\u0160iandien priimtoje naujoje ES prisitaikymo prie klimato kaitos strategijoje Europos Komisija aptaria pasirengim\u0105 nei\u0161vengiamam klimato kaitos poveikiui. ES pastang\u0173 \u0161velninti klimato kait\u0105 viduje ir tarptautiniu mastu negana: reikia pasirengti nei\u0161vengiamoms jos pasekm\u0117ms. Klimato kaitos poveikis jau skaud\u017eiai juntamas Europoje ir visame pasaulyje: tai mirtinos kar\u0161\u010dio bangos, siaubingos sausros, \u017e\u016bstantys mi\u0161kai, kylan\u010dio j\u016bros lygio nugrau\u017etos pakrant\u0117s. \u0160iandien pasi\u016blyta pasukti d\u0117mes\u012f nuo problemos apm\u0105stymo prie sprendim\u0173 k\u016brimo ir pereiti nuo planavimo prie \u012fgyvendinimo naudojantis 2013 m. prisitaikymo prie klimato kaitos strategijos vaisiais.<\/p>\n\n\n\n
Ekonominiai nuostoliai d\u0117l pada\u017en\u0117jusi\u0173 klimato kaitos sukelt\u0173 ekstremali\u0173 meteorologini\u0173 rei\u0161kini\u0173 nuolat auga. \u0160iuo metu vien j\u0173 suma Europos S\u0105jungoje vidutini\u0161kai didesn\u0117 kaip 12 mlrd. EUR per metus. I\u0161 konservatyvi\u0173 \u012fver\u010di\u0173 matyti, kad pasaulio temperat\u016brai pakilus 3 \u00b0C, palyginti su ikipramoninio laikotarpio lygiu, esamomis s\u0105lygomis ES ekonomika kasmet patirt\u0173 ne ma\u017eiau kaip 170 mlrd. EUR nuostoli\u0173. Klimato kaita daro poveik\u012f ne tik ekonomikai, bet ir kar\u0161\u010dio kamuojam\u0173 europie\u010di\u0173 sveikatai ir gerovei: visame pasaulyje 2019 m. daugiausia mir\u010di\u0173 atne\u0161usi stichin\u0117 nelaim\u0117 buvo kar\u0161\u010dio bangos Europoje, per kurias \u017euvo 2 500 \u017emoni\u0173. Prie pastang\u0173 prisitaikyti prie klimato kaitos turi prisid\u0117ti visi visuomen\u0117s sluoksniai ir vis\u0173 lygmen\u0173 vald\u017eios institucijos ES ir u\u017e jos rib\u0173. Reikia dirbti, kad visuomen\u0117 tapt\u0173 atspari klimato kaitos poveikiui: geriau informuota<\/strong> apie klimato poveik\u012f ir prisitaikymo sprendimus; intensyviau planuoti prisitaikym\u0105<\/strong> ir vertinti<\/strong> su klimatu susijusi\u0105 rizik\u0105<\/strong>; spar\u010diau imtis prisitaikymo priemoni\u0173<\/strong> ir pad\u0117ti didinti atsparum\u0105 visame pasaulyje.<\/p>\n\n\n\n Prisitaikymo prie klimato kaitos veiksmai turi b\u016bti grind\u017eiami patikimais duomenimis ir rizikos vertinimo priemon\u0117mis, kuriomis gal\u0117t\u0173 naudotis visi \u2013 nuo namus perkan\u010di\u0173, renovuojan\u010di\u0173 ir statan\u010di\u0173 \u0161eim\u0173 iki pakran\u010di\u0173 regionuose veikian\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173 arba savo pas\u0117lius planuojan\u010di\u0173 \u016bkinink\u0173. Tod\u0117l strategijoje si\u016bloma imtis veiksm\u0173, kurie gerokai i\u0161pl\u0117st\u0173 \u017einias apie prisitaikym\u0105 prie klimato kaitos<\/strong>, kad sukauptume daugiau ir geresni\u0173<\/strong> duomen\u0173<\/strong> apie su klimatu susijusi\u0105 rizik\u0105 ir nuostolius ir gal\u0117tume tais duomenimis su visais pasidalyti. Bus i\u0161pl\u0117sta ir patobulinta Europos \u017eini\u0173 apie prisitaikym\u0105 platforma \u201eClimate-ADAPT<\/strong><\/a>\u201c ir \u012fsteigtas specialus Europos sveikatos steb\u0117jimo centras, kuris pad\u0117s analizuoti klimato kaitos poveik\u012f sveikatai ir jo i\u0161vengti.<\/p>\n\n\n\n Klimato kaita daro poveik\u012f visais visuomen\u0117s lygmenimis ir visuose ekonomikos sektoriuose, tod\u0117l prisitaikymo veiksmai turi b\u016bti sisteminio pob\u016bd\u017eio<\/strong>. Komisija ir toliau visose svarbiausiose politikos srityse atsi\u017evelgs \u012f atsparumo klimato kaitai aspektus. Ji pad\u0117s toliau pl\u0117toti ir \u012fgyvendinti prisitaikymo strategijas ir planus, vadovaudamasi trimis kompleksiniais prioritetais: prisitaikymo aspekt\u0105 integruoti \u012f makrofiskalin\u0119 politik\u0105<\/strong>, taikyti gamtos procesais pagr\u012fstus sprendimus<\/strong> ir imtis vietos lygmens prisitaikymo<\/strong> veiksm\u0173.<\/p>\n\n\n\n