Paskutiniu metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je teko gird\u0117ti \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173 d\u0117l partneryt\u0117s instituto santykio su konstitucine \u0161eimos samprata, kas ir \u012fkv\u0117p\u0117 mane para\u0161yti \u0161\u012f trump\u0105 komentar\u0105. Ai\u0161ku, pirmiausia reikia pasakyti, kad svarstant bet kokio \u012fstatymo konstitucingumo klausim\u0105, paprastai turime laikytis galiojan\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 konstitucingumo prezumpcijos, tod\u0117l \u0161iame komentare i\u0161d\u0117stytos abejon\u0117s nepretenduoja \u012f koki\u0105 nors kategori\u0161k\u0105 nuomon\u0119, ta\u010diau tikiuosi, jog jos paskatins tolesn\u0119 teisin\u0119 diskusij\u0105 \u0161iuo klausimu teisinink\u0173 bendruomen\u0117je bei platesn\u0117je visuomen\u0117je.<\/p>\n\n\n\n
Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti, kad nuorod\u0173 \u012f partneryt\u0117s institut\u0105 galima rasti 2000 m. Civiliniame Kodekse. Tiesa, Civilinis Kodeksas partneryst\u0117s s\u0105vokai suteikia dvejop\u0105 reik\u0161m\u0119, t.y., be vyro ir moters bendro gyvenimo, turint tiksl\u0105 sukurti \u0161eimos santykius (CK 3.229 str.), kuris kartais vadinamas \u201eregistruota partneryste\u201c, \u010dia kalbama ir apie partneryst\u0119, kaip ra\u0161ytin\u0119 sutart\u012f d\u0117l tam tikros jungtin\u0117s veiklos komercini\u0173 santyki\u0173 \u012fteisinimo (6.969 str.), kas, beje, ir gal\u0117t\u0173 b\u016bti termino \u201epartneris\u201c pirmin\u0117 reik\u0161m\u0117 (angl. partner<\/em> i\u0161 lot. pars<\/em> \u2013 dalis, partiarius<\/em> \u2013 dalininkas). Taigi, jau pats Civilinis Kodeksas partneryst\u0117s s\u0105vok\u0105 supranta tiek \u201e\u0160eimos teis\u0117s\u201c, tiek ir \u201ePrievoli\u0173 teis\u0117s\u201c prasme. Kaip \u017einia, Civilinio Kodekso min\u0117tas 3.229 straipsnis (\u201e\u0160eimos teis\u0117s\u201c knygoje) \u0161iuo metu n\u0117ra \u012fsigalioj\u0119s, nors blanketini\u0173 nuorod\u0173 \u012f partneryt\u0117s institut\u0105, siejant j\u012f su \u0161eimos santykiais, galima rasti ir kai kuriuose kituose \u012fstatymuose. Ta\u010diau, kaip min\u0117ta, \u0161iame trumpame komentare bus keliamas klausimas, koks yra registruotos partneryst\u0117s<\/em> instituto, kai jis siejamas su \u0161eimos teise, santykis su Konstitucija. Kitaip tariant, ar toks partneryst\u0117s institutas, jei jis suprantamas kaip \u0161eimos instituto dalis (tuo atveju, jei partneriai neaugina vaik\u0173), atitinka \u0161eimos samprat\u0105, \u012ftvirtint\u0105 Lietuvos Respublikos Konstitucijoje? Nors min\u0117ta blanketin\u0117 CK nuoroda \u012f registruot\u0105 partneryst\u0119 \u201e\u0160eimos teis\u0117s\u201c knygoje buvo \u012fra\u0161yta jau prie\u0161 dvide\u0161imt met\u0173, ta\u010diau jos konstitucingumo klausimo Konstitucinis Teismas dar netur\u0117jo progos nagrin\u0117ti.<\/p>\n\n\n\n Taigi, prie\u0161 atsakydami \u012f registruotos partneryst\u0117s instituto konstitucingumo klausim\u0105, pa\u017ei\u016br\u0117kime \u012f Konstitucijos tekste \u012ftvirtint\u0105 \u0161eimos samprat\u0105. Vis\u0173 pirma, b\u016btina pamin\u0117ti, kad svarbiausias \u010dia yra Konstitucijos 38 straipsnis, kurio 1 dalyje \u012ftvirtintas bendras principas, jog \u201e\u0161eima yra visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindas\u201c. Beje, Konstitucija daugiau nieko ne\u012fvardina \u201evisuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindu<\/em>\u201c, kas atskleid\u017eia \u0161eimos ypating\u0105 reik\u0161m\u0119 m\u016bs\u0173 konstituciniame naratyve. Toliau kalbant apie konstitucin\u0119 \u0161eimos samprat\u0105, reikia pasakyti, kad Konstitucija numato, jog \u0161eimos nariai turi tam tikras teises ir pareigas vienas kito at\u017evilgiu: (26 str. 5 d., 38 str. 6 d., 38 str. 7 d.); taip pat \u0161eimos nariai turi teis\u0119 \u012f bendro gyvenimo privatum\u0105 (22 str. 4 d.), jie turi teis\u0119 ir pareig\u0105 b\u016bti vienas kitam lojaliais ir neatskleisti tretiesiems asmenims jautrios priva\u010dios informacijos apie vienas kit\u0105 (31 str. 3 d.), pagaliau, pagal Konstitucij\u0105, \u0161eimos nariai turi teis\u0119 \u012f vienas kito teisi\u0173 ir pareig\u0173 paveld\u0117jim\u0105 (plg. 146 str.). Beje, \u010dia svarbu pamin\u0117ti, jog Konstitucijos 39 straipsnio 1 dalis ypatingai i\u0161skiria \u0161eimas, auginan\u010dias ir aukl\u0117jan\u010dias vaikus. Taigi, i\u0161 to, kas pasakyta, ai\u0161ku, jog Konstitucija \u0161eimos institut\u0105 supranta ne tik \u017emogaus individualios teis\u0117s \u012f privat\u0173 gyvenim\u0105 prasme, bet ir kaip bendr\u0105j\u012f g\u0117r\u012f arba sui generis<\/em> konstitucin\u0119 vertyb\u0119.<\/p>\n\n\n\n Dar toliau matome, jog Konstitucijos 38 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatyti du \u0161eimos atsiradimo pagrindai: 1) santuoka, kuri \u201esudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu\u201c bei 2) \u201emotinyst\u0117, t\u0117vyst\u0117 ir vaikyst\u0117\u201c, t. y. santykiai, atsirad\u0119 su vaiko gimimu, \u012fvaikinimu ar globa, nepriklausomai nuo santuokos sudarymo ir nuo to, ar su vaikais gyvena abu ar tik vienas i\u0161 t\u0117v\u0173 ar glob\u0117j\u0173 (t. p. 26 str. 5 d. ir 39 str. 2 d.). Pana\u0161iai konstitucin\u0119 \u0161eimos samprat\u0105 ai\u0161kino ir Konstitucinis Teismas savo 2011 m. rugs\u0117jo 28 d. nutarime, kuriame konstatuota, jog \u201ekonstitucin\u0117 \u0161eimos samprata grind\u017eiama \u0161eimos nari\u0173 tarpusavio atsakomybe, supratimu, emociniu prierai\u0161umu, pagalba ir pana\u0161iais ry\u0161iais bei savanori\u0161ku apsisprendimu prisiimti tam tikras teises ir pareigas […]\u201c. Ta\u010diau tuo pa\u010diu \u0161iame nutarime konstatuota, jog \u010dia kalbama apie tuos santykius, kurie siejami su \u201evyro ir moters bendru gyvenimu\u201c, kuris be kita ko grind\u017eiamas \u201ebendru vaik\u0173 aukl\u0117jimo ir pana\u0161iais ry\u0161iais […], kurie yra konstitucini\u0173 motinyst\u0117s, t\u0117vyst\u0117s ir vaikyst\u0117s institut\u0173 pagrindas\u201c. Kitaip tariant, \u0161iame nutarime \u0161eimos konstitucin\u0117 samprata (\u0161alia santuokos) yra kildinama i\u0161 jau min\u0117to Konstitucijos 38 str. 2 dalyje numatyto \u201et\u0117vyst\u0117s, motinyst\u0117 ir vaikyst\u0117s\u201c instituto. Kitoki\u0173 \u0161eimos santyki\u0173 atsiradimo pagrind\u0173 Konstitucija nenumato, tod\u0117l ir 2019 m. sausio 11 d. Konstitucinio Teismo nutarime vartojama \u201eneutralumo\u201c s\u0105voka taip pat gal\u0117t\u0173 b\u016bti suprantama min\u0117to 38 str. 2 dalyje numatyto \u0161eimos sampratos instituto ribose.<\/p>\n\n\n\n Apibendrinant Konstitucijos nuostat\u0173 analiz\u0119, galima pasakyti, jog joje numatyta tik viena \u0161eimos santyki\u0173 sutarties forma \u2013 tai santuoka. \u0160ioje vietoje, galima b\u016bt\u0173 pam\u0117ginti i\u0161kelti ir kartu atsakyti \u012f kai kuriuos argumentus, paremian\u010dius teigin\u012f, jog Konstitucija, nors ir nenumato, ta\u010diau, visgi, leid\u017eia ir daugiau \u0161eimos atsiradimo pagrind\u0173 nei tiesiogiai numatyta Konstitucijoje, \u012fskaitant ir registruotos partneryst\u0117s institut\u0105. Taigi, pirmasis \u0161\u012f teigin\u012f paremiantis argumentas gal\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 tas, kad partneryst\u0117s sutarties institut\u0105 su \u0161eimos santykiais sieja nema\u017ea dalis Europos valstybi\u0173, be to, tai atsispindi ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo bei Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo jurisprudencijoje. Atsakant \u012f \u0161\u012f argument\u0105, konstatuotina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucija ir jos nuostatos negali b\u016bti oficialiai ai\u0161kinamos remiantis kit\u0173 valstybi\u0173 konstitucijomis ar Europos teism\u0173 jurisprudencija.<\/p>\n\n\n\n Antrasis argumentas d\u0117l partneryst\u0117s, kaip \u0161eimos santyki\u0173, instituto konstitucingumo gal\u0117t\u0173 b\u016bt\u0173 grind\u017eiamas tuo, kad Konstitucija n\u0117ra ordinarinis teis\u0117s aktas ir jame neturi ir negali b\u016bti \u012fvardinti visi \u0161eimos atsiradimo (sutar\u010di\u0173) pagrindai: pavyzd\u017eiui, Konstitucijos 38 ar kituose straipsniuose n\u0117ra tiesiogiai numatytas \u012fvaikinimo institutas, ta\u010diau b\u016bt\u0173 neteisinga teigti, jog jis nepatenka \u012f Konstitucijos 38 str. 2 dalyje \u012fvardint\u0105 \u201et\u0117vyst\u0117s, motinyst\u0117s ir vaikyst\u0117s\u201c institut\u0105. Visgi, atsakant \u012f \u0161\u012f argument\u0105, galima pasteb\u0117ti, jog \u012fvaikinimas n\u0117ra i\u0161 sutartini\u0173 santyki\u0173 kylantis institutas, be to, \u012fvaikinimo instituto konstitucingum\u0105 galima b\u016bt\u0173 sieti ir su Konstitucijos 26 straipsnyje \u012fvardintu konstituciniu globos<\/em> (glob\u0117j\u0173) institutu. <\/p>\n\n\n\n Tre\u010diasis argumentas gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas, kad demokratin\u0117 valstyb\u0117 negali ki\u0161tis \u012f \u017emogaus privat\u0173 gyvenim\u0105, \u012fskaitant tai, su kuo jis gyvena, k\u0105 laiko savo \u0161eimos nariais, koki\u0173 tradicij\u0173 jie laikosi ir kaip aukl\u0117ja savo vaikus, nebent tuo b\u016bt\u0173 pa\u017eeid\u017eiamos kit\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s ar kitos konstitucin\u0117s vertyb\u0117s, tod\u0117l pagal m\u016bs\u0173 Konstitucij\u0105 kiekvienas asmuo gali savo \u0161eimos nariu priva\u010diai laikyti ne tik savo gyvenimo draug\u0105, bet ir pa\u017e\u012fstam\u0105(us), koleg\u0105(as), verslo partnerius ar net savo augintinius. Ta\u010diau, visgi, reikia pripa\u017einti, kad Konstitucija ne visas bendro gyvenimo formas ar sutartis leid\u017eia laikyti \u0161eimomis, nes konstitucin\u0117 \u0161eimos samprata, kaip jau buvo min\u0117ta, susijusi ne tik su individualaus \u017emogaus privataus gyvenimo teis\u0117mis, bet ji laikoma ir visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s saugoma bendrojo g\u0117rio konstitucine vertybe. Tiesa, tai netrukdo teismams atskirose bylose priimti ad hoc<\/em> sprendim\u0105, kuriuo \u0161eimos santykiams b\u016bt\u0173 prilygintas nesusituokusi\u0173 asmen\u0173 bendras gyvenimas (nesudarius jokios sutarties), kai sprend\u017eiami paveld\u0117jimo ir kiti analogi\u0161ki klausimai.<\/p>\n\n\n\n Dar vienas pana\u0161us argumentas u\u017e registruotos partneryst\u0117s, kaip \u0161eimos santyki\u0173, institut\u0105 gal\u0117t\u0173 b\u016bti tas, kad prie\u0161ingas registruotos partneryst\u0117s sutarties traktavimas gal\u0117t\u0173 pa\u017eeisti sutar\u010di\u0173 laisv\u0117s princip\u0105 (kylant\u012f i\u0161 Konstitucijos 20 ir 25 straipsni\u0173) bei asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0105, numatyt\u0105 Konstitucijos 29 straipsnyje. Ta\u010diau jau buvo min\u0117ta, jog pagal Konstitucij\u0105, ne visos sutartys d\u0117l asmen\u0173 tarpusavio santyki\u0173 ar bendro gyvenimo turi b\u016bt\u0173 traktuojamos \u0161eima, o konstitucinis asmen\u0173 lygiateisi\u0161kumas gal\u0117t\u0173 b\u016bti pa\u017eeid\u017eiamas tik tuo atveju, jei kuriems nors asmenims ar j\u0173 grup\u0117ms b\u016bt\u0173 draud\u017eiama sudaryti santuok\u0105 Konstitucijos 38 str. 3 dalies prasme. Tod\u0117l, manytina, jog b\u016bt\u0173 konstituci\u0161kai pagr\u012fsta teigti, kad pagal Konstitucij\u0105 yra galima tik viena \u0161eimos suk\u016brimo sutarties r\u016b\u0161is \u2013 santuoka, nes prie\u0161ingas ai\u0161kinimas gal\u0117t\u0173 per pla\u010diai i\u0161pl\u0117sti konstitucin\u0119 \u0161eimos, kaip \u201evalstyb\u0117s ir visuomen\u0117s pagrindo\u201c, samprat\u0105. Pagaliau, per platus \u0161eimos instituto ai\u0161kinimas gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti ne tiek tai, kad Lietuvos pilie\u010diai referendume pritar\u0117 \u0161eimos, kaip valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s pagrindo, sampratai \u00e0 la carte blanche<\/em> (t. y. ne\u017einodami \u0161eimos, kaip visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s pagrindo, konstitucinio turinio), kiek tai, kad su Konstitucijoje numatyta \u0161eimos samprata gali konkuruoti ordinarin\u0117je teis\u0117je nustatyti skirtingi sutartiniai \u0161eimos atsiradimo pagrindai. Pastarasis teiginys, savo ruo\u017etu, b\u016bt\u0173 labai arti teiginio, jog Konstitucijoje numatyt\u0105 \u0161eimos samprat\u0105 galima pakeisti, nenaudojant Konstitucijos XIV skirsnyje \u012ftvirtintos Konstitucijos keitimo proced\u016bros, o tiesiog \u2013 paprastuoju \u012fstatymu (Kodeksu). <\/p>\n\n\n\n Taigi, i\u0161 \u0161ios trumpos analiz\u0117s galima teigti, jog kyla rimt\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l Civilinio Kodekso (ir kai kuri\u0173 kit\u0173 \u012fstatym\u0173) blanketini\u0173 nuorod\u0173 \u012f registruot\u0105 partneryst\u0119, siejant j\u0105 su \u0161eimos teise, konstitucingumo. Beje, tai nerei\u0161kia, kad pagal Konstitucij\u0105, ordinariniame teis\u0117s akte (Civiliniame Kodekse ar specialiame \u012fstatyme) negalima numatyti \u012fvairaus pob\u016bd\u017eio sutar\u010di\u0173 d\u0117l asmen\u0173 tarpusavio gyvenimo, ta\u010diau, kaip buvo min\u0117ta, abejotina, ar i\u0161 toki\u0173 sutar\u010di\u0173 kylantys santykiai gal\u0117t\u0173 pretenduoti \u012f \u0161eimos konstitucinio instituto status\u0105.<\/p>\n\n\n\n Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Paskutiniu metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je teko gird\u0117ti \u012fvairi\u0173 nuomoni\u0173 d\u0117l partneryt\u0117s instituto santykio su konstitucine \u0161eimos samprata, kas ir \u012fkv\u0117p\u0117 mane para\u0161yti \u0161\u012f trump\u0105 komentar\u0105. Ai\u0161ku, pirmiausia reikia pasakyti, kad svarstant bet kokio \u012fstatymo konstitucingumo klausim\u0105, paprastai turime laikytis galiojan\u010di\u0173 \u012fstatym\u0173 konstitucingumo prezumpcijos, tod\u0117l \u0161iame komentare i\u0161d\u0117stytos abejon\u0117s nepretenduoja \u012f koki\u0105 nors kategori\u0161k\u0105 nuomon\u0119, ta\u010diau tikiuosi, …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30786,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,2715,312,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30782"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30782"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30782\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30784,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30782\/revisions\/30784"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30786"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30782"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30782"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30782"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}