\u201e\u012emanoma yra viskas, bet klausimas, ar tai bus teis\u0117ta, \u2013 \u012f klausim\u0105, ar galima prad\u0117ti dirbti dar nepasira\u0161ius darbo sutarties, reaguoja pa\u0161nekovas. \u2013 Prie\u0161 pradedant darb\u0105 su darbuotoju privalo b\u016bti pasira\u0161yta darbo sutartis ir apie \u012fdarbinim\u0105 informuota Sodra. To nepadariusiam darbdaviui yra taikoma administracin\u0117 atsakomyb\u0117 u\u017e nelegal\u0173 darb\u0105. Vis d\u0117lto pats faktas, kad sutartis nepasira\u0161yta, dar nerodo, kad darbo santyki\u0173 n\u0117ra. Tiesiog kilus gin\u010dui tampa daug sud\u0117tingiau \u012frodyti, d\u0117l kokio pob\u016bd\u017eio ir trukm\u0117s darbo, u\u017e kok\u012f darbo u\u017emokest\u012f ir pan. buvo susitarta.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Darbo sutartyje pagal \u012fstatym\u0105 privalo b\u016bti nurodytos trys pagrindin\u0117s s\u0105lygos:<\/p>\n\n\n\n
- darboviet\u0117 (kam dirbs darbuotojas),<\/li>
- darbo funkcija (koks bus darbo pob\u016bdis),<\/li>
- darbo u\u017emokestis.<\/li><\/ul>\n\n\n\n
\u201eDeja, paprastai \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 nepakanka, mat darbo santykiai apima labai daug aspekt\u0173, \u2013 teigia M. Bartninkas. \u2013 Sakoma, kad kol viskas gerai, dokumentai nereikalingi: j\u0173 prisireikia tik kilus nesutarimams. Tad link\u0117\u010diau ne tik gra\u017eiai sutarti su darbdaviu, bet ir nekenkiant sau, galvojant apie ateit\u012f, visus sutarimus u\u017efiksuoti ra\u0161ti\u0161kai\u201c. Jis primena, kad tiek Komisijos, tiek teismai privalo vadovautis bylose surinktais \u012frodymais, kuri\u0173 kokyb\u0117 ir teisinis patikimumas tampa lemiamais faktoriais priimant sprendimus. \u201eGin\u010das negali likti nei\u0161spr\u0119stas, \u2013 sako M. Bartninkas. \u2013\u00ad\u00ad Nepalankus sprendimas gali b\u016bti priimtas ne d\u0117l to, kad esi neteisus, o d\u0117l to, kad nepakanka ar n\u0117ra joki\u0173 tavo teisumo \u012frodym\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u017dodinis ir ra\u0161ti\u0161kas sutarimai privalo sutapti<\/strong><\/p>\n\n\n\n
M. Bartninko teigimu, absoliu\u010di\u0105 daugum\u0105 darbo gin\u010d\u0173 lemia dvi prie\u017eastys:<\/p>\n\n\n\n
- \u0161alys \u017eod\u017eiu sutart\u0173 darbo s\u0105lyg\u0173 neu\u017efiksuoja sutartyje,<\/li>
- ra\u0161tu nustatytos s\u0105lygos neatitinka \u017eodinio sutarimo.<\/li><\/ul>\n\n\n\n
Tokius neatitikimus ir i\u0161 j\u0173 kilus\u012f konflikt\u0105 pa\u0161nekovas iliustruoja pavyzd\u017eiu, kai tolim\u0173j\u0173 reis\u0173 vairuotojas pasira\u0161\u0117 sutart\u012f, kurioje buvo numatyta, kad jis dirbs 5 dienas per savait\u0119, nuo 8 iki 17 val., su piet\u0173 pertrauka. \u201eJam pareikalavus tinkamai atlyginti u\u017e vir\u0161valand\u017eius ir darb\u0105 nakt\u012f, t. y. tikr\u0105sias darbo s\u0105lygas, darbdavys gyn\u0117si pateikdamas darbo sutart\u012f ir joje nurodyt\u0105 darbo tvark\u0105 atitinkant\u012f darbo laiko apskaitos \u017einiara\u0161t\u012f, \u2013 pasakoja teis\u0117jas. \u2013 Vis d\u0117lto darbuotojui pateikus tachografo duomenis buvo \u012frodyta, kad darbdavio teikiami dokumentai neatitinka realios situacijos.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Itin sud\u0117tingai \u012frodomiems atvejams M. Bartninkas priskyr\u0117 susitarimus, kai, pvz., \u017eod\u017eiu sutariama darbuotojui u\u017e dien\u0105 mok\u0117ti vienok\u012f darbo u\u017emokest\u012f, o sutartyje nurodoma \u017eymiai ma\u017eesn\u0117 suma. \u201eAuksin\u0117 taisykl\u0117: darbo sutartyje turi b\u016bti tiksliai sura\u0161yti visi \u017eod\u017eiu aptarti dalykai, kad neb\u016bt\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 nesutarimams, o jiems kilus b\u016bt\u0173 lengviau \u012frodyti ties\u0105\u201c, \u2013 primena teis\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n
Kaip dirbti i\u0161 nam\u0173, kad nekilt\u0173 nesutarim\u0173?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
Praeitais metais padid\u0117jus poreikiui dirbti i\u0161 nam\u0173, i\u0161kilo darbo laiko apskaitos klausim\u0173. M. Bartninkas pastebi, kad \u012fprastai darbo sutartyje numatoma, kad bus dirbama 40 valand\u0173 per savait\u0119, ta\u010diau darbus organizuojant nuotoliu darbdavys da\u017enai netenka galimyb\u0117s \u012fsitikinti, ar i\u0161 ties\u0173 yra dirbama tiek laiko. \u201eNiekas nedraud\u017eia sutartyje numatyti, kad darbuotojas darbo laik\u0105 organizuos savo nuo\u017ei\u016bra, \u2013 tikina teis\u0117jas. \u2013 \u017dinoma, darbdavio pareiga informuoti samdom\u0105 \u017emog\u0173, kad \u012fstatymas draud\u017eia dirbti 7 dienas per savait\u0119, dirbti ilgiau nei 12 val. per dien\u0105, kad darbuotojas nedirbt\u0173 \u0161ven\u010di\u0173 dienomis ar naktimis, kad svarbu nedelsiant prane\u0161ti apie tinkamo darbo atlikimo trukd\u017eius.\u201c M. Bartninkas prisimena atvej\u012f, kai darbdaviui leidus darbuotojui dirbti i\u0161 nam\u0173, \u0161is darbo i\u0161 nam\u0173 dienos i\u0161vakar\u0117se i\u0161vyko \u012f kit\u0105 \u0161al\u012f, kit\u0105 dien\u0105 joje pateko \u012f eismo \u012fvyk\u012f ir atsid\u016br\u0117 ligonin\u0117je, o nieko ne\u017einantis darbdavys man\u0117, kad darbuotojas vis\u0105 dien\u0105 dirba namuose. \u201eKaip galite \u012ftarti, kilo problem\u0173 d\u0117l sveikatos draudimo i\u0161mok\u0173, darbo u\u017emokes\u010dio skai\u010diavimo bei paties darbuotojo ir apskait\u0105 tvarkiusio asmens atsakomyb\u0117s\u201c, \u2013 pastebi teis\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n
Dirbant nuotoliu gali kilti klausim\u0173 ir d\u0117l darbo priemoni\u0173. \u201eViena, kai darbuotojas pats savo iniciatyva renkasi dirbti i\u0161 nam\u0173, nes jam taip patogiau. Tokiu atveju susitarimas, kad visos su tuo susijusios i\u0161laidos, jeigu toki\u0173 atsirast\u0173, tenka pa\u010diam darbuotojui, neatrodyt\u0173 nes\u0105\u017einingas darbuotojo at\u017evilgiu, \u2013 \u012fsp\u0117ja M. Bartninkas. \u2013 Ir visai kas kita, jei darbuotojas d\u0117l tam tikr\u0173 aplinkybi\u0173, pvz., koronaviruso apribojim\u0173, turi dirbti ne savo darbo vietoje: tokiu atveju kilus gin\u010dui darbdaviui b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga paai\u0161kinti, kod\u0117l jis su darbuotoju nesusitar\u0117 d\u0117l i\u0161laid\u0173 kompensavimo ir tokios kompensacijos nemok\u0117jo.\u201c<\/p>\n\n\n\n
![\"\"](\"http:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/05\/resize_700x500_mbartninkas.jpg\")
Teis\u0117jas Marius Bartninkas<\/figcaption><\/figure><\/div>\n\n\n\n Ar galima atleisti i\u0161 darbo, jei darbuotojas atsisako skiepytis?<\/strong><\/p>\n\n\n\n
\u201eAsmens sveikatos klausimai yra itin jautr\u016bs ir siejami su laisve apsispr\u0119sti, \u2013 paklaustas apie galimus nu\u0161alinimus nuo darbo u\u017e atsisakym\u0105 vakcinuotis kalba teis\u0117jas. \u2013 Klausimas, kiek ta laisv\u0117 gali b\u016bti ribojama d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173.\u201c M. Bartninkas teigia, kad kol kas teis\u0117s aktai nenumato pareigos skiepytis prie\u0161 pradedant dirbti. Visgi teis\u0117jas primena, kad darbdaviai privalo u\u017etikrinti saugias ir sveikas darbo s\u0105lygas visiems darbuotojams, taip pat r\u016bpintis ir savo klientais, o tai nulemia reikalavim\u0105 darbuotojams tikrintis sveikat\u0105 tiek prie\u0161 pradedant dirbti, tiek tam tikru periodi\u0161kumu.<\/p>\n\n\n\n
\u201eVyriausyb\u0117 yra patvirtinusi tvark\u0105, pagal kuri\u0105 dirbdamas tam tikr\u0105 darb\u0105 (pvz., \u0161vietimo, sveikatos apsaugos ir prekybos sektoriuose) turi pasitikrinti, ar nesergi u\u017ekre\u010diamomis ligomis, \u012fskaitant ir koronavirus\u0105, d\u0117l kurio \u0161alyje paskelbtas karantinas, \u2013 pasakoja teis\u0117jas. \u2013 Taigi jei toki\u0173 sri\u010di\u0173 darbuotojai nesiskiepija, darbdavys turi ne tik teis\u0119, bet ir pareig\u0105 reikalauti periodi\u0161kai testuotis, o darbuotojams to nepadarius \u2013 neleisti jiems dirbti.\u201c<\/p>\n\n\n\n
M. Bartninkas prisimena byl\u0173, kuriose teismas pripa\u017eino, kad darbuotojo atsisakymas tikrintis sveikat\u0105 tapo pateisinama prie\u017eastimi darbdaviui j\u012f atleisti i\u0161 darbo. \u201eTiesa, dar neteko matyti gin\u010d\u0173 d\u0117l atsisakymo testuotis, ar nesergama koronavirusu, ta\u010diau galiu prognozuoti, kad nagrin\u0117jant tok\u012f atvej\u012f b\u016bt\u0173 vertinama, kokios galimyb\u0117s buvo sudarytos darbuotojui dirbti nuotoliniu b\u016bdu, ar jis gal\u0117jo dirbti nekontaktuodamas ar minimaliai kontaktuodamas su kolegomis ir klientais, taip pat atsisakymo testuotis prie\u017eastys ir pasekm\u0117s\u201c, \u2013 teigia teis\u0117jas.<\/p>\n\n\n\n
Kilus gin\u010dui \u2013 kreiptis \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisij\u0105<\/strong><\/p>\n\n\n\n
2017 m. \u012fsigaliojus Darbo kodekso pakeitimams, numatantiems, kad darbo gin\u010dus (su tam tikromis i\u0161imtimis) sprend\u017eia Komisijos, pastaraisiais metais teismus pasiekia ma\u017eesni darbo byl\u0173 kiekiai: jei 2016 m. Lietuvos teismai pirm\u0105ja instancija i\u0161nagrin\u0117jo 1076 darbo teisini\u0173 santyki\u0173 bylas, tai praeitais metais j\u0173 buvo gerokai ma\u017eiau \u2013 812 (plg. 2019 m. \u2013 749, 2018 m. \u2013 755, 2017 m. \u2013 919).<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u012e teism\u0105 kreiptis galima tik nesutinkant su Darbo gin\u010d\u0173 komisijos sprendimu, \u2013 paai\u0161kina M. Bartninkas. \u2013 Tiesiai \u012f teism\u0105 kreiptis galima gana retais streiko arba lokauto teis\u0117tumo, tam tikrais dalies gin\u010d\u0173 tarp \u012fmon\u0117s ir jos vadovo atvejais, taip pat ir tada, kai darbdaviui keliami piniginiai reikalavimai, ta\u010diau jam i\u0161keliama bankroto byla.\u201c Teis\u0117jas patikina, kad visais kitais atvejais teismas tiesiog atsisako priimti parei\u0161kimus ir pasi\u016blo kreiptis \u012f Darbo gin\u010d\u0173 komisijas. \u201e\u0160i\u0173 komisij\u0173 sprendimai turi toki\u0105 pa\u010di\u0105 gali\u0105 kaip ir teism\u0173 sprendimai ir \u012fsiteis\u0117ja per vien\u0105 m\u0117nes\u012f nuo j\u0173 pri\u0117mimo dienos. \u017dinoma, jei nei darbdavys, nei darbuotojas per min\u0117t\u0105 termin\u0105 nepateikia ie\u0161kinio teismui, t. y. nepapra\u0161o teismo gin\u010d\u0105 nagrin\u0117ti i\u0161 naujo\u201c, \u2013 sako teis\u0117jas ir priduria, kad teismams nagrin\u0117ti tenka tik itin komplikuotus atvejus, nes situacijai esant ai\u0161kiai \u0161alys paprastai sutinka su Komisij\u0173 sprendimais.<\/p>\n\n\n\n
\u201e\u012e teismus da\u017eniausiai patenka sud\u0117tingi gin\u010dai, juose rei\u0161kiama po kelis reikalavimus, \u2013 patirtimi dalijasi M. Bartninkas. \u2013 \u0160tai min\u0117ta tolim\u0173j\u0173 reis\u0173 vairuotojo atleidimo i\u0161 darbo d\u0117l krovinio praradimo byla: darbuotojas reikalavo pripa\u017einti atleidim\u0105 neteis\u0117tu ir j\u012f gr\u0105\u017einti \u012f darb\u0105, taip pat tvirtino, kad darbdavys su juo neatsiskait\u0117, nesumok\u0117jo u\u017e vir\u0161valand\u017eius, darb\u0105 nakt\u012f ir kt., o darbdavys savo ruo\u017etu reikalavo i\u0161 darbuotojo priteisti \u017ealos atlyginim\u0105: nors byla viena, jos galutinis sprendimas ap\u0117m\u0117 net kelis keblius klausimus.\u201c<\/p>\n\n\n\n
\u201eDarbo santykiuose, kaip ir bet kurioje kitoje srityje, kaip ir pradedant bet koki\u0105 veikl\u0105, reikia apgalvoti savo veiksmus ateityje galimai pasitaikysian\u010diose \u012fvairiausiose situacijose ir koki\u0173 priemoni\u0173 galima imtis jau \u0161iandien, kad v\u0117liau nereik\u0117t\u0173 ie\u0161koti i\u0161ei\u010di\u0173 i\u0161, atrodyt\u0173, bevilti\u0161k\u0173 pad\u0117\u010di\u0173,\u201c \u2013 baigdamas pokalb\u012f esmin\u012f patarim\u0105 primena M. Bartninkas.<\/p>\n\n\n\n
Lietuvos teism\u0173 informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Gra\u017eus susitarimas su maloniai kalban\u010diu b\u016bsimu darbdaviu: \u201ev\u0117liau \u012fra\u0161ysime, pasira\u0161ysime, d\u0117l pried\u0173 \u017ei\u016br\u0117sime v\u0117liau\u201c ir pan. Ir… po kiek laiko varstomos Darbo gin\u010d\u0173 komisijos (Komisijos) ar net teismo durys. Kaip prasideda darbo gin\u010dai, kaip j\u0173 i\u0161vengti, kaip nepadaryti esmini\u0173 klaid\u0173 pasira\u0161ant darbo sutartis ir \u012fsidarbinant? Kertiniais patarimais dalijasi Teis\u0117j\u0173 tarybos narys, Kauno apygardos teismo Civilini\u0173 …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30181,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[832,215,2677,2180],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30179"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30179"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30179\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30182,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30179\/revisions\/30182"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30181"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}