{"id":29920,"date":"2021-04-20T13:33:52","date_gmt":"2021-04-20T10:33:52","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=29920"},"modified":"2021-04-20T13:33:54","modified_gmt":"2021-04-20T10:33:54","slug":"estt-valstybes-nares-nacionalines-teises-nuostatos-kuriomis-ministrui-pirmininkui-suteikiami-igaliojimai-priimti-sprendimus-teiseju-skyrimo-proceduroje-kartu-numatant-kad-sioje-proceduroje-dalyvau","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/04\/20\/estt-valstybes-nares-nacionalines-teises-nuostatos-kuriomis-ministrui-pirmininkui-suteikiami-igaliojimai-priimti-sprendimus-teiseju-skyrimo-proceduroje-kartu-numatant-kad-sioje-proceduroje-dalyvau\/","title":{"rendered":"ESTT: valstyb\u0117s nar\u0117s nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostatos, kuriomis Ministrui Pirmininkui suteikiami \u012fgaliojimai priimti sprendimus teis\u0117j\u0173 skyrimo proced\u016broje, kartu numatant, kad \u0161ioje proced\u016broje dalyvauja nepriklausoma institucija, atsakinga u\u017e kandidat\u0173 \u012fvertinim\u0105 ir nuomon\u0117s teikim\u0105, neprie\u0161tarauja S\u0105jungos teisei"},"content":{"rendered":"\n

Repubblika yra asociacija, kurios tikslas \u2013 skatinti teisingumo ir teisin\u0117s valstyb\u0117s apsaug\u0105 Maltoje. 2019 m. baland\u017eio m\u0117n. paskyrus naujus teis\u0117jus, ji parei\u0161k\u0117 actio popularis Prim\u2019Awla tal-Qorti \u010aivili \u2013 \u0120urisdizzjoni Kostituzzjonali (Civilini\u0173 byl\u0173 teismo pirmoji kolegija, \u012fgyvendinanti konstitucin\u0119 jurisdikcij\u0105, Malta), siekdama, be kita ko, u\u017egin\u010dyti Konstitucijoje numatyt\u0105 Maltos teis\u0117j\u0173 skyrimo tvark\u0105. Atitinkamomis konstitucin\u0117mis nuostatomis, kurios nebuvo pakeistos nuo j\u0173 pri\u0117mimo 1964 m. iki 2016 m. Konstitucijos reformos, Il-Prim Ministru (Ministras Pirmininkas, Malta) suteikiami \u012fgaliojimai pateikti Respublikos Prezidentui kandidato eiti tokias pareigas pasi\u016blym\u0105. Taigi prakti\u0161kai Ministras Pirmininkas turi \u012fgaliojimus priimti sprendimus skiriant Maltos teis\u0117jus, o tai, Repubblika teigimu, kelia abejoni\u0173 d\u0117l toki\u0173 teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo. Vis d\u0117lto kandidatai turi atitikti tam tikras s\u0105lygas, kurios taip pat numatytos Konstitucijoje, o po 2016 m. reformos buvo \u012fsteigtas Teis\u0117j\u0173 skyrimo komitetas, kuriam pavesta \u012fvertinti kandidatus ir teikti nuomon\u0119 Ministrui Pirmininkui.<\/p>\n\n\n\n

\u0160iomis aplinkyb\u0117mis teismas, kuriame pareik\u0161tas ie\u0161kinys, nusprend\u0117 kreiptis \u012f Teisingumo Teism\u0105 su klausimu d\u0117l Maltos teis\u0117j\u0173 skyrimo sistemos atitikties S\u0105jungos teisei, b\u016btent ESS 19 straipsnio 1 dalies antrai pastraipai ir Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos (Chartija) 47 straipsniui. Primintina, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje valstyb\u0117s nar\u0117s \u012fpareigojamos numatyti teisi\u0173 gynimo priemones, b\u016btinas veiksmingai teisminei apsaugai S\u0105jungos teisei priklausan\u010diose srityse u\u017etikrinti, o Chartijos 47 straipsnyje kiekvienam teis\u0117s subjektui, kuris konkre\u010diu atveju remiasi i\u0161 S\u0105jungos teis\u0117s kylan\u010dia teise, \u012ftvirtinta teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 apsaug\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Teisingumo Teismo did\u017eioji kolegija nusprend\u0117,<\/a> kad S\u0105jungos teis\u0117 nedraud\u017eia toki\u0173 nacionalini\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173, kaip antai Maltos teis\u0117s nuostat\u0173 d\u0117l teis\u0117j\u0173 skyrimo. Nepana\u0161u, kad \u0161ios nuostatos gali lemti tai, kad paskirti teis\u0117jai nekelt\u0173 nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo \u012fsp\u016bd\u017eio, o tai gal\u0117t\u0173 pakenkti pasitik\u0117jimui, kur\u012f demokratin\u0117je visuomen\u0117je ir teisin\u0117je valstyb\u0117je teismai turi kelti teis\u0117s subjektams.<\/p>\n\n\n\n

Vis\u0173 pirma, Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa taikytina \u0161ioje byloje, nes ie\u0161kiniu siekiama u\u017egin\u010dyti nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostat\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173, turin\u010di\u0173 priimti sprendimus d\u0117l S\u0105jungos teis\u0117s taikymo ar ai\u0161kinimo klausim\u0173, skyrimo tvark\u0105, atitikt\u012f S\u0105jungos teisei; teigiama, kad \u0161ios nuostatos gali daryti poveik\u012f teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui. D\u0117l Chartijos 47 straipsnio Teisingumo Teismas nurod\u0117, kad, nors jis per se netaikytinas, nes Repubblika nesiremia i\u0161 S\u0105jungos teis\u0117s kylan\u010dia subjektine teise, \u012f j\u012f vis d\u0117lto reikia atsi\u017evelgti ai\u0161kinant ESS 19 straipsnio 1 dalies antr\u0105 pastraip\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Antra, Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad ESS 19 straipsnio 1 dalies antra pastraipa nedraud\u017eia nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostat\u0173, kuriomis Ministrui Pirmininkui suteikiami \u012fgaliojimai priimti sprendimus teis\u0117j\u0173 skyrimo proced\u016broje, kartu numatant, kad \u0161ioje proced\u016broje dalyvauja nepriklausoma institucija, atsakinga, be kita ko, u\u017e kandidat\u0173 \u012f teis\u0117jo pareigas \u012fvertinim\u0105 ir nuomon\u0117s teikim\u0105 \u0161iam Ministrui Pirmininkui. Darydamas \u0161i\u0105 i\u0161vad\u0105 Teisingumo Teismas vis\u0173 pirma bendrai pabr\u0117\u017e\u0117, kad tarp veiksmingos teismin\u0117s apsaugos reikalavim\u0173, kuriuos turi atitikti nacionaliniai teismai, galintys priimti sprendim\u0105 d\u0117l S\u0105jungos teis\u0117s taikymo ar ai\u0161kinimo, teis\u0117j\u0173 nepriklausomumas \u012fvairiais aspektais yra nepaprastai svarbus, be kita ko, S\u0105jungos teis\u0117s sistemai. I\u0161 ties\u0173 jis yra b\u016btinas tam, kad tinkamai veikt\u0173 SESV 267 straipsnyje numatytas pra\u0161ymo priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 mechanizmas, kur\u012f gali inicijuoti tik nepriklausoma institucija. Be to, jis yra Chartijos 47 straipsnyje numatytos pagrindin\u0117s teis\u0117s \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 apsaug\u0105 ir teising\u0105 bylos nagrin\u0117jim\u0105 pagrindas.<\/p>\n\n\n\n

Toliau Teisingumo Teismas primin\u0117 savo naujausi\u0105 jurisprudencij\u0105, kurioje patikslino teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo garantijas, reikalaujamas pagal S\u0105jungos teis\u0119. \u0160ios garantijos, be kita ko, suponuoja egzistavim\u0105 teis\u0117s norm\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 i\u0161vengti bet koki\u0173 teis\u0117s subjekt\u0173 pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l to, ar paskirtiems teis\u0117jams po j\u0173 paskyrimo nedaro \u012ftakos i\u0161or\u0117s veiksniai, vis\u0173 pirma d\u0117l \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017eios tiesiogin\u0117s ir netiesiogin\u0117s \u012ftakos jiems, ir d\u0117l j\u0173 neutralumo, kai susikerta interesai.<\/p>\n\n\n\n

Galiausiai Teisingumo Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad pagal ESS 49 straipsn\u012f S\u0105junga jungia valstybes, laisvai ir savanori\u0161kai pripa\u017e\u012fstan\u010dias ESS 2 straipsnyje nurodytas bendras vertybes, kaip antai teisines valstybes, gerbian\u010dias \u0161ias vertybes ir \u012fsipareigojusias jas skatinti. Taigi valstyb\u0117 nar\u0117 negali pakeisti savo teis\u0117s akt\u0173, ypa\u010d susijusi\u0173 su teisingumo vykdymo sistemos organizavimu, taip, kad suma\u017eint\u0173 teisin\u0117s valstyb\u0117s vertyb\u0117s, kuri \u012ftvirtinta, be kita ko, ESS 19 straipsnyje, apsaug\u0105. \u0160iuo tikslu valstyb\u0117s nar\u0117s privalo nepriimti teis\u0117s norm\u0173, kurios gal\u0117t\u0173 pakenkti teis\u0117j\u0173 nepriklausomumui. Tai patikslin\u0119s Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad, pirma, 2016 m. \u012fsteigus Teis\u0117j\u0173 skyrimo komitet\u0105, atvirk\u0161\u010diai, buvo sustiprinta Maltos teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo garantija, palyginti su pad\u0117timi, kuri buvo susiklos\u010diusi d\u0117l Maltos stojimo \u012f Europos S\u0105jung\u0105 metu galiojusi\u0173 konstitucini\u0173 nuostat\u0173. \u0160iuo klausimu Teisingumo Teismas nurod\u0117, kad i\u0161 principo tokios institucijos dalyvavimas gali prisid\u0117ti prie objektyvumo teis\u0117j\u0173 skyrimo proced\u016broje u\u017etikrinimo, apribojant Ministro Pirmininko diskrecij\u0105 \u0161ioje srityje, su s\u0105lyga, kad \u0161i institucija pati yra pakankamai nepriklausoma. \u0160iuo atveju Teisingumo Teismas konstatavo, kad egzistuoja tam tikros teis\u0117s normos, kurios, atrodo, u\u017etikrina \u0161\u012f nepriklausomum\u0105.<\/p>\n\n\n\n

Antra, Teisingumo Teismas pa\u017eym\u0117jo, kad, nors Ministras Pirmininkas turi tam tikr\u0173 \u012fgaliojim\u0173 skiriant teis\u0117jus, \u0161i\u0173 \u012fgaliojim\u0173 \u012fgyvendinim\u0105 riboja Konstitucijoje numatyti profesin\u0117s patirties reikalavimai, kuriuos kandidatai eiti teis\u0117jo pareigas turi atitikti. Be to, nors Ministras Pirmininkas gali nuspr\u0119sti pateikti Respublikos Prezidentui kandidat\u016br\u0105, kurios nepasi\u016bl\u0117 Teis\u0117j\u0173 skyrimo komitetas, vis d\u0117lto tokiu atveju jis turi prane\u0161ti apie savo motyvus, vis\u0173 pirma \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamajai vald\u017eiai. Teisingumo Teismo teigimu, jeigu jis naudojasi \u0161iais \u012fgaliojimais tik i\u0161imtiniais atvejais ir grie\u017etai bei veiksmingai laikosi pareigos motyvuoti, jo \u012fgaliojimai negali sukelti pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l pasirinkt\u0173 kandidat\u0173 nepriklausomumo.<\/p>\n\n\n\n

ES Teisingumo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Repubblika yra asociacija, kurios tikslas \u2013 skatinti teisingumo ir teisin\u0117s valstyb\u0117s apsaug\u0105 Maltoje. 2019 m. baland\u017eio m\u0117n. paskyrus naujus teis\u0117jus, ji parei\u0161k\u0117 actio popularis Prim\u2019Awla tal-Qorti \u010aivili \u2013 \u0120urisdizzjoni Kostituzzjonali (Civilini\u0173 byl\u0173 teismo pirmoji kolegija, \u012fgyvendinanti konstitucin\u0119 jurisdikcij\u0105, Malta), siekdama, be kita ko, u\u017egin\u010dyti Konstitucijoje numatyt\u0105 Maltos teis\u0117j\u0173 skyrimo tvark\u0105. Atitinkamomis konstitucin\u0117mis nuostatomis, kurios nebuvo …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29921,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[1385,108,2520,574],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29920"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29920"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29920\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29922,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29920\/revisions\/29922"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29921"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29920"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29920"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29920"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}