2020 m. lapkri\u010dio 20 d. savo veikl\u0105 prad\u0117jo Europos prokurat\u016bra \u2013 pirma europinio lygmens nusikaltimus tirian\u010dioji institucija, kuriai suteiktas Europos S\u0105jungos mandatas tirti nusikalstamas veikas, kenkian\u010dias Europos S\u0105jungos finansiniams interesams, persekioti tokias veikas padariusius asmenis ir perduoti juos teismui. Neabejotinai gali kilti klausimas, kod\u0117l neu\u017etenka jau dabar esan\u010di\u0173 Europos S\u0105jungos baud\u017eiamojo persekiojimo institucij\u0173 EUROPOL, EUROJUST ir (ar) OLAF? Atsakymas labai paprastas \u2013 nepaisant to, kad \u0161ios institucijos yra kompetentingos veikti Europos S\u0105jungos mastu, jos neturi \u012fgaliojim\u0173 vykdyti tyrimus ir baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 valstyb\u0117je nar\u0117je. Deja, tokie \u012fgaliojimai pastarosioms negali b\u016bti suteikti, kadangi Sutartyje d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo n\u0117ra tokio pagrindo.<\/p>\n\n\n\n
Corpus Juris \u2013 Tarybos reglamento pamatas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Europos prokurat\u016bros, turin\u010dios \u012fgaliojimus kovoti su nusikaltimais, pa\u017eeid\u017eian\u010diais Europos S\u0105jungos finansinius interesus, \u012fsteigimas buvo diskutuojamas daugel\u012f met\u0173. Atsiradus laisvam darbuotoj\u0173, paslaug\u0173, preki\u0173, kapitalo jud\u0117jimui, atsirado kita nenumatyta ir nepageidaujama laisvo jud\u0117jimo forma, t. y. tarpvalstybinis nusikalstamumas. Atviros sienos ir prieinamos transporto paslaugos tarp valstybi\u0173 nari\u0173 suk\u016br\u0117 palankias s\u0105lygas asmenims daryti nusikaltimus tarpvalstybiniu lygiu ir tokiu b\u016bdu galimai i\u0161vengti baud\u017eiamosios atsakomyb\u0117s. Vystantis \u012fvykiams, 1992 m. buvo pasira\u0161yta Mastrichto sutartis, o 1995 m. priimta Konvencija d\u0117l Europos Bendrij\u0173 finansini\u0173 interes\u0173 apsaugos \u2013 pamin\u0117tina, kad u\u017esienio literat\u016broje nuomon\u0117s i\u0161skiria d\u0117l to, kuriame teis\u0117s akte pastebimi pirmieji bendradarbiavimo \u0161ioje srityje po\u017eymiai. 1997 m. Amsterdamo sutarties 209a <\/em>str. buvo numatytas teisinis pagrindas Bendrijos teis\u0117s akt\u0173 leid\u0117jui nustatyti ribotosapimties Europos S\u0105jungos finansini\u0173 interes\u0173 apsaugos taisykles. Europos Komisija prie\u0161 priimant sprendim\u0105 d\u0117l direktyvos, kurios pagrindu buvo si\u016bloma \u012fsteigti Europos prokurat\u016br\u0105, tais pa\u010diais metais kartu su Europos Parlamentu pareikalavo i\u0161nagrin\u0117ti Europos S\u0105jungos finansini\u0173 interes\u0173 apsaugos galimybes. Jas i\u0161nagrin\u0117jo ekspert\u0173 grup\u0117 baud\u017eiamosios teis\u0117s srityje, vadovaujama M. D. Marty<\/em>, ir pateik\u0117 savo tyrimo rezultat\u0105 \u2013 Europos S\u0105jungos finansini\u0173 interes\u0173 apsaugostaisykles, dar kitaip vadinamomis Corpus Juris. Corpus Juris <\/em>buvo pateiktas gana platus tiriam\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 s\u0105ra\u0161as, kuris yra labai pana\u0161us \u012f Tarybos reglamente ir PIF direktyvoje nurodytas finansiniams nusikaltimams kenkian\u010dias nusikalstamas veikas (tiesa, s\u0105ra\u0161as, pateiktas Corpus Juris<\/em>, yra platesnis). Inter alia<\/em>, apibr\u0117\u017eiami principai, kurie \u0161iai dienai laikomi pagrindiniais. Taigi, galima teigti, kad Corpus Juris<\/em> pad\u0117jo pamat\u0105 Tarybos reglamentui. Vis d\u0117lto, nepaisant \u0161i\u0173 taisykli\u0173 atsiradimo, tuo metu valstyb\u0117s prie\u0161inosi \u0161iai id\u0117jai, manydamos, kad Europos prokurat\u016bros \u012fk\u016brimui dar ne laikas. Siekiant kovoti su nusikalstamumu ir apsaugoti finansinius interesus, atsirado teisinio bendradarbiavimo baud\u017eiamosiose bylose b\u016btinyb\u0117. Tuo pagrindu 2001 m. Europos Komisija i\u0161leido \u017dali\u0105j\u0105 knyga (angl. Green book<\/em>) d\u0117l bendrijos finansini\u0173 interes\u0173 baud\u017eiamosios teis\u0117s apsaugos \u2013 ta\u010diau valstybi\u0173 nuomon\u0117s v\u0117l nebuvo vieningos. Tok\u012f nuomon\u0117s i\u0161siskyrim\u0105 l\u0117m\u0117 \u017einojimas, kad bus b\u016btini ne tik valstybi\u0173 nari\u0173 konstitucij\u0173 pakitimai, atliktos sud\u0117tingos proced\u016bros sustiprinant tarpusavio bendradarbiavim\u0105, bet valstyb\u0117s nar\u0117s taip pat tur\u0117s susitarti ir d\u0117l bendr\u0173 taisykli\u0173, s\u0105lyg\u0173, t. y. priimti vieningus sprendimus ir kita. Akivaizdu, kad tokie poky\u010diai valstyb\u0117ms nar\u0117ms atrod\u0117 g\u0105sdinan\u010diai. Europos Komisija buvo atkakli ir 2004 m., Romoje, buvo pasira\u0161yta Konstitucijos sutartis, kurios III-274 str. suteik\u0117 teisin\u012f pagrind\u0105 \u012fsteigti Europos prokurat\u016br\u0105 (v\u0117liau \u0161i i\u0161lyga tapo Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo 86 str.). Nors sutartis d\u0117l Konstitucijos Europai buvo atmesta, 2009 m. \u012fsigaliojo Lisabonos sutartis \u2013 ji suteik\u0117 pagrind\u0105 tokio lygmens baud\u017eiamojo persekiojimo sistemos atsiradimui, tuo pa\u010diu atnaujino ir Corpus Juris <\/em>projekt\u0105. Po keletos met\u0173 ilg\u0173 diskusij\u0173 ir atitinkam\u0173 proced\u016br\u0173, 2017 m. bir\u017eelio 8 d. dvide\u0161imt Europos valstybi\u0173 nari\u0173 (tarp j\u0173 ir Lietuvos Respublika) pasiek\u0117 bendr\u0105 susitarim\u0105 tvir\u010diau bendradarbiauti steigiant Europos prokurat\u016br\u0105, kurio vienas i\u0161 pamat\u0173 tapo Corpus Juris<\/em>. 2017 m. spalio 12 d. buvo priimtas Tarybos reglamentas (ES) 2017\/1939 kuriuo \u012fgyvendinamas tvirtesnis bendradarbiavimas Europos prokurat\u016bros \u012fsteigimo srityje.<\/p>\n\n\n\n Suderinimas su Lietuvos Respublikos teisine sistema<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Tarybos reglamento 4 str. nurodyta, kad \u201eEuropos prokurat\u016bra atsako u\u017e S\u0105jungos finansiniams interesams kenkian\u010di\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173, numatyt\u0173 Direktyvoje (ES) 2017\/1371 (PIF Direktyva) ir nustatyt\u0173 Tarybos reglamente, tyrim\u0105, \u0161i\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 vykdytoj\u0173 ir j\u0173 bendrinink\u0173 baud\u017eiam\u0105j\u012f persekiojim\u0105 ir perdavim\u0105 teismui. Tuo at\u017evilgiu Europos prokurat\u016bra vykdo tyrimus, atlieka baud\u017eiamojo persekiojimo veiksmus ir vykdo prokuroro funkcijas kompetentinguose valstybi\u0173 nari\u0173 teismuose, kol byloje priimamas galutinis sprendimas\u201c. Taigi \u2013 Europos prokurat\u016bra atsako u\u017e Europos S\u0105jungos finansiniams interesams kenkian\u010dias nusikalstamas veikas, kurios numatytos ne tiesiogiai Tarybos reglamente, ta\u010diau PIF direktyvoje, kuri buvo priimta tais pa\u010diais metais, kaip ir Tarybos reglamentas. Nors reglamentas yra tiesiogiai taikomas teis\u0117s aktas ir privalomas visas, ta\u010diau direktyva yra privaloma tik rezultato at\u017evilgiu, kitaip tariant, joje nustatomos \u201eminimalios taisykl\u0117s\u201c. Pamin\u0117tina, kad tik reglamentu galima nustatyti vienod\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105 visoms valstyb\u0117ms nar\u0117ms, prie\u0161ingu atveju, Europos S\u0105jungos finansini\u0173 interes\u0173 apsaugos sistema skirsis. Atitinkamai skirsis ir pa\u017eeidimai, kuriuos nulems tiek \u012fvairus baud\u017eiamosios teis\u0117s ir (ar) proceso reguliavimas, tiek skirtinga pa\u010di\u0173 valstybi\u0173 nari\u0173 direktyvos nuostat\u0173 perk\u0117limo kult\u016bra. I\u0161 esm\u0117s galima teigti, kad Europos prokurat\u016bros kompetencija priklausys nuo kiekvienos valstyb\u0117s nar\u0117s direktyvos suderinimo lygio, turinio ir \u012fgyvendinimo kokyb\u0117s. Kadangi Europos prokurat\u016bros kompetencija finansiniams interesams kenkian\u010di\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 kontekste yra numatyta PIF direktyvoje, pastarosios nuostatos prival\u0117jo b\u016bti perkeltos \u012f Lietuvos Respublikos nacionalin\u0119 teis\u0119. I\u0161analizavus Prokurat\u016bros \u012fstatym\u0105, matyti, kad perkeltos tik kai kurios Tarybos reglamento (ne direktyvos) nuostatos.<\/p>\n\n\n\n Kaip \u017einoma, reglamentas yra tiesiogiai taikomas teis\u0117s aktas, jo \u012fgyvendinimas nacionalin\u0117je teis\u0117je n\u0117ra privalomas \u2013 visgi, suderinimo procesas taip pat n\u0117ra draud\u017eiamas, anaiptol, rekomenduojama suderinti nuostatas tam, kad praktikoje nekilt\u0173 problem\u0173 ir (ar) neatsirast\u0173 vietos interpretacijoms. Visgi, \u0161iuo atveju Tarybos reglamento nuostat\u0173 perk\u0117limas \u012f Prokurat\u016bros \u012fstatym\u0105 n\u0117ra ai\u0161kus, t. y. buvo pasirinktos ir nukopijuotos tik kai kurios Tarybos reglamento straipsni\u0173 dalys be papildom\u0173 paai\u0161kinim\u0173 ar logikos. Atkreipiamas d\u0117mesys, kad PIF direktyvos nuostatos, kuriose numatytos Europos S\u0105jungos interesams kenkian\u010dios nusikalstamos veikos, perkeltos nebuvo \u2013 Prokurat\u016bros \u012fstatyme n\u0117ra net nuorodos, kad tokia direktyva egzistuoja. Manytina, kad tai sukels papildomo neai\u0161kumo, kadangi i\u0161 nacionalini\u0173 \u012fstatym\u0173 \u0161iai dienai n\u0117ra ai\u0161ku, kokios yra Europos prokurat\u016bros funkcijos, o svarbiausia \u2013 kokios tos nusikalstamos veikos, kuri\u0173 at\u017evilgiu Europos prokurat\u016bra turi kompetencij\u0105 veikti.<\/p>\n\n\n\n Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s ir konstitucingumo klausimas<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Lisabonos sutartyje, kitaip nei Sutartyje d\u0117l Konstitucijos Europai, kuri buvo atmesta, n\u0117ra nei vieno straipsnio, oficialiai \u012ftvirtinan\u010dio Europos S\u0105jungos teis\u0117s vir\u0161enyb\u0119 nacionalin\u0117s teis\u0117s at\u017evilgiu. \u0160iuo tikslu prie Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo prid\u0117ta Deklaracija Nr. 17, kurioje nurodyta, kad \u201e […] remiantis nusistov\u0117jusia Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo praktika, Sutartys ir teis\u0117s aktai, kuriuos priima S\u0105junga remdamasi Sutartimis, turi vir\u0161enyb\u0119 prie\u0161 valstybi\u0173 nari\u0173 teis\u0117s aktus \u0161ioje teismin\u0117je praktikoje nustatytomis s\u0105lygomis\u201c. Pa\u017eym\u0117tina, kad Lietuvos Respublikos Seimas, vykdydamas Lietuvos Respublikos pilie\u010di\u0173 vali\u0105, pareik\u0161t\u0105 2003 m. \u012fvykusiame referendume d\u0117l Lietuvos Respublikos naryst\u0117s Europos S\u0105jungoje, pri\u0117m\u0117 Konstitucin\u012f akt\u0105. Konstitucinio akto antroje dalyje \u012ftvirtinta nuostata, kad Europos S\u0105jungos teis\u0117s normos yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisin\u0117s sistemos dalis, tuo atveju, jeigu tai kyla i\u0161 sutar\u010di\u0173, kuriomis grind\u017eiama Europos S\u0105junga, Europos S\u0105jungos teis\u0117s normos taikomos tiesiogiai, o teis\u0117s norm\u0173 kolizijos atveju jos turi vir\u0161enyb\u0119 prie\u0161 Lietuvos Respublikos \u012fstatymus ir kitus teis\u0117s aktus. Taigi, \u0161io akto nuostatos i\u0161 esm\u0117s rei\u0161kia, kad Europos prokurat\u016bros steigimo galimyb\u0119 numato Seimo ratifikuotos Sutarties nuostatos \u2013 \u012fsteigus Europos prokurat\u016br\u0105 ir pri\u0117mus reglament\u0105, pastarasis tapt\u0173 Lietuvos Respublikos teisin\u0117s sistemos dalimi. Visgi, Konstitucinis Teismas 2006 m. pasisak\u0117, kad \u201e […] Europos S\u0105jungos teis\u0117s at\u017evilgiu \u2013 yra expressis verbis nustatyta kolizijos taisykl\u0117, \u012ftvirtinanti Europos<\/em> S\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 taikymo pirmenyb\u0119 tais atvejais, kai Europos S\u0105jungos teis\u0117s nuostatos, kylan\u010dios i\u0161 sutar\u010di\u0173, kuriomis grind\u017eiama Europos S\u0105junga, konkuruoja su<\/em> teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos Respublikos nacionaliniuose teis\u0117s aktuose<\/em>\u201c (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Tai rei\u0161kia, kad nepaisant to, ar Europos prokurat\u016bros \u012fsteigimas bei Europos prokurat\u016bros steigim\u0105 reglamentuojan\u010diuose teis\u0117s aktuose (Tarybos reglamente ir kituose) \u012ftvirtinta Europos prokurat\u016bros kompetencija ir (ar) kiti aspektai b\u016bt\u0173 nesuderinami su Lietuvos Respublikos \u012fstatymais ir (ar) kitais teis\u0117s aktais, pastarieji tur\u0117t\u0173 b\u016bti suderinti su Europos S\u0105jungos teis\u0117s aktais, ta\u010diau Europos prokurat\u016bros veiklos reglamentavimas negal\u0117t\u0173 prie\u0161tarauti Konstitucijos nuostatoms.<\/p>\n\n\n\n Lietuvos Respublikos prokurat\u016bros statusas ir vieta Konstitucijoje \u012ftvirtintoje valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 sistemoje n\u0117ra pakankamai ai\u0161ki, o tai gali nulemti ir Europos prokurat\u016bros Lietuvos Respublikoje neapibr\u0117\u017etum\u0105 prokurat\u016bros teisin\u0117s pad\u0117ties ir vietos valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 sistemoje. Pa\u017eym\u0117tina, kad Konstitucinio Teismo praktika vald\u017ei\u0173 sistemoje buvo nevienareik\u0161mi\u0161ka. \u012esigaliojus Konstitucijos 118 straipsnio pakeitimams, KonstitucinisTeismas 2004 m. gegu\u017e\u0117s 13 d. nutarime pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u201eKonstitucijos 118 straipsnyje yra \u012ftvirtintos prokuror\u0173 funkcijos <\u2026>\u201d<\/em>, o tai rei\u0161kia, kad \u201eprokuroras yra specifinius valdingus \u012fgaliojimus turintis valstyb\u0117s pareig\u016bnas. Pagal Konstitucij\u0105 niekas kitas, i\u0161skyrus prokuror\u0105, negali organizuoti ikiteisminio tyrimo ir jam vadovauti, taip pat pagal Konstitucij\u0105 niekas kitas, i\u0161skyrus prokuror\u0105, negali palaikyti valstybinio kaltinimo baud\u017eiamosiose bylose. Kartu pabr\u0117\u017etina, kad pagal Konstitucij\u0105 prokuroro funkcijos yra kitokios nei teisingumo vykdymas\u201c. <\/em>Be kita ko, pa\u017eym\u0117tina, kad \u201e <…> \u012fstatym\u0173<\/em> leid\u0117jas, \u012fgyvendindamas konstitucinius \u012fgaliojimus nustatyti subjektus, kurie skiria ir<\/em> atleid\u017eia prokurorus, taip pat nustatyti prokuror\u0173 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0119, j\u0173 skyrimo, atleidimo<\/em> tvark\u0105, atleidimo pagrindus, yra saistomas Konstitucijos, taigi ir joje \u012ftvirtinto teisin\u0117s<\/em> valstyb\u0117s principo, suponuojan\u010dio teisin\u012f tikrum\u0105, stabilum\u0105, teis\u0117t\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 apsaug\u0105\u201c<\/em> (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. sausio 24 d. nutarimas). Analizuojant Konstitucinio Teismo praktik\u0105, matyti, kad Lietuvos Respublikos prokurat\u016bros statuso neapibr\u0117\u017etumas atitinkamai gali nulemti ir Europos prokurat\u016bros statuso ir teisin\u0117s pad\u0117ties neapibr\u0117\u017etum\u0105. Manytina, kad Europos prokurat\u016bros veikla nebus iki galo suderinama su Konstitucijos 118 str. \u2013 \u0161ioje nuostatoje n\u0117ra vietos interpretacijoms, sudaran\u010dioms pagrind\u0105 prokurat\u016bros s\u0105vok\u0105 ai\u0161kinti ir (ar) suprasti ple\u010diamai, kas reik\u0161t\u0173, kad pagal Konstitucij\u0105 Europos prokurat\u016bra n\u0117ra suprantama kaip Lietuvos Respublikos prokurat\u016bros dalis.<\/p>\n\n\n\n Analizuojant Tarybos reglament\u0105, inter alia<\/em>, matyti, kad 29 str. 1 d. numato galimyb\u0119 Europos vyriausiajam prokurorui pateikti motyvuot\u0105 ra\u0161ytin\u012f pra\u0161ym\u0105 panaikinti privilegij\u0105 arba imunitet\u0105. Visgi, pagal BK 711<\/sup> str. 5 d. kreiptis \u012f kompetenting\u0105 Lietuvos Respublikos institucij\u0105 d\u0117l tokio leidimo suteikimo ar imuniteto panaikinimo turi tik Generalin\u0117 prokurat\u016bra. Pavyzd\u017eiui, pagal Konstitucijos 62 str. \u201eSeimo nario asmuo nelie\u010diamas [..]\u201c, atitinkamai Seimo statuto 22 ir 23 str. nurodo, kad bet kokie Seimo nario suvar\u017eymai atliekami tik su generalinio prokuroro \u017einia. Pagal Konstitucijos 74 str. \u201eRespublikos Prezident\u0105, Konstitucinio Teismo pirminink\u0105 ir teis\u0117jus, Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirminink\u0105 ir teis\u0117jus, Apeliacinio teismo pirminink\u0105 ir teis\u0117jus, Seimo narius, \u0161iurk\u0161\u010diai pa\u017eeidusius Konstitucij\u0105 arba sulau\u017eiusius priesaik\u0105, taip pat paai\u0161k\u0117jus, jog padarytas nusikaltimas, Seimas 3\/5 vis\u0173 nari\u0173 bals\u0173 dauguma gali pa\u0161alinti i\u0161 u\u017eimam\u0173 pareig\u0173 ar panaikinti Seimo nario mandat\u0105. Tai atliekama apkaltos proceso tvarka, kuri\u0105 nustato Seimo statutas\u201c. Pagal Seimo statuto 228 str. 1 d. \u201eteikti Seimui prad\u0117ti apkaltos proces\u0105 Konstitucijos 74 str. nurodytam asmeniui turi teis\u0119 ne ma\u017eesn\u0117 kaip 1\/4 Seimo nari\u0173 grup\u0117, o \u0161io statuto 78 str. 3 d. nustatytu atveju ir Etikos ir proced\u016br\u0173 komisija\u201c, pagal 3 d. \u201eGeneralinis prokuroras, nustat\u0119s, kad Konstitucijos 74 str. nurodytas asmuo yra \u012ftariamas padar\u0119s nusikaltim\u0105, apie tai nedelsdamas prane\u0161a Seimui\u201c, o jeigu padarytu nusikaltimu \u012ftariamas Lietuvos Respublikos Prezidentas \u2013 Seimas \u0161io statuto 232 str. nustatyta tvarka sudaro speciali\u0105j\u0105 tyrimo komisij\u0105 (to paties straipsnio 4 d.). Summa summarum<\/em>, vertinant Konstitucijos ir Seimo statuto nuostatas, teigtina, kad Tarybos reglamentas nesuteikia teis\u0117s pateikti ra\u0161ytin\u012f motyvuot\u0105 pra\u0161ym\u0105 panaikinti privilegij\u0105 arba imunitet\u0105 \u2013 tokie Tarybos reglamento \u012fgaliojimo reikalavimai neabejotinai \u012fpareigoja nacionalin\u012f \u012fstatym\u0173 leid\u0117j\u0105 keisti atitinkamas BPK ir (arba) Seimo statuto nuostatas.<\/p>\n\n\n\n Tarybos reglamento 13 str. 1 d. nurodo, kad \u201eEuropos deleguotieji prokurorai kartu su jiems jau suteiktais ir juos saistan\u010diais konkre\u010diais \u012fgaliojimais bei statusu ir \u0161iame reglamente nustatytomis s\u0105lygomis veikia savo atitinkamose valstyb\u0117se nar\u0117se Europos prokurat\u016bros vardu ir tyrim\u0173, baud\u017eiamojo persekiojimo bei byl\u0173 perdavimo teismui srityse turi tokius pa\u010dius \u012fgaliojimus kaip nacionaliniai prokurorai\u201c \u2013 tai vadinama \u201edouble hat\u201c <\/em>principu. Pa\u017eym\u0117tina ir tai, kad Europos deleguotieji prokurorai gali vykdyti ir nacionalini\u0173 prokuror\u0173 funkcijas tais atvejais, jei tai netrukdo jiems vykdyti savo pareig\u0173 pagal \u0161\u012f reglament\u0105. Europos deleguotiesiems prokurorams suteiktas funkciniu ir teisiniu po\u017ei\u016briu nepriklausomas (ypatingas) statusas, kuris skiriasi nuo nacionalin\u0117je teis\u0117je numatyto statuso. Pavyzd\u017eiui, Tarybos reglamento 104 str. 5 d. numato, kad \u201e[…] byl\u0105 tiriantis Europos deleguotasis prokuroras pagal 13 str. 1 d. gali pasinaudoti savo valstyb\u0117s nar\u0117s nacionalinio prokuroro \u012fgaliojimais, kad papra\u0161yt\u0173 tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 institucij\u0173 teisin\u0117s pagalbos baud\u017eiamosiose bylose remdamasis tos valstyb\u0117s nar\u0117s sudarytais tarptautiniais susitarimais arba taikytina nacionaline teise ir, jei reikia, per kompetentingas nacionalines institucijas. Tuo atveju Europos deleguotasis prokuroras informuoja tre\u010di\u0173j\u0173 valstybi\u0173 institucijas, kad tuo pagrindu surinktais \u012frodymais Europos prokurat\u016bra naudosis \u0161io reglamento tikslais, ir atitinkamais atvejais imasi veiksm\u0173, kad gaut\u0173 t\u0173 institucij\u0173 sutikim\u0105. Bet kuriuo atveju tre\u010dioji valstyb\u0117 deramai informuojama, kad galutinis atsakymo \u012f pra\u0161ym\u0105 gav\u0117jas yra Europos prokurat\u016bra\u201c.<\/p>\n\n\n\n Vis tik, n\u0117ra iki galo ai\u0161ku, kuriais atvejais Europos deleguotieji prokurorai veiks pagal nacionalin\u0119 teis\u0119 ir tur\u0117s tok\u012f pat\u012f status\u0105 kaip ir nacionaliniai prokurorai, o kada atstovaus Europos prokurat\u016bros interesus remdamiesi Europos S\u0105jungos teise. Atkreipiamas d\u0117mesys, kad Prokurat\u016bros \u012fstatymo 3711<\/sup> str. 5 d. nuostata, jog \u201eEuropos S\u0105jungos teis\u0117s aktuose nustatytais atvejais ir tvarka Europos prokuroras gali atlikti Europos deleguotojo prokuroro funkcijas Lietuvos Respublikoje. \u0160iuo atveju Europos prokuroras turi tokius pa\u010dius \u012fgaliojimus kaip ir Europos deleguotasis prokuroras\u201c, nepaai\u0161kina min\u0117tiems subjektams suteikt\u0173 \u012fgaliojim\u0173 apimties bei neprideda ai\u0161kumo \u0161ame kontekste. Neabejojama, kad Europos deleguotojo prokuroro statusas \u012fne\u0161 chaoso praktikoje, taip pat neai\u0161ku, ar Europos prokurat\u016bros veikla bus saistoma Konstitucijos nuostat\u0173. Neatmetama galimyb\u0117, kad Konstitucinis Teismas ateityje pasisakys, ar toks \u201edouble hat\u201c<\/em> principas neprie\u0161tarauja Konstitucijai.<\/p>\n\n\n\n Pabaigai<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n Nors kuris laikas jau yra kalbama apie Europos kompetencijos pl\u0117tim\u0105, kuri apimt\u0173 ir kitas nusikalstamas veikas, vis d\u0117lto, Europos kompetencija tur\u0117t\u0173 b\u016bti ple\u010diama tik \u012fvertinus, ar gebama tinkamai susitvarkyti su priskirtomis funkcijomis finansini\u0173 interes\u0173 gynybos srityje. \u0160iai dienai be tinkam\u0173 ir (ar) reikaling\u0173 pakeitim\u0173 Europos prokurat\u016bra ir valstyb\u0117s nar\u0117s nebus laikomi lygiaver\u010diais valstybi\u0173 nari\u0173 nacionalin\u0117je sistemoje, d\u0117l ko negal\u0117s pasinaudoti Tarybos reglamente suteiktais procesiniais \u012fgaliojimais. Nepaisant teis\u0117s akt\u0173 kolizijos, Lietuvos Respublika privalo savo \u012fstatymin\u0119 baz\u0119 sutvarkyti taip, kad kilt\u0173 kuo ma\u017eiau trikd\u017ei\u0173 Europos prokurat\u016bros veikimui, jei tai neprie\u0161tarauja Konstitucijai. Nors reikalingi pakeitimai buvo atlikti ir ne visai pilna apimtimi, jie apima BPK, BK, Prokurat\u016bros \u012fstatym\u0105 ir \u012fstatym\u0105 d\u0117l Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 sprendim\u0173 baud\u017eiamosiose bylose tarpusavio pripa\u017einimo ir vykdymo. Pla\u010diau paanalizavus nacionalinius teis\u0117s aktus, matyti, kad papildomi pakeitimai reikalingi, pavyzd\u017eiui, Kriminalin\u0117s \u017evalgybos \u012fstatyme, Prane\u0161\u0117j\u0173 \u012fstatyme, Seimo statute.<\/p>\n\n\n\n Laura Astrauskait\u0117 yra advokat\u0173 kontoros PricewaterhouseCoopers Legal Bukauskas ir partneriai teisinink\u0117<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 2020 m. lapkri\u010dio 20 d. savo veikl\u0105 prad\u0117jo Europos prokurat\u016bra \u2013 pirma europinio lygmens nusikaltimus tirian\u010dioji institucija, kuriai suteiktas Europos S\u0105jungos mandatas tirti nusikalstamas veikas, kenkian\u010dias Europos S\u0105jungos finansiniams interesams, persekioti tokias veikas padariusius asmenis ir perduoti juos teismui. Neabejotinai gali kilti klausimas, kod\u0117l neu\u017etenka jau dabar esan\u010di\u0173 Europos S\u0105jungos baud\u017eiamojo persekiojimo institucij\u0173 EUROPOL, EUROJUST …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28529,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[105,109,720,409],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28528"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28528"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28528\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28538,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28528\/revisions\/28538"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28529"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28528"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28528"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28528"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}