patikslino, <\/a>kada pagal Direktyv\u0105 2003\/88 pasyviojo bud\u0117jimo laikotarpius galima laikyti \u201edarbo laiku\u201c, o kada, atvirk\u0161\u010diai, jie laikytini \u201epoilsio laiku\u201c.<\/p>\n\n\n\nPirmiausia Teisingumo Teismas primin\u0117, kad darbuotojo bud\u0117jimo laikotarp\u012f reikia laikyti arba \u201edarbo laiku\u201c, arba \u201epoilsio laiku\u201c, kaip tai suprantama pagal Direktyv\u0105 2003\/88, nes \u0161ios dvi s\u0105vokos yra viena kitai prie\u0161ingos. Be to, laikotarpis, kai darbuotojas fakti\u0161kai nevykdo jokios savo darbdaviui naudingos veiklos, neb\u016btinai yra \u201epoilsio laikas\u201c. I\u0161 Teisingumo Teismo jurisprudencijos matyti, kad bud\u0117jimo laikotarpis automati\u0161kai turi b\u016bti laikomas \u201edarbo laiku\u201c, kai bud\u0117damas darbuotojas privalo likti darbo vietoje, kuri n\u0117ra jo gyvenamoji vieta, ir ten b\u016bti savo darbdavio pasiekiamas.<\/p>\n\n\n\n
Tai patikslin\u0119s Teisingumo Teismas, pirma, nusprend\u0117, kad s\u0105voka \u201edarbo laikas\u201c taip pat apima visus bud\u0117jimo laikotarpius (\u012fskaitant ir pasyv\u0173j\u012f bud\u0117jim\u0105), kai tais laikotarpiais darbuotojui nustatomi suvar\u017eymai objektyviai ir labai smarkiai apriboja jo galimyb\u0119 laisvai valdyti savo laik\u0105, kuriuo nereikalaujama atlikti profesini\u0173 funkcij\u0173, ir j\u012f skirti savo interesams. Atvirk\u0161\u010diai, nesant toki\u0173 suvar\u017eym\u0173, \u201edarbo laiku\u201c reikia pripa\u017einti tik su darbu, kuris prireikus tais laikotarpiais buvo fakti\u0161kai atliktas, susijus\u012f laik\u0105. \u0160iuo klausimu Teisingumo Teismas nurodo, kad siekiant \u012fvertinti, ar bud\u0117jimo laikotarpis yra \u201edarbo laikas\u201c, galima atsi\u017evelgti tik \u012f nacionalin\u0117s teis\u0117s aktuose, kolektyvin\u0117je sutartyje arba darbdavio darbuotojui nustatytus suvar\u017eymus. Organizaciniai sunkumai, kuri\u0173 darbuotojui gali sukelti bud\u0117jimo laikas ir kuri\u0173 kyla d\u0117l gamtini\u0173 s\u0105lyg\u0173 ar laisvo jo pasirinkimo, n\u0117ra reik\u0161mingi. Toks pavyzdys yra situacija, kai vietov\u0117je, i\u0161 kurios pasyviojo bud\u0117jimo metu darbuotojas fakti\u0161kai negali i\u0161vykti, yra ma\u017eai laisvalaikio veiklos galimybi\u0173.<\/p>\n\n\n\n
Be to, Teisingumo Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad nacionaliniai teismai turi bendrai \u012fvertinti visas bylos aplinkybes, kad patikrint\u0173, ar pasyviojo bud\u0117jimo laikotarp\u012f reikia pripa\u017einti \u201edarbo laiku\u201c, kai jo tokiu negalima pripa\u017einti automati\u0161kai d\u0117l to, kad n\u0117ra pareigos likti savo darbo vietoje. \u0160iuo tikslu b\u016btina atsi\u017evelgti \u012f termino, per kur\u012f nuo to momento, kai darbdavys pareikalauja, darbuotojas privalo v\u0117l imtis darbo (paprastai d\u0117l to jam reikia vykti \u012f savo darbo viet\u0105), pagr\u012fstum\u0105. Vis d\u0117lto Teisingumo Teismas pabr\u0117\u017eia, kad tokio termino pasekmes reikia vertinti konkre\u010diai, atsi\u017evelgiant ne tik \u012f kitus darbuotojui taikomus suvar\u017eymus, kaip antai pareig\u0105 tur\u0117ti speciali\u0105 \u012frang\u0105, kai jis privalo atvykti \u012f darbo viet\u0105, bet ir \u012f jam sudarytas s\u0105lygas. Tokios s\u0105lygos gali b\u016bti, pavyzd\u017eiui, suteikta galimyb\u0117 naudotis tarnybine transporto priemone, d\u0117l kurios galima pasinaudoti teise nesilaikyti keli\u0173 eismo taisykli\u0173. Nacionaliniai teismai taip pat turi atsi\u017evelgti \u012f tai, kiek vidutini\u0161kai kart\u0173 darbuotojas fakti\u0161kai imasi darbo savo bud\u0117jimo laikotarpiais, jei tai galima objektyviai apskai\u010diuoti.<\/p>\n\n\n\n
Antra, Teisingumo Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad tai, kaip darbuotojams atlyginama u\u017e bud\u0117jimo laikotarpius, nepatenka \u012f Direktyvos 2003\/88 taikymo srit\u012f. Taigi pagal j\u0105 nedraud\u017eiama taikyti nacionalin\u0117s teis\u0117s akt\u0173, kolektyvin\u0117s darbo sutarties arba darbdavio sprendimo, kuriuose nustatant atlyginim\u0105 u\u017e bud\u0117jim\u0105 skirtingai vertinami laikotarpiai, kuriais fakti\u0161kai dirbta, ir laikotarpiai, kai fakti\u0161kai nedirbta, net jei visi tie laikotarpiai pagal \u0161i\u0105 direktyv\u0105 turi b\u016bti laikomi \u201edarbo laiku\u201c. Kalbant apie atlyginim\u0105 u\u017e bud\u0117jimo laikotarpius, kurie, atvirk\u0161\u010diai, negali b\u016bti laikomi \u201edarbo laiku\u201c, pa\u017eym\u0117tina, kad pagal Direktyv\u0105 2003\/88 nedraud\u017eiama mok\u0117ti sumos, skirtos d\u0117l \u0161i\u0173 bud\u0117jimo laikotarpi\u0173 darbuotojo patiriamiems nepatogumams kompensuoti.<\/p>\n\n\n\n
Tre\u010dia, Teisingumo Teismas pa\u017eym\u0117jo, jog tai, kad bud\u0117jimo laikotarpis, kuris negali b\u016bti laikomas \u201edarbo laiku\u201c, laikomas \u201epoilsio laiku\u201c, neturi \u012ftakos Direktyvoje 89\/391 numatytoms darbdavi\u0173 specialioms pareigoms. Vis\u0173 pirma jie negali nustatyti bud\u0117jimo laikotarpi\u0173, kurie d\u0117l to, kad yra ilgi ar da\u017eni, kelia pavoj\u0173 darbuotoj\u0173 saugai ir sveikatai, nesvarbu, ar tie laikotarpiai laikomi \u201epoilsio laiku\u201c, kaip tai suprantama pagal Direktyv\u0105 2003\/88.<\/p>\n\n\n\n
ES Teisingumo Teismo informacija<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"Byloje C-344\/19 technikui specialistui buvo pavesta kelias dienas i\u0161 eil\u0117s u\u017etikrinti Slov\u0117nijos kalnuose esan\u010di\u0173 transliavimo centr\u0173 veikim\u0105. Jis dirbo dvylika \u012fprasto darbo valand\u0173 ir \u0161e\u0161ias valandas per dien\u0105 vykd\u0117 pasyv\u0173j\u012f bud\u0117jim\u0105. Per \u0161iuos laikotarpius jis neprival\u0117jo likti atitinkamame transliavimo centre, bet tur\u0117jo b\u016bti pasiekiamas telefonu ir prireikus b\u016bti pasireng\u0119s per valand\u0105 ten gr\u012f\u017eti. D\u0117l sunkiai …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":29169,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[32],"tags":[215,1103,108,2011],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29168"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=29168"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29168\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":29170,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/29168\/revisions\/29170"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/29169"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=29168"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=29168"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=29168"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}