{"id":28356,"date":"2021-02-05T13:20:13","date_gmt":"2021-02-05T10:20:13","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=28356"},"modified":"2021-02-05T15:44:10","modified_gmt":"2021-02-05T12:44:10","slug":"covid-19-pandemija-issukiai-zmogaus-teisems-demokratijai-ir-teisines-valstybes-principams","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/02\/05\/covid-19-pandemija-issukiai-zmogaus-teisems-demokratijai-ir-teisines-valstybes-principams\/","title":{"rendered":"COVID-19 pandemija: i\u0161\u0161\u016bkiai \u017emogaus teis\u0117ms, demokratijai ir teisin\u0117s valstyb\u0117s principui"},"content":{"rendered":"<p><strong>Pandemija pakeit\u0117 prakti\u0161kai kiekvienos pasaulio valstyb\u0117s \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 ir da\u017enai jau nusistov\u0117jusi\u0173 konstitucini\u0173, administracini\u0173, civilini\u0173, darbo teis\u0117s ir teismini\u0173 proces\u0173 vidaus teisini\u0173 r\u0117\u017eim\u0173 \u201estatus quo\u201c. Tokie poky\u010diai ir bandymai suvaldyti pandemij\u0105 suk\u0117l\u0117 anks\u010diau nediskutuot\u0173 teisini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ie\u0161kant pusiausvyros tarp ribojan\u010di\u0173 teisini\u0173 priemoni\u0173 ir pagrindini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos \u012fgyvendinimo. Atliepdamas \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius Vilniaus universiteto (VU) Teis\u0117s fakultetas kviet\u0117 apie juos diskutuoti jau 9-\u0105j\u012f kart\u0105 vykusiame \u201eTeis\u0117s mokslo pavasario\u201c renginyje \u2013 konferencijoje \u201eCOVID-19 pandemijos teisiniai i\u0161\u0161\u016bkiai: ruo\u0161iantis atei\u010diai ir \u012fvertinant padarytas klaidas\u201c. <\/strong><strong>Konferencij\u0105 \u0161iais metais organizavo Vie\u0161osios teis\u0117s katedra, tad d\u0117mesys buvo skirtas \u0161ios teis\u0117s klausimams analizuoti. <\/strong><\/p>\n<p><strong>Vie\u0161osios vald\u017eios vaidmuo ir klaidos<\/strong><\/p>\n<p>Pirmosios sesijos metu aptarta koronavirusin\u0117s infekcijos ir vie\u0161osios vald\u017eios sankirta, galimi nustatom\u0173 ribojim\u0173 prie\u0161taravimai Konstitucijai, pateiktas Lietuvos vald\u017eios veiksm\u0173 vertinimas. Profesorius Egidijus \u0160ileikis konferencij\u0105 prad\u0117jo pamin\u0117damas, kad \u0161iandien steb\u0117dami \u012fvykius galime Lietuvoje atpa\u017einti policin\u0117s valstyb\u0117s bruo\u017e\u0173. Konstitucijoje nenumatyta, kad vyriausyb\u0117 gali perimti \u012fstatym\u0173 leid\u017eiam\u0105j\u0105 gali\u0105, kas \u012fvyko \u0161alyje paskelbus karantin\u0105. Es\u0105 reaguojant \u012f pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u012fvykius tenka konstatuoti, kad vyriausyb\u0117s nutarimas d\u0117l karantino paskalbimo <em>de facto<\/em> \u012fgijo vir\u0161enyb\u0119 prie\u0161 daugel\u012f asmens konstitucini\u0173 teisi\u0173 ir laisvi\u0173, kyla daug klausim\u0173, \u012f kuriuos n\u0117ra ai\u0161ki\u0173 konstitucini\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n<p>Kalb\u0117damas apie esminius teisinius i\u0161\u0161\u016bkius, profesorius taip pat pateikia daugiau pavyzd\u017ei\u0173: \u201eTai, kas pagal \u012fstatym\u0105 \u0161iuo metu laikoma ekstremalia pad\u0117timi, negali b\u016bti pagal Konstitucij\u0105 nelaikoma nepaprast\u0105ja pad\u0117timi, jei ekstremalumas pagal \u012fstatym\u0105 pateisina tokius ilgalaikius ir giluminius asmens konstitucini\u0173 teisi\u0173 suvar\u017eymus, kurie Konstitucijoje taikos s\u0105lygomis nurodyti tik neparastosios pad\u0117ties atveju. Be to, seimas vyriausybes si\u016blymu tur\u0117t\u0173 \u012fvesti \u0161alyje visuotin\u012f karantin\u0105, kaip ekstremali\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, tiek koronavirusin\u0117s infekcijos, tiek branduolines tar\u0161os ar kitais ekstremaliais \u012fvykiais, jei tai siejama su visuotiniu ilgalaikiu konstitucini\u0173 asmens teisi\u0173 ribojimu. Tre\u010dia, jei yra reali gr\u0117sm\u0117 protest\u0173 ir susistumdym\u0173, tai pakankama prielaida vyriausybei si\u016blyti ir vyriausybei priimti nutarim\u0105 d\u0117l nepaprastosios pad\u0117ties \u012fvedimo. Galiausiai, jei i\u0161 Konstitucijos galima i\u0161vesti konstitucinius reikalavimus \u012fstatymui, kuris reguliuoja ligonini\u0173, aku\u0161erini\u0173 skyri\u0173 bei chirurgijos skyri\u0173 tinkle optimizavimo reguliavim\u0105, tai t\u0105 pat\u012f galima padaryti ir koronavirusin\u0117s infekcijos pa\u017eabojimo priemoni\u0173 reguliavimui.\u201c<\/p>\n<p>Doc. dr. Vaidotas Vai\u010daitis papasakojo apie specialiuosius teisinius re\u017eimus Lietuvoje ir Europoje. Pasak jo, nepaprastoji pad\u0117tis, pavojaus teisinis re\u017eimas bei ekstremalioji pad\u0117tis yra trys pagrindiniai re\u017eimai, ta\u010diau daugelis \u0161ali\u0173 j\u0173 netaik\u0117 ir veng\u0117 juos \u012fvesti. Pavyzd\u017eiui, Lietuva tepri\u0117m\u0117 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 \u012fstatym\u0105, dar kitos \u0161alys pri\u0117m\u0117 specialuj\u012f COVID \u012fstatym\u0105, kuris taikytas nusprendus, kad ank\u0161\u010diau min\u0117tos priemon\u0117s netinka ir reikia specializuotos b\u016btent \u0161iai pandemijai valdyti.<\/p>\n<p>\u201eNe\u017einau, ar \u0161iandien i\u0161vis galima Lietuv\u0105 laikyti teisine valstybe. Specialusis teisinis re\u017eimas Lietuvoje, nors ir nenumatytas Konstitucijoje, apribojo vis\u0105 konstitucin\u0119 sistem\u0105: teisin\u0119 valstyb\u0119, demokratij\u0105, \u017emogaus teises, tod\u0117l jis gali b\u016bti pateisinamas tik kaip tam tikra i\u0161imtis d\u0117l savo laikinumo. Lietuvoje b\u016btina keisti speciali\u0173j\u0173 teisini\u0173 re\u017eim\u0173 teisin\u012f reglamentavim\u0105 (galima galvoti ir apie Konstitucijos patais\u0105) sustiprinant Prezidento ir Seimo rol\u0119 \u012fvedant ir valdant \u0161\u012f re\u017eim\u0105, obudsmeno vaidmen\u012f, parlamentin\u0119 kontrol\u0119, \u012ftvirtinant j\u0173 laikinum\u0105\u201c.<\/p>\n<p>Doc. dr. Giedr\u0117 Lastauskien\u0117 pristat\u0117 skirtingus teisinink\u0173 po\u017ei\u016brius \u012f valstyb\u0117s \u012fgyvendinamas priemones pandemijos valdymo srityje. Teisinink\u0117 pasteb\u0117jo, kad teisinink\u0173 nuomon\u0117s kardinaliai i\u0161siskyr\u0117 \u2013 vieni teig\u0117, jog ribojimai proporcingi ir teisingi, kitiems jei atrod\u0117 neracional\u016bs ir pertekliniai. Ji taip pat atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad nei vienoje ekspert\u0173 grup\u0117je, kurioje buvo rengiama pandemijos suvaldymo strategija ir taktika, nebuvo teisinink\u0173. \u201eTai itin aktualu, kadangi valstybei gresia ie\u0161kiniai, kurie gali stipriai \u012ftakoti valstyb\u0117s vie\u0161uosius finansus. Ar fakt\u0105, kad nebuvo ekspert\u0173, gal\u0117jo lemti tai, kad teisinink\u0173 nuomon\u0117s d\u0117l karantino \u012fvest\u0173 ribojim\u0173 skyr\u0117si radikaliai? Ar tas nuomones galima pagr\u012fsti teisiniais argumentais, racionaliai?\u201c<\/p>\n<p><strong>\u017dmogaus teisi\u0173 pad\u0117tis<\/strong><\/p>\n<p>V\u0117liau aptarta pandemijos \u012ftaka \u017emogaus teis\u0117ms, dezinformacija ir savirai\u0161kos laisv\u0117 internete. Doc. dr. Vygant\u0117 Mila\u0161i\u016bt\u0117 teigia, jog vie\u0161ojoje erdv\u0117je prasid\u0117jus pandemijai pastebimas dezinformacijos kiekio padid\u0117jimas. Taip pat pasikeit\u0117 ir jos \u0161altiniai \u2013 es\u0105 toks turinys vis labiau persikelia \u012f platformas, kurias sunkiau sekti ir kontroliuoti, kaip Viber ir Whatsapp. \u201ePlatform\u0173 atsakas \u012f \u0161ias tendencijas yra galimai klaidingos informacijos \u017eym\u0117jimas, su COVID-19 susijusio turinio moderavimas bendradarbiaujant su fakt\u0173 tikrintojais. Valstyb\u0117s reagavimas susideda i\u0161 visuomen\u0117s informavimo apie galim\u0105 dezinformacij\u0105, reagavimo \u012f konkre\u010dius dezinformacijos atvejus, patikimos informacijos apie COVID-19 platinimo, baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 d\u0117l melagingos informacijos skleidimo\u201c.<\/p>\n<p>Pasak dr. Johano Baltrimo, geriausias b\u016bdas kovoti su dezinformacija \u2013 u\u017ego\u017eti j\u0105 teisinga informacija, o ne stengtis melagienas blokuoti ar \u0161alinti: \u201e\u012edomu tai, kad kei\u010diasi klasikinis supratimas apie tai, kas atsakingas u\u017e \u017ealingos informacijos skleidim\u0105, nes anks\u010diau buvo \u012fprasta manyti, kad komentatoriai turi b\u016bti patraukiami baud\u017eiamojon atsakomyb\u0117n, o dabar atsakingu tampa ne tik informacijos skleid\u0117jas, bet ir vieta ar platforma, kurioje ji skleid\u017eiama.\u201c J. Baltrimas taip pat pateik\u0117 kelet\u0105 pavyzd\u017ei\u0173 i\u0161 Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismo (E\u017dTT) praktikos, kurioje nagrin\u0117jami \u017emogaus teis\u0117s \u012f savirai\u0161k\u0105 atvejai, i\u0161kil\u0119 karantino laikotarpiu.<\/p>\n<p><img loading=\"lazy\" class=\"aligncenter wp-image-28359 size-large\" src=\"http:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-1024x414.png\" alt=\"\" width=\"708\" height=\"286\" srcset=\"https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-1024x414.png 1024w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-300x121.png 300w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-768x310.png 768w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-1320x533.png 1320w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158-600x242.png 600w, https:\/\/www.teise.pro\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/Screenshot-158.png 1888w\" sizes=\"(max-width: 708px) 100vw, 708px\" \/><\/p>\n<p><strong>Verslo reguliavimas pandemijos metu<\/strong><\/p>\n<p>Tre\u010diojoje sesijoje kalb\u0117ta apie \u016bkio ir verslo reguliavim\u0105 pandemijos metu bei jos \u012ftak\u0105 konkurencijai, ES vidaus rinkos laisv\u0117ms. Prof. dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 papasakojo apie karantino teisinio re\u017eimo poveik\u012f \u016bkin\u0117s veiklos laisvei. Esminis pokytis, \u012fvyk\u0119s karantino metu, yra tas, kad pavieniai bei konkret\u016bs \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimai buvo koreguojami ir nustatomi bendrinio pob\u016bd\u017eio, absoliut\u016bs ir daugybiniai \u016bkin\u0117s veiklos laisv\u0117s ribojimai. Ji taip pat papasakojo apie atsargumo princip\u0105, kur\u012f naudoja vyriausyb\u0117s, siekdamos apsiginti nuo verslo keliam\u0173 reikalavim\u0173 d\u0117l karantino ribojim\u0173: \u201eTai principas, kai reikia pateisinti teisin\u012f reguliavim\u0105 siekiant priimti prevencinius sprendimus, d\u0117l galimos didel\u0117s \u017ealos, nors toje situacijoje dar neturime joki\u0173 pagr\u012fst\u0173, objektyvi\u0173, moksli\u0161kai patvirtint\u0173 \u012frodym\u0173, bet preziumuojame, kad \u017eala bus ma\u017eesn\u0117 ribojimus \u012fvedus, nei ne\u012fvedus. Dabar \u0161is principas aukso am\u017eiuje.\u201c<\/p>\n<p>Doc. dr. Skirgail\u0117 \u017dalimien\u0117 pasakojo apie ES vidaus rinkos pad\u0117t\u012f ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad ES bendroji rinka yra vienas did\u017eiausi\u0173 s\u0105jungos laim\u0117jim\u0173 ir vienas esmini\u0173 Europos projekto element\u0173: \u201eNetrukus po pandemijos protr\u016bkio atnaujinta vidaus sien\u0173 kontrol\u0117, u\u017esidar\u0117 vidaus sienos, nors seniau tai buvo vienas labiausiai puosel\u0117t\u0173 dalyk\u0173. Taip pat taikyti tarptautinio keleivi\u0173 transporto draudimai, tai paveik\u0117 laisv\u0105 paslaug\u0173 jud\u0117jim\u0105.\u201c Pasak S. \u017dalimien\u0117s, svarbiausia, kad visi su preki\u0173 ar paslaug\u0173 jud\u0117jim\u0173 susij\u0119 ribojimai b\u016bt\u0173 proporcingi, aktual\u016bs, nediskriminaciniai.<\/p>\n<p>Visgi b\u016bna i\u0161im\u010di\u0173 \u2013 su pandemija atsiranda ir naujas vidaus rinkos laisvi\u0173 standartas. \u201ePavyzd\u017eiui, nauja darbuotoj\u0173 kategorija, kurie yra privilegijuoti, ypatingos svarbos profesij\u0173 atstovai. Jie prioriteto tvarka turi teis\u0119 jud\u0117ti palengvintomis s\u0105lygomis. To niekada netur\u0117jome. Dar viena nauja tendencija \u2013 apie asmenis ar darbuotojus n\u0117ra \u017ei\u016brima, ar jie ES pilie\u010diai, ar ne. Tur\u0117\u010diau konstatuoti, kad \u0161iandienin\u0117s vidaus rinkos laisv\u0117s niekaip neatitinka to, kas buvo anks\u010diau, tik labai tikiuosi, kad ES mastu bus priimti ribojimai ir nebus skirting\u0173 standart\u0173 valstyb\u0117se nar\u0117se, mums nebereik\u0117s bla\u0161kytis.\u201c<\/p>\n<p>Dr. Lauras Butkevi\u010dius papasakojo apie konkurencijos prie\u017ei\u016br\u0105 pandemijos metu. Es\u0105 pandemijos prad\u017eioje buvo sprend\u017eiami buitiniai, \u016bkiniai klausimai, labiau \u017evelgiama \u012f trumpalaik\u0119 perspektyv\u0105 \u2013 kaip prisitaikyti, ma\u017einti neigiamas pasekmes tam momentui. O v\u0117liau \u017evelgta pla\u010diau \u2013 \u012f ribojim\u0173 proporcingum\u0105, prie\u017eastis, ilgalaikes pasekmes. Imta svarstyti apie konkurent\u0173 bendradarbiavimo galimybes, i\u0161augusias kainas, pavyzd\u017eiui, medicinini\u0173 reikmen\u0173. \u201eKalbant apie ateit\u012f \u2013 pasibaigus pandemijai daug kas pasikeis. Bet konkurencijos taisykli\u0173 taikymas grei\u010diausiai nebus pakit\u0119s. Daugelis sutinka, kad speciali\u0173 taisykli\u0173 tikrai nereikia, tai labiau ai\u0161kinimo ir taikymo klausimai. Bet tur\u0117sime ateityje daug i\u0161kilusi\u0173 klausim\u0173 kalbant apie pasekmes, pavyzd\u017eiui, t\u0173 pa\u010di\u0173 bendradarbiavimo susitarim\u0173, kiek apie juos informuotos konkurencijos prie\u017ei\u016bros institucijos, ar i\u0161 j\u0173 nebus reikalaujama papildom\u0173 funkcij\u0173, kaip bus reaguojama \u012f valstyb\u0117s ki\u0161im\u0105si \u012f rink\u0105, pavyzd\u017eiui, jau matome iniciatyvas d\u0117l u\u017esienio investicij\u0173 ribojimo.\u201c<\/p>\n<p><strong>Sveikatos prie\u017ei\u016bros sistema COVID-19 akivaizdoje<\/strong><\/p>\n<p>Galiausiai aptarti pandemijos i\u0161\u0161\u016bkiai sveikatos apsaugos sistemai, ES veiksmai \u0161ioje srityje siekiant u\u017ekirsti keli\u0105 viruso plitimui bei gydymui. Dr. Deimil\u0117 Prapiestyt\u0117 i\u0161k\u0117l\u0117 itin da\u017enai vie\u0161ojoje erdv\u0117je aptariam\u0105 klausim\u0105: ar skiepiimasis yra teis\u0117, ar pareiga? Ar gali tapti pareiga? \u201eNet jei skiepijimas n\u0117ra pareiga, praktikoje realiai gali tokia tapti. Pavyzd\u017eiui, numatant pareig\u0105 keliaujantiems tur\u0117ti imuniteto pas\u0105 ar pa\u017eym\u0105 apie skiepijim\u0105. ES kalbama apie Europos vakcin\u0173 pas\u0105, su kuriuo pilie\u010diai gal\u0117t\u0173 jud\u0117ti tarp valstybi\u0173. Europos Komisija palaiko vakcin\u0173 sertifikato id\u0117j\u0105, pabr\u0117\u017edama, kad jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti naudojamas tik medicininiais tikslais. Klausimas, ar visos \u0161ios priemon\u0117s, netgi svarstomas ribojimas patekti \u012f restoranus ar vie\u0161\u0105j\u012f transport\u0105 atskirose valstyb\u0117se nar\u0117se be tokio dokumento, negali b\u016bti laikomas diskriminaciniu? Be to, kaip b\u016bt\u0173 u\u017etikrinama asmens duomen\u0173 apsauga?\u201c,\u2013 kelia klausim\u0105 D. Prapiestyt\u0117.<\/p>\n<p>Dr. Laura Pa\u0161kevi\u010dien\u0117 papasakojo apie sveikatos paslaug\u0173 prieinamumo problemas karantino metu. Es\u0105 jos atsiranda d\u0117l darbuotoj\u0173, resurs\u0173 tr\u016bkumo, prastos infrastrukt\u016bros bei d\u0117l su sveikatos sistema tiesiogiai nesusijusi\u0173 karantino priemoni\u0173. Kaip pabr\u0117\u017eia mokslinink\u0117, \u012fvair\u016bs ribojimai yra skirti valdyti pandemijai, ta\u010diau tuo pa\u010diu jie apriboja galimybes \u017emon\u0117ms gauti sveikatos prie\u017ei\u016bros paslaugas. \u201eTarptautin\u0117 praktika tiek Tarptautinio ekonomini\u0173, socialini\u0173 ir kult\u016brini\u0173 teisi\u0173 pakto 12str. kontekste, tiek ir pagal kitus ES ir Europos Tarybos aktus, epidemij\u0173 valdymas yra min\u0117tos asmens teis\u0117s \u012f sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105 dalis, valstyb\u0117 turi d\u0117ti pastangas ir skirti i\u0161tekli\u0173 siekiant visiems u\u017etikrinti lygiateis\u0119 sveikatos prie\u017ei\u016br\u0105. Nes epidemini\u0173 valdymas \u012feina \u012f \u0161ios teis\u0117s turin\u012f. Epidemijos kilimas nepanaikina valstybi\u0173 nari\u0173 pareigos saugoti tarptautinius \u012fsipareigojimus. Epidemij\u0173 kriz\u0117s galb\u016bt negal\u0117t\u0173 b\u016bti prilyginamos kitoms kriz\u0117ms, nes nar\u0117s privalo i\u0161laikyti auk\u0161t\u0105 sveikatos paslaug\u0173 lyg\u012f.\u201c<\/p>\n<p>Konferencija u\u017ebaigta pam\u0105stymu \u2013 kur yra riba tarp pandemijos valdymo ir pa\u017eeid\u017eiam\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, kai ribojimai neproporcingi? \u201eNe\u017einodami tiksli\u0173 aplinkybi\u0173 niekada ne\u017einosime, kur ta riba, ypa\u010d kalbant apie vertybinius aspektus. Tai nustatyti gal\u0117s tik teismas konkre\u010diose bylose\u201c,\u2013 sako L. Pa\u0161kevi\u010dien\u0117.<\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=1WboVlO7Kqg\">Konferencijos pirmosios dalies \u012fra\u0161as<\/a><\/p>\n<p><a href=\"https:\/\/www.youtube.com\/watch?v=flQ6ILaPDYQ\">Konferencijos antrosios dalies \u012fra\u0161as<\/a><\/p>\n<p>&nbsp;<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Pandemija pakeit\u0117 prakti\u0161kai kiekvienos pasaulio valstyb\u0117s \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105 ir da\u017enai jau nusistov\u0117jusi\u0173 konstitucini\u0173, administracini\u0173, civilini\u0173, darbo teis\u0117s ir teismini\u0173 proces\u0173 vidaus teisini\u0173 r\u0117\u017eim\u0173 \u201estatus quo\u201c. Tokie poky\u010diai ir bandymai suvaldyti pandemij\u0105 suk\u0117l\u0117 anks\u010diau nediskutuot\u0173 teisini\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173 ie\u0161kant pusiausvyros tarp ribojan\u010di\u0173 teisini\u0173 priemoni\u0173 ir pagrindini\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 ir laisvi\u0173 apsaugos \u012fgyvendinimo. Atliepdamas \u0161iuos i\u0161\u0161\u016bkius Vilniaus universiteto &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":3,"featured_media":28360,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[2181,2185,263,2138,2570,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28356"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/3"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28356"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28356\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28363,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28356\/revisions\/28363"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28360"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28356"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28356"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28356"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}