Pastaraisiais metais vis da\u017eniau galime i\u0161girsti apie tai, kad prokuroras, gindamas vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, kreipiasi \u012f teism\u0105 ir gin\u010dija komercin\u0119 sutart\u012f, reikalauja taikyti restitucij\u0105 ar civilin\u0119 atsakomyb\u0119 ir valstybei sugra\u017einti \u201eprarastus\u201c milijonus. Pateiksiu kelet\u0105 naujesni\u0173 ir rezonansini\u0173 prokuror\u0173 intervencijos \u012f komercines sutartis pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Prokurat\u016bros tinklalapyje skelbiama informacija, kad \u201ei\u0161nagrin\u0117j\u0119 greit\u0173j\u0173 test\u0173 pirkim\u0173 dokumentus, Generalin\u0117s prokurat\u016bros Vie\u0161ojo intereso gynimo skyriaus prokurorai nustat\u0117, kad \u0161ie pirkimai vykdyti ne\u012fvertinus kit\u0173 tiek\u0117j\u0173 teikt\u0173 pasi\u016blym\u0173 ir neie\u0161kant tiek\u0117jo, galin\u010dio parduoti \u0161ias prekes u\u017e konkurencing\u0105 kain\u0105, tod\u0117l sudaryta sutartimi galimai buvo sumok\u0117ta \u017eenkliai daugiau, nei tai buvo racionalu. Prokurat\u016bros manymu, tuo buvo pa\u017eeisti Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatyme \u012ftvirtinti reikalavimai. \u012evertin\u0119 \u0161ias aplinkybes Vie\u0161ojo intereso gynimo skyriaus prokurorai, gindami vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, \u0161i\u0173 met\u0173 saus\u012f kreip\u0117si su civiliniu ie\u0161kiniu \u012f teism\u0105 pra\u0161ydami pripa\u017einti niekin\u0117mis ir negaliojan\u010diomis sudarytas sutartis ir valstyb\u0117s naudai priteisti vir\u0161 4 mln. Eur.<\/em>\u201c[1]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Kitas nesenas atvejis \u2013 prokuroras, ginantis vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, kreip\u0117si \u012f Vilniaus apygardos teism\u0105, pra\u0161ydamas pripa\u017einti negaliojan\u010dia AB Lietuvos pa\u0161to su priva\u010dia bendrove sudaryt\u0105 nuomos sutart\u012f, papildomus susitarimus, taikyti restitucij\u0105 bei priteisti nuomos mokes\u010dio permok\u0105, nors nuomos sutarties \u0161alys yra sudariusios arbitra\u017ein\u012f susitarim\u0105 ir j\u0173 gin\u010d\u0105 sprend\u017eia Stokholme esantis arbitra\u017eo teismas. Prokuroras ie\u0161kinyje nurod\u0117, kad buvo pa\u017eeistos imperatyvios normos ir AB Lietuvos pa\u0161tas tur\u0117jo racionaliai panaudoti savo l\u0117\u0161as. Lietuvos apeliacinis teismas atsisak\u0117 sustabdyti byl\u0105 d\u0117l to, kad sutarties \u0161ali\u0173 gin\u010d\u0105 nagrin\u0117ja arbitra\u017eo teismas.[2]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n \u0160ia prasme \u012fdomi ir kita byla, kilusi po to, kai Radvili\u0161kio rajono savivaldyb\u0117s administracija gin\u010dijo savo pa\u010dios su priva\u010diomis bendrov\u0117mis sudarytas pirkimo-pardavimo ir lizingo sutartis, ta\u010diau gin\u010d\u0105 \u0161alys u\u017ebaig\u0117 teismo patvirtinta taikos sutartimi. Nors taikos sutartimi savivaldyb\u0117s administracija atsisak\u0117 ie\u0161kinio reikalavim\u0173 ir taikos sutartis nebuvo gin\u010dijama, ta\u010diau su ie\u0161kiniu d\u0117l sutar\u010di\u0173 gin\u010dijimo kreip\u0117si vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 ginantis prokuroras. \u012edomu, kad anot teismo, prokuroro ie\u0161kinys n\u0117ra tapatus pirmiau reik\u0161tam savivaldyb\u0117s administracijos ie\u0161kiniui inter alia<\/em> tod\u0117l, kad skiriasi gin\u010do \u0161alys \u2013 prokuroras nedalyvavo procese, kuris u\u017ebaigtas taikos sutartimi. Pirmosios instancijos teismas prokuroro ie\u0161kin\u012f tenkino i\u0161 dalies.[3]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Charakteringa ir byla, kurioje ie\u0161kovai prokuroras, ginantis vie\u0161\u0105 interes\u0105 ir Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s administracija kreip\u0117si \u012f teism\u0105 su ie\u0161kiniu, pra\u0161ydami priteisti i\u0161 priva\u010dios bendrov\u0117s kiek daugiau nei 20 mln. EUR nuostoli\u0173 atlyginimo, nes l\u0117\u0161os buvo panaudotos neefektyviai, neracionaliai, sumokant nepagr\u012fstai auk\u0161tesn\u0119 kain\u0105 u\u017e atsakov\u0117s suteiktas paslaugas vykdant sostin\u0117s mokykl\u0173 ir dar\u017eeli\u0173 \u0161ilumos \u016bkio prie\u017ei\u016br\u0105. Tai ie\u0161kov\u0173 teigimu pa\u017eeid\u0117 visuomenin\u0117s naudos, jos interes\u0173 tenkinimo principus. Lietuvos apeliacinis teismas \u0161\u012f ie\u0161kin\u012f atmet\u0117.[4]<\/sup><\/a> <\/p>\n\n\n\n Atskirai pamin\u0117tinos komercini\u0173 sutar\u010di\u0173 bylos, kuriose prokuroras parei\u0161kia ie\u0161kinius pra\u0161ydamas priteisti pinig\u0173 sumas prie\u0161 sutarties \u0161alies vali\u0105. Viena toki\u0173 rezonansini\u0173 byl\u0173, kurioje prokuroras pra\u0161\u0117 priteisti daugiau nei 5 mln. eur\u0173 nuostoli\u0173 Vilniaus miesto savivaldyb\u0117s naudai, o \u0161i pra\u0161\u0117 ie\u0161kin\u012f atmesti,[5]<\/sup><\/a> buvo u\u017ebaigta taikos sutartimi.[6]<\/sup><\/a> Kitoje byloje prokuroras parei\u0161k\u0117 civilin\u012f ie\u0161kin\u012f d\u0117l \u017ealos atlyginimo, teigdamas, kad paslaug\u0173 teik\u0117jai padar\u0117 \u017ealos savo klientui \u2013 asociacijai nesuteikdami paslaug\u0173, susijusi\u0173 su atliek\u0173 tvarkymu, nepaisant to, kad sutarties \u0161alis (asociacija) nesutiko nei su ie\u0161kinio parei\u0161kimu, nei su jo pagr\u012fstumu. Pirmosios instancijos teismas civilin\u012f ie\u0161kin\u012f paliko nenagrin\u0117t\u0105.[7]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Vien nurodyt\u0173 byl\u0173, nepriklausomai nuo to, koks yra ar bus j\u0173 galutinis rezultatas,[8]<\/sup><\/a> i\u0161k\u0117limo faktas empiri\u0161kai parodo, kad remiantis vie\u0161ojo intereso gynimo ir prokurat\u016bros institutais, valstyb\u0117 siekia daryti papildom\u0105 intervencij\u0105 \u012f \u0161alies autonomija grind\u017eiamus verslo santykius, kuriose viena i\u0161 \u0161ali\u0173 yra vie\u0161ojo sektoriaus subjektas, bei tokiu b\u016bdu atlieka dalies sutar\u010di\u0173 aktyvi\u0105 ex post<\/em> kontrol\u0119. \u0160i\u0173 byl\u0173, nepriklausomai nuo to, koks yra ar bus j\u0173 galutinis rezultatas, k\u0117limas taip pat signalizuoja, kad sudar\u0119s sutart\u012f su vie\u0161ojo sektoriaus subjektu privatus asmuo nevisada gali b\u016bti tikras, kad sutartis nebus v\u0117liau gin\u010dijama, kad bus laikomasi gin\u010d\u0173 sprendimo tvarkos ir kit\u0173 procesini\u0173 susitarim\u0173, kad nebus pareik\u0161tas ie\u0161kinys prie\u0161 kontrahento vali\u0105 ar bus pra\u0161oma atlyginti \u017eal\u0105, nes sutartis vie\u0161ojo sektoriaus subjektui pasirod\u0117 nesanti ekonomi\u0161kai naudinga. Akivaizdu, kad tai gali kelti teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 ir \u017emogaus teisi\u0173 apsaugos problem\u0173, tod\u0117l verta bent trumpai panagrin\u0117ti kiek komercini\u0173 sutar\u010di\u0173 ex post<\/em> kontrol\u0117 pagr\u012fsta ir kokios jos ribos. Ta\u010diau prie\u0161 tai trumpai aptarkime prokuroro kompetencij\u0105 privatin\u0117je teis\u0117je ir vie\u0161ojo intereso samprat\u0105.<\/p>\n\n\n\n Tiesa, persp\u0117ju, kad nagrin\u0117jamos problemos apra\u0161yti trumpai nepavyko, tad jei netur\u0117tum\u0117te laiko ir kantryb\u0117s skaityti vis\u0105 straipsn\u012f, galite praleisti sekan\u010dius skyrelius ir perskaityti tik paskutinius. Kilus smalsumui d\u0117l i\u0161vad\u0173 pagrindimo, visada gal\u0117site gr\u012f\u017eti auk\u0161\u010diau. Gero skaitymo!<\/p>\n\n\n\n Prokuroro kompetencija privatin\u0117je teis\u0117je<\/strong><\/p>\n\n\n\n Prokurat\u016bra yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 ir svarbiausi\u0173 teis\u0117saugos institucij\u0173 Lietuvoje, o prokurorai yra viena i\u0161 svarbiausi\u0173, reikalingiausi\u0173 ir garbingiausi\u0173 teisini\u0173 profesij\u0173. Nors prokurorus da\u017eniausiai matome kaltinan\u010dius ar teikian\u010dius ie\u0161kinius, i\u0161 ties\u0173 jie yra visuomen\u0117s gyn\u0117jai. \u0160ia prasme, prokuroro funkcij\u0105, mano nuomone, taikliausiai apib\u016bdina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 118 straipsnio antroji dalis, kuri \u012ftvirtinta, kad prokuroras gina asmens, visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s teises bei teis\u0117tus interesus. Neatsitiktinai prokurorai tarpukario Lietuvoje vadinti valstyb\u0117s gyn\u0117jais, o ir \u0161iandien JAV prokurorai tebevadinami valstij\u0173 advokatais (angl. State Attorneys<\/em>).<\/p>\n\n\n\n Privatin\u0117je teis\u0117je prokuroras atlieka visuomenei ma\u017eiau pastebim\u0105, nei baud\u017eiamasis kaltinimas, bet vis vien svarbi\u0105 funkcij\u0105 \u2013 gina vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105. Labiausiai vie\u0161ojo intereso gynimas yra aktualus socialiai pa\u017eeid\u017eiamuose privatiniuose santykiuose \u2013 neveiksnaus, ribotai veiksnaus ar ne\u017einia kur esan\u010dio asmens teisi\u0173 gynimo (CK 1.84, 1.85, 2.29 straipsniai), \u0161eimos ar nepilname\u010di\u0173 vaik\u0173 interes\u0173 apsaugos (CK 3.32 straipsnio 2 dalis), priverstin\u0117s santuokos gin\u010dijimo (CK 3.38 straipsnio 4 dalis) ir pan. Taip pat \u012fstatymo leid\u0117jas civiliniuose \u012fstatymuose nustato ir daugiau vie\u0161ojo intereso gynimo atvej\u0173, kurie gali b\u016bti paai\u0161kinami vie\u0161osios tvarkos u\u017etikrinimu, pavyzd\u017eiui, d\u0117l juridinio asmens pripa\u017einimo neteis\u0117tai \u012fsteigtu (CK 2.114 straipsnio 5 dalis) ar visuomen\u0117s interesams prie\u0161taraujan\u010dio juridinio asmens veiklos tyrimo (CK 2.125 straipsnio 2 dalis), d\u0117l operatyvaus asmen\u0173 i\u0161keldinimo i\u0161 vie\u0161bu\u010di\u0173 pagal prokuroro sankcij\u0105 (CK 6.626 straipsnio 3 dalis) ir pan.<\/p>\n\n\n\n Kalbant apie prokuroro kompetencij\u0105 privatin\u0117s teis\u0117s srityje, pa\u017eym\u0117tinas tam tikras teisinis dvilypumas. Viena vertus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau \u2013 Konstitucinis Teismas) ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo praktik\u0105 prokuroro procesin\u0117 kompetencija ginti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 neribojama konkre\u010diais \u012fstatyme nustatytais vie\u0161ojo intereso atvejais. Antai, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui, kaip nurod\u0117 Konstitucinis Teismas, kyla pareiga \u012fstatymu nustatyti tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, kad prokuroras i\u0161 tikr\u0173j\u0173 gal\u0117t\u0173 ir prival\u0117t\u0173 ginti asmens, visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s teises bei teis\u0117tus interesus: visais atvejais<\/em>, kai asmens, visuomen\u0117s ar valstyb\u0117s teis\u0117s bei teis\u0117ti interesai buvo pa\u017eeisti, yra pa\u017eeid\u017eiami arba k\u0117sinamasi juos pa\u017eeisti, turi b\u016bti u\u017etikrinta veiksminga toki\u0173 teisi\u0173 bei teis\u0117t\u0173 interes\u0173 apsauga ir gynimas.[9]<\/a> Atitinkamai ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas i\u0161ai\u0161kino, kad Prokurat\u016bros \u012fstatymo prasme vie\u0161ojo intereso gynimas yra teis\u0117s akt\u0173 pa\u017eeidim\u0173 pa\u0161alinimas pagal prokurat\u016brai suteiktus \u012fgalinimus, o Prokurat\u016bros \u012fstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte, neribojant prokuroro kompetencijos \u0161ioje srityje konkre\u010diais atvejais<\/em>, apibr\u0117\u017eiami prokuroro \u012fgalinimai pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f ar pra\u0161ym\u0105 teisme.[10]<\/sup><\/a> \u0160i pagrindini\u0173 Lietuvos teism\u0173 pozicija, mano vertinimu, kontrastuoja su galiojan\u010dio CPK 49 straipsnio 1 dalimi, teigian\u010dia, kad vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 prokuroras gina \u012fstatymuose numatytais atvejais<\/em>, bet suderinama su sovietinio 1964 m. CPK 53 straipsniu, kuriame prokuroro kompetencija vie\u0161ajam interesui ginti nebuvo apribota konkre\u010diais atvejais. Teigti, kad galiojantis Prokurat\u016bros \u012fstatymas, numatantis bendr\u0105j\u0105 prokuroro kompetencij\u0105 vie\u0161ojo intereso srityje, ir yra \u012fstatymo numatytas konkretus atvejis, mano nuomone t\u0117ra patogus CPK 49 straipsnio 1 dalies prasm\u0117s \u201eap\u0117jimas\u201c. \u0160i\u0105 problem\u0105 gilina ir tai, kad pagal teism\u0173 praktik\u0105 prokuroras pats sprend\u017eia ar yra konkre\u010diu atveju vie\u0161asis interesas inicijuoti civilin\u0119 byl\u0105 ar ne, o teismas apie vie\u0161ojo intereso buvim\u0105 ar nebuvim\u0105 sprend\u017eia tik priimdamas galutin\u012f sprendim\u0105 byloje.[11]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Bendroji prokuroro procesin\u0117 kompetencija ginti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 yra ribojama procesinio lygiateisi\u0161kumo ir rungimosi principais (CPK 12, 17 straipsniai), tod\u0117l prokuroras teisme turi tas pa\u010dias procesines teises, kaip ir kitos bylos \u0161alys (CPK 50 straipsnis). Apie tai, kad teism\u0105 galin\u010dios \u012ftakoti specialiosios prokuroro teis\u0117s nesuderinamos su Konstitucija, jau pirmaisiais savo veiklos metais pripa\u017eino Konstitucinis Teismas.[12]<\/a><\/p>\n\n\n\n Dar labiau prokuroro teises riboja materialin\u0117s teis\u0117s normos, nes prokuroras reik\u0161damas ie\u0161kin\u012f d\u0117l vie\u0161ojo intereso turi paisyti teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 konkre\u010dius civilinius teisinius santykius ir juose leistinus teisi\u0173 gynimo b\u016bdus. Kitaip tariant, prokuroras remdamasis savo bendr\u0105ja kompetencija vie\u0161ojo intereso srityje negali pareik\u0161ti tokio ie\u0161kinio, kurio nenumato privatin\u0117 teis\u0117. Tai, kad vie\u0161asis interesas suteikia tik procesin\u012f suinteresuotum\u0105 reik\u0161ti ie\u0161kin\u012f (CPK 5 straipsnio 1 dalis), bet n\u0117ra savaranki\u0161ku materialin\u0117s teis\u0117s pagrindu, \u012ftvirtina pirmiausiai Prokurat\u016bros \u012fstatymo 19 straipsnio 1 dalis, pagal kuri\u0105 prokurorai gina vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, kai nustato teis\u0117s akto pa\u017eeidim\u0105<\/em>, kuriuo pa\u017eeid\u017eiamos asmens, visuomen\u0117s, valstyb\u0117s teis\u0117s ir teis\u0117ti interesai, ir toks pa\u017eeidimas laikytinas vie\u0161ojo intereso pa\u017eeidimu<\/em>, o valstyb\u0117s ar savivaldybi\u0173 institucijos, \u012fstaigos ar \u012fmon\u0117s, kuri\u0173 veiklos srityse buvo padarytas teis\u0117s akto pa\u017eeidimas, nesi\u0117m\u0117 priemoni\u0173 jam pa\u0161alinti arba kai tokios kompetentingos institucijos n\u0117ra. Taigi, vie\u0161asis interesas \u010dia minimas tik kartu su konkretaus materialin\u0117s teis\u0117s akto, kuris t\u0105 interes\u0105 saugo, pa\u017eeidimu. Atitinkamai vien tik vie\u0161asis interesas be konkretaus teis\u0117s akto pa\u017eeidimo nesuteikia teis\u0117s pareik\u0161ti ie\u0161kinio. Tod\u0117l galima tik pritarti kasacinio teismo i\u0161ai\u0161kinimui, kad ie\u0161kinyje, kuris rei\u0161kiamas vie\u0161ajam interesui ginti, turi b\u016bti nurodyta konkreti \u012fstatymo norma, suteikianti parei\u0161k\u0117jui teis\u0119 ie\u0161kiniu d\u0117l vie\u0161ojo intereso gynimo reikalauti taikyti konkret\u0173 civilini\u0173 teisi\u0173 gynimo b\u016bd\u0105 (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Subjektui nepagrindus \u0161ios s\u0105lygos, laikytina, kad jis neturi teis\u0117s reikalaujamu b\u016bdu ginti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 civilinio proceso tvarka, vadinasi, negali tur\u0117ti (\u012fgyti) civilini\u0173 procesini\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 (neturi civilinio procesinio teisnumo), tod\u0117l tokio subjekto pareik\u0161tas ie\u0161kinys nenagrin\u0117tinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).[13]<\/a><\/p>\n\n\n\n Kalbant apie prokuroro kompetencij\u0105 privatin\u0117je teis\u0117je ir jos ribas, nor\u0117\u010diau pasteb\u0117ti, kad vie\u0161ojo intereso apsauga n\u0117ra jokiu privatin\u0117s teis\u0117s principu, prie\u0161ingai \u2013 joje \u012ftvirtintas nesiki\u0161imo \u012f priva\u010dius santykius principas (CK 1.2 straipsnis), kurio i\u0161imtis gali nustatyti tik \u012fstatymas. Tod\u0117l kur kas tiksliau vie\u0161ojo intereso apsaug\u0105 laikyti vie\u0161osios teis\u0117s principu, \u012fstatymo nustatytais atvejais taikomu ir civiliniuose santykiuose. Pavyzd\u017eiui, CK 6.225 straipsnio 1 dalis, nustato, kad sutartis yra absoliu\u010diai negaliojanti (niekin\u0117 sutartis), jeigu j\u0105 sudarant buvo pa\u017eeisti pagrindiniai sutar\u010di\u0173 teis\u0117s principai ir d\u0117l to pa\u017eeisti ne tik sutarties \u0161alies, bet ir vie\u0161ieji interesai<\/em>. \u0160i materialin\u0117s teis\u0117s norma nurodo, kad niekin\u0117s sutartys paprastai pa\u017eeid\u017eia vie\u0161uosius interesus, ta\u010diau pati dar nesuteikia teis\u0117s jas nugin\u010dyti. Toki\u0105 teis\u0119 suteikia CK 1.78 straipsnio 5 dalis, kuri nurodo, kad reikalavim\u0105 d\u0117l niekinio sandorio teisini\u0173 pasekmi\u0173 taikymo gali pareik\u0161ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Privatin\u0117s teis\u0117s expressis verbis<\/em> nenumatytais atvejais prokuroras tokios teis\u0117s neturi. Pavyzd\u017eiui, \u012fvertin\u0119s, kad to reikalauja vie\u0161asis interesas kuo didesniu pelno mokes\u010dio sumok\u0117jimu, prokuroras gali pareik\u0161ti ie\u0161kin\u012f d\u0117l negaut\u0173 pajam\u0173 priteisimo i\u0161 vienos bendrov\u0117s kitai, tam, kad atsirast\u0173 kuo didesnis pelnas ir atitinkamai kuo didesn\u0117s mokestin\u0117s prievol\u0117s valstybei, arba pareik\u0161ti reikalavim\u0105 vykdyti priva\u010di\u0105 baseino statybos rangos sutart\u012f, nes plaukikais gars\u0117jusiame mieste neb\u0117ra n\u0117 vieno plaukimo baseino ir \u201everkiant reikia\u201c ruo\u0161ti olimpie\u010dius. Tokio privataus asmens teisi\u0173 \u012fgyvendinimo per prokuror\u0105 nenumato materialin\u0117s teis\u0117s normos ir \u0161is veiksmas pa\u017eeist\u0173 nesiki\u0161imo \u012f priva\u010dius santykius princip\u0105 (CK 1.2 straipsnis). Deja, byl\u0173 gausa, kuriose prokuroras gin\u010dija niekinius sandorius, gali sudaryti klaiding\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f, kad prokuroras turi neribot\u0105 kompetencij\u0105 materialin\u0117je teis\u0117je. Prokuroras i\u0161ties turi teis\u0119 reik\u0161ti tokius ie\u0161kinius, ta\u010diau tik tod\u0117l, kad taip nurodyta CK ir tik tada, kai to reikalauja vie\u0161asis interesas.<\/p>\n\n\n\n Vie\u0161ojo intereso samprata<\/strong><\/p>\n\n\n\n Vie\u0161ojo intereso kategorija \u0161iuolaikinei visuomenei yra neabejotinai reikalinga, bet tuo pa\u010diu ji gali ir kelti pavoj\u0173: d\u0117l potencialo sutelkti priva\u010dius asmenis bendram tikslui ji visada buvo patraukli autokratiniams ir net totalitariniams re\u017eimams, kurie prisidengdami vie\u0161uoju interesu siek\u0117 ideologi\u0161kai pagr\u012fsti savo siekius kontroliuoti visuomen\u0119. Tod\u0117l \u012f vie\u0161ojo intereso naudojim\u0105 siekiant apriboti priva\u010di\u0173 asmen\u0173 teises b\u016btina \u017ei\u016br\u0117ti su ypatingu atidumu ir budrumu.<\/p>\n\n\n\n Teis\u0117s ir politikos moksluose yra paplit\u0119 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 vie\u0161oji intereso ai\u0161kinimo teorij\u0173, ta\u010diau apibendrinant jas gali sugrupuoti \u012f kiekybines, teigian\u010dias, kad vie\u0161asis interesas siejamas su pakankamai reik\u0161minga sutampan\u010di\u0173 individuali\u0173 interes\u0173 suma, ir kokybines, teigian\u010dias, kad net ir nedaugelio asmen\u0173 pad\u0117tis gali b\u016bti tiek svarbi visai visuomenei, kad pasi\u017eym\u0117t\u0173 vie\u0161uoju interesu. Manau, kad praktikoje gali b\u016bti s\u0117kmingai taikomos abi \u0161ios sampratos, nes jos viena kitos net ir nepaneigia \u2013 skaitlingas priva\u010di\u0173 asmen\u0173 interesas gali peraugti \u012f vie\u0161\u0105j\u012f, o grubus net ir vieno asmens teisi\u0173 pa\u017eeidimas, pavyzd\u017eiui, sulaikyto asmens kankinimas, gali i\u0161\u0161aukti visos visuomen\u0117s susir\u016bpinim\u0105 ir net pykt\u012f. Ypa\u010d tik\u0117tina, kad vie\u0161uoju interesu bus laikomas atvejis, kai visuomen\u0117s interesas bus ir skaitlingas dalyvi\u0173 prasme ir intensyvus ginam\u0173 vertybi\u0173 prasme. <\/p>\n\n\n\n Kvalifikuojant interes\u0105 vie\u0161uoju b\u016btina nustatyti jo bendrum\u0105 ir s\u0105ry\u0161\u012f su visuomen\u0117s fundamentaliomis vertyb\u0117mis. Vie\u0161asis interesas turi b\u016bti aktualus visai visuomenei, net jei konkre\u010diu atveju tiesiogiai \u012ftakoja tik nedidel\u0119 dal\u012f jos, pavyzd\u017eiui, \u017emogaus teisi\u0173 apsauga, aplinkos apsauga, mokes\u010di\u0173 surinkimas, darbuotoj\u0173 sauga, sveikatos apsauga, valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0117 ir pan. Kadangi demokratin\u0117je tradicijoje vie\u0161asis interesas siejamas tik su visuomen\u0117s interesais, tai valstyb\u0117s interesai yra pripa\u017e\u012fstami ir saugomi, kaip vie\u0161ieji, tik tuomet, kai jie sutampa su visuomen\u0117s interesais ir jiems neprie\u0161tarauja. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas i\u0161ai\u0161kino, kad vie\u0161uoju interesu laikytinas ne bet koks teis\u0117tas asmens ar grup\u0117s asmen\u0173 interesas, o tik toks, kuris atspindi ir i\u0161rei\u0161kia pamatines visuomen\u0117s vertybes, kurias \u012ftvirtina, saugo ir gina Konstitucija.[14]<\/sup><\/a>B\u016btent visuomen\u0119 ar jos socialines grupes vie\u0161ojo intereso subjektais laiko ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiasis Teismas.[15]<\/a> Pavyzd\u017eiui, vargu ar visai visuomenei svarbu, kad konkretaus valstyb\u0117s tarnautojo kabinetas b\u016bt\u0173 valomas ne du, o tris kartus per savait\u0119, arba ministerijos paradin\u0117s durys b\u016bt\u0173 konkre\u010dios spalvos. Tod\u0117l ne kiekvienas i\u0161 vie\u0161ojo sektoriaus kylantis interesas automati\u0161kai turi b\u016bti laikomas vie\u0161uoju (bendruoju), tam tikrais atvejais jis tebus tik vie\u0161ojo juridinio asmens individualiu interesu, nevertu papildomos apsaugos ir vie\u0161ojo intereso statuso. <\/p>\n\n\n\n Vie\u0161asis interesas komercin\u0117se sutartyse<\/strong><\/p>\n\n\n\n Komercin\u0117s sutartys yra sudaromos tarp komercine veikla u\u017esiiman\u010di\u0173 \u016bkio subjekt\u0173 (B2B). \u0160iuo aspektu jos atribojamos nuo vartojimo sutar\u010di\u0173 (B2C) ir bendr\u0173j\u0173 civilini\u0173 sutar\u010di\u0173 (C2C), kuri\u0173 \u0161alimis yra ir vartotojai. Valstyb\u0117 dalyvaudama lygiais pagrindais civiliniuose santykiuose (CK 2.36 straipsnis) taip pat sudaro komercines sutartis. Dar daugiau \u2013 valstybei pagal ekonominius paj\u0117gumus negali prilygti joks privatus juridinis asmuo (i\u0161skyrus nebent giganti\u0161kas u\u017esienio bendroves, tokias, kaip Apple, Google, Microsoft ir pan.), tod\u0117l valstyb\u0117 fakti\u0161kai yra (ar bent jau tur\u0117dama tiek i\u0161tekli\u0173 tur\u0117t\u0173 b\u016bti) ir stiprioji sutarties \u0161alis. Juolab, kad valstyb\u0117 fakti\u0161kai ir elgiasi, kaip stiprioji \u0161alis \u2013 kaip mat\u0117me i\u0161 straipsnio prad\u017eioje nurodyt\u0173 byl\u0173, net jei konkreti institucija, prokuroro nuomone, nesugeba ar nenori apginti savo sutartini\u0173 teisi\u0173, tai daro prokuroras ex post<\/em>, taip sukurdamas papildom\u0105 apsaugos grand\u012f. Privat\u016bs valstyb\u0117s kontrahentai, \u017einoma, tokios papildomos apsaugos ir \u201eantrojo \u0161anso\u201c pasibylin\u0117ti neturi.<\/p>\n\n\n\n Komercin\u0117ms sutartims b\u016bdinga tai, kad jos paprastai sudaromos siekiant pelno ir jose did\u017eiausiu intensyvumu rei\u0161kiasi sutarties laisv\u0117s principas (CK 6.156 straipsnis). Be to, joms, kaip ir bet kokioms sutartims yra b\u016bdingi sutarties privalomumo ir u\u017edarumo principai (CK 6.189 straipsnis). Toks lygiateisis ir stabilus re\u017eimas gali b\u016bti nepatogus valstyb\u0117s institucijoms, kurioms gali prireikti netik\u0117tai reaguoti \u012f vie\u0161ojo intereso keliamus u\u017edavinius. Tod\u0117l Lietuvos teis\u0117je, kaip ir Vokietijos ar Pranc\u016bzijos teis\u0117je, egzistuoja teism\u0173 praktikos i\u0161vesta administracini\u0173 sutar\u010di\u0173 kategorija. \u0160ioms sutartims b\u016bdinga tai, kad jos laikomos administraciniais aktais ir gali b\u016bti vykdomos ar modifikuojamos pagal vie\u0161ojo intereso poreikius.[16]<\/sup><\/a> Jei vis tik, konkreti sutartis nekvalifikuotina, kaip administracin\u0117, jai turi b\u016bti taikomi civiliniai \u012fstatymai, kuriuose, kaip min\u0117ta, valstyb\u0117, savivaldyb\u0117 ir j\u0173 institucijos yra civilini\u0173 santyki\u0173 dalyv\u0117s lygiais pagrindais kaip ir kiti \u0161i\u0173 santyki\u0173 dalyviai (CK 2.36 straipsnio 1 dalis). Vie\u0161ojo intereso gynimas tokioje sutartyje yra specifinis d\u0117l keli\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.<\/p>\n\n\n\n Sudarant daugel\u012f komercini\u0173 sutar\u010di\u0173, pavyzd\u017eiui, pirkimo-pardavimo, nuomos, rangos, paskolos ir kt., \u0161ali\u0173 interesai yra prie\u0161prie\u0161iniai ir tai yra visi\u0161kai normalu. Pavyzd\u017eiui, pirk\u0117jo interesas yra gauti kuo geresn\u012f daikt\u0105 u\u017e kuo ma\u017eesn\u0119 kain\u0105, o pardav\u0117jo interesas t\u0105 daikt\u0105 parduoti kuo brangiau. Kadangi abu interesai yra lygiaver\u010diai, tod\u0117l teis\u0117tai sudarius galiojan\u010di\u0105 sutart\u012f su vie\u0161uoju subjektu, jam negali b\u016bti teikiama privilegij\u0173 ar galiojan\u010dios sutarties vykdymas kei\u010diamas vien tod\u0117l, kad to reikalauja vie\u0161asis interesas, pavyzd\u017eiui, visuomenin\u0117s naudos, efektyvumo ar racionalumo tvarkant vie\u0161\u0105j\u0105 nuosavyb\u0119. Jei abi \u0161alys bus \u012fpareigotos veikti ir tenkinti tik vienos \u0161alies interesus, susidarys esmin\u0117 \u0161ali\u0173 nelygyb\u0117, kuri sutar\u010di\u0173 teis\u0117je taip pat draud\u017eiama (CK 6.228 straipsnis). Atitinkamai, prokuroro reikalavimai, kylantys i\u0161 sutarties vykdymo, gali b\u016bti rei\u0161kiami tik traktuojant abi \u0161alys lygiavert\u0117mis ir nepra\u0161ant taikyti privilegij\u0173, nes jos papras\u010diausiai i\u0161kraipyt\u0173 ir net paneigt\u0173 civilinius teisinius santykius paversdamos juos administraciniais.<\/p>\n\n\n\n Tas pats pasakytina ir apie prokuroro teis\u0119 reik\u0161ti ie\u0161kinius sutarties \u0161ali\u0173 vardu. Akivaizdu, kad prokuroras civiliniame procese nelaikytinas kit\u0173 asmen\u0173 atstovu (CPK 51 straipsnis), tod\u0117l kit\u0173 valstyb\u0117s institucij\u0173 atstovauti negali. Prokuroras gali b\u016bti tik \u0161alimi ex officio<\/em>, ta\u010diau, v\u0117lgi, tik tiek, kiek tai numato materialin\u0117 teis\u0117. Pavyzd\u017eiui, CK numato, kad prokuroras gali gin\u010dyti neveiksni\u0173 ar ribotai veiksni\u0173 asmen\u0173 sandorius, kit\u0173 asmen\u0173 niekinius sandorius, d\u0117l to ir reikalauti restitucijos, ta\u010diau nenumato galimyb\u0117s \u012fgyvendinti kit\u0173 asmen\u0173 teises ir reikalauti prievol\u0117s \u012fvykdymo nat\u016bra, \u017ealos atlyginimo, nepagr\u012fsto praturt\u0117jimo, sutarties nutraukimo ar pakeitimo ir kt. Tiesa, privatin\u0117 teis\u0117 nustato atvejus kai sutarties \u0161alimi nesantis subjektas gali reikalauti \u012fvykdyti sutart\u012f, pavyzd\u017eiui, netiesioginio ie\u0161kinio atveju (CK 6.68 straipsnis), ta\u010diau abejotina ar prokuroras b\u016bt\u0173 tinkamas ie\u0161kovas tokiose bylose. Visais kitais \u012fstatyme tiesiogiai nenurodytais atvejais prokuroro ie\u0161kiniai pa\u017eeist\u0173 CK 6.189 straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 sutarties u\u017edarumo princip\u0105. Pavyzd\u017eiui, jei valstyb\u0117s institucija priims vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 b\u016bdu \u012fsigyt\u0105 daikt\u0105, kaip tinkam\u0105, prokuroras netur\u0117t\u0173 kreiptis \u012f teism\u0105 ir reikalauti i\u0161taisyti daikto tr\u016bkumus arba pakeisti daikt\u0105 kitu, nes jis n\u0117ra pirk\u0117jas ir jam teis\u0117 pareik\u0161ti tokios r\u016b\u0161ies reikalavim\u0105 materialin\u0117je teis\u0117je nenumatyta. Juolab, kad ir priva\u010diam tiek\u0117jui tokiu atveju taps nebeai\u0161ku kas yra kita sutarties \u0161alis ir su kuo reikia tartis ir bendradarbiauti pagal CK 6.200 straipsnio reikalavimus. <\/p>\n\n\n\n Kas kita yra sutarties gin\u010dijimas d\u0117l to, kad nebuvo laikytasi imperatyvi\u0173 \u012fstatymo norm\u0173, pavyzd\u017eiui, Vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173 \u012fstatymo, Valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo \u012fstatymo, \u017dem\u0117s \u012fstatymo, ar kt. Kaip min\u0117ta, teis\u0119 gin\u010dyti niekines sutartis prokurorui suteikia CK 1.78 straipsnio 5 dalis, kuri nurodo, kad reikalavim\u0105 d\u0117l niekinio sandorio teisini\u0173 pasekmi\u0173 taikymo gali pareik\u0161ti bet kuris suinteresuotas asmuo. Kadangi vie\u0161oji teis\u0117 nustato nema\u017eai reikalavim\u0173 vie\u0161\u0173j\u0173 subjekt\u0173 sandoriams, tai galimybi\u0173 juos gin\u010dyti yra atitinkamai daug, o prokurorai tuo aktyviai naudojasi. Ta\u010diau net ir \u0161is aktyvumas turi b\u016bti pamatuotas, nes gali kelti teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 ir netgi \u017emogaus teisi\u0173 problemas. Antai, Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas byloje \u010cinga prie Lietuv\u0105<\/em>, konstatuodamas, kad nebuvo u\u017etikrinta pusiausvyra tarp vie\u0161ojo intereso ir asmens pagrindini\u0173 teisi\u0173 apsaugos, atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f tai, kad parei\u0161k\u0117jas sudarydamas v\u0117liau nugin\u010dytas sutartis, \u201enetur\u0117jo pagrindo <…> tik\u0117tis, kad prokuroras ir v\u0117liau generalinis prokuroras d\u0117s tiek daug pastang\u0173<\/em>.\u201c[17]<\/sup><\/a><\/p>\n\n\n\n Dar daugiau \u2013 teis\u0117s doktrinoje nurodoma, kad itin platus vie\u0161ojo intereso \u012fgyvendinimas gali prie\u0161tarauti auk\u0161tesnei u\u017e vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 teisinei kategorijai \u2013 vie\u0161ajai tvarkai (pranc. ordre public<\/em>), kuri saugo pamatines visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s funkcionavimo s\u0105lygas, \u012fskaitant visi\u0161kai fundamentalias tai visuomenei vertybes.[18]<\/sup><\/a> Nuosekliai samprotaujant, toks vie\u0161ojo intereso ir vie\u0161osios tvarkos ginam\u0173 interes\u0173 konfliktas, kai vie\u0161asis interesas apginamas pa\u017eeid\u017eiant vie\u0161osios tvarkos saugomas vertybes, gali kelti teism\u0173 sprendim\u0173 pripa\u017einimo ir vykdymo u\u017esienio valstyb\u0117se problem\u0173. Pavyzd\u017eiui, jei prokuroras gindamas vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 gin\u010dyt\u0173 valstybei pelningos \u017ealiav\u0173 tiekimo sutarties nutraukim\u0105 su u\u017esienio bendrov\u0117mis, kurios i\u0161 tokios prekybos finansuoja represijas prie\u0161 savo pilie\u010dius, toks vie\u0161asis interesas ai\u0161kiai prie\u0161taraut\u0173 demokratini\u0173 valstybi\u0173 vie\u0161ajai tvarkai ir netur\u0117t\u0173 b\u016bti pripa\u017e\u012fstamas. Nors \u0161iandien vie\u0161osios tvarkos pa\u017eeidimus civiliniuose gin\u010duose vis dar sudaro gana marginaliniai atvejai, \u012f \u0161i\u0105 kategorij\u0105 Europoje besismelkianti fundamentali\u0173 teisi\u0173 apsauga leid\u017eia manyti, kad ateityje atsiras atvej\u0173, kai valstyb\u0117s bylin\u0117jimosi \u201eapetitas\u201c vie\u0161ojo intereso srityje bus prad\u0117tas riboti jau vie\u0161osios tvarkos kategorijomis. Be to, nacionalin\u0119 vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105 gali pa\u017eeisti ir sistemingas eil\u0117s privatin\u0117s teis\u0117s princip\u0173 (nesiki\u0161imo \u012f priva\u010dius santykius, sutar\u010di\u0173 privalomumo, sutar\u010di\u0173 stabilumo, sutar\u010di\u0173 u\u017edarumo, teisinio apibr\u0117\u017etumo, teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsaugos ir kt.) ignoravimas ten, kur valstyb\u0117 skelbiasi esanti lygi su kitais. Tod\u0117l prokuror\u0173 intervencija \u012f komercines sutartis ginant vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105, nors tam tikrais atvejais yra pateisinama bei nei\u0161vengiama, vis tik tur\u0117t\u0173 b\u016bti pamatuota ir remtis jiems puikiai \u017einomu principu \u2013 ultima ratio<\/em>.<\/p>\n\n\n\n Visa tai leid\u017eia teigti, kad \u0161iandien galiojan\u010dios privatin\u0117s teis\u0117s normos prokurorui leid\u017eia pakankamai pla\u010diai ginti vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 kontroliuojant komercin\u0117s sutarties sudarymo ir turinio klausimus per sandori\u0173 negaliojimo normas, ta\u010diau jei vis tik komercin\u0117 sutartis yra teis\u0117tai sudaryta ir galiojanti, prokuroro kompetencija \u0161ioje vietoje itin susiaur\u0117ja ar net baigiasi. Tai visi\u0161kai suprantama, nes komercin\u0117 sutartis turi b\u016bti vykdoma bendra civilini\u0173 \u012fstatym\u0173 nustatyta tvarka, laikantis pamatinio civiliniuose santykiuose lygiateisi\u0161kumo principo (CK 1.2 straipsnis), kas pa\u0161alina erdv\u0119 kurios nors \u0161alies pad\u0117ties privilegijavimui, taigi ir vie\u0161oji intereso \u012fgyvendinimui privataus intereso s\u0105skaita.<\/p>\n\n\n\n Apibendrinimas<\/strong><\/p>\n\n\n\n Valstyb\u0117 pati pasirenka kokiomis taisykl\u0117mis ir kokioje teisin\u0117je plotm\u0117je ji sudarys sutartis ir vykdys \u016bkin\u0119 veikl\u0105. Sutartis, kuriose ai\u0161kiai vyrauja vie\u0161asis interesas, teismai turi galimyb\u0119 kvalifikuoti administracin\u0117mis sutartimis ir i\u0161 j\u0173 kylan\u010dius gin\u010dus spr\u0119sti remiantis administracin\u0117s teis\u0117s normomis ir principais, prioriteti\u0161kai saugan\u010diomis vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105.<\/p>\n\n\n\n Visos kitos komercin\u0117s sutartys lieka privatin\u0117s teis\u0117s sferoje, kur valstyb\u0117 dalyvauja su kitais asmenimis lygiais pagrindais. Neabejotina, kad prokurorai atlieka svarb\u0173 vaidmen\u012f u\u017etikrindami teis\u0117tum\u0105 ir vie\u0161\u0173j\u0173 interes\u0173 apsaug\u0105 ir \u0161iose sutartyse, ta\u010diau b\u016btina suvokti, kad bendroji procesin\u0117 prokuroro kompetencija ginant vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 automati\u0161kai nesuteikia jam materialinio teisinio reikalavimo visuose vie\u0161uoju interesu pasi\u017eymin\u010diuose civiliniuose santykiuose. Kitaip tariant, platus prokuroro procesinis suinteresuotumas neturi autonomijos nuo privatin\u0117s teis\u0117s sistemos ir joje pateikiam\u0173 teisi\u0173 gynimo b\u016bd\u0173 leistinumo taisykli\u0173. J\u0173 b\u016btina kruop\u0161\u010diai paisyti, nes kitaip ginant vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 bus pa\u017eeid\u017eiama eil\u0117 kit\u0173 princip\u0173 ir vertybi\u0173 \u2013 nesiki\u0161imo \u012f priva\u010dius santykius, sutar\u010di\u0173 privalomumo, teisini\u0173 santyki\u0173 stabilumo, sutar\u010di\u0173 u\u017edarumo, teisinio apibr\u0117\u017etumo, teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsaugos, o visa eil\u0117 \u0161i\u0173 pa\u017eeidim\u0173 pagaliau pa\u017eeis ir vie\u0161\u0105j\u0105 tvark\u0105.<\/p>\n\n\n\n Pla\u010di\u0173 prokuroro galimybi\u0173 kontroliuoti komercin\u0117s sutarties sudarym\u0105 buvimas rodo, kad \u012fstatymo leid\u0117jas leid\u017eia kruop\u0161\u010diai patikrinti tokios sutarties teis\u0117tum\u0105, ta\u010diau riboja galimybes ki\u0161tis \u012f jos vykdym\u0105, \u0161ioje srityje kompetencij\u0105 paliekant pa\u010diai valstyb\u0117s institucijai (o tai rei\u0161kia, kad paai\u0161k\u0117jus, kad sutarties vykdymo procese ji elg\u0117si aplaid\u017eiai, valstybei padaryta \u017eala tur\u0117t\u0173 b\u016bti atlyginama priteisiant kompensacijas i\u0161 kalt\u0173 asmen\u0173). Ta\u010diau net ir sutarties teis\u0117tumo kontrol\u0117 tur\u0117t\u0173 b\u016bti protinga, nes, kaip parod\u0117 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo praktika, prokurat\u016bros hyperaktyvumas ginant vie\u0161\u0105j\u012f interes\u0105 gali sudaryti prielaidas \u017emogaus teisi\u0173 pa\u017eeidimui. Tod\u0117l svarbu nenustoti ie\u0161koti vis\u0173 \u0161i\u0173 vertybi\u0173 protingo balanso. \u00a0\u00a0\u00a0<\/p>\n\n\n\n Dr. Laurynas Did\u017eiulis yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros docentas, advokatas<\/em><\/p>\n\n\n\n [1]<\/sup><\/a> https:\/\/prokuraturos.lt\/lt\/greituju-testu-pirkimas-dvieju-lygiagreciai-vykstanciu-taciau-skirtingu-teisiniu-procesu-akiratyje\/7561<\/p>\n\n\n\n [2]<\/sup><\/a> <\/sup>Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. baland\u017eio 15 d. Civilin\u0117 byla Nr. 2-261-241\/2021.<\/p>\n\n\n\n [3]<\/sup><\/a> <\/sup>Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugs\u0117jo 30 d. Civilin\u0117 byla Nr. e2-3078-933\/2020.<\/p>\n\n\n\n [4]<\/sup><\/a> <\/sup>Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. spalio 8 d. Civilin\u0117 byla Nr. e2A-424-585\/2020.<\/p>\n\n\n\n [5]<\/sup><\/a> https:\/\/www.delfi.lt\/verslas\/nekilnojamas-turtas\/siekiama-priteisti-milijonus-vilniaus-savivaldybei-bet-ji-nenori.d?id=67895822<\/p>\n\n\n\n [6]<\/sup><\/a> Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 2A-18<\/a>-464\/2017.<\/p>\n\n\n\n [7]<\/sup><\/a> Vilniaus miesto apylink\u0117s teismo 2019 m. kovo 25 d. nuosprendis baud\u017eiamojoje byloje Nr. 1-18-1034\/2019.<\/p>\n\n\n\n [8]<\/sup><\/a> Kai kurios i\u0161 \u0161i\u0173 byl\u0173 vis dar nagrin\u0117jamos instancine tvarka, o su kai kuriomis teisin\u0117je praktikoje teko susidurti ir man pa\u010diam, tod\u0117l neketinu komentuoti nei teism\u0173 sprendim\u0173 \u0161iose bylose pagr\u012fstumo, nei samprotauti kaip jas reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti. Mano siekis yra kitas \u2013 pademonstruoti valstyb\u0117s aktyvizm\u0105 priva\u010diose komercin\u0117se sutartyse ir j\u012f teori\u0161kai \u012fvertinti, apibr\u0117\u017eti protingas jo ribas.<\/p>\n\n\n\n [9]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. bir\u017eelio 15 d. nutarimai.<\/p>\n\n\n\n [10]<\/sup><\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2010 m. rugs\u0117jo 28 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-363\/2010.<\/p>\n\n\n\n [11]<\/sup><\/a> <\/sup>Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2006 m. baland\u017eio 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-291\/2006.<\/p>\n\n\n\n [12]<\/a> Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1994 m. vasario 14 d. nutarimas.<\/p>\n\n\n\n [13]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e3K-3-314-611\/2018.<\/p>\n\n\n\n [14]<\/sup><\/a> <\/sup>Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugs\u0117jo 21 d. nutarimas.<\/em><\/p>\n\n\n\n [15]<\/a> Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 3K-7-414\/2014<\/p>\n\n\n\n [16]<\/sup><\/a> Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. lapkri\u010dio 25 d. nutartis administracin\u0117je byloje Nr. A14-1479\/2005; 2017 m. sausio 24 d. sprendimu administracin\u0117je byloje Nr. eA-424-575\/2017.<\/p>\n\n\n\n
\n\n\n\n