau kaip 200 atvej\u0173, o i\u0161 j\u0173 69 proc. atvej\u0173 buvo pripa\u017eintas bent vienas Konvencijos straipsnio pa\u017eeidimas. Palyginimui \u2013 bendras vis\u0173 valstybi\u0173 pralaim\u0117jim\u0173 E\u017dTT bylose procentas yra 84 proc.<\/p>\n\n\n\n<p>Kalb\u0117damas apie tipi\u0161kas byl\u0173, kurios keliamos valstybei, kategorijas, E. Daunys sako, kad Lietuva ypatingai nei\u0161siskiria. \u201eVienareik\u0161mi\u0161kai pagrindin\u0117 byl\u0173 tiek prie\u0161 Lietuv\u0105, tiek prie\u0161 kitas valstybes kategorija yra Konvencijos 6 str., kalban\u010dio apie teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105, pa\u017eeidimai. Tai apima proceso trukm\u0119, proceso teisingum\u0105, teism\u0173 nepriklausomum\u0105. Lietuvos at\u017evilgiu yra ir kitoki\u0173 byl\u0173, tarp j\u0173 nuosavyb\u0117s apsauga ar privataus ir \u0161eimos gyvenimo gerbimas. Pakankamai nema\u017eai skund\u017eiamasi d\u0117l ne\u017emoni\u0161ko ar \u017eeminan\u010dio orum\u0105 elgesio, \u010dia patenka sulaikymo ir kalinimo s\u0105lygos\u201c, \u2013 komentuoja jis.<\/p>\n\n\n\n<p>Teisininko teigimu, svarbu suprasti ir tai, kad nors \u012f E\u017dTT paprastai kreipiamasi kaip \u012f ne\u0161ali\u0161k\u0105 ir objektyvi\u0105 institucij\u0105, jo sprendimai gali b\u016bti kontraversi\u0161ki. Kaip pavyzd\u012f jis pateikia sprendim\u0105, vos vieno balso persvara priimt\u0105 2015 m. byloje \u201eVasiliauskas prie\u0161 Lietuv\u0105\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eTai buvo viena i\u0161 byl\u0173, kurias nagrin\u0117jo Did\u017eioji Kolegija, kas Lietuvos atveju b\u016bna pakankamai retai. Asmuo Lietuvoje buvo nuteistas u\u017e genocid\u0105, nes 1953 m., tarnaudamas LTSR valstyb\u0117s saugumo ministerijoje (MGB), dalyvavo Lietuvos partizan\u0173 nu\u017eudyme. Lietuva tai prilygino genocidui, tuo tarpu E\u017dTT pasisak\u0117, kad Lietuvos teis\u0117je \u012ftvirtinta genocido samprata netur\u0117jo pagrindo tuomet\u0117je tarptautin\u0117je teis\u0117je, tod\u0117l pripa\u017eino Lietuv\u0105 pa\u017eeidus Konvencijos 7 str., \u012ftvirtinant\u012f princip\u0105 \u201en\u0117ra bausm\u0117s be \u012fstatymo\u201c. Teisine prasme tai labai kontraversi\u0161kas ir kritikuotinas sprendimas\u201c, \u2013 teigia E. Daunys.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Kur slypi pralaim\u0117jimo \u0161aknys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Anot E. Daunio, vis d\u0117lto 7 i\u0161 10 valstyb\u0117s pralaim\u0117jimai rodo esamas problemas. Pavyzd\u017eiui, teisinink\u0105 neigiama prasme stebina netinkamai motyvuojami nacionalini\u0173 teism\u0173 sprendimai. Teis\u0117j\u0173 taryba dar 2016 m. yra parengusi detalias gaires, kaip tai tur\u0117t\u0173 b\u016bti daroma \u2013 sprendimas vis\u0173 pirma turi b\u016bti sura\u0161ytas, kad \u012ftikint\u0173 pralaim\u0117jusi\u0105 \u0161al\u012f. Pa\u0161nekovo teigimu, rekomendacija yra logi\u0161ka ir protinga, tik neretai jos nesilaikoma.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eD\u0117l to paskutiniuoju metu turime du valstyb\u0117s pralaim\u0117jimus bylose, kai vienu atveju Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, kitu \u2013 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tinkamai nemotyvavo savo procesini\u0173 sprendim\u0173: pirmasis \u2013 kod\u0117l neatleid\u017eia asmens nuo \u017eyminio mokes\u010dio, antrasis \u2013 kod\u0117l nereikia kreiptis \u012f Europos Teisingumo Teism\u0105. Du auk\u0161\u010diausi teismai, formuojantys praktik\u0105 ir nubr\u0117\u017eiantys gaires \u017eemesn\u0117s instancijos teismams, kaip reikia motyvuoti sprendimus, patys to nepadar\u0117\u201c, \u2013 tikina ekspertas.<\/p>\n\n\n\n<p>Jo teigimu, nacionaliniuose teismuose pasitaiko ir byl\u0173, kuriose teismas ir valstyb\u0117s institucijos tarsi stoja \u012f vien\u0105 pus\u0119 arba jos b\u016bna stipriai politizuojamos. Nenuostabu, kad patekusios \u012f E\u017dTT jos i\u0161sprend\u017eiamos valstyb\u0117s nenaudai.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201eKaip apgail\u0117tin\u0105 pavyzd\u012f galima pamin\u0117ti prie\u0161 keliolika met\u0173 Lietuvoje pla\u010diai nuskamb\u0117jus\u012f atvej\u012f, kai moteris su dukra i\u0161 Vokietijos atvyko \u012f Lietuv\u0105 ir atsisak\u0117 dukr\u0105 gr\u0105\u017einti t\u0117vui, tur\u0117jusiam visas globos teises. Lietuvoje i\u0161ties vyko labai politizuotas procesas. Galiausiai bylai \u201eRinau prie\u0161 Lietuv\u0105\u201c pasiekus E\u017dTT, \u0161is teismas nustat\u0117, kad Lietuva pa\u017eeid\u0117 Konvencijoje garantuojamas t\u0117vo ir dukters teises, delsdama gr\u0105\u017einti vaik\u0105 \u012f Vokietij\u0105, o asmenims priteis\u0117 30 t\u016bkst. eur\u0173 neturtin\u0117s \u017ealos ir daugiau kaip 92 t\u016bkst. bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173, kas Lietuvos atveju yra didel\u0117 suma\u201c, \u2013 pasakoja E. Daunys.<\/p>\n\n\n\n<p>Jis sako, kad prireikus apsiginti nuo valstyb\u0117s priimam\u0173 galb\u016bt netinkam\u0173 teis\u0117s akt\u0173 galima kreiptis ir \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105, pasinaudojant nuo 2019 m. veikian\u010diu individualaus konstitucinio skundo institutu. Jei anks\u010diau d\u0117l tam tikr\u0173 teis\u0117s akt\u0173 panaikinimo gal\u0117davo kreiptis tik Seimas, Vyriausyb\u0117, Prezidentas ir teismai, dabar tai gali daryti kiekvienas asmuo. Advokato teigimu, jau turimas atvejis, kai Konstitucinis Teismas pripa\u017eino teis\u0117s akto prie\u0161taravim\u0105 Konstitucijai pagal individual\u0173 skund\u0105, o tai rodo, kad \u0161is papildomas \u012frankis bylin\u0117tis prie\u0161 valstyb\u0119 veikia.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Vieni sprendimai \u012fgyvendinami, kiti ignoruojami<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Pralaim\u0117jusi byl\u0105 E\u017dTT valstyb\u0117 ne tik privalo atlyginti fiziniam ar juridiniam asmeniui priteist\u0105 turtin\u0119 ar neturtin\u0119 \u017eal\u0105, bet ir u\u017etikrinti, kad nustatyti pa\u017eeidimai nepasikartot\u0173. Pasak advokato, \u0161i dalis yra labai svarbi.<\/p>\n\n\n\n<p>\u201ePavyzd\u017eiui, reaguojant \u012f E\u017dTT sprendimus Lietuvoje keit\u0117si sulaikymo ir kalinimo s\u0105lygos, d\u0117l kuri\u0173 ankstesniais metais kildavo nema\u017eai skund\u0173 ir problem\u0173. E\u017dTT sprendimai tur\u0117jo \u012ftakos ir teism\u0173 ne\u0161ali\u0161kumo didinimui, taip pat smurto artimoje aplinkoje klausimams, pagreitinant \u0161i\u0173 veik\u0173 tyrim\u0105 ir suteikiant reali\u0105 apsaug\u0105 nukent\u0117jusiam asmeniui. E\u017dTT apskundus pernelyg ilgai vykstan\u010dius ikiteisminius tyrimus atsirado norma, nustatanti konkre\u010di\u0105 j\u0173 trukm\u0119\u201c, \u2013 pavyzd\u017eius vardija jis.<\/p>\n\n\n\n<p>Pasak E. Daunio, ar E\u017dTT priimti sprendimai yra \u012fgyvendinami visada \u2013 kitas klausimas. \u201eMes kaip valstyb\u0117 turime kelet\u0105 reik\u0161ming\u0173 sprendim\u0173, kurie priimti prie\u0161 keliolika met\u0173 ir yra nevisi\u0161kai ne\u012fgyvendinti iki \u0161ios dienos. D\u0117l j\u0173 Ministr\u0173 Komitetas jau skiria sustiprint\u0105 d\u0117mes\u012f. Vienas i\u0161 j\u0173 \u2013 R. Pakso byla, kuri yra pralaim\u0117ta, bet nuo 2011 m. klausimas nei\u0161spr\u0119stas.<\/p>\n\n\n\n<p>Taip pat turime garsi\u0105j\u0105 byl\u0105 \u201eL. prie\u0161 Lietuv\u0105\u201c, kilusi\u0105 i\u0161 to, jog LR Civiliniame kodekse yra nuostata, jog asmuo turi teis\u0119 medicininiu b\u016bdu pakeisti savo lyt\u012f, o lyties pakeitimo s\u0105lygas ir tvark\u0105 turi nustatyti \u012fstatymai, ta\u010diau jie nepriimti. Nors galutinis sprendimas \u0161iuo klausimu E\u017dTT buvo priimtas 2007 m., \u012fstatym\u0173 po \u0161iai dienai vis dar neturime ir, atsi\u017evelgiant \u012f aktualijas, nepana\u0161u, jog greitu metu tur\u0117sime\u201c, \u2013 svarsto teisininkas.<\/p>\n\n\n\n<p>Jo teigimu, valstyb\u0117ms, nekei\u010dian\u010dioms norm\u0173 po pralaim\u0117t\u0173 byl\u0173, vis\u0173 pirma gresia suprast\u0117jusi reputacija, tad Lietuva, saugodama sav\u0105j\u0105, netur\u0117t\u0173 delsti tinkamai reaguoti \u012f E\u017dTT sprendimus.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Advokat\u0173 kontoros \u201eMagnusson\u201c tekstas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Lietuvos gyventojai ir \u012fmon\u0117s link\u0119 bylin\u0117tis su valstybe. Naujausiais Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) duomenimis, jame i\u0161 m\u016bs\u0173 \u0161alies sulaukiama bene 3 kartus daugiau peticij\u0173 nei vis\u0173 besikreipian\u010di\u0173j\u0173 bendras vidurkis. Teisinink\u0173 teigimu, nors \u012f teism\u0105 valstyb\u0119 paduoda fizinis ar juridinis asmuo, ta\u010diau jo laim\u0117jimo atveju tai yra ir vis\u0173 \u0161alies gyventoj\u0173 s\u0117km\u0117, nes valstyb\u0117 \u012fpareigojama &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":25589,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,32],"tags":[957,164,163,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31557"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31557"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31557\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31558,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31557\/revisions\/31558"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25589"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31557"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31557"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31557"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}