Be abejo, 1791 m. Konstitucijos \u201e\u0161erdis\u201c yra Valdymo \u012fstatymas, turintis ry\u0161\u012f su kiekvienu kitu konstituciniu aktu ir susisteminantis juos, t. y. surenkantis juos visus \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucij\u0105. B\u016btent pagal jo pri\u0117mimo dien\u0105 visa Konstitucija tradici\u0161kai vadinama Gegu\u017e\u0117s tre\u010diosios Konstitucija<\/em>. Valdymo \u012fstatymas da\u017enai tapatinamas su visa 1791 m. Konstitucija, manytina, d\u0117l to, kad Valdymo \u012fstatymo skaitytojai jame mato \u012fprastas konstitucines nuostatas d\u0117l pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 ir vald\u017ei\u0173 padalijimo, kitaip tariant, Valdymo \u012fstatymo turinys atitinka dabartin\u0119 konstitucijos samprat\u0105. Be to, pa\u010diame Valdymo \u012fstatymo tekste da\u017eni \u017eod\u017eiai \u201eKonstitucija\u201c ir \u201e\u0161i Konstitucija\u201c, tod\u0117l susidaro \u012fsp\u016bdis, kad Konstitucija yra tik jis.<\/p>\n\n\n\n Kartu su Valdymo \u012fstatymu priimtos Seimo deklaracijos funkcija buvo tokia pati, kaip dabar Lietuvos Respublikos \u012fstatymo \u201eD\u0117l Lietuvos Respublikos Konstitucijos \u012fsigaliojimo tvarkos\u201c, ji yra neatsiejama Konstitucijos dalis. Kadangi luominiu principu grind\u017eiamoje Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikoje pilietines teises tur\u0117jo bajorai (tiesa, ne visi) ir miestie\u010diai (taip pat ne visi, be to, ribotas teises), o valstybin\u0117 vald\u017eia buvo formuojama i\u0161 apa\u010dios \u012f vir\u0161\u0173, lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 tur\u0117jo bajor\u0173 ir miestie\u010di\u0173 vietos savivaldos institucijos \u2013 atitinkamai paviet\u0173 seimeliai ir miest\u0173 magistratai, kuri\u0173 organizavimo ir veiklos pamatai sudar\u0117 konstitucinius Seimeli\u0173 ir Miest\u0173 \u012fstatymus. Kad ir kokios svarbios b\u016bt\u0173 \u0161ios dalies nuostatos, jos visgi susietos pirmiausia su i\u0161orine valstybingumo i\u0161rai\u0161ka (valstyb\u0117s forma), vald\u017eios paskirstymu valstyb\u0117je, jos institucij\u0173 funkcionavimu ir pilie\u010di\u0173 teisi\u0173 \u012fgyvendinimu, t.y. sritimis, kuriose laikui b\u0117gant tam tikra korekcija galima. Min\u0117ti keturi aktai susijungia \u012f Konstitucijos kintam\u0105j\u0105 dal\u012f \u2013 jos nuostatas galima \u201eper\u017ei\u016br\u0117ti ir pataisyti kas dvide\u0161imt penkerius metus\u201c (Valdymo \u012fstatymo VI str.).<\/p>\n\n\n\n Kiti trys aktai \u201esusitelkia\u201c \u012f nekintam\u0105j\u0105 Konstitucijos dal\u012f, s\u0105jungin\u0117s valstyb\u0117s ir jos taut\u0173 pa\u010dios egzistencijos pamat\u0105, kurio nuostat\u0173 \u201epastovum\u0105 ir nelie\u010diamum\u0105 \u0161iuo aktu apsaugome, \u012ftvirtiname ir sustipriname tokiomis s\u0105lygomis, taip tvirtai ir stipriai, kaip yra Lenkijos Kar\u016bnos ir Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tijos unij\u0173 akte\u201c (Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimas…, 1791, p. 56\u201357). 1569 m. Liublino unijos aktas nenustat\u0117 jokios jo keitimo ir (ar) panaikinimo tvarkos \u2013 atvirk\u0161\u010diai, jame \u012ftvirtinta Lenkijos Karalyst\u0117s ir LDK s\u0105junga yra am\u017eina ir nei\u0161ardoma. Prilyginus Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojim\u0105 Liublino unijos aktui, pirmasis \u012fgijo toki\u0105 pat teisin\u0119 gali\u0105, koki\u0105 tur\u0117jo antrasis. \u012etraukus Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimo nuostatas \u012f Suderintas sutartis (\u201eIr kadangi Mes, Karalius, visa tai laikome savo pactorum conventorum<\/em> straipsniu, tad ir M\u016bs\u0173 \u012fp\u0117diniams, prival\u0117siantiems prisiekti, visa tai norime tur\u0117ti \u012ftraukta inter pacta conventa<\/em>\u201c), pastarosios \u012fgijo toki\u0105 pat teisin\u0119 gali\u0105 (Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimas…, 1791, p. 57). \u017dinoma, Suderint\u0173 sutar\u010di\u0173 am\u017einumas yra santykinis \u2013 jos galioja tol, kol yra gyvas jas pasira\u0161\u0119s karalius, ir b\u016btent per t\u0105 laik\u0105 pakeisti j\u0173 negalima. Su nauju valdovu sudarytose Suderintose sutartyse gal\u0117t\u0173 b\u016bti nauj\u0173 nuostat\u0173, bet b\u016bt\u0173 ir nekintama dalis, perkeliama i\u0161 ankstesni\u0173 Suderint\u0173 sutar\u010di\u0173 teksto, kuriai Taut\u0173 ir Stanislovo Augusto valia priskirtos ir Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimo nuostatos.<\/p>\n\n\n\n 1791 m. Konstitucija \u012fsteig\u0117 nauj\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105 (apie 1791 m. Konstitucijos steigiam\u0105j\u012f pob\u016bd\u012f i\u0161samiau \u017er.: Gri\u0161kevi\u010d, et al<\/em>., 2016). \u0160i nauja valstyb\u0117 ir jos teis\u0117 yra nuo 1569 m. egzistavusios Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos ir jos teis\u0117s t\u0119sinys, ta\u010diau atskaitos ta\u0161kas nustatytas naujas. Apskritai 1569 m. Liublino unijos akto ir 1791 m. Konstitucijos santyk\u012f galima paai\u0161kinti pagal analogij\u0105 su 1918 m. vasario 16 d. Nepriklausomyb\u0117s Aktu, 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Steigiamojo Seimo rezoliucija ir aktualia Lietuvos Respublikos Konstitucija: pirmieji du aktai niekada nebuvo nustoj\u0119 teisin\u0117s galios ir yra Lietuvos valstyb\u0117s konstitucinis pamatas, ta\u010diau ir galiojanti Lietuvos Respublikos Konstitucija yra steigiamojo pob\u016bd\u017eio aktas, kuriuo grind\u017eiama visa dabar veikianti valstybin\u0117 vald\u017eia.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos ir Lenkijos istorin\u0117s s\u0105jungos ir dabartin\u0117s j\u0173 naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje ir NATO kontekste akcentuojama Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimo svarba, kaip tai daroma, pavyzd\u017eiui, bendrose Lietuvos Respublikos Seimo ir Lenkijos Respublikos Seimo ir Senato rezoliucijose, kuri\u0173 pri\u0117mimas minint 1791 m. Konstitucijos metines jau tapo gera tradicija. Toki\u0105 pat pagarb\u0105 turime atiduoti ir Pamatiniams nelie\u010diamiems \u012fstatymams, \u012ftvirtinusiems tautos suverenitet\u0105, valstyb\u0117s nepriklausomyb\u0119, teritorijos vientisum\u0105 ir nelie\u010diamum\u0105, teis\u0117s vie\u0161patavim\u0105 (V\u2013IX str.), asmens nelie\u010diamyb\u0119 ir \u017eod\u017eio laisv\u0119 (X\u2013XI str.), katalikyb\u0119 kaip valstybin\u0119 religij\u0105 ir tolerancij\u0105 kit\u0173 konfesij\u0173 nari\u0173 at\u017evilgiu (I\u2013IV str.). Pamatini\u0173 nelie\u010diam\u0173 \u012fstatym\u0173 pavadinimas labai taikliai atspindi \u0161io akto turin\u012f ir teisin\u0119 gali\u0105. Vis\u0173 \u0161i\u0173 nuostat\u0173 abstrahavimo lygmuo daug auk\u0161tesnis nei jas atitinkan\u010di\u0173 Valdymo \u012fstatymo nuostat\u0173, sukurt\u0173 remiantis Pamatiniais nelie\u010diamais \u012fstatymais, o ne atvirk\u0161\u010diai. \u201eLenkijos Karalyst\u0117 ir Lietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tyst\u0117 su visomis kunigaik\u0161tyst\u0117mis, vaivadijomis, \u017eem\u0117mis ir pavietais, i\u0161 kuri\u0173 dabar susideda Respublika ir ateityje susid\u0117s, yra ir am\u017einai turi b\u016bti laisva ir nuo nieko nepriklausoma Respublika\u201c (Prawa kardynalne niewzruszone…, 1791, p. 204). \u0160i ir kitos nuostatos primena 1776 m. JAV Nepriklausomybes Deklaracij\u0105, 1920 m. gegu\u017e\u0117s 15 d. Lietuvos Steigiamojo Seimo rezoliucij\u0105 ir kitus steigiamuosius aktus, kuri\u0173 niekada neatsisakydavome ir nekeit\u0117me ir neketiname to daryti.<\/p>\n\n\n\n Galing\u0173 kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 vyriausybi\u0173 vykdyta politika k\u0117l\u0117 gr\u0117sm\u0119 jau pa\u010diai Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos egzistencijai ir apskritai jos taut\u0173 valstybingumui. Patriot\u0173 pastangomis 1788\u20131792 m. joje vyko esmin\u0117s reformos, tur\u0117jusios konsoliduoti visuomen\u0119 ir sustiprinti valstyb\u0119, kuri\u0173 teisiniai pagrindai buvo 1791 m. Konstitucija. \u201eValdymo \u012estatymas \u012fteisino konstitucin\u0119 monarchij\u0105 \u2013 sistem\u0105, kuri daugelyje Europos valstybi\u0173 buvo sukurta tik v\u0117lesniame am\u017eiuje. Konstitucija buvo ai\u0161ki politinio suvereniteto i\u0161rai\u0161ka, nepriklausomyb\u0117s nuo kaimynini\u0173 gali\u0173 demonstravimas ir raginimas atnaujinti Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105\u201c (Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija…, 2021).<\/p>\n\n\n\n Nors kartais teigiama, kad \u201ekonstitucija be teisi\u0173 deklaracijos vis tiek yra konstitucija, o tuo tarpu konstitucija, kurios \u0161erdis ir pagrindas yra ne valdymo schema, \u2013 tai ne konstitucija\u201c (Sartori, 2001, p. 191), Lietuvoje labiau paplitusi kitokia konstitucijos samprata, pagal kuri\u0105 \u201ekonstitucija suvokiama kaip tautos aprobuota vald\u017ei\u0105 ribojanti auk\u0161\u010diausioji teis\u0117 (ra\u0161ytinis teis\u0117s aktas), grind\u017eiama \u017emogaus teisi\u0173 prioritetu ir vald\u017ei\u0173 padalijimu\u201c (Jara\u0161i\u016bnas, 2009, p. 28). Remiantis \u0161ia konstitucijos samprata, konstitucijos turin\u012f sudaro dvi nuostat\u0173 grup\u0117s: 1) nuostatos, susietos su asmens statusu valstyb\u0117je, ir 2) valstybin\u0117s vald\u017eios sudarymo ir funkcionavimo pamatai, itin reik\u0161mingu laikant vald\u017ei\u0173 padalijimo princip\u0105. Darnios ir vientisos doktrinos lygmen\u012f \u0161is principas pasiek\u0117 tik XVIII a. viduryje ir pirm\u0105 kart\u0105 kaip konstitucinis aktas buvo susijungtas su asmens teisi\u0173 prioriteto pripa\u017einimu ir apsauga 1776 m. Vird\u017einijos teisi\u0173 deklaracijoje: \u201eKad Valstyb\u0117s \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamoji ir vykdomoji vald\u017eios turi b\u016bti atskirtos ir atribotos nuo teismin\u0117s; …\u201c (The Virginia Declaration of Rights…, 1776), o dar rai\u0161kiau \u2013 Pranc\u016bzijos 1789 m. \u017dmogaus ir pilie\u010dio teisi\u0173 deklaracijoje: \u201eVisuomen\u0117, kurioje teis\u0117s n\u0117ra garantuotos ir kurioje n\u0117ra nustatytas vald\u017ei\u0173 padalijimas, neturi konstitucijos\u201c (D\u00e9claration des Droits de l\u2019Homme…, 1789).<\/p>\n\n\n\n I\u0161 \u0161i\u0173 pozicij\u0173 \u017evelgiant \u012f 1791 m. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucij\u0105 (kaip septyni\u0173 akt\u0173 visum\u0105) matomi dideli skirtumai.<\/p>\n\n\n\n Ta jos dalis, kuri apima vald\u017eios sudarym\u0105 ir funkcionavim\u0105, visi\u0161kai atitinka to meto epoch\u0105, atspindi moderniausias jos tendencijas, tikrai n\u0117ra menkesn\u0117 u\u017e 1787 m. JAV ir 1791 m. Pranc\u016bzijos konstitucijas ir hipoteti\u0161kai gal\u0117t\u0173 veikti iki \u0161iol, nes joje \u012ftvirtinti principai ir dabar yra demokratini\u0173 valstybi\u0173 vald\u017eios pamatas (beje, jos am\u017einink\u0117 JAV Konstitucija su nedideliais pakeitimais tebegalioja).<\/p>\n\n\n\n Kita 1791 m. Konstitucijos dalis yra ai\u0161kiai pasenusi, menkai atspindi filosofin\u0117s ir teisin\u0117s minties raid\u0105, masinius visuomeninius jud\u0117jimus ir politinius poky\u010dius, Amerikoje ir Europoje vykusius XVIII a. antrojoje pus\u0117je. 1791 m. Konstitucijoje i\u0161liko teisine nelygybe grind\u017eiama visuomen\u0117, suskaidyta \u012f bajor\u0173, dvasinink\u0173, miestie\u010di\u0173 ir valstie\u010di\u0173 luomus, o prie\u0161 toki\u0105 nelygyb\u0119 (\u017einoma, ne tik prie\u0161 j\u0105) sukil\u0119 amerikie\u010diai ir pranc\u016bzai savo konstitucijose \u012ftvirtino lygybe grind\u017eiam\u0105 pilietin\u0119 visuomen\u0119. M\u0117ginant apib\u016bdinti \u0161i\u0105 JAV, Pranc\u016bzijos ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos konstitucij\u0173 dal\u012f maksimaliai lakoni\u0161kai, tiesiog vienu \u017eod\u017eiu atskleisti j\u0173 dvasi\u0105, pirmosioms dviem tikt\u0173 \u017eodis \u201erevoliucin\u0117\u201c, o tre\u010diajai \u2013 \u201ekonservatyvi\u201c.<\/p>\n\n\n\n Luom\u0173 tarpusavio priklausomyb\u0117 nepasikeit\u0117 \u2013 i\u0161liko klasikin\u0117 keturnar\u0117 konstrukcija su valdan\u010diuoju bajorijos luomu: \u201eBajorus pripa\u017e\u012fstame svarbiausiais laisv\u0117s ir \u0161ios Konstitucijos gyn\u0117jais\u201c (i\u0161 Valdymo \u012fstatymo II straipsnio). Vargu, ar galima teigti, kad Konstitucijos teksto autoriams pavyko prapl\u0117sti politin\u0117s tautos samprat\u0105 ir kad apskritai b\u016bta toki\u0173 ketinim\u0173 ar noro. Politin\u0117 tauta yra pilie\u010di\u0173, politini\u0173 teisi\u0173 tur\u0117toj\u0173, korpusas. Seimeli\u0173 \u012fstatymo IV\u2013VII straipsniais i\u0161 bajor\u0173, neturin\u010di\u0173 dvar\u0173, i\u0161 kuri\u0173 b\u016bt\u0173 mokami mokes\u010diai valstyb\u0117s i\u017edui, buvo atimtos politin\u0117s teis\u0117s. Ankstesni\u0173 laik\u0173 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos patirtis rodo, kad \u0161is bajorijos sluoksnis buvo priklausomas nuo aristokratijos, j\u0173 balsais manipuliuota seime ir seimeliuose, tod\u0117l visai nenuostabu, kad 1791 m. Konstitucijoje jie traktuojami kaip pavojus teisingumui, pilieti\u0161kumui, valstybingumui. \u010cia nesunku \u012f\u017evelgti Pranc\u016bzijos nuosaikiosios revoliucijos veik\u0117j\u0173 ideologin\u0119 \u012ftak\u0105 (Kasperavi\u010dius, 1994, p. 29). Valdymo \u012fstatymo II straipsnyje, rai\u0161kiai pavadintame \u201eBajorai \u017eemvald\u017eiai\u201c, nustatyta: \u201eKiekvieno [\u017eemvald\u017eio] bajoro dorybei, pilieti\u0161kumui ir garbei patikime gerbti jos [t. y. Konstitucijos], kaip t\u0117vyn\u0117s ir m\u016bs\u0173 laisvi\u0173 vienintel\u0117s tvirtov\u0117s, \u0161ventum\u0105 ir saugoti jos patvarum\u0105\u201c. Matyt, Konstitucijos teksto autoriai laik\u0117si nuomon\u0117s, kad tik materialiai nepriklausomi tam tikros kilm\u0117s ir did\u017eiai dorovingi \u017emon\u0117s gali b\u016bti pilie\u010diai, gali prisiimti atsakomyb\u0119 u\u017e t\u0117vyn\u0117s likim\u0105. Pasiturintiems bajorams toks pilieti\u0161kumas b\u016bdingas i\u0161 prigimties, o kitokios kilm\u0117s \u017emon\u0117s gali tapti pilie\u010diais tik jeigu yra pasi\u017eym\u0117j\u0119 savo doryb\u0117mis ir nuopelnais valstybei.<\/p>\n\n\n\n Kaip teigiam\u0105 1791 m. Konstitucijos ypatum\u0105 yra \u012fprasta nurodyti nuostatas, pagal kurias miestie\u010diams suteikiamos dalin\u0117s pilietin\u0117s teis\u0117s, ta\u010diau \u012fsiskaitykime \u012f \u0161i\u0105 Valdymo \u012fstatymo III straipsnio nuostat\u0105: \u201e… skelbiame j\u012f [t. y. Miest\u0173 \u012fstatym\u0105] \u0161ios Konstitucijos dalimi kaip \u012fstatym\u0105, suteikiant\u012f nauj\u0105, tikr\u0105 ir veiksming\u0105 j\u0117g\u0105 laisviems lenk\u0173 bajorams, j\u0173 laisvi\u0173 saugumui ir bendros t\u0117vyn\u0117s vientisumui\u201c. Vadinasi, Miest\u0173 \u012fstatymas buvo priimtas ir \u012ftrauktas \u012f Konstitucij\u0105 b\u016btent d\u0117l to, kad b\u016bt\u0173 u\u017etikrinti bajor\u0173 interesai miestuose. Pagal Miest\u0173 \u012fstatym\u0105 pilietin\u0117s teis\u0117s buvo suteikiamos tiems miestie\u010diams, kurie vien\u0105 kadencij\u0105 dirbo valstyb\u0117s institucijose kaip savo miest\u0173 atstovai, tarnavo kariuomen\u0117je, \u012fsteig\u0117 koki\u0105 nors kra\u0161tui labai reikaling\u0105 manufakt\u016br\u0105. I\u0161 miestuose \u012fsik\u016brusi\u0173 ir pramone ar prekyba u\u017esiiman\u010di\u0173 bajor\u0173 nebeatimama bajoryst\u0117, o miestie\u010di\u0173 vir\u0161\u016bnei sukurtos s\u0105lygos \u012fgyti bajoryst\u0119. Be abejo, \u0161ias nuostatas galima interpretuoti kaip praple\u010dian\u010dias politin\u0117s tautos samprat\u0105, \u017eingsn\u012f pilietin\u0117s visuomen\u0117s link, bet akivaizdu, kad toks siauras miestie\u010di\u0173 sluoksnis negal\u0117jo kompensuoti i\u0161 politin\u0117s tautos eliminuotos gausios be\u017eem\u0117s bajorijos.<\/p>\n\n\n\n Valdymo \u012fstatymo IV straipsnyje, pripa\u017einus, kad \u017eemdirbiai yra tie \u017emon\u0117s, \u201ei\u0161 kuri\u0173 rank\u0173 tryk\u0161ta gausiausia kra\u0161to turt\u0173 versm\u0117 ir kurie sudaro did\u017eiausi\u0105 tautos gyventoj\u0173 dal\u012f\u201c, politini\u0173 teisi\u0173 jiems nesuteikta. Ma\u017ea to, 1791 m. Konstitucija i\u0161saugojo ir pateisino baud\u017eiav\u0105 \u2013 rei\u0161kin\u012f, kurio Pranc\u016bzijoje nebuvo jau XV a. antrojoje pus\u0117je, o Amerikos \u017eemyne jo visai nebuvo. Tiesa, i\u0161 Europos taut\u0173 nedaugeliui pavyko i\u0161vengti baud\u017eiavos \u2013 j\u0105 b\u016bt\u0173 galima laikyti d\u0117sningu teis\u0117s raidos etapu. Lenkijos Karalyst\u0117je ir LDK, palyginti su kitais Europos kra\u0161tais, v\u0117liau susiformavusi baud\u017eiava tur\u0117jo v\u0117liau ir i\u0161nykti. Vargu, ar galima baud\u017eiavos i\u0161saugojim\u0105 pateisinti tuo, kad ji tuo metu dar buvo Pr\u016bsijoje, Austrijoje ar Rusijoje. XVIII a. antrojoje pus\u0117je pranc\u016bz\u0173 \u0161viet\u0117jai baud\u017eiav\u0105 vadino tiesiog vergija ir primygtinai ragino, pvz., Rusijos imperatorien\u0119 Kotryn\u0105 II, panaikinti j\u0105. 1791 m. Valdymo \u012fstatymo IV straipsniu laisv\u0117 buvo garantuota tik i\u0161 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos pab\u0117gusiems valstie\u010diams, jie raginti sugr\u012f\u017eti. Visus kitus valstie\u010dius tik \u201epriimame \u012fstatymo ir kra\u0161to valdymo globon\u201c, kuri \u010dia apibr\u0117\u017eta kaip dvarinink\u0173 ir valstie\u010di\u0173 sutartini\u0173 santyki\u0173 nelie\u010diamumas (\u201eniekada savavali\u0161kai negal\u0117s j\u0173 pakeisti\u201c) ir valstyb\u0117s tarpininkavimas. Bet \u0161iuo principu Europos dvar\u0173 teis\u0117 r\u0117m\u0117si XIII\u2013XV a. ir dar anks\u010diau (i\u0161samiau apie Lietuvos ir kit\u0173 Europos \u0161ali\u0173 dvar\u0173 teis\u0119 ir baud\u017eiav\u0105 \u017er.: Machovenko, 2019).<\/p>\n\n\n\n 1791 m. Konstitucijoje \u017eodis \u201etauta\u201c ne visur vartojamas kaip \u201epolitin\u0117s tautos\u201c sinonimas (Petrzak, 2011, p. 9). Tauta \u201egali b\u016bti suprantama visuotine J. J. Rousseau prasme, apimant visus valstyb\u0117s gyventojus\u201c (Gri\u0161kevi\u010d et al<\/em>., 2016, p. 165). \u201eVartojamas terminas \u201etauta\u201c jau nerei\u0161k\u0117 tik \u201ebajor\u0173 tautos\u201c. Tai buvo nauja, epochos reikalavimus atliepianti \u201etautos\u201c samprata, ap\u0117musi bajor\u0173, miestie\u010di\u0173 ir valstie\u010di\u0173 lygiavert\u012f supratim\u0105\u201c (Raila, 2001, p. 69).<\/p>\n\n\n\n Be abejo, negalima nepamin\u0117ti, kad, pvz., pirmiau cituotame Valdymo \u012fstatymo IV straipsnyje pasakyta, jog valstie\u010diai \u201esudaro did\u017eiausi\u0105 tautos gyventoj\u0173 dal\u012f\u201c. Ta\u010diau sistemin\u0117 analiz\u0117 rodo, kad visais atvejais, kai \u201etauta\u201c yra teisi\u0161kai reik\u0161minga, pvz., kai ji yra teis\u0117k\u016bros subjektas (Valdymo \u012fstatymo VI straipsnis: \u201eAtstov\u0173 r\u016bmai kaip tautos visavaldyst\u0117s atspindys …\u201c), kai ji apriboja karaliaus vald\u017ei\u0105 (Valdymo \u012fstatymo VII straipsnis: \u201e… laisvajai lenk\u0173 tautai laidav\u0119 galimyb\u0119 kurti sau \u012fstatym\u0173 vald\u017ei\u0105 ir gali\u0105 pri\u017ei\u016br\u0117ti bet kuri\u0105 vykdom\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 …\u201c) ir kt., \u017eodis \u201etauta\u201c rei\u0161kia \u201epolitin\u0119 taut\u0105\u201c, t. y. be valstie\u010di\u0173 ir didel\u0117s daugumos miestie\u010di\u0173. \u017dinoma, galima manyti, kad \u017eod\u017eio \u201etauta\u201c vartojimas pla\u010di\u0105ja humanistine prasme yra pranc\u016bz\u0173 \u0161viet\u0117j\u0173 ir amerikie\u010di\u0173 Konstitucijos t\u0117v\u0173 id\u0117j\u0173 atspindys ir apskritai rei\u0161kia Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teisin\u0117s minties pa\u017eang\u0105, ta\u010diau palyginus t\u0173 id\u0117j\u0173 \u012ftvirtinim\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos, JAV ir Pranc\u016bzijos konstitucijose \u0161i pa\u017eanga atrodo menka. Dar ma\u017eiau reik\u0161mingas yra termino \u201epilietis\u201c vartojimas turint omenyje visus miestie\u010dius, \u012f kur\u012f atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f tyr\u0117jai, \u2013 miestie\u010diai buvo tik savo miesto, o ne valstyb\u0117s pilie\u010diai. Terminai \u201epilietis\u201c ir \u201epilietyb\u0117\u201c Lenkijos Karalyst\u0117s ir LDK miestuose vartoti nuo pat savivaldos miestams suteikimo (pvz., LDK \u2013 nuo 1387 m.), tad Konstitucijoje jie tikrai nebuvo naujov\u0117.<\/p>\n\n\n\n 1791 m. Konstitucijoje \u012ftvirtinta \u201erafinuoto\u201c (elitarinio) pilieti\u0161kumo id\u0117ja (beje, \u017einoma i\u0161 antikos filosofijos) Lenkijos Karalyst\u0117je ir LDK buvo pla\u010diai aptariama dar XVI a. polemizuojant Lenkijos bajorijos ideologui Stanislovui O\u017eechovskiui ir Lietuvos humanistui Augustinui Rotundui (pvz., pastarojo apie 1566 m. para\u0161ytame veikale \u201ePasikalb\u0117jimas lenko su lietuviu\u201c). Atitinkamos Konstitucijos nuostatos yra \u0161i\u0173 dviej\u0173 veik\u0117j\u0173 pozicij\u0173 sintez\u0117 ir t\u0119sinys.<\/p>\n\n\n\n Abstrahuojantis nuo siauros luomin\u0117s tautos sampratos ir ignoruojant \u012ftvirtint\u0105 luom\u0173 nelygyb\u0119, 1791 m. Konstitucijoje galima rasti labai daug moderni\u0173j\u0173 demokratijos princip\u0173 ir po\u017eymi\u0173 ir atskleisti s\u0105saj\u0105 su dabartiniais konstituciniais pamatais. Tautos suverenitetas, teis\u0117s vie\u0161patavimas, valstyb\u0117s suverenitetas, teritorijos nelie\u010diamumas, savivalda, rinkimai ir parlamentarizmas, Seimas kaip tautos atstovyb\u0117 ir ypatinga jo vieta valstyb\u0117s sandaroje, parlamentar\u0173 indemnitetas, parlamentin\u0117 (vykdomosios vald\u017eios) kontrol\u0117, teismo nepriklausomumas \u2013 tai tik svarbiausi dalykai, \u012ftvirtinti \u012fvairiose Konstitucijos dalyse. Dauguma j\u0173 buvo perimti i\u0161 ankstesn\u0117s (ikireformin\u0117s) sud\u0117tin\u0117s Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucijos (jai priklaus\u0117 1569 m. Liublino unijos aktas, 1573 m. Henriko artikulai, vis\u0173 valdov\u0173 pacta conventa<\/em>, 1697 m. Coaequatio jurium<\/em> aktas, 1768 ir 1775 m. Kardinaliniai \u012fstatymai), bet buvo ir konstitucini\u0173 naujovi\u0173, svarbiausia i\u0161 j\u0173 \u2013 vald\u017ei\u0173 padalijimo principas, \u012fgyvendintas kaip klasikin\u0117 \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios, \u012fstatym\u0173 vykdomosios ir teismin\u0117s vald\u017ei\u0173 triada, sukurta, \u201eidant [Lenkijos Karalyst\u0117s ir LDK] valstybi\u0173 vientisumas, pilietin\u0117 laisv\u0117 ir visuomen\u0117s tvarka visam laikui i\u0161likt\u0173 pusiausvyroje …\u201c (i\u0161 specialiai \u0161iam principui skirto Valdymo \u012fstatymo V straipsnio, pavadinto \u201eValdymas, arba vie\u0161\u0173j\u0173 vald\u017ei\u0173 paskirtis\u201c).<\/p>\n\n\n\n \u012estatym\u0173 leid\u017eiamoji vald\u017eia buvo patik\u0117ta Seimui, susid\u0117jusiam i\u0161 \u017eemesni\u0173j\u0173 Atstov\u0173 r\u016bm\u0173 ir auk\u0161tesni\u0173j\u0173 Senatori\u0173 r\u016bm\u0173 (arba tiesiog Senato). \u017demesnieji r\u016bmai Konstitucijoje apib\u016bdinami \u201ekaip tautos visavaldyst\u0117s atspindys ir rei\u0161k\u0117jas\u201c, o j\u0173 nariai vadinami \u201evisos tautos atstovais<\/em>, kuriems i\u0161reik\u0161tas visuotinis pasitik\u0117jimas\u201c (i\u0161 Valdymo \u012fstatymo VI straipsnio), bet \u0161ie nariai buvo renkami paviet\u0173 seimeli\u0173 i\u0161 savi\u0161ki\u0173 ir tur\u0117jo imperatyvin\u012f mandat\u0105. Senatas, susid\u0117j\u0119s i\u0161 auk\u0161t\u0173j\u0173 valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 ex officio<\/em> \u201evyskup\u0173, vaivad\u0173, ka\u0161telion\u0173 ir ministr\u0173, kuriems pirmininkaus karalius\u201c (i\u0161 Valdymo \u012fstatymo VI straipsnio), tur\u0117jo atidedamojo veto teis\u0119 (iki kito eilinio Seimo, o \u0161is tur\u0117jo rinktis kas dveji metai).<\/p>\n\n\n\n \u201e… Auk\u0161\u010diausi\u0105 \u012fstatym\u0173 vykdom\u0105j\u0105 vald\u017ei\u0105 atiduodame karaliui jo taryboje, kuri vadinsis \u012estatym\u0173 sargyba<\/em>\u201c, \u2013 taip nustatyta Valdymo \u012fstatymo VII straipsnyje, pabr\u0117\u017eus, kad \u201evykdomoji vald\u017eia negal\u0117s leisti ar ai\u0161kinti \u012fstatym\u0173, bet kieno vardu u\u017ed\u0117ti mokes\u010di\u0173 ar rinkliav\u0173 …\u201c. Karaliaus, kuris \u201eprivalo b\u016bti ne patvald\u017eiu, bet tautos t\u0117vu ir galva, ir tokiu j\u012f \u012fstatymas bei \u0161i Konstitucija pripa\u017e\u012fsta ir skelbia\u201c (i\u0161 Valdymo \u012fstatymo VII straipsnio), skyr\u0117 ministrus neatsi\u017evelgdamas \u012f Seimo sud\u0117t\u012f ir nei\u0161klaus\u0119s jo nuomon\u0117s. Tiesa, \u0161i\u0105 karaliaus teis\u0119 ribojo Seimo teis\u0117 2\/3 bals\u0173 dauguma (slaptu balsavimu) pareikalauti pakeisti netinkam\u0105 ministr\u0105 \u2013 tokiam reikalavimui karalius prival\u0117jo paklusti. Karaliaus, kurio asmuo \u201eyra \u0161ventas ir nuo visko apsaugotas\u201c, aktai kontrasignuojami atitinkamo ministro, tad karaliaus nebuvo galima patraukti atsakomyb\u0117n. Ministrai u\u017e savo veiksmus atsak\u0117 \u201easmeni\u0161kai ir savo turtu\u201c, laikantis proced\u016bros, kuri labai primena dabartin\u012f apkaltos proces\u0105 (kaltinimai teikiami paprasta abej\u0173 r\u016bm\u0173 bals\u0173 dauguma, o byla nagrin\u0117jama specialiai organizuojamo Seimo teismo). Karalius tur\u0117jo \u012fstatym\u0173 iniciatyvos ir atidedamojo veto teises, taip pat pirmininkavo Senatui, o Atstov\u0173 r\u016bm\u0173 pirmininkas (Seimo mar\u0161alka<\/em>) ex officio<\/em> buvo Teisi\u0173 sargybos narys (tiesa, be sprend\u017eiamojo balso teis\u0117s).<\/p>\n\n\n\n Remiantis Lenkijos Karalyst\u0117s ir LDK, kaip Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos valstybi\u0173 nari\u0173, lygiateisi\u0161kumo principu buvo nustatyta, kad \u201eLietuvos Did\u017eioji Kunigaik\u0161tija tur\u0117s tok\u012f pat\u012f tautos ministr\u0173 ir pareig\u016bn\u0173 skai\u010di\u0173, ir jie tur\u0117s tuos pa\u010dius titulus ir pareigas, kurias kada nors tur\u0117s Kar\u016bna\u201c (Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimas…, 1791, p. 53).<\/p>\n\n\n\n Pirm\u0105 kart\u0105 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos istorijoje teismin\u0117 vald\u017eia buvo expressis verbis<\/em> atskirta nuo kit\u0173 dviej\u0173 vald\u017ei\u0173: \u201eTeismin\u0117 vald\u017eia negali b\u016bti vykdoma nei \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios vald\u017eios, nei karaliaus, o tik \u0161iam tikslui \u012fsteigt\u0173 ir i\u0161rinkt\u0173 magistrat\u016br\u0173. Ji privalo b\u016bti vietose tokia stipri, kad kiekvienas \u017emogus arti sav\u0119s rast\u0173 teisingum\u0105, kad nusikalt\u0119s visur matyt\u0173 vir\u0161 sav\u0119s gr\u0117sming\u0105 kra\u0161to valdymo rank\u0105\u201c (Valdymo \u012fstatymas…, 1791, p. 30). Vargu ar \u012fmanoma rai\u0161kiau, teisingiau ir lakoni\u0161kiau konstitucine nuostata i\u0161reik\u0161ti mint\u012f ir d\u0117l teismin\u0117s vald\u017eios paskirties, ir d\u0117l jos pasiekiamumo, ir d\u0117l atskirumo nuo kit\u0173 dviej\u0173 vald\u017eios \u0161ak\u0173. Pabr\u0117\u017eiant teismin\u0117s vald\u017eios atskirum\u0105 ir svarb\u0105, jai skirtas Valdymo \u012fstatymo VIII straipsnis \u201eTeismin\u0117 vald\u017eia\u201c, nepagail\u0117ta vietos ir kitose Konstitucijos dalyse.<\/p>\n\n\n\n Nors vald\u017ei\u0173 padalijimo principas pirm\u0105 kart\u0105 expressis verbis<\/em> i\u0161reik\u0161tas b\u016btent 1791 m. Konstitucijoje, nema\u017eai jo element\u0173 buvo perimta i\u0161 ankstesn\u0117s Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucijos. Tod\u0117l visa vald\u017eios sandara nebuvo tokia novatori\u0161ka, kaip gali atrodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Ne ma\u017eiau reik\u0161minga, o gal ir reik\u0161mingesn\u0117 u\u017e vald\u017ei\u0173 padalijim\u0105 (\u017evelgiant \u012f klausim\u0105 am\u017eininko akimis) konstitucin\u0117 naujov\u0117 buvo laisv\u0173 monarcho rinkim\u0173 Seime atsisakymas ir sosto paveldimumo nustatymas. \u012etvirtinti 1573 m. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos konstituciniame akte, vadinamuosiuose Henriko artikuluose, laisvi monarcho rinkimai iki pat 1791 m. buvo nelie\u010diama nuostata. J\u0105 patvirtino 1768 ir 1775 m. Kardinaliniai \u012fstatymai. Atsi\u017evelgus \u012f tai, kad \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos teis\u0119 \u0161i nuostata buvo perkelta i\u0161 Lenkijos Karalyst\u0117s ir LDK konstitucini\u0173 \u0161altini\u0173, sukurt\u0173 daug anks\u010diau, nei \u0161ios valstyb\u0117s 1569 m. susijung\u0117 \u012f Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105, monarcho rinkim\u0173 Seime atsisakym\u0105 ir sosto paveldimumo \u012ftvirtinim\u0105 galima laikyti tikrai revoliucinga permaina.<\/p>\n\n\n\n Tokios pat revoliucingos, griaunan\u010dios daugiamet\u0119 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos konstitucin\u0119 tradicij\u0105 buvo VI straipsnio nuostatos, kuriomis nutarta panaikinti iki tol laikytas nelie\u010diamomis bajor\u0173 demokratijos priemones \u2013 vienbalsi\u0161kumo princip\u0105 (liberum veto<\/em>) Seime ir seimeliuose, konfederacijas ir konfederacinius seimus \u201ekaip prie\u0161taraujan\u010dius \u0161ios konstitucijos dvasiai, valdym\u0105 griaunan\u010dius, visuomen\u0119 ardan\u010dius\u201c. Pa\u017eym\u0117tina, kad \u010dia pirm\u0105 kart\u0105 pavartota s\u0105voka \u201eKonstitucijos dvasia\u201c, dabar da\u017enai vartojama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimuose.<\/p>\n\n\n\n 1791 m. Konstitucija i\u0161 tikr\u0173j\u0173 buvo kontrast\u0173 konstitucija: tolerancija kitatiki\u0173 at\u017evilgiu ir kartu \u2013 valstybin\u0117 religija katalikyb\u0117 ir draudimas pereiti \u012f koki\u0105 kit\u0105 tikyb\u0105; nepriklausomas teismas ir kartu \u2013 luominiu principu organizuota teism\u0173 sistema; teritorin\u0117 savivalda, bet organizuota luominiu principu; \u017eemesni\u0173j\u0173 Seimo r\u016bm\u0173 nariai kaip visos tautos atstovai ir kartu \u2013 paviet\u0173 seimeli\u0173 jiems duotos ir juos saistan\u010dios instrukcijos ir t. t. Siekis sustiprinti bendr\u0105 valstyb\u0119 susiprie\u0161ino su noru i\u0161saugoti joje LDK valstybin\u012f suverenitet\u0105 ir to rezultatas \u2013 de jure<\/em> nauja, bet de facto<\/em> ta pati, tik truput\u012f modernizuota s\u0105jungin\u0117 valstyb\u0117 \u2013 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika. Skirtingi buvo Konstitucijos teksto k\u016br\u0117j\u0173 idealai, skyr\u0117si j\u0173 siekimo b\u016bdai, poveik\u012f jiems dar\u0117 skirting\u0173 sluoksni\u0173 ir grupuo\u010di\u0173 interesai. \u201eNesutaikom\u0173 kanon\u0173 harmonija\u201c (Concordia discordantium canonum<\/em>) pavadino XII a. gyven\u0119s vienuolis Gracianas savo traktat\u0105, u\u017e kur\u012f Ba\u017eny\u010dia oficialiai paskelb\u0117 j\u012f \u201ekanon\u0173 teis\u0117s mokslo t\u0117vu\u201c, ir \u0161is pavadinimas labai tikt\u0173 1791 m. Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n \u201eKonstitucijos k\u016br\u0117jai numat\u0117, kaip \u201e\u0161velnioji revoliucija\u201c (H. Kolontajaus terminas) turi br\u0119sti ir pl\u0117stis, kokias laisves reikia propaguoti ir \u012ftvirtinti. Ta\u010diau konstitucija galiojo tik 14 m\u0117nesi\u0173 \u2013 iki 1792 m. liepos 23 dienos, kuomet Stanislovas Augustas prisijung\u0117 prie Targovicos konfederacijos. 1793 metais Gardino seimas ir v\u0117lesnis Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos panaikinimas skaud\u017eiai nutrauk\u0117 valstyb\u0117s reform\u0173 vykdym\u0105\u201c (Raila, 2001, p. 72\u201373). Daug ko nesp\u0117ta \u012fgyvendinti, nesusiklost\u0117 daugelio Konstitucijos nuostat\u0173 taikymo praktika (i\u0161samiau \u017er.: \u0160migelskyt\u0117-Stukien\u0117, 2009), tad apie tam tikrus dalykus galima spr\u0119sti tik i\u0161 paties sud\u0117tin\u0117s Konstitucijos teksto. Kaimynini\u0173 \u0161ali\u0173 valdovai \u2013 \u201eap\u0161viestojo absoliutizmo\u201c atstovai \u2013 pasir\u016bpino kuo grei\u010diau panaikinti Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos konstitucin\u012f paveld\u0105. Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje atkuriant Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybingum\u0105 tik Lenkijoje buvo pabr\u0117\u017eiamas tiesioginis ry\u0161ys su Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublika ir konstitucinis t\u0119stinumas \u2013 valstyb\u0117 vadinta Antr\u0105ja Respublika (II Rzeczpospolita)<\/em>, Pirm\u0105ja Respublika laikant Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublik\u0105. Kitur politiniais sumetimais tokio teisinio kelio buvo atsisakyta. Keturios dabartin\u0117s valstyb\u0117s \u2013 Lietuvos Respublika, Lenkijos Respublika, Baltarusijos Respublika ir Ukraina \u2013 turi vienod\u0105 pagrind\u0105 laikyti 1791 m. Konstitucij\u0105 savo konstitucin\u0117s tradicijos dalimi, ir \u0161iuo metu pirmosios trys i\u0161 tikr\u0173j\u0173 j\u0105 tokia laiko.<\/p>\n\n\n\n Nepaisant vis\u0173 min\u0117t\u0173 tr\u016bkum\u0173, 1791 m. Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucijos pri\u0117mimas buvo vienas i\u0161 did\u017eiausi\u0173 m\u016bs\u0173 konstitucionalizmo ir teisin\u0117s minties laim\u0117jim\u0173, europinio ir net pasaulinio masto \u012fvykis. Prisiminkime Konstitucijos k\u016br\u0117jus ir pagerbkime j\u0173 darbo vaisius, juk \u201eGegu\u017e\u0117s tre\u010diosios Konstitucija sujung\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105sias Europos tradicijas ir \u0161viet\u0117ji\u0161k\u0105sias vertybes, pad\u0117jo susiformuoti ir per padalijim\u0173, nelaisv\u0117s ir okupacijos laikotarpius i\u0161likti dabartin\u0117ms lietuvi\u0173 ir lenk\u0173 tautoms. Pirmojoje ra\u0161ytin\u0117je Konstitucijoje Europoje \u012ftvirtintos vertyb\u0117s \u2013 tik\u0117jimo laisv\u0117, lygyb\u0117 prie\u0161 \u012fstatym\u0105, tolerancija, vald\u017ei\u0173 atskyrimas ir tautos valia pagr\u012fsta valstybin\u0117 vald\u017eia \u2013 pad\u0117jo pamatus m\u016bs\u0173 valstybi\u0173 pilietin\u0117s visuomen\u0117s raidai\u201c (Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija…, 2007).<\/p>\n\n\n\n Jevgenij Machovenko yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesorius<\/em><\/p>\n\n\n\n <\/p>\n\n\n\n Bibliografija<\/strong><\/p>\n\n\n\n Aktual\u016bs ir istoriniai teis\u0117s aktai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012fsipareigojimas (1791). I\u0161 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucija<\/em> (2001). Vert\u0117 ir sudar\u0117 E. Raila. Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, p. 53\u201358.<\/p>\n\n\n\n Articuli pactorum conventorum (1764). Volumina legum<\/em>: Przedruk zbioru praw staraniem XX. pijarow w Warszawie, od roku 1732 do roku 1782 wydanego (1860), t. VII. Petersburg: nak\u0142adem i drukiem Jozafata Ohryzki, 97\u2013103.<\/p>\n\n\n\n Deklaracya stan\u00f3w zgromadzonych (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889), t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 225\u2013226.<\/p>\n\n\n\n D\u00e9claration des Droits de l\u2019Homme et du Citoyen<\/em> (1789) [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/www.legifrance.gouv.fr\/Droit-francais\/Constitution\/Declaration-des-Droits-de-l-Homme-et-du-Citoyen-de-1789 [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. baland\u017eio 30 d.].<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija \u201eD\u0117l Gegu\u017e\u0117s 3-iosios Konstitucijosir Abiej\u0173 Taut\u0173 tarpusavio \u012f\u017eado pri\u0117mimo230-\u0173j\u0173 metini\u0173 min\u0117jimo\u201c, 2021 m. baland\u017eio 27 d. Nr. XIV-277 [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/8170e6c0a75911eb98ccba226c8a14d7?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=0cbd2f46-ac6b-4f92-a329-604b7f50a7ab [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. baland\u017eio 28 d.].<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos Seimo rezoliucija \u201eD\u0117l Gegu\u017e\u0117s tre\u010diosios Konstitucijos\u201c, 2007 m. baland\u017eio 19 d. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/e-seimas.lrs.lt\/portal\/legalAct\/lt\/TAD\/TAIS.295925 [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. baland\u017eio 28 d.].<\/p>\n\n\n\n Miasta Nasze Kr\u00f3lewskie wolne w pa\u0144stwach Rzeczypospolitej (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889), t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 215\u2013219.<\/p>\n\n\n\n M\u016bs\u0173 karali\u0161kieji laisvieji miestai Respublikos valstyb\u0117se (1791). I\u0161 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucija <\/em>(2001). Vert\u0117 ir sudar\u0117 E. Raila. Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 35\u201352.<\/p>\n\n\n\n Prawa kardynalne niewzruszone (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889). t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 203\u2013204.<\/p>\n\n\n\n Seymiki (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889), t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 233\u2013240.<\/p>\n\n\n\n The Virginia Declaration of Rights, June 12, 1776<\/em> (1776) [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/www.virginiamemory.com\/docs\/VADeclaration.pdf [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.].<\/p>\n\n\n\n Ustawa rz\u0105dowa (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889), t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 220\u2013225.<\/p>\n\n\n\n Valdymo \u012fstatymas (1791). I\u0161 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucija <\/em>(2001). Vert\u0117 ir sudar\u0117 E. Raila. Vilnius: Vilniaus dail\u0117s akademijos leidykla, 11\u201334.<\/p>\n\n\n\n Zar\u0119czenie wzajemne obojga narod\u00f3w (1791). Volumina legum<\/em>: Prawa, Konstytucye y Przywileie Krolestwa Polskiego, Wielkiego Ksi\u0119stwa Litewskiego y wszystkich prowincyi nale\u017c\u0105cych. Na walnych seymiech koronnych od seymu wi\u015blickiego roku 1347 do ostatniego seymu uchwalone (1889), t. IX. Ab anno 1782 ad annum 1792. Krak\u00f3w: nak\u0142adem Akademii Umiej\u0119tno\u015bci, 316\u2013317.<\/p>\n\n\n\n Tyrimai<\/strong><\/p>\n\n\n\n Bardach, J. (2001). Konstytucja 3 maja 1791 r. a Zar\u0119czenie Wzajemne Obojga Narod\u00f3w. <\/em>Warszawa: Wydawnictwo sejmowe.<\/p>\n\n\n\n Gri\u0161kevi\u010d, L., et al<\/em>. (2016). Lietuvos konstitucionalizmo istorija (istorin\u0117 Lietuvos Konstitucija). 1387 m. <\/em>\u2013 1566 m. \u2013 1791 m. \u2013 1918 m. \u2013 1990 m.<\/em>: monografija. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.<\/p>\n\n\n\n Jara\u0161i\u016bnas, E. (2010). Apie pirm\u0105sias konstitucijas ir j\u0173 reik\u0161m\u0119. Jurisprudencija<\/em>, 2 (120), 23\u201352.<\/p>\n\n\n\n Jara\u0161i\u016bnas, E. (2009). Konstitucionalizmo prie\u0161istor\u0117: i\u0161takos ar pirmavaizdis? Jurisprudencija<\/em>, 4 (118), 21\u201346.<\/p>\n\n\n\n Kasperavi\u010dius, A. (1994). 1791 m. Lenkijos ir Lietuvos valstyb\u0117s ir Pranc\u016bzijos konstitucij\u0173 lyginamoji analiz\u0117. M\u016bs\u0173 praeitis<\/em>: Lietuvos istorijos draugijos leidinys, 4, 19\u201331.<\/p>\n\n\n\n Machovenko, J. (2012a). Nacionalin\u0117s teis\u0117s tradicijos ir paveldo vaidmuo reguliuojant pilie\u010dio ir valstyb\u0117s santykius 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucijoje. Parlamento studijos<\/em>, 13, 158\u2013177.<\/p>\n\n\n\n Machovenko, J. (2012b). Pilie\u010dio ir valstyb\u0117s santykiai 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucijoje: paveldas ir pamoka. I\u0161 Lietuvos Respublikos Konstitucijos dvide\u0161imtmetis: patirtis ir i\u0161\u0161\u016bkiai<\/em>: recenzuot\u0173 mokslini\u0173 straipsni\u0173 rinkinys. Vilnius: Lietuvos notar\u0173 r\u016bmai, 8\u201310.<\/p>\n\n\n\n Machovenko, J. (2019). Teis\u0117s istorija<\/em>. Vilniaus universiteto vadov\u0117lis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.<\/p>\n\n\n\n Machovenko, J. (2018). 1791 met\u0173 Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos Konstitucija. I\u0161 Lietuvos konstitucionalizmas: i\u0161takos, raida ir dabartis<\/em>. Vilnius: Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, 38\u201350.<\/p>\n\n\n\n Machovenko, J. (2017). The Constitution of the Commonwealth of Two Nations of 1791. In Lithuanian Constitutionalism: The Past and the Present<\/em>. Vilnius: the Constitutional Court of the Republic of Lithuania, 42\u201356.<\/p>\n\n\n\n Petrzak, M. (2011). Konstytucja 3 Maja 1791 roku<\/em>. Warszawa: Wydawnistwo Sejmowe.<\/p>\n\n\n\n Raila, E. (2001). Gegu\u017e\u0117s 3-iosios epocha. I\u0161 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3 d. Konstitucija<\/em>. Vert\u0117 ir sudar\u0117 E. Raila. Vilnius, 61\u201376.<\/p>\n\n\n\n Sartori, G. (2001). Lyginamoji konstitucin\u0117 in\u017einerija: strukt\u016br\u0173, paskat\u0173 ir rezultat\u0173 tyrimas<\/em>. I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Egidijus K\u016bris. Kaunas: UAB \u201ePoligrafija ir informatika\u201c.<\/p>\n\n\n\n \u0160migelskyt\u0117-Stukien\u0117, R. (2009). U\u017e ar prie\u0161 reformas: Ketveri\u0173 met\u0173 seimo nutarim\u0173 \u012fgyvendinimas Lietuvos Did\u017eiosios Kunigaik\u0161tyst\u0117s pavietuose 1789\u20131792 metais. Istorija<\/em>, 74 [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: http:\/\/archyvas.istorijoszurnalas.lt\/index.php?option=com_content&view=article&id=199&Itemid=61 [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.].<\/p>\n\n\n\n Vai\u010daitis, V. A. (2013). 1791 m. gegu\u017e\u0117s 3-iosios Konstitucija ir Lietuvos konstitucingumo tradicija. Parlamento studijos<\/em>, 14, 66\u201389. [interaktyvus]. Prieiga per internet\u0105: https:\/\/journals.lnb.lt\/parliamentary-studies\/issue\/view\/no14 [\u017ei\u016br\u0117ta 2021 m. gegu\u017e\u0117s 1 d.].<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" \u201ePrie\u0161 230 met\u0173 Var\u0161uvos karali\u0161kosios pilies, Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos valdov\u0173 rezidencijos, Senatori\u0173 sal\u0117je buvo priimta Gegu\u017e\u0117s 3-iosios Konstitucija \u2013 pirmoji ra\u0161ytin\u0117 konstitucija Europoje\u201c \u2013 \u0161iais \u017eod\u017eiais prasideda Lietuvos Respublikos Seimo 2021 m. baland\u017eio 27 d. vienbalsiai priimta rezoliucija, skirta pabr\u0117\u017eti i\u0161skirtin\u0119 1791 m. Konstitucijos svarb\u0105 Lietuvos ir Lenkijos tautoms, atiduoti pagarb\u0105 \u0161iuolaikinio konstitucionalizmo paveldui ir …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":30108,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2667,2672,157,121],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30107"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=30107"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30107\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":30116,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/30107\/revisions\/30116"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/30108"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=30107"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=30107"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=30107"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"http:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/05\/Capture-768x527-1.jpg\")