{"id":28488,"date":"2021-02-10T18:46:30","date_gmt":"2021-02-10T15:46:30","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=28488"},"modified":"2021-02-10T18:53:19","modified_gmt":"2021-02-10T15:53:19","slug":"j-pauzaite-kulvinskiene-a-andrijauskaite-gero-administravimo-principas-sasajumas-su-europos-sajungos-teise-ir-atspindziai-lietuvos-administraciniu-teismu-praktikoje-ii","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/02\/10\/j-pauzaite-kulvinskiene-a-andrijauskaite-gero-administravimo-principas-sasajumas-su-europos-sajungos-teise-ir-atspindziai-lietuvos-administraciniu-teismu-praktikoje-ii\/","title":{"rendered":"J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117, A. Andrijauskait\u0117. Gero administravimo principas: s\u0105sajumas su Europos S\u0105jungos teise ir \u201catspind\u017eiai\u201d Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktikoje (II)"},"content":{"rendered":"\n

Prof. dr. J.Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 ir Agn\u0117 Andrijauskait\u0117 II dalyje pristato paneuropinio gero administravimo principo, kaip \u201evisos Europos\u201c bendrojo teis\u0117s principo s\u0105sajum\u0105 su Europos S\u0105jungos Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 str., taip pat \u0161io principo taikymo atvejus Lietuvos ordinarin\u0117je teis\u0117je ir administracini\u0173 teism\u0173 praktikoje, ie\u0161kant supranacionalinio ir nacionalinio teisinio identiteto susiderinimo bei galimo i\u0161siskyrimo atvej\u0173 (pirmojo dalis \u010dia<\/a>).<\/p>\n\n\n\n

Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo jurisprudencijoje formuojamas administracini\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 katalogas yra autenti\u0161koji Europos administracin\u0117 teis\u0117, ta\u010diau tapatumo \u017eenklas tarp Europos administracin\u0117s teis\u0117s ir Europos S\u0105jungos administracin\u0117s teis\u0117s negali b\u016bti dedamas. Nors Europos S\u0105jungos ir Europos Tarybos veikla instituci\u0161kai yra ai\u0161kiai atskirta, ta\u010diau funkci\u0161kai \u0161i\u0173 organizacij\u0173 formuojama praktika atsakingo valdymo princip\u0173 srityje yra glaud\u017eiai susipynusios. Nereikiapriminti, kad visos ES valstyb\u0117s nar\u0117s taip pat yra Europos Tarybos nar\u0117s. Nuo 1990-\u0173j\u0173 naryst\u0117 Europos Taryboje buvo viena i\u0161 s\u0105lyg\u0173 norint tapti ES kandidate ir ES valstybe nare. Kitas institucinis ry\u0161ys tarp abiej\u0173 organizacij\u0173 kyla i\u0161 Sutarties d\u0117l Europos S\u0105jungos veikimo 220 straipsnio. \u0160iame straipsnyje, be kita ko, teigiama, kad S\u0105junga nustato visas tinkamas bendradarbiavimo su Europos Taryba formas. Galima sakyti, kad yra potencialas gero administravimo principams persidengti. Visgi, negalima sakyti, jog ET formuojami gero administravimo principai persidengia su ES gero administravimo principais, prie\u0161ingai, daugiau yra argument\u0173, jog ET formuojami gero administravimo principai veikia autonomi\u0161kai nuo ES administracin\u0117s teis\u0117s ir tai parodo keli skirtumai:<\/p>\n\n\n\n

1) Teritorinis skirtumas. ET veikimo apr\u0117ptis gali b\u016bti vadinama \u201etikrai europine\u201c, kadangi apima ne tik valstybes nares, kurios taip pat yra ES valstyb\u0117s nar\u0117s, bet ir visas buvusias socialistines Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alis (i\u0161skyrus Baltarusij\u0105 ir Kosov\u0105, bet apima Rusij\u0105), taip pat tas \u201eVakar\u0173 Europos valstyb\u0117s\u201c, kurios nenori tapti (arba likti) ES valstyb\u0117mis nar\u0117mis, kaip Islandija, Norvegija, \u0160veicarija ar Jungtin\u0117 Karalyst\u0117.<\/p>\n\n\n\n

2) Funkcinis skirtumas. ES administracin\u0117 teis\u0117 reglamentuoja ES institucij\u0173, \u012fstaig\u0173, tarnyb\u0173 ir agent\u016br\u0173 administracin\u0119 veikl\u0105 (tiesioginis administravimas), ES valstybi\u0173 nari\u0173 administracin\u0119 veikl\u0105 \u012fgyvendinant ES teis\u0119 (netiesioginis administravimas) ir administracin\u012f bendradarbiavim\u0105 (vadovaujantis i\u0161 dalies integruotam administravimui) tarp valstybi\u0173 nari\u0173 administracini\u0173 institucij\u0173 ir valstybi\u0173 nari\u0173 administracini\u0173 institucij\u0173 bei S\u0105jungos institucij\u0173, \u012fstaig\u0173, biur\u0173 ir agent\u016br\u0173. ES teis\u0117s tikslas yra nustatyti bendruosius principus (pagal SESV 340 straipsnio 2 dal\u012f) – kuri\u0173 turi laikytis tiek ES institucijos, tiek valstyb\u0117s nar\u0117s, \u012fgyvendindamos ES teis\u0119. Taigi kalbame apie ES valstybi\u0173 nari\u0173 vidaus administracin\u0117s teis\u0117s \u201eeuropeizavim\u0105\u201c. Ir tai yra procesas, kaip ES teis\u0117s pagalba yra \u012fgyvendinama ES kompetencija, nustatant specifines ribas valstybi\u0173 nari\u0173 vidaus administracin\u0117je teis\u0117je. Kaip taisykl\u0117 tai yra pagrindin\u0117s nacionalin\u0117s administracin\u0117s teis\u0117s taisykl\u0117s d\u0117l administracini\u0173 proced\u016br\u0173 (pvz. ReNUEL), vie\u0161\u0173j\u0173 pirkim\u0173, informacijos laisv\u0117s ir duomen\u0173 apsaugos bei galiausiai d\u0117l teismin\u0117s apsaugos, taip pat valstyb\u0117s atsakomyb\u0117s. Visas \u0161ias sritis sieja tai, kad jos yra glaud\u017eiai susijusiomis su valstyb\u0117s nar\u0117s \u201enacionaline tapatybe\u201c, kuri\u0105 ES turi \u201egerbti\u201c pagal ES sutarties 4 straipsnio 2 dal\u012f.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, diskusijos apie \u201einstitucin\u0119 ir procesin\u0119 valstybi\u0173 nari\u0173 autonomij\u0105\u201c yra diskusija apie \u201eES administracin\u0117s teis\u0117s\u201c ribas. Net jeigu vadovautis ES sutarties 5 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtintu kompetencijos suteikimo principu, jei jis formuluojama pla\u010diai, ta\u010diau ES kompetencijos sritys yra i\u0161vardytos ES sutartyje ir SESV galutiniu s\u0105ra\u0161u. Tuo remiantis kai kurie autoriai teigia, jog n\u0117ra tolygi\u0173 Europos Tarybos ir ES rib\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s srityje. Europos Tarybos kompetencijos n\u0117ra i\u0161vardytos galutiniame s\u0105ra\u0161e. Atvirk\u0161\u010diai: plati Europos Tarybos statuto 1 straipsnio formuluot\u0117 rei\u0161kia, kad Europos Taryba i\u0161lieka \u201e\u017emogaus teisi\u0173, teisin\u0117s valstyb\u0117s ir demokratijos etalonu Europoje\u201c, (taip yra pabr\u0117\u017eta 2007 m. gegu\u017e\u0117s 11 d. Europos Tarybos ir ES susitarimo memorandume), tai rei\u0161kia, jog Europos Tarybos veikla da\u017enai gali b\u016bti tiesiogiai nukreipta net ir \u012f tas valstybi\u0173 nari\u0173 vidaus taisykles ir koncepcijas, kurios gali b\u016bti suprantamos kaip j\u0173 \u201etautin\u0117s tapatyb\u0117s\u201c i\u0161rai\u0161ka. Paneuropini\u0173 gero administravimo princip\u0173 poveikis vidaus administracinei teisei yra subtilesnis,  palyginti su ES teis\u0117s \u012ftaka. ES teis\u0117 yra suvokiama kaip turinti auk\u0161tesn\u012f teisin\u012f privalomum\u0105 ir teisin\u0119 gali\u0105 prie\u0161 nacionalin\u0119 teis\u0119 d\u0117l ES teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s, tiesioginio veikimo ir tiesioginio taikymo doktrin\u0173. Tuo tarpu ET teis\u0117 su valstybi\u0173 nari\u0173 teise yra suderinama tik tiek, kiek kiekviena valstyb\u0117 nori pritaikyti savo nacionalin\u0119 teis\u0119 prie \u201e\u017emogaus teisi\u0173, teisin\u0117s valstyb\u0117s ir demokratijos etalono Europoje\u201c: ratifikuojant Europos Tarybos konvencijas, vadovaujantis Europos Tarybos rekomendacijomis, ir pripa\u017e\u012fstant bei vadovaujantis E\u017dTT praktika. \u0160iai dienai Lietuva yra ratifikavusi 97 Europos Tarybos konvencijas. Ma\u017edaug tiek pat Europos Tarybos tarptautini\u0173 konvencij\u0173 lieka nepasira\u0161yta. Tokia statistika yra gana pana\u0161i \u012f kit\u0173 (palyginti) \u201ejaun\u0173 demokratij\u0173\u201c \u0161ali\u0173 statistik\u0105, ta\u010diau j\u0105 lenkia \u201esenosios\u201c Europos S\u0105jungos valstyb\u0117s nar\u0117s, tokios kaip Vokietija ar Pranc\u016bzija, o tai gali b\u016bti siejama su tuo, kad pastarosios \u0161alys ilgiau laik\u0117si demokratin\u0117s tradicijos ir tod\u0117l tur\u0117jo daugiau laiko prisijungti prie \u012fvairi\u0173 Europos konvencij\u0173.<\/p>\n\n\n\n

Taigi, Europos Tarybos pl\u0117tojam\u0173 gero administravimo princip\u0173 poveikis vidaus administracinei teisei yra subtilesnis, nors da\u017enai jis yra bendresn\u0117s ir platesn\u0117s apr\u0117pties, nei \u012fpareigojanti ES teis\u0117s \u012ftaka nacionalinei valstybi\u0173 nari\u0173 teisei.<\/p><\/blockquote>\n\n\n\n

ET paneuropini\u0173 atsakingo valdymo principo element\u0173 patekimo \u012f nacionalin\u0119 teis\u0119 keliai:<\/strong><\/p>\n\n\n\n

1) princip\u0173 pri\u0117mimas nacionalini\u0173 \u012fstatym\u0173 pagalba;<\/p>\n\n\n\n

2) princip\u0173 pri\u0117mimas priimant nacionalinius \u201egero administracinio elgesio kodeksus\u201c, pvz. valstyb\u0117s tarnyboje, teis\u0117j\u0173, advokat\u0173 ar kit\u0173 valstyb\u0117s reguliuojam\u0173 profesij\u0173 etikos kodeksai, ombudsmen\u0173 veikloje taikomus kodeksus;<\/p>\n\n\n\n

3) princip\u0173 per\u0117mimas nacionalini\u0173 teism\u0173 bei vie\u0161osios administracijos pagalba, kai yra tiesioginis Konvencijos taikymas nagrin\u0117jamose bylose. Tai rei\u0161kia, kad \u201egero administravimo paket\u0105\u201c, t.y. rekomendacijas ir konvencijas nacionaliniai teismai taip pat gali naudoti kaip priemon\u0119, per kuri\u0105 i\u0161 Konvencijos buvo i\u0161vedama \u201egero valdymo principo\u201c autenti\u0161ka interpretacija ir konkreti i\u0161rai\u0161ka;<\/p>\n\n\n\n

4) princip\u0173 per\u0117mimas teism\u0173 ir administracijos praktikoje, kai nustatoma situacija, kuri \u012fvardinama kaip (\u201efaute de mieux<\/em>\u201c) vad.  \u201egeresn\u0117s alternatyvos tr\u016bkumas\u201c;  Turima mintyje atvejus, kai nacionalin\u0117s teis\u0117s nuostatos palieka teis\u0117jui ir (arba) administracijai pla\u010di\u0105 vertinimo laisv\u0119 arba tokios nuostatos apskritai n\u0117ra konkre\u010diu klausimu;<\/p>\n\n\n\n

5) kai Europos Tarybos principai yra perkelti \u012f Europos S\u0105jungos teis\u0119, o pastaroji yra \u012fgyvendinama valstyb\u0117se-nar\u0117se.<\/p>\n\n\n\n

Bendras \u201eEuropos Tarybos teisyno\u201c supratimo lygis Lietuvos teisin\u0117je praktikoje yra gana auk\u0161tas (neskaitant keli\u0173 pavieni\u0173 situacij\u0173) ir tai pirmiausia siejama tiek su Konstitucinio teismo formuojamu \u017emogaus teisi\u0173 standartu, paremtu ne tik konstituciniu, bet ir konvenciniu pagrindu. Galb\u016bt auk\u0161t\u0105 \u201ekonvencinio s\u0105moningumo\u201c lygmen\u012f Lietuvoje pad\u0117jo pasiekti ir viena pirm\u0173j\u0173 Konstitucinio teismo i\u0161vad\u0173 d\u0117l Konvencijos jos ratifikavimo procese<\/em>.<\/p>\n\n\n\n

Pagrindiniai Lietuvos administracin\u0117s teis\u0117s \u201ekodeksai\u201c<\/strong> – Vie\u0161ojo administravimo \u012fstatymas ir Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatymas, priimti 1999 m. tiesa sakant kaip atsakas \u012f EK reikalavimus Lietuvai stojimo \u012f ES procese. Tod\u0117l galima dr\u0105siai pripa\u017einti, kad \u201eEuropos tarybos \u012ftaka\u201c \u0161iame procese tur\u0117jo tik ne\u017eym\u0173 vaidmen\u012f. Ta\u010diau v\u0117lesni administracin\u0117s teisin\u0117s sistemos pakeitimai bent jau oficialiai turi b\u016bti suderinti su Europos Tarybos \u012ftaka, kadangi \u0161iuo metu turi b\u016bti \u012fvertinta kiekvieno teis\u0117k\u016bros pasi\u016blymo atitiktis Konvencijai. Kaip tokios praktikos pavyzdys yra \u016bkio subjekt\u0173 prie\u017ei\u016bros reglamentavimas, \u012fskaitant administracini\u0173 sankcij\u0173 skyrim\u0105 jiems, VA\u012e 4 skirsnyje. Jo pakeitime nurodyta, jog atsi\u017evelgiama \u012f E\u017dTT praktik\u0105 ir Europos Tarybos rekomendacijas, kuriose pabr\u0117\u017eiama b\u016btinyb\u0117 taikyti Konvencijos procesines garantijas, skiriant ekonomines (administracines) sankcijas.<\/p>\n\n\n\n

Kitas pavyzdys yra vie\u0161oji valstyb\u0117s atsakomyb\u0117<\/strong>. ET Rekomendacija Nr. R (84) 15, susijusi su vie\u0161\u0105ja atsakomybe, paskatino priimti CK 6.271 str. d\u0117l atsakomyb\u0117s u\u017e \u017eal\u0105, padaryt\u0105 d\u0117l neteis\u0117t\u0173 valstyb\u0117s vald\u017eios institucij\u0173 veiksm\u0173, atlyginimo. Papildomai rekomendacijos \u012ftak\u0105 sustiprino ir administraciniai teismai, naudodami rekomendacijos tekst\u0105, kad i\u0161siai\u0161kint\u0173 tiksl\u0173 nacionalini\u0173 taisykli\u0173 turin\u012f: \u201eNorint suprasti \u0161io \u012fstatymo nuostatas, reik\u0117t\u0173 atsi\u017evelgti \u012f rekomendacijos nuostatas\u201c.<\/p>\n\n\n\n

Net Lietuvos administracin\u0117 procesin\u0117 teis\u0117<\/strong> nebuvo apsaugota nuo Europos tarybos \u012ftakos, nepaisant (giliai \u012fsitvirtinusio) procesin\u0117s teis\u0117s autonomijos suvokimo. ABT\u012e nustatytas reikalavimo u\u017etikrinimo priemoni\u0173 teisinis reguliavimas i\u0161 esm\u0117s buvo pakeistas b\u016btent d\u0117l Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (89) 8 d\u0117l laikinosios teismo apsaugos administracin\u0117se bylose.<\/p>\n\n\n\n

Nacionaliniai teismai yra svarbiausi taikydami Konvencijos garantijas. Lietuvos administraciniai teismai \u0161iuo at\u017evilgiu yra \u201epakankamai pa\u017eang\u016bs\u201c. Jie ne tik tiesiogiai remiasi Konvencija, bet ir E\u017dTT praktika, kuria siekiama \u201elengviau suprasti abstrak\u010dias Konvencijos nuostatas\u201c. Ta\u010diau \u0161iame procese yra visada kur pasitempti, jog E\u017dTT kuo re\u010diau nustatyt\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 klaidas vertinant valstybini\u0173 institucij\u0173 veiksmus.<\/em><\/p>\n\n\n\n

Apibendrinant, norisi i\u0161skirti du esminius momentus.<\/em><\/strong><\/p>\n\n\n\n

Pirmas momentas, nors Europos Tarybos gero administravimo principai b\u016bdami \u201emink\u0161tosios teis\u0117s\u201c (soft law) formato, skirtingai nei Europos S\u0105jungos principai, visgi, savo turiniu yra platesn\u0117s imties ir tuo pa\u010diu daro \u201ejautresn\u0119\u201c intervencij\u0105 \u012f nacionalin\u012f administracin\u0117s teis\u0117s tapatum\u0105. Tad j\u0173 esama ir b\u016bsima s\u0117km\u0117 gali b\u016bti paai\u0161kinta posakiu \u2013 \u201eNauja yra seniai pamir\u0161ta sena\u201c, kai paneuropiniai principai valstyb\u0117ms duoda nauj\u0105 impuls\u0105 per\u017ei\u016br\u0117ti dar kart\u0105 nacionalines administracin\u0117s teis\u0117s sistemas, siekiant sustiprinti jose gero administravimo standartus, kuriuos galb\u016bt susilpnino pastarojo meto politin\u0117s-administracin\u0117s reformos.<\/p>\n\n\n\n

Antras momentas, jog nacionaliniai administraciniai teismai lieka pagrindiniu Europos Tarybos princip\u0173 \u201egyvyb\u0117s palaikymo\u201c \u0161altiniu ir nacionalinio administracinio teisinio identiteto formuotoju. Teism\u0173 rodomas atvirumas ir imlumas Europos \u017emogaus teisi\u0173 ir pagrindini\u0173 laisvi\u0173 apsaugos konvencijai ir E\u017dTT praktikai, sprend\u017eiant administracinius gin\u010dus, net gi leido Lietuvos administraciniams teismams i\u0161pl\u0117toti \u201egero administravimo\u201c principo s\u0105vok\u0105 ir naudoti j\u0105 kaip \u201epaket\u0105\u201c, nepaisant fakto, jog Lietuvos teisyne expressis verbis<\/em> n\u0117ra \u012ftvirtintas \u0161is principas nei  konstituciniu, nei ordinarin\u0117s teis\u0117s lygmeniu, net ir naujojoje LR Vie\u0161ojo administravimo \u012fstatymo redakcijoje.<\/p>\n\n\n\n

Dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesor\u0117, Agn\u0117 Andrijauskait\u0117 yra U Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros doktorant\u0117 <\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prof. dr. J.Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 ir Agn\u0117 Andrijauskait\u0117 II dalyje pristato paneuropinio gero administravimo principo, kaip \u201evisos Europos\u201c bendrojo teis\u0117s principo s\u0105sajum\u0105 su Europos S\u0105jungos Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 str., taip pat \u0161io principo taikymo atvejus Lietuvos ordinarin\u0117je teis\u0117je ir administracini\u0173 teism\u0173 praktikoje, ie\u0161kant supranacionalinio ir nacionalinio teisinio identiteto susiderinimo bei galimo i\u0161siskyrimo atvej\u0173 (pirmojo dalis \u010dia). …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28489,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[168,1865,2567,2566,184,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28488"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28488"}],"version-history":[{"count":8,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28488\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28500,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28488\/revisions\/28500"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28489"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28488"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28488"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28488"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}