Vakar Lietuvos teismai nuotoliniu b\u016bdu pristat\u0117\u00a02020\u00a0m. veiklos ataskait\u0105 ir kviet\u0117 diskutuoti apie \u017einiasklaidos ir Temid\u0117s r\u016bm\u0173 santyk\u012f. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitik\u0117jimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir j\u0173 atspind\u017ei\u0173 \u017einiasklaidoje problematika.<\/p>\n\n\n\n
\u201eD\u0117koju u\u017e pasitik\u0117jimo problem\u0105, \u0161iandien keliam\u0105 pristatant 2020-\u0173j\u0173 teism\u0173 veiklos rezultatus: pasitik\u0117jimo vald\u017eios institucijomis klausimas tapo dar reik\u0161mingesnis ir jautresnis pandemijos s\u0105lygomis, \u2013 prad\u0117dama rengin\u012f kalb\u0117jo Teisingumo ministr\u0117 Evelina Dobrovolska. \u2013 Matome, kad net ir itin sud\u0117tingomis s\u0105lygomis teismai u\u017etikrino saug\u0173 ir nenutr\u016bkstam\u0105 teisingumo vykdym\u0105. Tikim\u0117s, kad teisingumo kokyb\u0119 pavyks gerinti diskutuojant ir visoms vald\u017eios institucijoms vieningai siekiant bendr\u0173 tiksl\u0173: teis\u0117k\u016bra ir teisingumo vykdymas turi b\u016bti gr\u012fsti konsultacijomis ir sutarimu.” Ministr\u0117 taip pat trumpai pristat\u0117 teis\u0117k\u016bros tendencijas praeitais ir artimiausiais metais valstybiniu ir tarptautiniu lygiu.<\/p>\n\n\n\n
2020-aisiais Lietuvos apylinki\u0173, apygard\u0173 (I instancija) ir apygard\u0173 administraciniuose teismuose buvo i\u0161nagrin\u0117tos 201 199 bylos ir net daugiau kaip 90 procent\u0173 i\u0161 j\u0173 \u2013 elektronine forma. I\u0161nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173 skai\u010dius, lyginant su 2019 m. (216 971 i\u0161nagrin\u0117ta byla), suma\u017e\u0117jo 7 proc. \u201eGer\u0117jan\u010di\u0105 teism\u0173 veiklos kokyb\u0119 rodo faktai: i\u0161nagrin\u0117jama daugiau byl\u0173 nei j\u0173 gaunama, ma\u017e\u0117ja byl\u0173, kuri\u0173 nagrin\u0117jimas u\u017esit\u0119s\u0117, taip pat ir bendras byl\u0173 kiekis teismuose, o tai lemia geresn\u0119 arba stabili\u0105 teism\u0173 sprendim\u0173 kokyb\u0119, \u2013 pristatydama praeit\u0173 met\u0173 veiklos rezultatus kalb\u0117jo Teis\u0117j\u0173 tarybos pirmininko pavaduotoja Egidija Tamo\u0161i\u016bnien\u0117. \u2013 Per\u017ei\u016brim\u0173 teism\u0173 sprendim\u0173 tiek Lietuvoje, tiek ir tarptautiniu lygiu ma\u017e\u0117ja: per metus Lietuvoje buvo pakeista arba panaikinta ma\u017eiau negu 2 procentai sprendim\u0173, o Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismui pateikiam\u0173 peticij\u0173 prie\u0161 Lietuv\u0105 skai\u010dius suma\u017e\u0117jo: 2019 m. buvo pateiktos 448, o 2020 m. \u2013 408 peticijos, i\u0161 kuri\u0173 net 342 buvo atmestos kaip nepagr\u012fstos.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Kaip ir kasmet did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f teismuose nagrin\u0117t\u0173 gin\u010d\u0173 sudar\u0117 civilin\u0117s bylos (2020 m. i\u0161nagrin\u0117ta 151 181 \u0161ios kategorijos byla, 2019 m. \u2013 161 617, 2018 m. \u2013 175 052). Nors buvo tik\u0117tasi, kad karantino s\u0105lygos padidins \u0161eimos gin\u010d\u0173 skai\u010di\u0173, praeit\u0173 met\u0173 statistika rodo, kad \u0161eimos teisini\u0173 santyki\u0173 (d\u0117l santuokos nutraukimo, i\u0161laikymo vaikams priteisimo ir kt.) byl\u0173 buvo ma\u017eiau: praeitais metais teismai i\u0161nagrin\u0117tojo 15 709 bylas (2019 m. \u2013 18 066, 2018 m. \u2013 18 564), i\u0161 j\u0173 d\u0117l santuokos nutraukimo \u2013 8 987 bylas (2019 m. \u2013 9 910, 2018 m. \u2013 10 041), d\u0117l santuokos nutraukimo abiej\u0173 sutuoktini\u0173 bendru sutikimu i\u0161nagrin\u0117tos 7 488 bylos (2019 m. \u2013 7 729, 2018 m. \u2013 7 708). Tik\u0117tina, kad \u0161eimos gin\u010d\u0173 skai\u010di\u0173 teismuose suma\u017eino praeit\u0173 met\u0173 prad\u017eioje privaloma tapusi neteismin\u0117 mediacija: 2020 m. sausio 1 d. \u012fsigaliojusiais Mediacijos \u012fstatymo pakeitimais mediacija tapo privalomu procesu sprend\u017eiant \u0161eimos gin\u010dus, nagrin\u0117jamus gin\u010do teisena Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Be to, vien 2020 m. buvo baigta 390 teismin\u0117s mediacijos proces\u0173, beveik pus\u0117je j\u0173 (42 proc.) pasira\u0161ytos taikos sutartys.<\/p>\n\n\n\n
Administracin\u0117s (2020 m. i\u0161nagrin\u0117tos 14929 bylos), administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 (19245) ir baud\u017eiamosios (16779) bylos sudar\u0117 tik ketvirt\u012f vis\u0173 Lietuvos teismuose i\u0161nagrin\u0117t\u0173 byl\u0173. Pernai Lietuvos teis\u0117jai savo nuosprend\u017eiais did\u017eiausio \u017einiasklaidos susidom\u0117jimo sulaukian\u010diose baud\u017eiamosiose bylose da\u017eniausiai parinkdavo su laisv\u0117s at\u0117mimu nesusijusias bausmes: baudos buvo paskirtos 4 918 asmenims (2019 m. \u2013 5 234, 2018 m. \u2013 5 715), laisv\u0117s apribojimas \u2013 4 074 asmenims (2019 m. \u2013 4 314, 2018 m. \u2013 4 825), o terminuoto laisv\u0117s at\u0117mimo atvej\u0173 kaip ir kasmet ma\u017e\u0117jo \u2013 \u0161i bausm\u0117 buvo paskirta 3 389 asmenims (2019 m. \u2013 4 307, 2018 m. \u2013 4 882). Nors bausm\u0117s tikslo (pad\u0117ti suklydusiam suprasti savo poelg\u012f ir pasitaisyti) da\u017eniau siekiama skiriant kitokio pob\u016bd\u017eio bausmes, remiantis \u201eWorld Prison Brief\u201c duomenimis, pagal \u012fkalint\u0173 asmen\u0173 skai\u010di\u0173 100 000 gyventoj\u0173, Lietuva kaip ir ankstesniais metais u\u017eima 5 viet\u0105 Europoje (\u012fkalint\u0173 asmen\u0173 skai\u010diumi Lietuv\u0105 lenkia tik Rusija, Baltarusija, Turkija ir Sakartvelas) ir pirmauja Europos S\u0105jungoje.<\/p>\n\n\n\n
Nors buvo nuog\u0105stauta, daug privatumo ir u\u017edarumo atne\u0161\u0119 pandeminiai metai nepadidino smurto artimoje aplinkoje statistikos: asmen\u0173, nuteist\u0173 u\u017e smurt\u0105 artimoje aplinkoje, skai\u010dius i\u0161liko pana\u0161us kaip ir 2019 m. Praeitais metais 11 asmen\u0173 buvo nuteisti u\u017e savo artimojo giminai\u010dio ar \u0161eimos nario nu\u017eudym\u0105 (2019 m. \u2013 14, 2018 m. \u2013 17), u\u017e sunk\u0173 savo artimojo giminai\u010dio ar \u0161eimos nario sveikatos sutrikdym\u0105 tre\u010dius metus i\u0161 eil\u0117s buvo nuteisti 26 asmenys, o u\u017e nesunk\u0173 savo artimojo giminai\u010dio ar \u0161eimos nario sveikatos sutrikdym\u0105 bausm\u0117s sulauk\u0117 104 asmenys (2019 m. \u2013 140, 2018 m. \u2013 135).<\/p>\n\n\n\n
Koronavirusas ne tik nul\u0117m\u0117 teism\u0173 darbo s\u0105lygas, bet ir papild\u0117 byl\u0173 nagrin\u0117jimo statistik\u0105: 2020 m. buvo i\u0161nagrin\u0117ta 213 (201 administracini\u0173 teis\u0117s nusi\u017eengim\u0173 ir 12 baud\u017eiam\u0173j\u0173) byl\u0173 d\u0117l Lietuvoje taikyt\u0173 reikalavim\u0173 ir ribojim\u0173, susijusi\u0173 su Covid-19 plitimo prevencija, nesilaikymo. Daugiausiai bausta u\u017e nos\u012f ir burn\u0105 dengian\u010di\u0173 apsaugos priemoni\u0173 ned\u0117v\u0117jim\u0105, b\u016briavim\u0105si didesn\u0117mis, nei leid\u017eiama, asmen\u0173 grup\u0117mis ir saviizoliacijos reikalavimo nesilaikym\u0105, esant teigiamam laboratorinio tyrimo rezultatui. Administracini\u0173 nusi\u017eengim\u0173 bylose da\u017eniausiai asmenys nubausti 50\u20131500 eur\u0173 baudomis, o baud\u017eiamosiose bylose \u2013 nuo 6 iki 10 m\u0117nesi\u0173 trunkan\u010diu laisv\u0117s apribojimu, 700\u20131700 eur\u0173 baudomis ir \/ ar vie\u0161aisiais darbais.<\/p>\n\n\n\n
2020 m. bylas Lietuvos teismuose nagrin\u0117jo 746 teis\u0117jai: kiekvienam i\u0161 j\u0173 per dien\u0105 pernai tekdavo i\u0161nagrin\u0117ti daugiau kaip po vien\u0105 byl\u0105, o per metus vienam apylink\u0117s teismo teis\u0117jui teko net 393 bylos (2019 m. \u2013 398, 2018 m. \u2013 422). Matomas kiek ma\u017e\u0117jantis, bet vis dar gana didelis darbo kr\u016bvis neatbaid\u0117 norin\u010di\u0173j\u0173 tapti teis\u0117jais: net 19 i\u0161 26 praeitais metais naujai paskirt\u0173 teis\u0117j\u0173 anks\u010diau yra dirb\u0119 teis\u0117j\u0173 pad\u0117j\u0117jais.<\/p>\n\n\n\n
\u201eBeveik 18 t\u016bkstan\u010di\u0173 vartotoj\u0173 pasiek\u0119s portalas e.teismas.lt, per praeitus metus dvigubai i\u0161aug\u0119s nuotolini\u0173 pos\u0117d\u017ei\u0173 skai\u010dius, dar paaugusi teism\u0173 psicholog\u0173 komanda, nuolat besiple\u010diantis teism\u0173 lankytojams padedan\u010di\u0173 savanori\u0173 tinklas, daugiau kaip 10 t\u016bkstan\u010di\u0173 nuotolini\u0173 susitikim\u0173 teism\u0173 veiklos optimizavimo tikslais \u2013 skai\u010diai ir faktai, parodantys, kiek pastang\u0173 vien per praeitus metus \u012fd\u0117jo teismai, siekdami nepertraukiamo teisingumo vykdymo ir prisitaikydami prie vis\u0105 pasul\u012f sukr\u0117tusios pandemijos s\u0105lyg\u0173, \u2013 reziumuodama kalb\u0117jo E. Tamo\u0161i\u016bnien\u0117. \u2013 Tikim\u0117s, kad m\u016bs\u0173 veiklos turinys ir toliau bus atviras ir teisingas, o forma \u2013 moderni.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Prad\u0117dama diskusij\u0105 \u201eVisuomen\u0117, \u017einiasklaida, teismai: ar kalbame bendra kalba?\u201c Teis\u0117j\u0173 tarybos pirminink\u0117 Sigita Rud\u0117nait\u0117 pasitik\u0117jim\u0105 teismais \u012fvardijo kaip siekiamyb\u0119, kuri\u0105 reikia atstatyti. \u201ePasitik\u0117jimas reikalingas ne tik teismams, bet ir visoms institucijoms, ir kiekvienam \u017emogui, \u2013 teig\u0117 S. Rud\u0117nait\u0117. \u2013 Atviri, modern\u016bs, teisingi \u2013 tokie mes siekiame b\u016bti kasdieniais savo darbais. O kaip atrodome kitiems? Regis, gerai dirbti nebeu\u017etenka \u2013 reikia apie tai kalb\u0117ti ir rasti b\u016bd\u0105 kalb\u0117ti taip, kad b\u016btume i\u0161girsti. Teismais pasitiki net apie 70 proc. Temid\u0117s r\u016bm\u0173 lankytoj\u0173, i\u0161 arti pama\u010diusi\u0173 teism\u0173 darb\u0105, o pla\u010diosios visuomen\u0117s pasitik\u0117jimo procentas rodo teism\u0173 veiklos vie\u0161inimo poreik\u012f: teismais pasitiki tik kiek daugiau nei 20 proc. visuomen\u0117s apklausose dalyvusi\u0173j\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Drauge su Teis\u0117j\u0173 tarybos pirmininke aktualias problemas studijoje k\u0117l\u0117 ir analizavo sociologas, kriminologas, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto dr. prof. Aleksandras Dobryninas ir Lietuvos \u017eurnalist\u0173 s\u0105jungos pirmininkas Dainius Radzevi\u010dius. Tarptautin\u0117s organizacijos \u201eTransparency International” Lietuvos skyriaus vadovas Sergejus Muravjovas ir psichiatras, psichoterapeutas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Psichiatrijos klinikos doc. Eugenijus Laurinaitis diskutavo nuotoliniu b\u016bdu. Rengin\u012f moderav\u0119s BNS vyriausiasis redaktorius Vaidotas Beniu\u0161is dalyviams u\u017edav\u0117 ir tiesiogin\u0117s transliacijos metu \u017ei\u016brov\u0173 pateiktus klausimus.<\/p>\n\n\n\n
A. Dobryninas diskusijoje analizavo pasitik\u0117jimo byl\u0105 nagrin\u0117jan\u010diu teis\u0117ju ir teism\u0173 sistemos patikimumo s\u0105vokas, k\u0117l\u0117 teism\u0173 bendruomen\u0117s tarpusavio pasitik\u0117jimo ir korupcijos rodikli\u0173 \u012ftakos teismin\u0117s vald\u017eios reputacijai problemas. S. Muravjovas skatino teismus imtis ry\u0161kesni\u0173 antikorupcijos iniciatyv\u0173, o S. Rud\u0117nait\u0117, reflektuodama toki\u0105 nuomon\u0119, pabr\u0117\u017e\u0117 svarbius byl\u0173 skirstymo automatizavimo \u017eingsnius, kuriuos \u012fgyvendin\u0119 teismai vien per praeitus metus aplenk\u0117 daugel\u012f neteis\u0117tas veikas vertinan\u010di\u0173 institucij\u0173. Ji taip pat u\u017esimin\u0117 apie nekaltumo prezumpcijos pamynim\u0105 \u017einiasklaidoje ne tik korupcijos, bet ir kit\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 atvejais ir rei\u0161k\u0117 nor\u0105 bendradarbiauti su \u017eini\u0173 skleid\u0117jais bei siek\u012f objektyviau atspind\u0117ti itin plat\u0173 teism\u0173 veiklos spektr\u0105 \u017einiasklaidoje.<\/p>\n\n\n\n
Apie \u017einiasklaidoje formuojam\u0105 teism\u0173 \u012fvaizd\u012f kalb\u0117damas D. Radzevi\u010dius \u012fsp\u0117jo, kad pernelyg didelis pasitik\u0117jimas gali tapti ir nenaudingu veiksniu: \u201eper geras visuomen\u0117s vertinimas lemia per didelius l\u016bkes\u010dius, kuri\u0173 nepateisinus galima sulaukti i\u0161ties neigiamo atsako\u201c. Pa\u0161nekovas pasteb\u0117jo, kad pasitik\u0117jimo didinimas n\u0117ra tik teism\u0173 problema, o teisingumo vykdymo ai\u0161kinimo iniciatyvos yra neatskiriamos nuo teisinio \u0161vietimo teis\u0117k\u016bros at\u017evilgiu iniciatyv\u0173. Taip pat jis pabr\u0117\u017e\u0117, kad dabartiniame begalin\u0117s informacijos pasi\u016blos ir did\u017eiulio jos pateikimo grei\u010dio pasaulyje b\u016btina ger\u0105sias \u017einias i\u0161komunikuoti nedelsiant ir suprasti, kad \u201e\u017einiasklaida t\u0117ra b\u016bdas susipa\u017einti su naujienomis, o ne su\u017einoti vis\u0105 ties\u0105\u201c. Jis ragino diskusijos steb\u0117tojus ir \u017einiasklaidos atstovus visada ie\u0161koti pirmini\u0173 informacijos \u0161altini\u0173 ir \u012f juos \u012fsigilinti prie\u0161 darant bet kokias i\u0161vadas.<\/p>\n\n\n\n
E. Laurinaitis pasteb\u0117jo, kad norint \u012ftikinti pasitik\u0117jimo pagr\u012fstumu, pakanka ai\u0161kiai nu\u0161viesti teisingumo mechanizm\u0105: \u201eu\u017etenka \u017emog\u0173 atvesti \u012f teism\u0105 ir parodyti, kaip vykdomas teisingumas, ir jis i\u0161 Temid\u0117s r\u016bm\u0173 i\u0161sine\u0161a objektyv\u0173 ar net teigiam\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f\u201c. Pa\u0161nekovas teig\u0117, kad didelis pla\u010diosios visuomen\u0117s pasitik\u0117jimas tuo, su kuo ji tiesiogiai nesusiduria, n\u0117ra tik\u0117tinas. \u201eBet kas, kas baud\u017eia, skiria bausm\u0119, yra baisus, o \u017emogus jau\u010diasi ma\u017eas prie\u0161 didel\u0119 nepa\u017e\u012fstam\u0105 sistem\u0105. Tai, ko a\u0161 nepa\u017e\u012fstu, man kelia nerim\u0105\u201c, \u2013 visuomen\u0117s po\u017ei\u016brio \u012f teismin\u0119 vald\u017eia principus ai\u0161kino docentas. Jis taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pasitik\u0117jimui ir reputacijai kylan\u010dias gr\u0117smes svarbiausi\u0173 institucij\u0173 asmen\u0173 padarom\u0173 klaid\u0173 atvejais: \u201eReikia b\u016bti atsargesniems, nes vieno svarbaus sistemos \u017emogaus suklupimas visada pastebimas ir i\u0161transliuojamas garsiau nei daugyb\u0117 ger\u0173 visos sistemos darb\u0173.\u201c<\/p>\n\n\n\n
Papildydamas diskusijos kolegas, A. Dobryninas akcentavo kertinius pasitik\u0117jimo vald\u017eios institucijomis ir teisingumo vykdymo aspektus. \u201eNuo seno teis\u0117jas buvo suvokiamas kaip garbingas \u017emogus. Kiekvienas teis\u0117jas turi toks b\u016bti, o kiekvienas \u017emogus \u2013 tai suprasti\u201c, \u2013 kalb\u0117jo profesorius. Jis taip pat primin\u0117, kad teismai yra viena i\u0161 pagrindini\u0173 demokratijos atram\u0173, kurios vaidmens svarb\u0105 tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti vis\u0173 vald\u017ei\u0173 atstovai ir pla\u010dioji visuomen\u0117.<\/p>\n\n\n\n
Nacionalin\u0117s teism\u0173 administracijos informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Vakar Lietuvos teismai nuotoliniu b\u016bdu pristat\u0117\u00a02020\u00a0m. veiklos ataskait\u0105 ir kviet\u0117 diskutuoti apie \u017einiasklaidos ir Temid\u0117s r\u016bm\u0173 santyk\u012f. Diskusijoje buvo paliesti ne tik pasitik\u0117jimo teismais, bet ir teisingumo jausmo, kovos su korupcija klausimai ir j\u0173 atspind\u017ei\u0173 \u017einiasklaidoje problematika. \u201eD\u0117koju u\u017e pasitik\u0117jimo problem\u0105, \u0161iandien keliam\u0105 pristatant 2020-\u0173j\u0173 teism\u0173 veiklos rezultatus: pasitik\u0117jimo vald\u017eios institucijomis klausimas tapo dar reik\u0161mingesnis …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29578,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[56,178,220,2224,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29577"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29577"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29577\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29579,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29577\/revisions\/29579"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29578"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29577"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29577"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29577"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}