2015 m. Stokholme (\u0160vedija) gyvenan\u010diam \u010cil\u0117s kilm\u0117s keleiviui oro transporto bendrov\u0117s Braathens Regional Aviation AB vykdyto vidaus skryd\u017eio \u0160vedijoje \u012fgulos vado sprendimu buvo pritaikyta papildoma saugumo patikra. Veikdamas \u0161io keleivio, teigian\u010dio, kad buvo diskriminuojamas d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su jo i\u0161vaizda ir etnine priklausomybe, vardu, Diskrimineringsombudsmannen (Ombudsmenas diskriminacijos klausimais, \u0160vedija) kreip\u0117si \u012f Stockholms tingsr\u00e4tt (Stokholmo pirmosios instancijos teismas, \u0160vedija) su pra\u0161ymu priteisti i\u0161 Braathens sumok\u0117ti \u0161iam keleiviui kompensacij\u0105 u\u017e diskriminacij\u0105.<\/p>\n\n\n\n
Braathens sutiko sumok\u0117ti reikalaujam\u0105 sum\u0105, ta\u010diau nepripa\u017eino, kad diskriminacija buvo. Taigi Stockholms tingsr\u00e4tt priteis\u0117 i\u0161 jos \u0161i\u0105 sum\u0105, ta\u010diau pripa\u017eino nepriimtinais Diskrimineringsombudsmannen reikalavimus priimti sprendim\u0105 d\u0117l pripa\u017einimo, kuriame b\u016bt\u0173 konstatuota, kad diskriminacija buvo. \u0160is teismas teig\u0117, kad pagal \u0160vedijos proceso teis\u0119 jis yra saistomas Braathens sutikimo, tod\u0117l tur\u0117jo i\u0161spr\u0119sti gin\u010d\u0105 nenagrin\u0117damas galimos diskriminacijos buvimo. Kadangi Diskrimineringsombudsmannen apeliacinis skundas d\u0117l Stockholms tingsr\u00e4tt sprendimo buvo atmestas, jis pateik\u0117 kasacin\u012f skund\u0105 H\u00f6gsta domstolen (Auk\u0161\u010diausiasis Teismas, \u0160vedija). H\u00f6gsta domstolen kelia klausim\u0105 d\u0117l \u0160vedijos teis\u0117s akt\u0173 atitikties Direktyvos 2000\/43, \u012fgyvendinan\u010dios vienodo po\u017ei\u016brio princip\u0105 asmenims, nepriklausomai nuo j\u0173 ras\u0117s arba etnin\u0117s priklausomyb\u0117s, siejamos su Europos S\u0105jungos pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos (Chartija) 47 straipsniu, kuriuo kiekvienam asmeniui u\u017etikrinama teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105, reikalavimams, tod\u0117l nutar\u0117 pateikti Teisingumo Teismui klausim\u0105, ar tuo atveju, kai atsakovas sutinka patenkinti ie\u0161kovo reikalavim\u0105 sumok\u0117ti kompensacij\u0105, teismas vis tiek turi tur\u0117ti galimyb\u0119 i\u0161nagrin\u0117ti, ar diskriminacija buvo, kai to pra\u0161o asmuo, teigiantis, kad buvo diskriminuojamas.<\/p>\n\n\n\n
Pirmiausia Teisingumo Teismas primin\u0117 (bylos Nr. C-30\/19), kad Direktyvos 2000\/43 tikslas \u2013 sukurti kovos su diskriminacija d\u0117l ras\u0117s ar etnin\u0117s priklausomyb\u0117s pagrindus, siekiant valstyb\u0117se nar\u0117se \u012fgyvendinti vienodo po\u017ei\u016brio princip\u0105. Laikantis \u0161io principo reikalaujama, kad b\u016bt\u0173 garantuojama toki\u0105 diskriminacij\u0105 patyrusi\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s \u012f vienod\u0105 po\u017ei\u016br\u012f veiksminga teismin\u0117 apsauga, nesvarbu, ar \u0161ie asmenys veikt\u0173 tiesiogiai, ar tarpininkaujant asociacijoms, organizacijoms arba kitiems juridiniams asmenims. Be to, sankcij\u0173 sistema, nustatyta siekiant perkelti \u0161i\u0105 direktyv\u0105 \u012f valstyb\u0117s nar\u0117s vidaus teis\u0117s sistem\u0105, turi vis\u0173 pirma u\u017etikrinti veiksming\u0105 ir efektyvi\u0105 pagal j\u0105 turim\u0173 teisi\u0173 gynyb\u0105. Sankcij\u0173 grie\u017etumas turi atitikti pa\u017eeidim\u0173, u\u017e kuriuos jos skiriamos, sunkum\u0105 ir vis\u0173 pirma u\u017etikrinti real\u0173 atgrasom\u0105j\u012f poveik\u012f, nepa\u017eeid\u017eiant bendrojo proporcingumo principo.<\/p>\n\n\n\n
Teisingumo Teismas nusprend\u0117, kad pagal Direktyvos 2000\/43 7 ir 15 straipsnius, siejamus su Chartijos 47 straipsniu, draud\u017eiami nacionalin\u0117s teis\u0117s aktai, pagal kuriuos teismui, nagrin\u0117jan\u010diam ie\u0161kin\u012f d\u0117l \u017ealos atlyginimo, grind\u017eiam\u0105 \u0161ia direktyva draud\u017eiama diskriminacija, neleid\u017eiama nagrin\u0117ti pra\u0161ymo konstatuoti, kad tokia diskriminacija buvo, jei atsakovas sutinka sumok\u0117ti pra\u0161om\u0105 kompensacij\u0105, ta\u010diau nepripa\u017e\u012fsta, kad diskriminacija buvo.<\/p>\n\n\n\n
Pirma, Direktyvos 2000\/43 7 straipsnyje nurodyta, kad visi asmenys, manantys, kad nukent\u0117jo nuo diskriminacijos d\u0117l ras\u0117s ar etnin\u0117s priklausomyb\u0117s, turi tur\u0117ti galimyb\u0119 per proced\u016br\u0105, skirt\u0105 pasinaudoti i\u0161 vienodo po\u017ei\u016brio principo kylan\u010diomis teis\u0117mis, pra\u0161yti teismo priimti sprendim\u0105 d\u0117l galimo \u0161i\u0173 teisi\u0173 pa\u017eeidimo, jei atsakovas nepripa\u017e\u012fsta diskriminacijos. Taigi vien pinigin\u0117s sumos sumok\u0117jimas negali u\u017etikrinti asmens, pra\u0161an\u010dio pripa\u017einti, kad buvo toks pa\u017eeidimas, veiksmingos teismin\u0117s gynybos.<\/p>\n\n\n\n
Antra, tokie nacionalin\u0117s teis\u0117s aktai nesuderinami tiek su atkuriam\u0105ja, tiek su atgrasom\u0105ja funkcijomis, kurias turi atlikti sankcijos, valstybi\u0173 nari\u0173 numatytos pagal Direktyvos 2000\/43 15 straipsn\u012f. Sumok\u0117ti tam tikr\u0105 pinig\u0173 sum\u0105 nepakanka, kad b\u016bt\u0173 patenkinti asmens, vis\u0173 pirma siekian\u010dio, kad b\u016bt\u0173 pripa\u017einta, jog jis patyr\u0117 diskriminacij\u0105, ir atlyginta patirta neturtin\u0117 \u017eala, reikalavimai. Be to, \u012fpareigojimas sumok\u0117ti pinig\u0173 sum\u0105 negali u\u017etikrinti realaus atgrasomojo poveikio diskriminacij\u0105 vykd\u017eiusiam asmeniui, kai, kaip nagrin\u0117jamu atveju, atsakovas gin\u010dija, kad buvo bet kokia diskriminacija, ta\u010diau mano, jog i\u0161laid\u0173 ir \u012fvaizd\u017eio aspektu jam parankiau sumok\u0117ti ie\u0161kovo pra\u0161om\u0105 kompensacij\u0105. Teisingumo Teismas taip pat pa\u017eym\u0117jo, kad galimyb\u0117 patraukti baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n, atsi\u017evelgiant \u012f tokio patraukimo tikslus ir su juo susijusius reikalavimus, neleid\u017eia kompensuoti teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 civilin\u0117se bylose nesuderinamumo su \u0161ios direktyvos reikalavimais.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010dia, Teisingumo Teismas pa\u017eymi, kad tokio ai\u0161kinimo nepaneigia tokie proceso teis\u0117s principai ar argumentai, kaip dispozityvumo principas, proceso ekonomi\u0161kumo principas ir siekis sudaryti palankias s\u0105lygas taikiai spr\u0119sti gin\u010dus. Viena vertus, tokie nacionalin\u0117s teis\u0117s aktai, kaip nagrin\u0117jami pagrindin\u0117je byloje, lemia, kad gin\u010do kontrol\u0117 perkeliama atsakovui, o tokiu atveju, kai atsakovas sutinka sumok\u0117ti reikalaujam\u0105 kompensacij\u0105, ie\u0161kovas nebegali reikalauti, kad teismas, \u012f kur\u012f kreiptasi, priimt\u0173 sprendim\u0105 d\u0117l reikalavimo pagrindo, ar prie\u0161tarauti, kad jo prad\u0117ta byla b\u016bt\u0173 u\u017ebaigta. Kita vertus, nacionalinis teismas visi\u0161kai nepa\u017eeist\u0173 dispozityvumo principo, jeigu, nepaisydamas atsakovo sutikimo sumok\u0117ti ie\u0161kovo reikalaujam\u0105 kompensacij\u0105, i\u0161nagrin\u0117t\u0173, ar ie\u0161kovo nurodyta diskriminacija buvo, nes toks nagrin\u0117jimas b\u016bt\u0173 susij\u0119s su reikalavimo atlyginti \u017eal\u0105 pagrindu, priskiriamu prie gin\u010do dalyko.<\/p>\n\n\n\n
Galiausiai, ketvirta, Teisingumo Teismas primin\u0117, kad S\u0105jungos teise nesiekiama \u012fpareigoti valstybi\u0173 nari\u0173 numatyti savo nacionaliniuose teismuose, siekiant u\u017etikrinti teisi\u0173, kuri\u0173 asmenims kyla i\u0161 S\u0105jungos teis\u0117s, apsaug\u0105, kit\u0173 teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 nei tos, kurios jau nustatytos pagal nacionalin\u0119 teis\u0119. Vis d\u0117lto jis nurod\u0117, kad nagrin\u0117jamu atveju S\u0105jungos teis\u0117s laikymasis nerei\u0161kia, kad turi b\u016bti nustatyta nauja teisi\u0173 gynimo priemon\u0117, o tik reikalaujama, kad nacionalinis teismas atsisakyt\u0173 taikyti procesin\u0119 taisykl\u0119, pagal kuri\u0105 neleid\u017eiama priimti sprendimo d\u0117l diskriminacijos buvimo; to reikalaujama tod\u0117l, kad \u0161i taisykl\u0117 nesuderinama ne tik su Direktyvos 2000\/43 7 ir 15 straipsniais, bet ir su Chartijos 47 straipsniu. \u0160iais direktyvos straipsniais tik sukonkretinama Chartijos 47 straipsnyje garantuojama teis\u0117 \u012f veiksming\u0105 teismin\u0119 gynyb\u0105, ir \u0161io straipsnio visi\u0161kai pakanka, kad b\u016bt\u0173 suteikta teis\u0117, kuria galima remtis kilus priva\u010di\u0173 asmen\u0173 gin\u010dui.<\/p>\n\n\n\n
ES Teisingumo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2015 m. Stokholme (\u0160vedija) gyvenan\u010diam \u010cil\u0117s kilm\u0117s keleiviui oro transporto bendrov\u0117s Braathens Regional Aviation AB vykdyto vidaus skryd\u017eio \u0160vedijoje \u012fgulos vado sprendimu buvo pritaikyta papildoma saugumo patikra. Veikdamas \u0161io keleivio, teigian\u010dio, kad buvo diskriminuojamas d\u0117l prie\u017eas\u010di\u0173, susijusi\u0173 su jo i\u0161vaizda ir etnine priklausomybe, vardu, Diskrimineringsombudsmannen (Ombudsmenas diskriminacijos klausimais, \u0160vedija) kreip\u0117si \u012f Stockholms tingsr\u00e4tt (Stokholmo pirmosios …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29850,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[1338,1385,109,108,305],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29849"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29849"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29849\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29852,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29849\/revisions\/29852"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29850"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29849"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29849"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29849"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}