{"id":31389,"date":"2021-07-16T12:11:04","date_gmt":"2021-07-16T09:11:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=31389"},"modified":"2021-07-16T12:11:11","modified_gmt":"2021-07-16T09:11:11","slug":"j-bartkus-prisipazinimas-kaip-irodymu-karaliene-arba-kodel-diktatoriai-taip-megsta-prisipazinimus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/07\/16\/j-bartkus-prisipazinimas-kaip-irodymu-karaliene-arba-kodel-diktatoriai-taip-megsta-prisipazinimus\/","title":{"rendered":"J. Bartkus. Prisipa\u017einimas kaip \u201e\u012frodym\u0173 karalien\u0117\u201c arba kod\u0117l diktatoriai taip m\u0117gsta prisipa\u017einimus?"},"content":{"rendered":"\n

Fakt\u0173 pripa\u017einimo, kaip \u012frodymo teismo procese, ypatumus paskatino analizuoti jau kur\u012f laik\u0105 spaudoje pasirodantys Baltarusijos disidento, \u017eurnalisto Romano Protasevi\u010diaus vie\u0161i \u201eprisipa\u017einimai\u201c apie neva padarytas nusikalstamas veikas[1]<\/sup><\/a>. \u0160ie \u012fvykiai ir su jais susijusios aplinkyb\u0117s kelia ir \u017eenkliai aktualesnius tarptautin\u0117s teis\u0117s, tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos klausimus. Nepaisant to, pastarieji \u012fvykiai leid\u017eia mums trumpai ap\u017evelgti pagrindin\u0119 fakt\u0173 pripa\u017einimo instituto teismo procese reik\u0161m\u0119 ir problematik\u0105, be kita ko, leid\u017eian\u010di\u0105 atsakyti \u012f klausim\u0105, ar tikrai prisipa\u017einimas yra \u201e\u012frodym\u0173 karalien\u0117\u201c (lot. regina probatorium<\/em>)?<\/p>\n\n\n\n

1. Keli prisipa\u017einimo, kaip \u012frodym\u0173 karalien\u0117s, istoriniai aspektai<\/em><\/p>\n\n\n\n

Nors prisipa\u017einimas teismo procese \u017einomas nuo seniausi\u0173 laik\u0173, \u0161is \u012frodymas u\u017e\u0117m\u0117 ypatingai svarbi\u0105 viet\u0105 viduram\u017ei\u0173 ir Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eios laikotarpiuose. Pavyzd\u017eiui, tuo metu vakar\u0173 Europoje paplitusioje Romos-kanon\u0173 (angl. Roman-canon<\/em>) teis\u0117je prisipa\u017einimas buvo laikomas pa\u010diu vertingiausiu \u012frodymu, kurio gavimas buvo naudingesnis nei dviej\u0173 garbing\u0173 liudytoj\u0173, ma\u010diusi\u0173 \u012frodin\u0117jamas aplinkybes, suradimas. \u0160io \u012frodymo svarb\u0105, be kita ko, patvirtina ir tai, kad prisipa\u017einimo gavimui buvo leid\u017eiamas tais laikais taikomas procesinis instrumentas \u2013 asmens kankinimas[2]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Prisipa\u017einim\u0105 aptinkame ir Lietuvos teis\u0117s istoriniuose \u0161altiniuose. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos Statut\u0173 analiz\u0117 rodo, kad teisiamajam prisipa\u017einus ar atsakovui pripa\u017einus ie\u0161kin\u012f \u012frodin\u0117jimas baigdavosi, o tai rei\u0161kia, jog prisipa\u017einimas buvo svariausias \u012frodymas \u201e\u012frodym\u0173 karalien\u0117\u201c[3]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

\u012edomu tai, kad nors \u012fvairiose Europos valstyb\u0117se prisipa\u017einimo reik\u0161m\u0117 ilgainiui keit\u0117si, \u0161is \u012frodymas ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 i\u0161laik\u0117 XX a. totalitarin\u0117se valstyb\u0117se. Pavyzd\u017eiui, nacistin\u0117s Vokietijos teisingumo ministerija suteik\u0117 teis\u0119 Gestapo<\/em> naudoti smurt\u0105 siekiant i\u0161gauti tam tikr\u0173 politini\u0173 kalini\u0173 prisipa\u017einimus. Ministerijos ir Gestapo<\/em> susitarimas \u0161iuo klausimu nurod\u0117: \u201eleid\u017eiami sm\u016bgiai su lazda \u012f s\u0117dmenis, iki 25 sm\u016bgi\u0173. Nuo de\u0161imto sm\u016bgio greta privalo b\u016bti gydytojas <\u2026>\u201c[4]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Didel\u0117 reik\u0161m\u0117 prisipa\u017einimui kai kuriais laikotarpiais buvo suteikta ir SSRS. Pavyzd\u017eiui, SSRS prokuroras A. Vy\u0161inskis teig\u0117, kad kaltinamojo prisipa\u017einimas \u2013 tai svarbiausias \u012frodymas, ypa\u010d s\u0105moksl\u0173, kontrrevoliucini\u0173 organizacij\u0173 ir grupi\u0173 bylose. Kaltinamojo prisipa\u017einim\u0105 kaip svarbiausi\u0105 \u012frodym\u0105 buvo rekomenduota taikyti ir ky\u0161ininkavimo bylose, v\u0117liau ir grupiniuose socialistin\u0117s nuosavyb\u0117s grobimuose bei kai kuri\u0173 kit\u0173 nusikaltim\u0173 bylose[5]<\/sup><\/a>. Praktikoje kaltinamajam atsisakius duoti parodymus, reik\u0117jo jam \u201ei\u0161ai\u0161kinti <\u2026>, kad nuo\u0161irdus gail\u0117jimasis ir prisipa\u017einimas yra atsakomyb\u0119 \u0161velninanti aplinkyb\u0117\u201c[6]<\/a>. Be to, praktikoje buvo ie\u0161koma kaip geriau \u012ftvirtinti kaltinamojo prisipa\u017einim\u0105, tam tikslui buvo si\u016bloma \u201eprisipa\u017e\u012fstant\u012f kaltinam\u0105j\u012f apklausti prie kviestini\u0173, o po to tuos kviestinius apklausti kaip liudytojus apie kaltinamojo prisipa\u017einimo fakt\u0105\u201c[7]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, prisipa\u017einimo laikymas svarbiausiu \u012frodymu, galin\u010diu nulemti \u012frodin\u0117jimo na\u0161tos i\u0161pildym\u0105, tur\u0117t\u0173 b\u016bti siejamas su istoriniu teismo procesu viduram\u017eiais ir Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eioje. V\u0117lesniais laikotarpiais prisipa\u017einimas \u201e\u012frodym\u0173 karalien\u0117s\u201c status\u0105 i\u0161 esm\u0117s i\u0161laik\u0117 XX a. totalitarin\u0117se valstyb\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

2. Prisipa\u017einimo savyb\u0117s ir \u0161io \u012frodymo sureik\u0161minimo prie\u017eastys<\/em><\/p>\n\n\n\n

Atskleidus kai kuriuos istorinius kontekstus, svarbu gr\u012f\u017eti prie klausim\u0173, kod\u0117l prisipa\u017einimas buvo \/ yra laikomas \u201e\u012frodym\u0173 karaliene\u201c ir ar \u0161is \u012frodymas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nusipelno \u0161io didingo pavadinimo?<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, fakt\u0173 pripa\u017einimas teismo procese (ar tai b\u016btu civilinis, ar baud\u017eiamasis) suponuoja didel\u0119 \u012frodom\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119, t. y. lyg ir nepaneigiam\u0105 pripa\u017e\u012fstam\u0173 fakt\u0173 \u012frodym\u0105 \u2013 kas gal\u0117t\u0173 geriau patvirtinti buvus tam tikrus veiksmus, nei tuos veiksmus atlik\u0119s asmuo? Tod\u0117l pa\u010diam asmeniui prisipa\u017einus, lyg ir nebetur\u0117tume dar papildomai \u012frodin\u0117ti t\u0173 pa\u010di\u0173 fakt\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Be to, prisipa\u017einimas turi ir kit\u0105 patraukl\u0173 bruo\u017e\u0105 \u2013 prisipa\u017einimui suteikiant didel\u0119 \u012frodom\u0105j\u0105 reik\u0161m\u0119, i\u0161nyksta poreikis pripa\u017eintus faktus \u012frodin\u0117ti kitais tiesioginiais ir netiesioginiais \u012frodymais. Tokiu atveju procesas tampa operatyvesnis, o \u0161ali\u0173 ir paties teismo ka\u0161tai suma\u017e\u0117ja.<\/p>\n\n\n\n

I\u0161 kitose pus\u0117s, toliau pateikiama detalesn\u0117 analiz\u0117 leid\u017eia daryti ir prie\u0161ing\u0105 i\u0161vad\u0105, kuri\u0105 patvirtina tiek min\u0117tieji istoriniai aspektai, tiek prisipa\u017einimo, kaip \u012frodymo, savyb\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma<\/em>, prisipa\u017einimo svarb\u0105 teismo procese nulemia i\u0161imtinai istorin\u0117s prie\u017eastys.<\/p>\n\n\n\n

Prisipa\u017einimas Europoje viduram\u017eiuose ir Nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 prad\u017eioje buvo laikomas vertingu \u012frodymu ne d\u0117l \u0161io \u012frodymo savybi\u0173, bet d\u0117l visi\u0161kai kit\u0173 aplinkybi\u0173. Tuo laikotarpiu taikomos formaliosios \u012frodin\u0117jimo taisykl\u0117s, nusta\u010diusios grie\u017etus \u012frodym\u0173 kiekio, vertinimo, pakankamumo reikalavimus, suteik\u0117 labai ribotas galimybes teis\u0117tais b\u016bdais \u012frodyti bylos aplinkybes, tod\u0117l pa\u010di\u0173 bylos dalyvi\u0173 prisipa\u017einimai savaime \u012fgijo didesn\u0119 reik\u0161m\u0119. Be to, prisipa\u017einimo sureik\u0161minimui \u012ftakos tur\u0117jo ir religija. Buvo tikima, kad prisipa\u017einimo gavimas yra naudingas teis\u0117jo sielai, t. y. teis\u0117jai d\u0117l savo religini\u0173 \u012fsitikinim\u0173 nenor\u0117jo remiantis vien netiesioginiais \u012frodymais skirti bausmes, kurios tuo metu nuteistajam gal\u0117davo nulemti ne tik fizin\u012f skausm\u0105, bet ir mirt\u012f[8]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Prisipa\u017einimo reik\u0161m\u0117 totalitarin\u0117se valstyb\u0117se apskritai neturi nieko bendro su tikslingesniu fakt\u0173 nustatymu. Prie\u0161ingai \u2013 prisipa\u017einimas yra da\u017enu atveju vienintelis \u012frodymas politi\u0161kai motyvuotose bylose, kuriose kit\u0173 tiesiogini\u0173 ar netiesiogini\u0173 \u012frodym\u0173 papras\u010diausiai n\u0117ra ir negali b\u016bti. Be to, prisipa\u017einimas tokiu atveju ne tik leid\u017eia totalitarinio r\u0117\u017eimo teis\u0117jui \u201eramesne s\u0105\u017eine\u201c priimti sprendim\u0105, bet yra ir kaip tam tikras jaukas \/ pasiteisinimas visuomenei d\u0117l vykdomo baud\u017eiamojo persekiojimo. B\u016btent pastarosios prie\u017eastys puikiausiai atsiskleid\u017eia praktikoje turint omenyje ir min\u0117tus R. Protasevi\u010diaus \u201eprisipa\u017einimus\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Antra<\/em>, prisipa\u017einimo, kaip \u012frodymo, po\u017eymiai.<\/p>\n\n\n\n

Prie\u0161ingai nei gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, prisipa\u017einimas n\u0117ra toks jau patikimas \u012frodymas. Prisipa\u017einimas savyje slepia daugel\u012f problem\u0173, kurios nulemia \u0161io \u012frodymo nepatikimum\u0105. Neteisingo pripa\u017einimo prie\u017eastys gali b\u016bti ne tik susijusios su paties prisipa\u017einimo neteis\u0117tais i\u0161gavimo metodais (smurtaujant, g\u0105sdinant, pasinaudojant netik\u0117tumu, stresu ir kt.), bet ir su kitais aspektais. Pavyzd\u017eiui, teis\u0117s doktrinoje nurodoma, kad baud\u017eiamajame procese egzistuoja \u0161ios neteisingo prisipa\u017einimo padarius nusikalstam\u0105 veik\u0105 prie\u017eastys: noras prisiimti kalt\u0119 u\u017e kit\u0105, pavyzd\u017eiui, artim\u0105 \u017emog\u0173, noras i\u0161vengti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s u\u017e sunkesn\u0119 nusikalstam\u0105 veik\u0105, baim\u0117, kad neprisipa\u017einimo atveju kaltinamajam ar jo artimiesiems pakenks tikrieji nusikalt\u0117liai[9]<\/sup><\/a>. \u012evairios prie\u017eastys gali b\u016bti aktualios ir civiliniame procese, pavyzd\u017eiui, baim\u0117 d\u0117l papildom\u0173 civilini\u0173 byl\u0173 i\u0161k\u0117limo, apgaul\u0117, bandymas nusl\u0117pti ties\u0105, klaida ar fiktyvaus (abidvi \u0161alis tenkinan\u010dio, bet tretiesiems asmenims kenkian\u010dio) sprendimo pri\u0117mimas.<\/p>\n\n\n\n

Prisipa\u017einimo nepatikimum\u0105 patvirtinta ir \u012fvair\u016bs psichologiniai tyrimai, kurie nurodo, kad susid\u016br\u0119 su stresine situacija \u017emon\u0117s yra link\u0119 visi\u0161kai nepagr\u012fstai prisipa\u017einti d\u0117l veiksm\u0173, kuri\u0173 jie net neatliko. Tokiais atvejais \u017emon\u0117s yra link\u0119 \u012f prisipa\u017einim\u0105 vien d\u0117l to, kad jiems prisipa\u017einus susiklos\u010diusi nemaloni situacija (pavyzd\u017eiui, apklausa) kuo grei\u010diau pasibaigt\u0173[10]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

3. Prisipa\u017einimo reik\u0161m\u0117 Lietuvos teis\u0117je<\/em><\/p>\n\n\n\n

Auk\u0161\u010diau pateikta analiz\u0117 lyg ir savaime suponuoja i\u0161vad\u0105, kad prisipa\u017einimas nei tur\u0117t\u0173, nei gal\u0117t\u0173 u\u017eimti svarbi\u0105 viet\u0105 \u012frodin\u0117jimo procese.<\/p>\n\n\n\n

Nuo \u0160vietimo epochos did\u017eioji dalis kontinentin\u0117s Europos valstybi\u0173 atsisak\u0117 formaliojo \u012frodym\u0173 vertinimo, o religijos \u012ftaka politiniam ir teisiniam gyvenimui kiekvienais metais ma\u017e\u0117jo. Ne i\u0161imtis ir Lietuva, kurios proceso \u012fstatymai nenustato grie\u017et\u0173 \u012frodin\u0117jimo taisykli\u0173, o \u0161alims prieinamos \u012frodin\u0117jimo priemon\u0117s tiek civiliniame, tiek baud\u017eiamajame procesuose n\u0117ra smarkiai ribojamos (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) 177 str. 1 d.; Lietuvos Respublikos baud\u017eiamojo proceso kodekso 20 str.).<\/p>\n\n\n\n

Akivaizdu, kad Lietuvai, kaip nepriklausomai demokratinei respublikai, neaktualus tampa ir prisipa\u017einimo suabsoliutinimas totalitarin\u0117se valstyb\u0117se. Bet kokiai demokratijai tur\u0117t\u0173 b\u016bti svetimi tiek prisipa\u017einimo sureik\u0161minimas, tiek, tuo labiau, jo i\u0161gavimas neteis\u0117tais b\u016bdais. Kaip taikliai yra pasak\u0119s A. Barak: \u201etai yra demokratijos likimas, nes ne visos priemon\u0117s jai yra priimtinos, ir ne visi jos prie\u0161\u0173 naudojami metodai yra jai atviri. Kai kada demokratija turi kovoti su viena ranka, suri\u0161ta u\u017e nugaros. Nepaisant to, jos kita ranka yra visada auk\u0161\u010diau\u201d[11]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Prisipa\u017einimo statusas tur\u0117t\u0173 atrodyti dar menkesnis, kai turime omenyje jo \u012fvardintus tr\u016bkumus. Grei\u010diausiai, nerasime kito tokio \u012frodymo, kuris pasi\u017eymi tokiu nepatikimumu, nenuoseklumu ir abejingumu. Teismo procese nei liudytoj\u0173 parodymai, nei eksperto i\u0161vados, nei tuo labiau ra\u0161ytiniai ar daiktiniai \u012frodymai nepasi\u017eymi tokiais tr\u016bkumais.<\/p>\n\n\n\n

Tod\u0117l visi\u0161kai pagr\u012fstai skamba tiek statutin\u0117s teis\u0117s, tiek teis\u0117s doktrinos, tiek teism\u0173 praktikos reikalavimai ne tik \u012fsitikinti fakt\u0173 pripa\u017einimo savanori\u0161kumu, bet kartu papildomai \u012fvertinti ir kitus byloje esan\u010dius \u012frodymus. Pavyzd\u017eiui, CPK 187 str. 2 d. nurodo: \u201eTeismas gali laikyti pripa\u017eint\u0105 fakt\u0105 nustatytu, jeigu \u012fsitikina, kad pripa\u017einimas atitinka bylos aplinkybes ir n\u0117ra \u0161alies pareik\u0161tas d\u0117l apgaul\u0117s, smurto, grasinimo, suklydimo ar siekiant nusl\u0117pti ties\u0105\u201c[12]<\/sup><\/a>. Baud\u017eiamojo proceso kontekste nurodoma: \u201eVertinant kaltinamojo prisipa\u017einim\u0105, nereikia sureik\u0161minti paties prisipa\u017einimo fakto, o b\u016btina analizuoti kaltinamojo pateikiam\u0105 informacij\u0105. B\u016btina tikrinti, kaip kaltinamojo parodymai atrodo kit\u0173 byloje surinkt\u0173 duomen\u0173 kontekste <\u2026>.\u201c[13]<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Ar tikrai pripa\u017einimas yra tiriamas kartu su kitais byloje esan\u010diai \u012frodymais? Ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pripa\u017einimas n\u0117ra sureik\u0161minamas praktikoje ir nedaro nepagr\u012fstos \u012ftakos teis\u0117jams? \u0160ie klausimai reikalauja \u017eenkliai nuodugnesn\u0117s analiz\u0117s. Tiesa, kai kurie aptinkami aspektai gali kelti pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173. Pavyzd\u017eiui, Lietuvos Auk\u0161\u010diausias Teismas yra pasteb\u0117j\u0119s, kad pasitaiko teis\u0117j\u0173 nutar\u010di\u0173, kuriose da\u017enai neteisingai nurodoma, kad asmens neprisipa\u017einimas padarius nusikalstam\u0105 veik\u0105 leid\u017eia pagr\u012fstai manyti, kad jis trukdys baud\u017eiamajam procesui [14]<\/sup><\/a>.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, atlikta trumpa analiz\u0117 leid\u017eia prieiti prie\u0161 i\u0161vados, kad pripa\u017einimas ne tik savyje slepia daugel\u012f problem\u0173, kurios nulemia \u0161io \u012frodymo nepatikimum\u0105, bet ir jo sureik\u0161minimo prie\u017eastys, kurios buvo aktualios \u012fvairiais istoriniais laikotarpiais, \u0161iais laikais prarado savo prasm\u0119. Tod\u0117l gr\u012f\u017etant prie prad\u017eioje i\u0161kelto klausimo, ar pripa\u017einimas \u2013 \u201e\u012frodym\u0173 karalien\u0117\u201c? Ne, geriausiu atveju, fakt\u0173 pripa\u017einimas tur\u0117t\u0173 b\u016bti laikomas \u201e\u012frodym\u0173 tarnaite\u201c (lot. servus probatorium<\/em>), kuri tik papildo kitus byloje esan\u010dius \u012frodymus.<\/p>\n\n\n\n

Jurgis Bartkus yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros doktorantas <\/em><\/p>\n\n\n\n

\n\n\n\n

[1]<\/sup><\/a> Pavyzd\u017eiui, \u017er. https:\/\/www.lrt.lt\/naujienos\/pasaulyje\/6\/1424808\/baltarusijos-televizija-parode-nauja-interviu-su-sulaikytu-prataseviciumi-tevai-kalba-kad-tai-kankinimu-rezultatas<\/a>; https:\/\/www.lrt.lt\/mediateka\/irasas\/2000154889\/naujame-vaizdo-irase-pratasevicius-pagrindzia-minsko-ivykiu-versija-gali-buti-kad-mane-pakiso-savi<\/a>.<\/p>\n\n\n\n

[2]<\/sup><\/a> Dama\u0161ka, M. (2019). Evaluation of Evidence: Pre-Modern and Modern Approaches<\/em>. Cambridge University Press, p. 38 \u2013 39.<\/p>\n\n\n\n

[3]<\/a> Machovenko, J. (2007). Teisingumo vykdymas Lietuvos Did\u017eiojoje Kunigaik\u0161tyst\u0117je: diskusiniai klausimai<\/em>. Vilnius: Justitia, 2007, p. 35.<\/p>\n\n\n\n

[4]<\/a> Lippman, M. (1993). They Shoot Lawyers Don\u2019t They?: Law in the Third Reich and the Global Threat to the Independence of the Judiciary. California Western Internatiomal Law Journal,<\/em> Volume 23, Number 2, p. 299.<\/p>\n\n\n\n

[5]<\/sup><\/a> Danisevi\u010dius, P., Liakas, A. (1971). Pagrindiniai teismini\u0173 \u012frodym\u0173 klausimai tarybiniame baud\u017eiamajame procese<\/em>. Vilnius:  Viniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas. Teis\u0117s fakultetas, p. 110.<\/p>\n\n\n\n

[6]<\/a> Danisevi\u010dius, P., Kazlauskas, M., Palskys, E. (1978). Lietuvos TSR baud\u017eiamasis procesas <\/em>Vilnius: Mintis, p. 220.<\/p>\n\n\n\n

[7]<\/a> Danisevi\u010dius, P., Liakas, A. (1971). Pagrindiniai teismini\u0173 \u012frodym\u0173 klausimai tarybiniame baud\u017eiamajame procese. Vilnius:  Viniaus valstybinis V. Kapsuko universitetas. Teis\u0117s fakultetas, p. 111.<\/p>\n\n\n\n

[8]<\/sup><\/a> Dama\u0161ka, M. (2019). Evaluation of Evidence: Pre-Modern and Modern Approaches<\/em>. Cambridge University Press, p. 40.<\/p>\n\n\n\n

[9]<\/sup><\/a> Goda, G., Kazlauskas, M., Kuconis, P. (2011). Baud\u017eiamojo proceso teis\u0117<\/em>. Vilnius: Teisin\u0117s informacijos centras, p. 187 \u2013 188.<\/p>\n\n\n\n

[10]<\/a> The Economist (2011). False confessions. Silence is golden. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.economist.com\/science-and-technology\/2011\/08\/13\/silence-is-golden<\/a><\/p>\n\n\n\n

[11]<\/sup><\/a> Barak, A. (2006). The Judge in a Democracy. Princeton University Press, p. 283.<\/p>\n\n\n\n

[12]<\/sup><\/a> Papildomai d\u0117l pripa\u017einimui taikom\u0173 reikalavim\u0173 civilin\u0117se bylose \u017ei\u016br\u0117ti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2020 m. liepos 2 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-223-1075\/2020.<\/p>\n\n\n\n

[13]<\/a> Goda, G., Kazlauskas, M., Kuconis, P. (2011). Baud\u017eiamojo proceso teis\u0117. Vilnius: Teisin\u0117s informacijos centras, p. 187.<\/p>\n\n\n\n

[14]<\/sup><\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Senato 2004 m. gruod\u017eio 30 d. nutarimas Nr. 50 \u201eD\u0117l teism\u0173 praktikos skiriant su\u0117mim\u0105 ir nam\u0173 are\u0161t\u0105 arba prat\u0119siant su\u0117mimo termin\u0105\u201c. \u201eTeism\u0173 praktika\u201c Nr. 22, 2004. Papildomai domintis prisipa\u017einimo instituto netinkamu taikymu \u017er. Merkevi\u010dius, R. (2006). Nemo tenetur se ipsum accusare<\/em> principo turinys reformuotame baud\u017eiamajame procese. Teis\u0117<\/em>, Nr. 60.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Fakt\u0173 pripa\u017einimo, kaip \u012frodymo teismo procese, ypatumus paskatino analizuoti jau kur\u012f laik\u0105 spaudoje pasirodantys Baltarusijos disidento, \u017eurnalisto Romano Protasevi\u010diaus vie\u0161i \u201eprisipa\u017einimai\u201c apie neva padarytas nusikalstamas veikas[1]. \u0160ie \u012fvykiai ir su jais susijusios aplinkyb\u0117s kelia ir \u017eenkliai aktualesnius tarptautin\u0117s teis\u0117s, tarptautini\u0173 santyki\u0173 ir politikos klausimus. Nepaisant to, pastarieji \u012fvykiai leid\u017eia mums trumpai ap\u017evelgti pagrindin\u0119 fakt\u0173 pripa\u017einimo …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31390,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,220,2755,2576],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31389"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31389"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31389\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31392,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31389\/revisions\/31392"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31390"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31389"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31389"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31389"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}