{"id":30760,"date":"2021-06-08T17:07:59","date_gmt":"2021-06-08T14:07:59","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=30760"},"modified":"2021-06-08T17:08:01","modified_gmt":"2021-06-08T14:08:01","slug":"eztt-nustate-konvencijos-pazeidima-del-apribotos-religijos-laisves","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/06\/08\/eztt-nustate-konvencijos-pazeidima-del-apribotos-religijos-laisves\/","title":{"rendered":"E\u017dTT nustat\u0117 Konvencijos pa\u017eeidim\u0105 d\u0117l apribotos religijos laisv\u0117s"},"content":{"rendered":"\n

Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (Teismas) 2021 m. bir\u017eelio 8 d. paskelbtame sprendime nustat\u0117 \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) 9 straipsnio (Minties, s\u0105\u017ein\u0117s ir religijos laisv\u0117) kartu su Konvencijos 14 straipsniu (Diskriminacijos u\u017edraudimas) ir Konvencijos 13 straipsnio (Teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teisin\u0117s gynybos priemon\u0119) pa\u017eeidim\u0105 byloje\u00a0Senov\u0117s balt\u0173 religin\u0117 bendrija \u201eRomuva\u201c prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>\u00a0(peticijos Nr. 48329\/19).<\/p>\n\n\n\n

Religin\u0117 bendrija Teismui skund\u0117si, kad jos at\u017evilgiu buvo pa\u017eeista Konvencija, Lietuvos Respublikos Seimui nusprendus nesuteikti bendrijai valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos statuso. Peticijoje taip pat buvo teigiama, kad nacionalin\u0117 teis\u0117 nenumato galimyb\u0117s apsk\u0173sti tok\u012f Seimo sprendim\u0105, tod\u0117l parei\u0161k\u0117ja netur\u0117jo veiksmingos teisin\u0117s gynybos priemon\u0117s, kaip to reikalauja Konvencijos 13 straipsnis.<\/p>\n\n\n\n

Spr\u0119sdamas d\u0117l peticijos priimtinumo, Teismas konstatavo, kad byloje nebuvo pakankamai tiksliai nustatyta, ar gin\u010dijamas Seimo sprendimas pateko \u012f vie\u0161ojo administravimo akt\u0173 kategorij\u0105 ir ar j\u012f gal\u0117jo nagrin\u0117ti administraciniai teismai. Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Teismas konstatavo, kad Vyriausyb\u0117 ne\u012frod\u0117, jog skundo prie\u0161 Seim\u0105 pateikimas administraciniams teismams buvo gynimo priemon\u0117, kuria parei\u0161k\u0117ja gal\u0117jo naudotis tiek teori\u0161kai, tiek praktikoje, kaip reikalaujama pagal Konvencijos 35 straipsnio 1 dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Spr\u0119sdamas d\u0117l parei\u0161k\u0117jos galimyb\u0117s kreiptis su individualiu skundu \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105, Teismas pasteb\u0117jo, kad Konstitucinio Teismo \u012fstatymo pataisa, nustatanti individuali\u0173 konstitucini\u0173 skund\u0173 pateikimo tvark\u0105, buvo priimta nepra\u0117jus n\u0117 m\u0117nesiui po to, kai Seimas atmet\u0117 parei\u0161k\u0117jos pra\u0161ym\u0105 suteikti bendrijai valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos status\u0105. \u0160is pakeitimas numat\u0117, kad jis \u012fsigalios 2019 m. rugs\u0117jo 1 d. ir kad individual\u016bs konstituciniai skundai gal\u0117s b\u016bti pateikti per keturis m\u0117nesius nuo galutinio sprendimo d\u0117l konkre\u010dios bylos paskelbimo. Atsi\u017evelgdamas \u012f susiklos\u010diusias aplinkybes, Teismas man\u0117, kad vien tai, kad bendrija pateik\u0117 Teismui peticij\u0105 likus kelioms dienoms iki galimyb\u0117s paduoti individual\u0173 konstitucin\u012f skund\u0105 atsiradimo, savaime negal\u0117jo atleisti parei\u0161k\u0117jos nuo pareigos i\u0161naudoti \u0161i\u0105 gynybos priemon\u0119. Ta\u010diau Teismas pasteb\u0117jo, kad pagal nacionalin\u0119 teis\u0119 Konstitucinis Teismas gali nagrin\u0117ti atskir\u0105j\u012f skund\u0105 tik po to, kai i\u0161naudotos visos teisi\u0173 gynimo priemon\u0117s ir yra priimtas galutinis teismo sprendimas. Kadangi Teismas jau nustat\u0117, kad ne\u012frodyta, jog bylin\u0117jimasis administraciniuose teismuose buvo veiksminga teisin\u0117 gynybos priemon\u0117 \u0161ios bylos aplinkyb\u0117mis, tod\u0117l nebuvo galima tik\u0117tis i\u0161 parei\u0161k\u0117jos, kad ji prad\u0117t\u0173 \u0161\u012f proces\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Teismas nusprend\u0117, kad parei\u0161k\u0117jos skundas n\u0117ra akivaizd\u017eiai nepagr\u012fstas ir nepriimtinas jokiais kitais Konvencijos 35 straipsnyje i\u0161vardytais pagrindais, tod\u0117l jis turi b\u016bti pripa\u017eintas priimtinu.<\/p>\n\n\n\n

Spr\u0119sdamas, ar \u0161ioje byloje taikytinas Konvencijos 14 straipsnis, Teismas nagrin\u0117jo, ar \u0161ios bylos faktin\u0117s aplinkyb\u0117s patenka \u012f Konvencijos 9 straipsnio taikymo srit\u012f.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iuo po\u017ei\u016briu Teismas pirmiausia pa\u017eym\u0117jo, kad nei Vyriausyb\u0117, nei \u0161alies vald\u017eios institucijos negin\u010dijo, kad Lietuvoje egzistuoja kelios bendruomen\u0117s, kurios teig\u0117 i\u0161pa\u017e\u012fstan\u010dios sen\u0105j\u012f balt\u0173 tik\u0117jim\u0105. Kai kurios i\u0161 \u0161i\u0173 bendruomeni\u0173 buvo oficialiai \u012fregistruotos 1992 m. \u0160is tik\u0117jimas buvo \u012ftrauktas \u012f nacionalinius sura\u0161ymus kaip vienas i\u0161 galim\u0173 b\u016bd\u0173 asmenims apib\u016bdinti savo religinius \u012fsitikinimus. Be to, 2002 m. parei\u0161k\u0117ja buvo \u012fregistruota kaip religin\u0117 bendrija, po to, kai vald\u017eios institucijos i\u0161nagrin\u0117jo jos statut\u0105 ir pagrindinius tik\u0117jimo principus. Taigi Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad iki Seimo diskusij\u0173, po kuri\u0173 buvo priimtas gin\u010dijamas sprendimas, nacionalin\u0117ms vald\u017eios institucijoms nekilo abejoni\u0173, kad parei\u0161k\u0117ja i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo religin\u0117 bendrija. Tod\u0117l Teismas neman\u0117, kad yra pagrindo abejoti parei\u0161k\u0117jos religiniu pob\u016bd\u017eiu.<\/p>\n\n\n\n

Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161ioje byloje atsisakymas suteikti valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos status\u0105 netur\u0117jo \u012ftakos parei\u0161k\u0117jos juridiniam veiksnumui ar jos geb\u0117jimui veikti ir praktikuoti religij\u0105. Valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos statusas b\u016bt\u0173 suteik\u0119s jai kelet\u0105 papildom\u0173 privilegij\u0173, b\u016btent \u2013 jos dvasinink\u0173 teis\u0119 tvirtinti religines santuokas, kurios b\u016bt\u0173 pripa\u017eintos kaip civilin\u0117s santuokos, teis\u0119 teikti religinio \u0161vietimo paslaugas mokyklose, teis\u0119 gauti eter\u012f savo religin\u0117ms apeigoms transliuoti, atleidim\u0105 nuo \u017eem\u0117s mokes\u010dio mok\u0117jimo ir dvasinink\u0173 teis\u0119 gauti socialinio draudimo i\u0161mokas. Teismas anks\u010diau yra nusprend\u0119s, kad Konvencijos 9 straipsnis nenumato prievol\u0117s valstyb\u0117ms religines santuokas prilyginti civilin\u0117ms santuokoms arba leisti religin\u012f \u0161vietim\u0105 valstybin\u0117se mokyklose; ta\u010diau Teismas yra pripa\u017ein\u0119s, kad religin\u0117s santuokos \u0161ventimas ir religijos mokymas yra religijos aprai\u0161kos, kaip apibr\u0117\u017eta Konvencijos 9 straipsnyje, tod\u0117l patenka \u012f \u0161ios nuostatos taikymo srit\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Vertindamas, ar parei\u0161k\u0117ja nebuvo diskriminuojama kit\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173 at\u017evilgiu, Teismas atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad Teisingumo ministerija buvo parengusi i\u0161vad\u0105, kad parei\u0161k\u0117ja atitiko nacionalin\u0117je teis\u0117je keliamus reikiamus valstyb\u0117s pripa\u017einimo siekian\u010diai religinei bendrijai. Be to, Seimas yra suteik\u0119s valstyb\u0117s pripa\u017einim\u0105 religin\u0117ms bendrijoms, turin\u010dioms ma\u017eiau \u0161alinink\u0173 nei parei\u0161k\u0117ja, o tai rodo, kad visuomen\u0117s parama parei\u0161k\u0117jai buvo pakankama.<\/p>\n\n\n\n

Pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad kelioms kitoms religin\u0117ms bendrijoms Seimas suteik\u0117 valstybin\u012f pripa\u017einim\u0105, prie\u0161ingai nei parei\u0161k\u0117jai, Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad parei\u0161k\u0117ja buvo traktuojama skirtingai nei kitos religin\u0117s bendrijos, kurios buvo analogi\u0161koje ar atitinkamai pana\u0161ioje situacijoje.<\/p>\n\n\n\n

Teismo manymu, skirtingas po\u017ei\u016bris \u012f parei\u0161k\u0117j\u0105 buvo grind\u017eiamas jos religija, o tai yra vienas i\u0161 pagrind\u0173, ai\u0161kiai nurodyt\u0173 Konvencijos 14 straipsnyje.<\/p>\n\n\n\n

Vertindamas, ar Seimo atsisakymas nesuteikti parei\u0161k\u0117jai valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos statuso buvo pagr\u012fstas ir objektyvus ir atsi\u017evelgdamas \u012f tai, kad gin\u010dijamame Seimo sprendime nebuvo nurodyta joki\u0173 argument\u0173, Teismas kriti\u0161kai \u012fvertino tai, kad galiojantis \u012fstatymas nenumato, kokiu pagrindu Seimas gali nesuteikti valstyb\u0117s pripa\u017einimo religinei bendrijai, kurios at\u017evilgiu Teisingumo ministerija yra pri\u0117musi palanki\u0105 i\u0161vad\u0105, taip pat nenustatyta, ar Seimas gali gin\u010dyti min\u0117t\u0105 i\u0161vad\u0105. Teismo manymu, tai ne tik gali vesti prie savavali\u0161k\u0173 sprendim\u0173, bet ir riboja galimybes nustatyti pakankamai ai\u0161kius kriterijus, \u012f kuriuos turi b\u016bti atsi\u017evelgiama priimant sprendimus. Juo labiau, kad sprendimo d\u0117l valstyb\u0117s pripa\u017einimo suteikimo pri\u0117mimas patik\u0117tas Seimui, t. y. politinei institucijai, o Teismas jau anks\u010diau yra pasteb\u0117j\u0119s, kad politin\u0117 parlamentini\u0173 proced\u016br\u0173 prigimtis kelia rizik\u0105, kad religin\u0117s organizacijos at\u017evilgiu priimam\u0105 sprendim\u0105 gali \u012ftakoti politiniai \u012fvykiai.<\/p>\n\n\n\n

Vertindamas, ar byloje nagrin\u0117jamas atsisakymas suteikti pripa\u017einim\u0105 parei\u0161k\u0117jai buvo pagr\u012fstas ir objektyvus, Teismas vertino Seimo nari\u0173 argumentus, i\u0161sakytus parlamentini\u0173 diskusij\u0173 metu. D\u0117l vieno i\u0161 parlamentini\u0173 diskusij\u0173 metu pateikt\u0173 argument\u0173, kad buvo tariamas ry\u0161ys tarp parei\u0161k\u0117jos veiklos ir KGB ar Kremliaus politikos Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad \u0161iam teiginiui nepritar\u0117 jokios susijusios vald\u017eios institucijos, pasi\u016blym\u0105 suteikti valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos status\u0105 parei\u0161k\u0117jai, be kita ko, i\u0161nagrin\u0117jo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, kuris taip pat nepateik\u0117 joki\u0173 prie\u0161taravim\u0173. Kitas diskusij\u0173 Seime metu pateiktas argumentas, kur\u012f vertino Teismas, buvo susij\u0119s su abejon\u0117mis, ar parei\u0161k\u0117jos veikla i\u0161 ties\u0173 buvo religin\u0117, o ne kult\u016brin\u0117 ar etnografin\u0117, ir ar \u201ebalt\u0173 tik\u0117jimo\u201c egzistavimas buvo pakankamai \u012frodytas. \u0160iuo po\u017ei\u016briu Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad jau yra nustat\u0119s, jog parei\u0161k\u0117ja buvo \u012fregistruota kaip religin\u0117 bendrija ir jos religinio pob\u016bd\u017eio negin\u010dijo jokios susijusios institucijos. Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimo atliktas vertinimas, kuris i\u0161 esm\u0117s kvestionavo parei\u0161k\u0117jos \u012fsitikinimus ir t\u0173 \u012fsitikinim\u0173 rei\u0161kimo b\u016bdus, kaip ne kart\u0105 Teismas yra pabr\u0117\u017e\u0119s, yra nesuderinamas su valstyb\u0117s neutralumo ir ne\u0161ali\u0161kumo pareiga.<\/p>\n\n\n\n

Be to, Teismas nenor\u0117jo spekuliuoti, kok\u012f poveik\u012f galutiniam Seimo sprendimui gal\u0117jo daryti Lietuvos vyskup\u0173 konferencijos lai\u0161kas. Nepaisant to, i\u0161lieka faktas, kad tas lai\u0161kas buvo i\u0161platintas daugiau nei pusei Seimo nari\u0173, antr\u0173 debat\u0173 metu lai\u0161kas buvo cituojamas ir buvo aptariamas jo turinys. Teismas taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad katalik\u0173 vald\u017eios lai\u0161kas taip pat buvo perduotas Seimui ir buvo cituotas Seime, kai vyko valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos statuso pripa\u017einimo procesas kitai netradicinei religinei bendrijai, o lai\u0161ke i\u0161reik\u0161ta palanki pozicija buvo pateikta kaip argumentas valstybei suteikti valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos status\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Teismas ne kart\u0105 yra pabr\u0117\u017e\u0119s, kad tikro religinio pliuralizmo puosel\u0117jimas yra gyvybi\u0161kai svarbus demokratin\u0117s visuomen\u0117s i\u0161likimui. Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad vald\u017eios vaidmuo n\u0117ra pa\u0161alinti \u012ftampos prie\u017east\u012f, pa\u0161alinant pliuralizm\u0105, bet u\u017etikrinti, kad konkuruojan\u010dios grup\u0117s toleruot\u0173 viena kit\u0105. \u0160is valstyb\u0117s vaidmuo yra palankus vie\u0161ajai tvarkai, religinei darnai ir tolerancijai demokratin\u0117je visuomen\u0117je, ir vargu ar gali b\u016bti suvokiamas kaip ma\u017einantis tik\u0117jimo ar Ba\u017eny\u010dios, su kuria istori\u0161kai ir kult\u016bri\u0161kai susij\u0119 konkre\u010dios \u0161alies gyventojai, vaidmen\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Atitinkamai Teismas negal\u0117jo sutikti, kad religijos, kurios laikosi dauguma gyventoj\u0173, egzistavimas ar tariama \u012ftampa tarp parei\u0161k\u0117jos ir daugumos religijos, arba tos religijos vald\u017eios prie\u0161inimasis, gal\u0117t\u0173 b\u016bti objektyvus ir pagr\u012fstas pagrindas atsisakyti suteikti valstyb\u0117s pripa\u017eintos religin\u0117s bendrijos status\u0105 parei\u0161k\u0117jai.<\/p>\n\n\n\n

Atsi\u017evelgdamas \u012f pirmiau i\u0161d\u0117stytas aplinkybes, Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad atsisakydamos suteikti valstyb\u0117s pripa\u017einim\u0105 parei\u0161k\u0117jai, valstyb\u0117s institucijos nepateik\u0117 pagr\u012fsto ir objektyvaus pagrindo vertinti parei\u0161k\u0117j\u0105 skirtingai nuo kit\u0173 religini\u0173 bendrij\u0173, kurios buvo atitinkamai pana\u0161ioje situacijoje, o Seimo nariai, balsav\u0119 prie\u0161 valstyb\u0117s pripa\u017einimo suteikim\u0105, \u012fgyvendindami savo teis\u0117k\u016bros \u012fgaliojimus, nebuvo neutral\u016bs ir ne\u0161ali\u0161ki.<\/p>\n\n\n\n

Padar\u0119s \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105, Teismas mano, kad neb\u016btina nagrin\u0117ti, ar ta aplinkyb\u0117, kad parei\u0161k\u0117ja pakartotinai d\u0117l valstyb\u0117s pripa\u017einimo gali kreiptis po 10 met\u0173, taip pat pa\u017eeid\u0117 jos teises.<\/p>\n\n\n\n

Parei\u0161k\u0117ja Teismui nepateik\u0117 pra\u0161ymo d\u0117l bylin\u0117jimosi ir kit\u0173 i\u0161laid\u0173 atlyginimo, tod\u0117l Teismas nepri\u0117m\u0117 sprendimo pagal Konvencijos 41 straipsn\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Teismo sprendimas byloje\u00a0Senov\u0117s balt\u0173 religin\u0117 bendrija \u201eRomuva\u201c prie\u0161 Lietuv\u0105<\/em>\u00a0(angl\u0173 kalba<\/a>).<\/p>\n\n\n\n

Vyriausyb\u0117s atstovo E\u017dTT informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas (Teismas) 2021 m. bir\u017eelio 8 d. paskelbtame sprendime nustat\u0117 \u017dmogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijos (Konvencija) 9 straipsnio (Minties, s\u0105\u017ein\u0117s ir religijos laisv\u0117) kartu su Konvencijos 14 straipsniu (Diskriminacijos u\u017edraudimas) ir Konvencijos 13 straipsnio (Teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teisin\u0117s gynybos priemon\u0119) pa\u017eeidim\u0105 byloje\u00a0Senov\u0117s balt\u0173 religin\u0117 bendrija \u201eRomuva\u201c prie\u0161 Lietuv\u0105\u00a0(peticijos Nr. 48329\/19). …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30761,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[1338,163,2714,162],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30760"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30760"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30760\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30762,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30760\/revisions\/30762"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30761"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}