{"id":30556,"date":"2021-05-28T12:00:44","date_gmt":"2021-05-28T09:00:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.teise.pro\/?p=30556"},"modified":"2021-05-28T12:00:45","modified_gmt":"2021-05-28T09:00:45","slug":"kt-teisinis-reguliavimas-pagal-kuri-i-seima-isrinktas-europos-parlamento-ar-savivaldybes-tarybos-narys-automatiskai-netenka-turimo-mandato-priestarauja-konstitucijai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/05\/28\/kt-teisinis-reguliavimas-pagal-kuri-i-seima-isrinktas-europos-parlamento-ar-savivaldybes-tarybos-narys-automatiskai-netenka-turimo-mandato-priestarauja-konstitucijai\/","title":{"rendered":"KT: teisinis reguliavimas, pagal kur\u012f \u012f Seim\u0105 i\u0161rinktas Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos narys automati\u0161kai netenka turimo mandato, prie\u0161tarauja Konstitucijai"},"content":{"rendered":"\n<p>Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai (\u201eTeis\u0119 b\u016bti i\u0161rinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim\u0173 \u012fstatymai.\u201c), 59 straipsnio 2, 3 dalims (\u201eI\u0161rinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises \u012fgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia b\u016bti i\u0161tikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, \u012fstatymo nustatyta tvarka neprisiek\u0119s arba prisiek\u0119s lygtinai, netenka Seimo nario mandato. D\u0117l to Seimas priima nutarim\u0105.\u201c), 60 straipsnio 1 daliai (\u201eSeimo nario pareigos, i\u0161skyrus jo pareigas Seime, nesuderinamos su jokiomis kitomis pareigomis valstybin\u0117se \u012fstaigose ir organizacijose, taip pat su darbu verslo, komercijos bei kitose priva\u010diose \u012fstaigose ar \u012fmon\u0117se. Savo \u012fgaliojim\u0173 laikui Seimo narys atleid\u017eiamas nuo pareigos atlikti kra\u0161to apsaugos tarnyb\u0105.\u201c), konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui prie\u0161tarauja:<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1<\/sup>&nbsp;straipsnis (2015 m. lapkri\u010dio 19 d. redakcija);<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Rinkim\u0173 \u012f Europos Parlament\u0105 \u012fstatymo 94 straipsnio 7&nbsp;punktas (2016 m. bir\u017eelio 30 d. redakcija), 97 straipsnio 2 dalies nuostata \u201etuo atveju, kai Europos Parlamento narys i\u0161renkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu, Vyriausioji rinkim\u0173 komisija per 15&nbsp;dien\u0173 nuo \u0161io pagrindo atsiradimo Europos Parlamento nario \u012fgaliojimus pripa\u017e\u012fsta nutr\u016bkusiais prie\u0161 termin\u0105\u201c;<\/p>\n\n\n\n<p>\u2013 Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymo 88 straipsnio (2020 m. sausio 14 d. redakcija) 1 dalies 13 punktas, 2 dalies (2020 m. gegu\u017e\u0117s 28 d. redakcija) nuostata \u201e(i\u0161skyrus atvejus, kai jis i\u0161renkamas Lietuvos Respublikos Seimo nariu)\u201c.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iose prie\u0161taraujan\u010diomis Konstitucijai pripa\u017eintose rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 nuostatose buvo \u012ftvirtintas Europos Parlamento nario, savivaldyb\u0117s tarybos nario (\u012fskaitant mer\u0105) mandato netekimo pagrindas \u2013 i\u0161rinkimas (tapimas) Seimo nariu, nusta\u010dius galutinius Seimo rinkim\u0173 rezultatus arba u\u017eimant v\u0117liau atsiradusi\u0105 laisv\u0105 Seimo nario viet\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, kad toks mandato netekimo pagrindas buvo nustatytas tik Seimo nariais i\u0161rinktiems Europos Parlamento ar savivaldybi\u0173 taryb\u0173 nariams, t. y. jiems netaikyta Rinkim\u0173 \u012f Europos Parlament\u0105 \u012fstatyme ir Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatyme \u012ftvirtinta bendroji taisykl\u0117, pagal kuri\u0105 Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos narys, siekiantis eiti pareigas, nesuderinamas su Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos nario mandatu, turi pats apsispr\u0119sti, kaip pa\u0161alinti savo pareig\u0173 nesuderinamum\u0105 su kitomis pareigomis, be kita ko, pareik\u0161damas savo vali\u0105 atsisakyti Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos nario mandato iki prad\u0117damas eiti su \u0161iuo mandatu nesuderinamas pareigas. Be to, asmuo tur\u0117jo netekti Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos nario mandato ir tuo atveju, kai jis, jau tur\u0117damas tok\u012f mandat\u0105, dalyvaut\u0173 Seimo rinkimuose ir b\u016bt\u0173 i\u0161rinktas \u012f Seim\u0105 nusta\u010dius galutinius rinkim\u0173 rezultatus, ir tuo atveju, kai jis, dar netur\u0117damas Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos nario mandato, dalyvaut\u0173 Seimo rinkimuose ir neb\u016bt\u0173 i\u0161rinktas \u012f Seim\u0105 nusta\u010dius galutinius rinkim\u0173 rezultatus, ta\u010diau v\u0117liau \u012fgyt\u0173 Europos Parlamento ar savivaldyb\u0117s tarybos nario mandat\u0105 ir jau po to tapt\u0173 Seimo nariu, u\u017eimdamas atsiradusi\u0105 laisv\u0105 Seimo nario viet\u0105 kaip pirmasis Seimo nario mandato negav\u0119s kandidatas pagal atitinkam\u0105 Seimo nari\u0173 mandatus gavus\u012f kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>Parei\u0161k\u0117ja kreipimesi \u012f Konstitucin\u012f Teism\u0105 teig\u0117, kad gin\u010dytose rinkim\u0173 \u012fstatym\u0173 nuostatose \u012ftvirtintu teisiniu reguliavimu savivaldyb\u0117s tarybos nario (be kita ko, mero) arba Europos Parlamento nario pareigas einan\u010diam asmeniui, i\u0161rinktam \u012f Seim\u0105, u\u017ekertamas kelias apsispr\u0119sti, kurias pareigas eiti toliau. Kadangi, pasak parei\u0161k\u0117jos, vis\u0173 Seimo nario teisi\u0173 \u012fgijimas yra siejamas su Seimo nario priesaika, kuri\u0105 i\u0161rinktasis Seimo narys turi duoti Seimo pos\u0117dyje, tol, kol \u012f Seim\u0105 i\u0161rinktas asmuo n\u0117ra prisiek\u0119s, n\u0117ra teisi\u0161kai pagr\u012fst\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 riboti kit\u0173 tuo metu to asmens turim\u0173 \u012fgaliojim\u0173.<\/p>\n\n\n\n<p>Konstitucinis Teismas yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje garantuojama asmens teis\u0117 \u012fstatyme numatytomis s\u0105lygomis b\u016bti renkamam \u2013 svarbi asmens konstitucin\u0117 teis\u0117. \u012estatyme negali b\u016bti nustatomi tokie reikalavimai (s\u0105lygos), kuriais b\u016bt\u0173 i\u0161kreipti ar paneigti Konstitucijoje \u012ftvirtinti reikalavimai (s\u0105lygos) asmeniui, kuris gali b\u016bti renkamas. Konstitucinis Teismas taip pat yra pa\u017eym\u0117j\u0119s, kad Konstitucijoje \u012ftvirtinti demokratiniai rinkim\u0173 \u012f politines atstovaujam\u0105sias institucijas principai kyla, be kita ko, i\u0161 Konstitucijos 34 straipsnyje ekspliciti\u0161kai \u012ftvirtint\u0173 rinkim\u0173 teis\u0117s konstitucini\u0173 pagrind\u0173, taip pat i\u0161 konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo suponuojam\u0173 imperatyv\u0173 ir ai\u0161kintini atsi\u017evelgiant \u012f juos.<\/p>\n\n\n\n<p>Pagal Konstitucij\u0105, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dal\u012f, konstitucin\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, turi b\u016bti u\u017etikrinamas s\u0105\u017einingas rinkim\u0173 procesas, be kita ko, laisvas pilie\u010di\u0173 valios parei\u0161kimas, pasyvi\u0105j\u0105 rinkim\u0173 teis\u0119 \u012fgyvendinan\u010di\u0173 subjekt\u0173 s\u0105\u017eininga konkurencija. Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad laisvo pilie\u010di\u0173 valios parei\u0161kimo, be kita ko, jiems laisvai ir nekontroliuojamiems susidarant nuomon\u0119 d\u0117l rinkimuose dalyvaujan\u010di\u0173 kandidat\u0173, taigi ir rinkim\u0173 proceso s\u0105\u017einingumo principo, pa\u017eeidimu, kuris sudaryt\u0173 prielaidas abejoti rinkim\u0173 rezultat\u0173 legitimumu ir teis\u0117tumu, savaime negali b\u016bti laikomas rink\u0117j\u0173 skatinimas dalyvauti arba nedalyvauti rinkimuose ir (arba) balsuoti u\u017e pasyvi\u0105j\u0105 rinkim\u0173 teis\u0119 \u012fgyvendinant\u012f subjekt\u0105, remiantis visuomen\u0117je \u017einom\u0173 asmen\u0173 nuomone, arba toki\u0173 asmen\u0173 i\u0161k\u0117limas kandidatais rinkimuose.<\/p>\n\n\n\n<p>I\u0161 Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies \u012fstatym\u0173 leid\u0117jui kyla pareiga nustatyti tok\u012f teisin\u012f reguliavim\u0105, kuriuo b\u016bt\u0173 u\u017etikrinama, be kita ko, rinkim\u0173 proceso skaidrumas, rink\u0117jams reik\u0161mingos informacijos apie pasyvi\u0105j\u0105 rinkim\u0173 teis\u0119 \u012fgyvendinan\u010dius subjektus vie\u0161umas. Rinkim\u0173 procese turi b\u016bti sudarytos realios galimyb\u0117s aktyvi\u0105j\u0105 rinkim\u0173 teis\u0119 \u012fgyvendinantiems asmenims, sprend\u017eiantiems d\u0117l kandidato tinkamumo b\u016bti Seimo nariu, gauti informacij\u0105 apie svarbius tokio asmens gyvenimo faktus, galin\u010dius tur\u0117ti reik\u0161m\u0117s jam atstovaujant rink\u0117j\u0173 interesams ir tvarkant vie\u0161uosius reikalus. \u0160iame nutarime Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad rink\u0117jui reik\u0161minga informacija apie pasyvi\u0105j\u0105 rinkim\u0173 teis\u0119 \u012fgyvendinan\u010dius subjektus pagal Konstitucij\u0105 yra ir tokia informacija, kad asmuo, siekiantis b\u016bti i\u0161rinktas Seimo nariu, eina kitas, su Seimo nario pareigomis nesuderinamas, pareigas, be kita ko, kitoje politin\u0117je atstovaujamojoje institucijoje, \u012f kuri\u0105 yra i\u0161rinktas (Europos Parlamente ar savivaldyb\u0117s taryboje). Tokia informacija yra vie\u0161a ir lengvai prieinama, taigi rink\u0117jai turi galimyb\u0119 atsi\u017evelgti \u012f j\u0105, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomon\u0119 apie atitinkam\u0105 rinkimuose (pvz., Seimo rinkimuose) dalyvaujant\u012f kandidat\u0105, be kita ko, jo ketinim\u0173 u\u017eimti atitinkamas renkamas pareigas (pvz., Seimo nario pareigas) rimtum\u0105, ir apsispr\u0119sti, ar balsuoti u\u017e tok\u012f kandidat\u0105 ar kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, \u012f kur\u012f jis \u012fra\u0161ytas.<\/p>\n\n\n\n<p>Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas konstatavo, jog pagal Konstitucij\u0105, be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dal\u012f, konstitucin\u012f teisin\u0117s valstyb\u0117s princip\u0105, negali b\u016bti nustatytas toks rinkim\u0173 teisinis reguliavimas, kuris b\u016bt\u0173 grind\u017eiamas vien prezumpcija, kad rinkim\u0173 procesas b\u016bt\u0173 nes\u0105\u017einingas, jeigu jame dalyvaut\u0173 visuomen\u0117je \u017einomi asmenys, be kita ko, asmenys, einantys pareigas kitoje politin\u0117je atstovaujamojoje institucijoje (pvz., Europos Parlamente ar savivaldyb\u0117s taryboje), ar kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose \u012f tam tikras politines atstovaujam\u0105sias institucijas (pvz., Seim\u0105), savaime yra nes\u0105\u017einingi ar j\u0173 ketinimai eiti atitinkamas renkamas pareigas, be kita ko, \u012fgyti Seimo nario mandat\u0105, n\u0117ra rimti.<\/p>\n\n\n\n<p>Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, kad pagal Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dalis asmuo, i\u0161rinktas Seimo nariu, gali atsisakyti prisiekti ir kartu patirti nei\u0161vengiamus teisinius padarinius \u2013 netekti Seimo nario mandato, t. y. jis turi teis\u0119 apsispr\u0119sti, ar \u012fgyti Tautos atstovo \u012fgaliojimus duodant priesaik\u0105, ar neprisiekti (prisiekti su i\u0161lygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato. Pagal Konstitucijos 60 straipsnio 1 dal\u012f, ai\u0161kinam\u0105 kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, Seimo nario pareig\u0173 nesuderinamumo su kitomis pareigomis bei darbu principas ir i\u0161 jo i\u0161plaukianti pareiga asmeniui, i\u0161rinktam Seimo nariu, iki duodant Seimo nario priesaik\u0105 atsistatydinti i\u0161 su Seimo nario pareigomis nesuderinam\u0173 kit\u0173 pareig\u0173 arba nutraukti su Seimo nario pareigomis nesuderinamus darbo santykius rei\u0161kia ne tai, kad asmenys, einantys pareigas, pagal Konstitucij\u0105 nesuderinamas su Seimo nario pareigomis (be kita ko, Europos Parlamento nario ar savivaldyb\u0117s tarybos nario pareigas), neturi teis\u0117s siekti b\u016bti i\u0161rinkti Seimo nariais (t. y. kad jie neturi pasyviosios rinkim\u0173 teis\u0117s renkant Seimo narius), o tai, kad jei tokias pareigas einantis asmuo i\u0161renkamas \u012f Seim\u0105, jis iki duodamas Seimo nario priesaik\u0105 privalo apsispr\u0119sti, ar eiti savo turimas pareigas (be kita ko, Europos Parlamento nario, savivaldyb\u0117s tarybos nario pareigas), ar \u012fgyti ir prad\u0117ti vykdyti Seimo nario \u012fgaliojimus.<\/p>\n\n\n\n<p>Vertindamas gin\u010dyt\u0105 Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1&nbsp;<\/sup>straipsnyje \u012ftvirtint\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105, Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad pagal j\u012f savivaldyb\u0117s tarybos narys (\u012fskaitant mer\u0105) ar Europos Parlamento narys netenka turimo mandato vien tuo pagrindu, kad Vyriausiosios rinkim\u0173 komisijos sprendimu konstatuojama, jog \u0161is asmuo yra i\u0161rinktas Seimo nariu arba juo tapo u\u017eimdamas laisv\u0105 Seimo nario viet\u0105. Taigi tokiu teisiniu reguliavimu Seimo nariu i\u0161rinktam savivaldyb\u0117s tarybos nariui (\u012fskaitant mer\u0105) ar Europos Parlamento nariui nesuteikta teis\u0117 iki duodant Seimo nario priesaik\u0105 apsispr\u0119sti, ar eiti savo turimas Europos Parlamento nario, savivaldyb\u0117s tarybos nario ar mero pareigas, ar \u012fgyti ir prad\u0117ti vykdyti Seimo nario \u012fgaliojimus. Kartu tokiu teisiniu reguliavimu pasunkinamas asmen\u0173, turin\u010di\u0173 savivaldyb\u0117s tarybos nario (\u012fskaitant mero) ar Europos Parlamento nario mandat\u0105, teis\u0117s b\u016bti i\u0161rinktiems Seimo nariais (t. y. pasyviosios rinkim\u0173 teis\u0117s) \u012fgyvendinimas, nes juos i\u0161rinkus \u012f Seim\u0105, neatsi\u017evelgiant \u012f j\u0173 vali\u0105, jie netenka turimo mandato.<\/p>\n\n\n\n<p>Kaip matyti i\u0161 gin\u010dyto teisinio reguliavimo parengiam\u0173j\u0173 dokument\u0173, juo siekta u\u017ekirsti keli\u0105 rink\u0117j\u0173 apgaudin\u0117jimui. Ta\u010diau Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1&nbsp;<\/sup>straipsnyje \u012ftvirtintas teisinis reguliavimas yra grind\u017eiamas vien prezumpcija, kad savivaldyb\u0117s tarybos nario (\u012fskaitant mer\u0105) ar Europos Parlamento nario pareigas einantys asmenys, dalyvaujantys Seimo rinkimuose, savaime yra nes\u0105\u017einingi, o j\u0173 ketinimai \u012fgyti Seimo nario mandat\u0105 n\u0117ra rimti. Tokiu teisiniu reguliavimu n\u0117ra atsi\u017evelgiama \u012f tai, kad informacija, jog Seimo rinkimuose dalyvaujantys asmenys eina savivaldyb\u0117s tarybos nario (\u012fskaitant mero) ar Europos Parlamento nario pareigas, yra vie\u0161a ir lengvai prieinama, ir kad rink\u0117jai turi galimyb\u0119, atsi\u017evelg\u0119 \u012f toki\u0105 informacij\u0105, laisvai ir nekontroliuojami susidaryti nuomon\u0119 apie atitinkam\u0105 rinkimuose dalyvaujant\u012f kandidat\u0105, taip pat ir jo ketinim\u0173 u\u017eimti Seimo nario pareigas rimtum\u0105, ir apsispr\u0119sti, ar balsuoti u\u017e tok\u012f kandidat\u0105 ar kandidat\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, \u012f kur\u012f jis \u012fra\u0161ytas. Taigi n\u0117ra pagrindo teigti, kad gin\u010dytas teisinis reguliavimas yra b\u016btinas siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 rink\u0117j\u0173 apgaudin\u0117jimui.<\/p>\n\n\n\n<p>Atsi\u017evelgdamas \u012f tai, Konstitucinis Teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1&nbsp;<\/sup>straipsnyje \u012ftvirtintu teisiniu reguliavimu nepaisyta i\u0161 Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylan\u010dio imperatyvo nenustatyti toki\u0173 reikalavim\u0173 (s\u0105lyg\u0173), kuriais b\u016bt\u0173 i\u0161kreipti ar paneigti Konstitucijoje \u012ftvirtinti reikalavimai (s\u0105lygos) asmeniui, kuris gali b\u016bti renkamas, taip pat i\u0161 Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisin\u0117s valstyb\u0117s principo kylan\u010dio reikalavimo rinkim\u0173 teisiniu reguliavimu u\u017etikrinti s\u0105\u017eining\u0105 rinkim\u0173 proces\u0105, be kita ko, laisv\u0105 pilie\u010di\u0173 valios parei\u0161kim\u0105 nesivadovaujant vien prezumpcija, kad Seimo rinkim\u0173 procesas yra nes\u0105\u017einingas, jeigu jame dalyvauja asmenys, einantys pareigas kitoje politin\u0117je atstovaujamojoje institucijoje, ar kad tokie asmenys, dalyvaudami rinkimuose \u012f Seim\u0105, savaime yra nes\u0105\u017einingi ar j\u0173 ketinimai \u012fgyti Seimo nario mandat\u0105 n\u0117ra rimti. Kartu Konstitucinis Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1&nbsp;<\/sup>straipsnyje \u012ftvirtintu teisiniu reguliavimu paneigta Konstitucijos 59 straipsnio 2, 3 dali\u0173 nuostat\u0173 suponuojama i\u0161rinkto Seimo nario teis\u0117 apsispr\u0119sti, ar \u012fgyti Tautos atstovo \u012fgaliojimus duodant priesaik\u0105, ar neprisiekti (prisiekti su i\u0161lygomis) ir kartu netekti Seimo nario mandato; \u0161iuo teisiniu reguliavimu taip pat pa\u017eeista Konstitucijos 60 straipsnio 1 dalis, ai\u0161kinama kartu su 59 straipsnio 2, 3 dalimis, pagal kuri\u0105 asmuo, i\u0161rinktas Seimo nariu, privalo atsistatydinti i\u0161 su Seimo nario pareigomis nesuderinam\u0173 kit\u0173 pareig\u0173, be kita ko, savivaldyb\u0117s tarybos nario ar Europos Parlamento nario pareig\u0173, b\u016btent iki duodamas Seimo nario priesaik\u0105.<\/p>\n\n\n\n<p>\u0160iame kontekste pamin\u0117tina, kad Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo papildymas 93<sup>1<\/sup>&nbsp;straipsniu buvo motyvuojamas pana\u0161iu Latvijos teisiniu reguliavimu. Ta\u010diau pagal Latvijos Saeimos rinkim\u0173 \u012fstatym\u0105 i\u0161rinktas Saeimos nariu Europos Parlamento narys netenka savo mandato ne pripa\u017einus j\u012f i\u0161rinktu \u012f Saeim\u0105, o davus i\u0161kilming\u0105 Saeimos nario priesaik\u0105. &nbsp;&nbsp;&nbsp;<\/p>\n\n\n\n<p>Remdamasis tais pa\u010diais argumentais, kaip ir d\u0117l Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1&nbsp;<\/sup>straipsnio, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai, 59 straipsnio 2, 3 dalims, 60 straipsnio 1 daliai, konstituciniam teisin\u0117s valstyb\u0117s principui prie\u0161tarauja parei\u0161k\u0117jos gin\u010dytos analogi\u0161ko turinio Rinkim\u0173 \u012f Europos Parlament\u0105 \u012fstatymo ir Savivaldybi\u0173 taryb\u0173 rinkim\u0173 \u012fstatymo nuostatos.<\/p>\n\n\n\n<p>Konstitucinis Teismas nutrauk\u0117 bylos dal\u012f pagal pra\u0161ym\u0105 i\u0161tirti, ar\u00a0 Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo Nr. I-2721 5<sup>1<\/sup>, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67<sup>1<\/sup>, 89, 91, 92, 97 straipsni\u0173 pakeitimo ir \u012fstatymo papildymo 93<sup>1<\/sup>\u00a0straipsniu \u012fstatymas Nr.\u00a0XII-2052 tuo aspektu, kad, svarstant po pateikimo \u0161\u012f \u012fstatymo projekt\u0105 Seimo pos\u0117dyje, jis papildytas nauju Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1<\/sup>\u00a0straipsniu, si\u016blytu nustatyti kitame \u012fstatymo projekte, kuris nebuvo pateiktas Seimo pos\u0117d\u017eiui, pagal pri\u0117mimo tvark\u0105 neprie\u0161tarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1\u00a0daliai, konstituciniams teisin\u0117s valstyb\u0117s, atsakingo valdymo principams. Kadangi Seimo rinkim\u0173 \u012fstatymo 93<sup>1<\/sup>\u00a0straipsnis prie\u0161tarauja Konstitucijai ir tod\u0117l visam laikui yra pa\u0161alintas i\u0161 Lietuvos teis\u0117s sistemos, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad yra beprasmi\u0161ka tirti, ar Seimo rinkim\u0173 \u012fstatym\u0105 keitusio \u012fstatymo projektas buvo papildytas 93<sup>1<\/sup>\u00a0straipsniu nepa\u017eeid\u017eiant nustatytos \u012fstatym\u0173 pri\u0117mimo tvarkos. Taigi \u0161iuo aspektu nebeliko konstitucin\u0117s justicijos bylos tyrimo dalyko.<\/p>\n\n\n\n<p><em>Konstitucinio Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Konstitucinis Teismas \u0161ios dienos nutarimu pripa\u017eino, kad Konstitucijos 34 straipsnio 2 daliai (\u201eTeis\u0119 b\u016bti i\u0161rinktam nustato Lietuvos Respublikos Konstitucija ir rinkim\u0173 \u012fstatymai.\u201c), 59 straipsnio 2, 3 dalims (\u201eI\u0161rinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises \u012fgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia b\u016bti i\u0161tikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, \u012fstatymo nustatyta tvarka neprisiek\u0119s arba prisiek\u0119s lygtinai, &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26032,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[409,158,310,2615],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30556"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30556"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30556\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30557,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30556\/revisions\/30557"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26032"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30556"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30556"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30556"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}