{"id":29855,"date":"2021-04-15T15:18:55","date_gmt":"2021-04-15T12:18:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=29855"},"modified":"2021-04-15T15:35:47","modified_gmt":"2021-04-15T12:35:47","slug":"neapykantos-kalba-ir-saviraiskos-laisve-kur-brezti-riba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/04\/15\/neapykantos-kalba-ir-saviraiskos-laisve-kur-brezti-riba\/","title":{"rendered":"Neapykantos kalba ir savirai\u0161kos laisv\u0117: kur br\u0117\u017eti rib\u0105?"},"content":{"rendered":"\n

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je pastaruoju metu \u012fnirtingai diskutuojama apie neapykantos kalbos apibr\u0117\u017eim\u0105 ir galimybes bausti u\u017e jos naudojim\u0105. Ta\u010diau, kaip apibr\u0117\u017eti, kada pasakyti \u017eod\u017eiai asmeniui tur\u0117t\u0173 u\u017etraukti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, o kada naudojamasi viena i\u0161 demokratijos vertybi\u0173 \u2013 \u017eod\u017eio laisve? Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakulteto docent\u0117 dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117, \u010dia susipina daug sud\u0117ting\u0173 dalyk\u0173: neapykanta, kaip daugialypis socialinis rei\u0161kinys, kaip psichologinis elementas, ir, \u017einoma, kaip teisin\u0117 kategorija, o kur dar lingvistin\u0117s minties rai\u0161kos formos ar istorini\u0173 ties\u0173 vertinimo subtilyb\u0117s.<\/strong><\/p>\n\n\n\n

K\u0105 galima laikyti neapykantos kalba?<\/strong><\/p>\n\n\n\n

\u201eKartais net abejoju, ar ta grie\u017eta riba tarp nuomon\u0117s rai\u0161kos laisv\u0117s ir neapykantos kalbos i\u0161 ties\u0173 egzistuoja, gal labiau yra tiesiog visuomen\u0117s susitarimas d\u0117l to, kur ji tur\u0117t\u0173 b\u016bti, siekiant, kad vieno asmens teis\u0117s \u012fgyvendinimas netapt\u0173 kit\u0173 asmen\u0173 teisi\u0173 ar kit\u0173 saugom\u0173 vertybi\u0173 pa\u017eeidimu. Kalbame apie \u017eod\u017eio laisv\u0117s kain\u0105: asmens patiriami dideli dvasiniai, emociniai i\u0161gyvenimai, galb\u016bt nepataisomai sugriauta reputacija, o gal net sprendimas emigruoti. Ir net kai ta kaina, atrodyt\u0173, yra per didel\u0117, neb\u016btinai baud\u017eiamoji atsakomyb\u0117 bus tas vienintelis taikytinas instrumentas, greta yra moral\u0117s, etikos, kult\u016bros dalykai,\u201c\u2013 sako docent\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pasak Indr\u0117s Isokait\u0117s-Valu\u017e\u0117s, neapykantos kalbos s\u0105vokos tiesiogiai \u012ftvirtintos \u012fstatymuose ar kituose teis\u0117s aktuose n\u0117ra, jos i\u0161 esm\u0117s neapibr\u0117\u017eia ir konvencijos ar tarptautin\u0117s sutartys. Tai n\u0117ra \u012fprasta nusikalstama veika, kuri b\u016bt\u0173 ai\u0161kiai apibr\u0117\u017eta baud\u017eiamajame \u012fstatyme, kaip kad vagyst\u0117. Remiantis LR baud\u017eiamuoju kodeksu, tai i\u0161 esm\u0117s yra kurstymas prie\u0161 asmen\u0173 grup\u0119 d\u0117l ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, seksualin\u0117s orientacijos ar kitu pagrindu.<\/p>\n\n\n\n

\"\"
Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117<\/figcaption><\/figure>\n\n\n\n

\u201eTarptautiniame lygmenyje, apjungiant 2019 m. Jungtini\u0173 Taut\u0173 strategijoje ir veiksm\u0173 plane d\u0117l neapykantos kalbos ir Europos Tarybos dar 1997 m. rekomendacijoje d\u0117l neapykantos kalbos pateiktus apibr\u0117\u017eimus, galima apibendrinti, kad neapykantos kalba yra minties rai\u0161kos forma kalboje, tekste ar elgesyje, kuri yra nukreipta prie\u0161 asmen\u012f ar asmen\u0173 grup\u0119 i\u0161 esm\u0117s d\u0117l to, kas jis \/ ji yra, kuria kurstoma, skatinama neapykanta, diskriminacija, paniekinimas d\u0117l asmens (asmen\u0173) religijos, etnin\u0117s kilm\u0117s, tautyb\u0117s, ras\u0117s, odos spalvos, lyties ar kitos tapatyb\u0117s pagrindu,\u201c\u2013 pasakoja docent\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Pasak jos, Lietuvoje pamin\u0117tinos 2020 m. kovo m\u0117n. priimtos LR Generalin\u0117s Prokurat\u016bros metodin\u0117s rekomendacijos, apibr\u0117\u017eian\u010dios, kad neapykantos kalba \u2013 tai: \u201evie\u0161as skleidimas (\u017eod\u017eiu, ra\u0161tu ar kita forma) informacijos (id\u0117j\u0173, nuomoni\u0173, \u017einomai neteising\u0173 fakt\u0173), kuria ty\u010diojamasi, niekinama, skatinama neapykanta, kurstoma diskriminuoti, smurtauti, fizi\u0161kai susidoroti su \u017emoni\u0173 grupe ar jai priklausan\u010diu asmeniu d\u0117l am\u017eiaus, lyties, seksualin\u0117s orientacijos, ne\u012fgalumo, ras\u0117s, tautyb\u0117s, kalbos, kilm\u0117s, socialin\u0117s pad\u0117ties, tik\u0117jimo, \u012fsitikinimo ar pa\u017ei\u016br\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n

Teis\u0117saugos institucij\u0173 praktika<\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pasak Indr\u0117s Isokait\u0117s-Valu\u017e\u0117s, bendrai vertinant pastar\u0173j\u0173 10 met\u0173 laikotarp\u012f, remiantis LR informatikos ir ry\u0161i\u0173 departamento ir LR Generalin\u0117s Prokurat\u016bros duomenimis, toki\u0173 veik\u0173 (BK 170 str.) skai\u010dius (ikiteismini\u0173 tyrim\u0173 ir teismams perduot\u0173 byl\u0173) Lietuvoje \u017eenkliai krito. Vis tik tam tikr\u0173 statistikos problem\u0173 esama, nagrin\u0117jam\u0173 veik\u0173 atspind\u0117jimo joje ir j\u0173 paplitimo visuomen\u0117je santykis daug subtilesnis ir sud\u0117tingesnis, tarptautini\u0173 organizacij\u0173 i\u0161vadose taip pat \u012fvardijamos statistikos problemos: tr\u016bksta ai\u0161kesnio neapykantos kalb\u0173 ir kit\u0173 neapykantos nusikaltim\u0173 atspind\u0117jimo statistikoje ir detalesni\u0173 statistikos pj\u016bvi\u0173, prane\u0161us ne visos tokios veikos identifikuojamos, ne apie visas jas prane\u0161ama. \u201eD\u017ei\u016bgauti, kad neapykantos kalb\u0173 visuomen\u0117je nelik\u0119, n\u0117ra pagrindo. Manau, kad neapykantos ir susiprie\u0161inimo visuomen\u0117je yra nema\u017eai, elektronin\u0117je erdv\u0117je \u017emon\u0117s jau\u010diasi ma\u017eiau atsakingi, o krizi\u0173 situacijos nagrin\u0117jamo pob\u016bd\u017eio veikoms da\u017enai sukuria dar palankesn\u0119 aplink\u0105\u201c,\u2013 sako ji.<\/p>\n\n\n\n

Teisinink\u0117 pasakoja, kad byl\u0173 d\u0117l neapykantos kalbos Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teisme (E\u017dTT) yra daug ir teismas yra suformav\u0119s pakankamai i\u0161sami\u0105 jurisprudencij\u0105, ta\u010diau tai n\u0117ra ta kategorija byl\u0173, kur galima b\u016bt\u0173 pad\u0117ti ta\u0161k\u0105: kinta visuomen\u0117s, \u017emon\u0117s, aplinka, bendravimo \u2013 nuomon\u0117s sklaidos priemon\u0117s.<\/p>\n\n\n\n

\u201eBylose Teismas nagrin\u0117jo pa\u010dias \u012fvairiausias situacijas, nuo istorini\u0173 ties\u0173 ie\u0161kojimo iki JAV dangorai\u017ei\u0173 gri\u016bt\u012f Rugs\u0117jo 11-\u0105j\u0105 \u0161ar\u017eavusios karikat\u016bros, vertino politini\u0173 partij\u0173 veikl\u0105 ir \u017eurnalist\u0173 atsakomyb\u0119. \u012esitikin\u0119s, kad savirai\u0161kos laisv\u0117 sudaro vien\u0105 i\u0161 esmini\u0173 demokratin\u0117s visuomen\u0117s pagrind\u0173 ir jos vystymosi bei kiekvieno asmens sav\u0119s realizavimo s\u0105lyg\u0173, Teismas ne kart\u0105 primin\u0117, kad demokratin\u0117s, pliuralistin\u0117s visuomen\u0117s pagrind\u0105 sudaro tolerancija ir pagarba vis\u0173 \u017emoni\u0173 orumui, tod\u0117l gali kilti poreikis bausti arba net drausti visas savirai\u0161kos formas, kurios skleid\u017eia, skatina, kursto ar pateisina neapykant\u0105; ir nors galima tam tikra vertinimo laisv\u0117s riba, turi b\u016bti vadovaujamasi E\u017dTT praktika\u201c, \u2013 pasakoja I. Isokaite-Valu\u017e\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Tarp pagrindini\u0173 tendencij\u0173 E\u017dTT docent\u0117 sako pastebinti i\u0161sipl\u0117tus\u012f asmen\u0173, kurie atsako u\u017e neapykantos kalb\u0105 arba privalo imtis tam tikr\u0173 priemoni\u0173, rat\u0105, kaip kad \u017eurnalistai laidose ar interneto portalai asmen\u0173 komentar\u0173 at\u017evilgiu. \u201eTaip pat i\u0161sipl\u0117t\u0117 ir vie\u0161os erdv\u0117s suvokimas, t.y. socialinis tinklas neb\u0117ra kli\u016btis pripa\u017einti esant neapykantos kalbai, matyti ir tai, kaip kinta neapykantos pagrindai, t.y. kokie asmenys ar j\u0173 grup\u0117s da\u017eniausiai tampa veik\u0173 aukomis (krik\u0161\u010dionys, musulmonai, LGBT asmenys ir daug kit\u0173), Teismui tenka vertinti ir platesn\u012f bei \u012fvairesn\u012f neapykantos i\u0161rai\u0161kos form\u0173 ir turinio kontekst\u0105 (pavyzd\u017eiui, teroristini\u0173 i\u0161puoli\u0173 r\u0117mim\u0105)\u201c,\u2013 sako I. Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117.<\/p>\n\n\n\n

Jei norite apie neapykantos kalbos identifikavim\u0105 su\u017einoti daugiau, kvie\u010diame registruotis \u012f nuotolinius VU Teis\u0117s fakulteto Mokymo centro mokymus<\/a>, kuri\u0173 metu docent\u0117 I. Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117 daugiau papasakos apie neapykantos kalbos tarptautin\u012f reglamentavim\u0105, aptars u\u017esienio \u0161ali\u0173 ir Lietuvos praktikos pavyzd\u017eius. Atsakymo \u012f klausim\u0105, kur nuomon\u0117s, \u012fsitikinim\u0173 ir pa\u017ei\u016br\u0173 rei\u0161kimo laisv\u0117 priart\u0117ja prie \u012fstatymu draud\u017eiamos veiklos rib\u0173, bus daugiausia ie\u0161koma vadovaujantis E\u017dTT praktika. Ja remiantis bus diskutuojama, kaip Lietuvos Respublikoje gal\u0117t\u0173 b\u016bti efektyviau \u012fgyvendinami tarptautiniai reikalavimai nagrin\u0117jamoje srityje.<\/p>\n\n\n\n

Visus VU Teis\u0117s fakulteto Mokymo centro mokymus rasite \u010dia: http:\/\/www.mokymai.tf.vu.lt\/<\/a><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Vie\u0161ojoje erdv\u0117je pastaruoju metu \u012fnirtingai diskutuojama apie neapykantos kalbos apibr\u0117\u017eim\u0105 ir galimybes bausti u\u017e jos naudojim\u0105. Ta\u010diau, kaip apibr\u0117\u017eti, kada pasakyti \u017eod\u017eiai asmeniui tur\u0117t\u0173 u\u017etraukti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119, o kada naudojamasi viena i\u0161 demokratijos vertybi\u0173 \u2013 \u017eod\u017eio laisve? Kaip sako Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakulteto docent\u0117 dr. Indr\u0117 Isokait\u0117-Valu\u017e\u0117, \u010dia susipina daug sud\u0117ting\u0173 dalyk\u0173: neapykanta, kaip …<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":29858,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[392,163,565,2656,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29855"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29855"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29855\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29859,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29855\/revisions\/29859"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29858"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29855"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29855"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29855"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}