{"id":31344,"date":"2021-07-14T17:22:39","date_gmt":"2021-07-14T14:22:39","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=31344"},"modified":"2021-07-14T17:22:42","modified_gmt":"2021-07-14T14:22:42","slug":"europos-zaliasis-kursas-ek-siulo-transformuoti-es-ekonomika-ir-visuomene-kad-butu-pasiekti-klimato-politikos-tikslai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/07\/14\/europos-zaliasis-kursas-ek-siulo-transformuoti-es-ekonomika-ir-visuomene-kad-butu-pasiekti-klimato-politikos-tikslai\/","title":{"rendered":"Europos \u017ealiasis kursas: EK si\u016blo transformuoti ES ekonomik\u0105 ir visuomen\u0119, kad b\u016bt\u0173 pasiekti klimato politikos tikslai"},"content":{"rendered":"\n<p>\u0160iandien Europos Komisija pri\u0117m\u0117 pasi\u016blym\u0173 rinkin\u012f, kuriuo ES klimato, energetikos, \u017eem\u0117s naudojimo, transporto ir mokes\u010di\u0173\u00a0<strong>politika pertvarkoma taip, kad b\u016bt\u0173 pasiektas tikslas iki 2030\u00a0m. gryn\u0105j\u012f i\u0161metam\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiek\u012f suma\u017einti bent 55\u00a0proc.<\/strong>, palyginti su 1990\u00a0m. \u0160i\u0173 duj\u0173 kiek\u012f suma\u017einti per ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f labai svarbu tam, kad Europa iki 2050\u00a0m. tapt\u0173 pirmuoju pasaulyje savo poveik\u012f klimatui neutralizavusiu \u017eemynu ir\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/strategy\/priorities-2019-2024\/european-green-deal_lt\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Europos \u017ealiasis kursas<\/a>\u00a0virst\u0173 realybe. \u0160iandien Komisijos pristatomi pasi\u016blymai \u2013 teis\u0117k\u016bros priemon\u0117s, kuriomis\u00a0<strong>siekiama Europos klimato teis\u0117s akte sutart\u0173 tiksl\u0173<\/strong>\u00a0ir i\u0161 esm\u0117s transformuojama m\u016bs\u0173 ekonomika ir visuomen\u0117 siekiant socialiai teisingos, \u017ealios ir klestin\u010dios ateities.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>I\u0161samus tarpusavyje susiet\u0173 pasi\u016blym\u0173 rinkinys<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iandienos pasi\u016blymais bus sudarytos s\u0105lygos per ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f spar\u010diau ma\u017einti i\u0161metam\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiek\u012f. Juose derinami \u0161ie elementai: ES apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistemos taikymas naujiems sektoriams ir sugrie\u017etinimas; didesnis atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 energijos i\u0161tekli\u0173 naudojimas; energijos vartojimo efektyvumo didinimas; spartesn\u0117 ma\u017eatar\u0161i\u0173 transporto r\u016b\u0161i\u0173 ir joms reikalingos infrastrukt\u016bros bei degal\u0173 pasi\u016blos pl\u0117tra; mokes\u010di\u0173 politikos suderinimas su Europos \u017ealiojo kurso tikslais; anglies dioksido nutek\u0117jimo prevencijos priemon\u0117s; priemon\u0117s nat\u016braliems anglies absorbentams i\u0161saugoti ir stiprinti.<\/p>\n\n\n\n<ul><li>Taikant\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/clima\/policies\/ets_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">ES apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistem\u0105<\/a>\u00a0(ES ATLPS) anglies dioksidas apmokestinamas\u00a0<\/strong>ir kasmet suma\u017einama tam tikruose ekonomikos sektoriuose i\u0161metamo anglies dioksido kiekio vir\u0161utin\u0117 riba. Per pastaruosius 16 met\u0173 s\u0117kmingai\u00a0<strong>suma\u017eintas elektros energijos gamybos sektoriuje ir energijai imliuose pramon\u0117s sektoriuose i\u0161metamas kiekis \u2013 42,8 proc.<\/strong>\u00a0\u0160iandien\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/revision-eu-emission-trading-system_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Komisija si\u016blo<\/a>\u00a0dar suma\u017einti bendr\u0105 i\u0161metamo anglies dioksido kiekio rib\u0105 ir kasmet j\u0105 ma\u017einti dar spar\u010diau. Komisija taip pat\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/revision-eu-emission-trading-system-aviation_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">si\u016blo<\/a>\u00a0palaipsniui atsisakyti aviacijai skirt\u0173 nemokam\u0173 apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 ir\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/notification-carbon-offsetting-and-reduction-scheme-international-aviation-corsia_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">derinti<\/a>\u00a0veiksmus su Tarptautin\u0117s aviacijos i\u0161metamo anglies dioksido kiekio kompensavimo ir ma\u017einimo sistema (CORSIA), taip pat pirm\u0105kart \u012f ES ATLPS \u012ftraukti laiv\u0173 i\u0161metam\u0105 anglies dioksid\u0105. Keli\u0173 transporto ir pastat\u0173 sektoriuose i\u0161metam\u0105 anglies dioksido kiek\u012f ma\u017einti sekasi sunkiau, tod\u0117l kuriama atskira degal\u0173 ir kuro platinimui taikysima apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistema. Be to, Komisija si\u016blo didinti Inovacij\u0173 fond\u0105 ir Modernizavimo fond\u0105.<\/li><li>Siekiant papildyti dideles ES biud\u017eeto i\u0161laidas klimatui,\u00a0<strong>valstyb\u0117s nar\u0117s visas savo pajamas i\u0161 prekybos apyvartiniais tar\u0161os leidimais tur\u0117t\u0173 panaudoti su klimatu ir energetika susijusiems projektams<\/strong>. Tam tikra pajam\u0173 i\u0161 naujosios keli\u0173 transportui ir pastatams skirtos sistemos dalis tur\u0117t\u0173 b\u016bti naudojama\u00a0<strong>ma\u017einti socialiniam poveikiui, kur\u012f gali pajusti pa\u017eeid\u017eiami nam\u0173 \u016bkiai, labai ma\u017eos \u012fmon\u0117s ir transporto naudotojai<\/strong>.<\/li><li><strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/effort-sharing-regulation_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Pastang\u0173 pasidalijimo reglamente<\/a>\u00a0kiekvienai valstybei narei nustatyti didesni<\/strong>\u00a0pastat\u0173, keli\u0173 transporto, vidaus j\u016br\u0173 transporto, \u017eem\u0117s \u016bkio, atliek\u0173 ir smulkiosios pramon\u0117s sektoriuose\u00a0<strong>i\u0161metamo anglies dioksido kiekio ma\u017einimo tikslai<\/strong>. Atsi\u017evelgta \u012f kiekvienos valstyb\u0117s nar\u0117s pradin\u0119 situacij\u0105 ir paj\u0117gumus: \u0161ie tikslai nustatyti pagal j\u0173 BVP vienam gyventojui ir pakoreguoti siekiant i\u0161laid\u0173 veiksmingumo.<\/li><li>Visos valstyb\u0117s nar\u0117s taip pat yra atsakingos u\u017e anglies dioksido \u0161alinim\u0105 i\u0161 atmosferos, tod\u0117l\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/revision-regulation-inclusion-greenhouse-gas-emissions-and-removals-land-use-land-use-change-and-forestry_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Reglamente d\u0117l \u017eem\u0117s naudojimo, mi\u0161kininkyst\u0117s ir \u017eem\u0117s \u016bkio<\/a>\u00a0nustatytas bendras ES anglies dioksido absorbavimo nat\u016braliais absorbentais tikslas<\/strong>\u00a0\u2013 iki 2030\u00a0m. absorbuoti 310\u00a0mln. ton\u0173 i\u0161metamo CO<sub>2<\/sub>. Kad \u0161is tikslas b\u016bt\u0173 pasiektas, valstyb\u0117s nar\u0117s tur\u0117s \u012fgyvendinti nacionalinius tikslus puosel\u0117ti ir pl\u0117sti anglies dioksido absorbentus. Iki 2035\u00a0m. ES tur\u0117t\u0173 u\u017etikrinti \u017eem\u0117s naudojimo, mi\u0161kininkyst\u0117s ir \u017eem\u0117s \u016bkio sektori\u0173 poveikio klimatui neutralum\u0105, taip pat ma\u017einti ne CO<sub>2<\/sub>\u00a0ter\u0161al\u0173, i\u0161metam\u0173 \u017eem\u0117s \u016bkyje, pvz., d\u0117l tr\u0105\u0161\u0173 naudojimo ir gyvuli\u0173 laikymo, kiek\u012f.\u00a0<strong>ES mi\u0161k\u0173 strategijos<\/strong>\u00a0tikslas \u2013 gerinti ES mi\u0161k\u0173 kokyb\u0119, j\u0173 gausinti ir didinti j\u0173 atsparum\u0105. Pagal j\u0105 remiami mi\u0161kininkai ir mi\u0161k\u0173 bioekonomika, kartu i\u0161laikant medienos ruo\u0161os ir biomas\u0117s naudojimo tvarum\u0105, saugoma biologin\u0117 \u012fvairov\u0117 ir planuojama iki 2030\u00a0m. Europoje\u00a0<strong>pasodinti tris milijardus med\u017ei\u0173<\/strong>.<\/li><li>ES 75\u00a0proc. anglies dioksido i\u0161metama gaminant energij\u0105 ir j\u0105 naudojant, tod\u0117l labai svarbu spar\u010diau pereiti prie \u017ealesn\u0117s energetikos.\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/amendment-renewable-energy-directive-implement-ambition-new-2030-climate-target_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos direktyvoje<\/a><\/strong>\u00a0bus u\u017esimota iki 2030\u00a0m. \u012fgyvendinti\u00a0<strong>didesn\u012f tiksl\u0105 \u2013 40\u00a0proc. energijos pagaminti i\u0161 atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173<\/strong>. Prie \u0161io tikslo prisid\u0117s visos valstyb\u0117s nar\u0117s. Taip pat si\u016blomi konkret\u016bs atsinaujinan\u010di\u0173j\u0173 i\u0161tekli\u0173 energijos naudojimo transporto, \u0161ildymo ir v\u0117sinimo, pastat\u0173 ir pramon\u0117s sektoriuose tikslai. Siekiant ir klimato, ir aplinkos tiksl\u0173, grie\u017etinami\u00a0<strong>bioenergijos naudojimui taikomi tvarumo kriterijai<\/strong>, o valstyb\u0117s nar\u0117s bioenergijos r\u0117mimo schemas turi parengti taip, kad b\u016bt\u0173 paisoma pakopinio medienos biomas\u0117s naudojimo principo.<\/li><li>Kad energijos apskritai b\u016bt\u0173 suvartojama ma\u017eiau, i\u0161metama ma\u017eiau anglies dioksido ir ma\u017einamas energijos nepriteklius,\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/amendment-energy-efficiency-directive-implement-ambition-new-2030-climate-target_en\">Energi<\/a><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/amendment-energy-efficiency-directive-implement-ambition-new-2030-climate-target_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">j<\/a><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/amendment-energy-efficiency-directive-implement-ambition-new-2030-climate-target_en\">os vartojimo efektyvumo direktyvoje<\/a>\u00a0bus i\u0161keltas\u00a0<strong>didesnis privalomas metinis suvartojamo energijos kiekio ma\u017einimo ES lygmeniu tikslas<\/strong>. Pagal j\u012f bus nustatomi valstybi\u0173 nari\u0173 ind\u0117liai ir jos \u012fpareigotos per metus sutaupyti kone dvigubai daugiau energijos. Renovacijos bangai \u012fsi\u016bbuoti kasmet\u00a0<strong>reik\u0117s renovuoti 3\u00a0proc. vie\u0161ojo sektoriaus pastat\u0173<\/strong>, taip bus kuriamos darbo vietos, suvartojama ma\u017eiau energijos ir ma\u017e\u0117s mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 i\u0161laidos.<\/li><li>Keli\u0173 transporto i\u0161metamas anglies dioksido kiekis did\u0117ja, tad \u0161iai problemai spr\u0119sti reikia \u012fvairi\u0173 priemoni\u0173, papildysian\u010di\u0173 prekyb\u0105 apyvartiniais tar\u0161os leidimais. Grei\u010diau pasiekti netar\u0161aus judumo tiksl\u0105 pad\u0117s\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/amendment-regulation-setting-co2-emission-standards-cars-and-vans_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">grie\u017etesn\u0117s lengv\u0173j\u0173 automobili\u0173 ir furgon\u0173 i\u0161metamo CO<sub>2<\/sub>\u00a0kiekio normos<\/a>\u00a0\u2013\u00a0<strong>2030\u00a0m. vidutinis nauj\u0173 automobili\u0173 i\u0161metamas kiekis tur\u0117s b\u016bti 55\u00a0proc., o 2035\u00a0m. \u2013 100\u00a0proc. ma\u017eesnis<\/strong>\u00a0nei 2021\u00a0m. Taigi, nuo 2035\u00a0m. registruojami visi nauji automobiliai tur\u0117s visai nei\u0161mesti anglies dioksido. Kad vairuotojai gal\u0117t\u0173 \u012fkrauti savo transporto priemones ar \u012fsipilti degal\u0173 patikimame tinkle visoje Europoje,\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/revision-directive-deployment-alternative-fuels-infrastructure_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">persvarstytame Alternatyvi\u0173j\u0173 degal\u0173 infrastrukt\u016bros reglamente<\/a>\u00a0bus\u00a0<strong>reikalaujama, kad valstyb\u0117s nar\u0117s didint\u0173 \u012fkrovimo paj\u0117gumus pagal parduodam\u0173 netar\u0161i\u0173 automobili\u0173 skai\u010di\u0173<\/strong>\u00a0ir did\u017eiuosiuose greitkeliuose reguliariais intervalais \u012frengt\u0173 \u012fkrovimo ir degal\u0173 papildymo punktus: elektros energijos \u012fkrovimo stoteles \u2013 kas 60\u00a0km ir vandenilio degalines \u2013 kas 150 km.<\/li><li>Aviaciniai ir j\u016br\u0173 transporto degalai labai tar\u0161\u016bs, tod\u0117l reikia imtis speciali\u0173 veiksm\u0173, kad jie b\u016bt\u0173 \u012ftraukti \u012f apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos sistem\u0105. Alternatyvi\u0173j\u0173 degal\u0173 infrastrukt\u016bros reglamente reikalaujama, kad laivams ir orlaiviams\u00a0<strong>did\u017eiuosiuose uostuose ir oro uostuose b\u016bt\u0173 tiekiama \u0161vari elektros energija<\/strong>. Pagal\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/refueleu-aviation-sustainable-aviation-fuels_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">iniciatyv\u0105 \u201eReFuelEU Aviation\u201c<\/a><\/strong>\u00a0degal\u0173 tiek\u0117jai bus \u012fpareigoti \u012f reaktyvinius degalus, kuri\u0173 orlaiviai pasipildo ES oro uostuose,\u00a0<strong>\u012fmai\u0161yti vis daugiau tvari\u0173 aviacini\u0173 degal\u0173<\/strong>, tarp j\u0173 \u2013 ma\u017eo anglies dioksido p\u0117dsako elektrosintetini\u0173 degal\u0173. Analogi\u0161kai pagal\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/fueleu-maritime-green-european-maritime-space_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">iniciatyv\u0105 \u201eFuelEU Maritime\u201c<\/a><\/strong>\u00a0bus skatinama naudoti daugiau tvari\u0173 j\u016br\u0173 transporto degal\u0173 ir netar\u0161i\u0173 technologij\u0173 \u2013 bus nustatyta did\u017eiausia \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiekio riba, taikoma \u012f Europos uostus \u012fplaukian\u010di\u0173 laiv\u0173 naudojamai energijai<\/li><li>Energini\u0173 produkt\u0173 apmokestinimo sistemoje nustatant tinkamas paskatas turi b\u016bti apsaugoma ir tobulinama bendroji rinka ir skatinama \u017ealioji pertvarka.\u00a0<a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/revision-energy-tax-directive_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">Per\u017ei\u016brint Energijos mokes\u010di\u0173 direktyv\u0105<\/a>\u00a0si\u016bloma\u00a0<strong>energini\u0173 produkt\u0173 apmokestinim\u0105 suderinti su ES energetikos ir klimato politika<\/strong>, kad b\u016bt\u0173 propaguojamos \u0161varios technologijos ir panaikintos pasenusios i\u0161imtys ir lengvatiniai tarifai, kurie teb\u0117ra paskata naudoti i\u0161kastinis kur\u0105. Naujosiomis taisykl\u0117mis siekiama ma\u017einti \u017ealing\u0105 energijos mokes\u010di\u0173 konkurencijos poveik\u012f, pad\u0117ti valstyb\u0117ms nar\u0117ms u\u017esitikrinti pajam\u0173 i\u0161 \u017eali\u0173j\u0173 mokes\u010di\u0173, ma\u017eiau kenkian\u010di\u0173 ekonomikos augimui nei darbo j\u0117gos mokes\u010diai.<\/li><li>Galiausiai \u012fvedus\u00a0<strong><a href=\"https:\/\/ec.europa.eu\/info\/files\/carbon-border-adjustment-mechanism_en\" target=\"_blank\" rel=\"noreferrer noopener\">pasienio anglies dioksido korekcin\u012f mechanizm\u0105<\/a>\u00a0anglies dioksido mokes\u010diu bus apmokestinti tam tikri importuojami produktai<\/strong>, kad d\u0117l Europos plataus u\u017emojo klimato politikos veiksm\u0173 nekilt\u0173 anglies dioksido nutek\u0117jimo pavojus. Tai\u00a0<strong>u\u017etikrins, kad, suma\u017einus i\u0161metam\u0105 anglies dioksido kiek\u012f Europoje, jis ma\u017e\u0117t\u0173 visame pasaulyje<\/strong>, o ne skatins gamyb\u0105, kuri\u0105 vykdant i\u0161metama daug anglies dioksido, i\u0161kelti i\u0161 Europos. Taip pat siekiama paraginti u\u017e ES rib\u0173 \u012fsik\u016brusius pramon\u0117s subjektus ir m\u016bs\u0173 tarptautinius partnerius \u017eengti ta pa\u010dia kryptimi.<\/li><\/ul>\n\n\n\n<p><strong>Visi \u0161ie pasi\u016blymai susij\u0119 tarpusavyje ir vienas kit\u0105 papildo.<\/strong>&nbsp;Mums \u0161is subalansuotas priemoni\u0173 rinkinys ir jo generuojamos pajamos reikalingi tam, kad Europoje \u012fvykt\u0173 permainos, d\u0117l kuri\u0173 ji tapt\u0173 visiems teisinga, \u017ealia ir konkurencinga, atsakomyb\u0119 tolygiai dalyt\u0173si \u012fvair\u016bs sektoriai ir valstyb\u0117s nar\u0117s ir papildoma parama b\u016bt\u0173 teikiama, kur jos reikia.<\/p>\n\n\n\n<p><strong>Socialiai teisinga pertvarka<\/strong><\/p>\n\n\n\n<p>Nors ilgainiui ES klimato politikos nauda ai\u0161kiai nusvers \u0161ios pertvarkos kain\u0105, i\u0161 prad\u017ei\u0173 papildom\u0105 na\u0161t\u0105 d\u0117l klimato politikos gali pajusti pa\u017eeid\u017eiami nam\u0173 \u016bkiai, labai ma\u017eos \u012fmon\u0117s ir transporto naudotojai. Tod\u0117l \u0161iandien pristatom\u0105 rinkin\u012f sudaran\u010dios politikos priemon\u0117s parengtos taip, kad kovos su klimato kaita ir prisitaikymo prie jos i\u0161laidos b\u016bt\u0173 s\u0105\u017einingai paskirstomos.<\/p>\n\n\n\n<p>Be to, anglies dioksido apmokestinimo priemon\u0117s generuos pajam\u0173, kurias galima investuoti \u012f inovacijas, ekonomikos augim\u0105 ir \u0161varias technologijas. Si\u016blomas&nbsp;<strong>naujas socialinis klimato fondas<\/strong>, kurio l\u0117\u0161omis valstyb\u0117s nar\u0117s gal\u0117s pad\u0117ti pilie\u010diams finansuoti investicijas \u012f energijos vartojimo efektyvumo didinim\u0105, naujas \u0161ildymo ir v\u0117sinimo sistemas ir \u0161varesn\u012f susisiekim\u0105. Socialinis klimato fondas bus finansuojamas i\u0161 ES biud\u017eeto, skiriant sum\u0105, lygi\u0105 25&nbsp;proc. numatom\u0173 pajam\u0173 i\u0161 apyvartini\u0173 tar\u0161os leidim\u0173 prekybos keli\u0173 transporto degal\u0173 ir pastat\u0173 kuro sektoriuje. I\u0161 jo 2025\u20132032&nbsp;m. valstyb\u0117ms nar\u0117ms bus skirtas 72,2&nbsp;mlrd. EUR finansavimas, tam tikslingai bus kei\u010diama daugiamet\u0117 finansin\u0117 programa. Si\u016bloma, kad atitinkam\u0105 finansavim\u0105 teikt\u0173 ir valstyb\u0117s nar\u0117s, taip fondas pritraukt\u0173 144,4&nbsp;mlrd. EUR, kurie b\u016bt\u0173 skirti socialiai teisingai pertvarkai.<\/p>\n\n\n\n<p>Kod\u0117l reikia veikti dabar, kad b\u016bt\u0173 apsaugoti \u017emon\u0117s ir m\u016bs\u0173 planeta, akivaizdu: \u0161varesnis oras, v\u0117sesni ir \u017ealesni miestai, sveikesni pilie\u010diai, ma\u017eesnis energijos vartojimas ir ma\u017eesn\u0117s s\u0105skaitos, Europoje kuriamos darbo vietos, technologijos ir pramon\u0117s galimyb\u0117s, daugiau erdv\u0117s gamtai ir sveikesn\u0117 planeta ateities kartoms. Pagrindinis Europos \u017ealiosios pertvarkos u\u017edavinys \u2013 u\u017etikrinti, kad jos teikiama nauda ir galimyb\u0117mis gal\u0117t\u0173 naudotis visi, kuo grei\u010diau ir kuo teisingiau. Naudodamiesi \u012fvairiomis ES lygmens politikos priemon\u0117mis galime u\u017etikrinti, kad permainos b\u016bt\u0173 pakankamai spar\u010dios ir kartu neb\u016bt\u0173 pernelyg destruktyvios.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Europos Komisijos informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>\u0160iandien Europos Komisija pri\u0117m\u0117 pasi\u016blym\u0173 rinkin\u012f, kuriuo ES klimato, energetikos, \u017eem\u0117s naudojimo, transporto ir mokes\u010di\u0173\u00a0politika pertvarkoma taip, kad b\u016bt\u0173 pasiektas tikslas iki 2030\u00a0m. gryn\u0105j\u012f i\u0161metam\u0105 \u0161iltnamio efekt\u0105 sukelian\u010di\u0173 duj\u0173 kiek\u012f suma\u017einti bent 55\u00a0proc., palyginti su 1990\u00a0m. \u0160i\u0173 duj\u0173 kiek\u012f suma\u017einti per ateinant\u012f de\u0161imtmet\u012f labai svarbu tam, kad Europa iki 2050\u00a0m. tapt\u0173 pirmuoju pasaulyje savo poveik\u012f &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":31345,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27],"tags":[2732,459,2540],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31344"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=31344"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31344\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":31346,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/31344\/revisions\/31346"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/31345"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=31344"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=31344"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=31344"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}