{"id":28307,"date":"2021-02-04T07:58:27","date_gmt":"2021-02-04T04:58:27","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=28307"},"modified":"2021-02-04T14:48:00","modified_gmt":"2021-02-04T11:48:00","slug":"vaidotas-a-vaicaitis-del-teiseju-pedagogines-ir-kurybines-veiklos-konstitucines-sampratos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/02\/04\/vaidotas-a-vaicaitis-del-teiseju-pedagogines-ir-kurybines-veiklos-konstitucines-sampratos\/","title":{"rendered":"V. A. Vai\u010daitis. D\u0117l teis\u0117j\u0173 pedagogin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s veiklos konstitucin\u0117s sampratos"},"content":{"rendered":"<p>Paskutiniu metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je nema\u017eai ie\u010di\u0173 prilau\u017eyta d\u0117l teis\u0117j\u0173 pedagogin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s veiklos konstitucin\u0117s sampratos ir jos turinio apimties, numatytos Konstitucijos 113 straipsnyje (Teis\u0117jas [\u2026] negali gauti jokio kito atlyginimo, i\u0161skyrus teis\u0117jo atlyginim\u0105 bei u\u017emokest\u012f u\u017e pedagogin\u0119 ar k\u016brybin\u0119 veikl\u0105). Aistroms truput\u0117l\u012f aprimus, galima apie tai pasvarstyti ramiai ir <em>be pyk\u010dio<\/em>, kaip pasakyt\u0173 \u0161viesios atminties Leonidas Donskis. Pagrindinis klausimas \u0161ioje diskusijoje buvo keliamas d\u0117l to, ar teis\u0117jas pagal Konstitucij\u0105 gali gauti atlyg\u012f u\u017e savo vedamus teis\u0117s mokymus, i\u0161 mokymus organizuojan\u010di\u0173 priva\u010di\u0173 \u012fmoni\u0173. V\u0117liau diskusijoje i\u0161kilo klausimas ir d\u0117l to, ar 2020 m. liepos 31 dienos Konstitucinio Teismo reglamento 42 punkto nuostat\u0173 pakeitimas (kuriame Konstitucinio Teismo teis\u0117jams buvo numatytas draudimas \u201eu\u017esiimti individualia veikla\u201d, teikiant paslaugas \u012fmon\u0117ms, \u201e\u012fskaitant mokymus organizuojan\u010dias priva\u010dias \u012fstaigas, \u012fmones ar organizacijas\u201d) pagal turin\u012f ir form\u0105 neprie\u0161tarauja Konstitucijai. Taigi, pam\u0117ginkime pa\u017ei\u016br\u0117ti \u012f Konstitucij\u0105 ir atsakyti \u012f \u0161iuos klausimus.<\/p>\n<p>Vis\u0173 pirma, reikia pasakyti kelet\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 apie Konstitucijos ai\u0161kinim\u0105. Konstitucija sudaryta i\u0161 nuostat\u0173, kurias pagal turinio apibr\u0117\u017etum\u0105 galima priskirti trims grup\u0117ms. Pirma grup\u0117 \u2013 tai konstituciniai principai (pvz., teisin\u0117s valstyb\u0117s), kurie kaip konstituciniai siekiniai tam tikra kryptimi kreipia vis\u0105 teisin\u0119 sistem\u0105, ta\u010diau j\u0173 turinys yra gana abstraktus ir gali b\u016bti suprantamas ne tik santykyje su kitais principais, bet, vis\u0173 pirma, konkre\u010di\u0173 Konstitucijos norm\u0173 pagalba (pvz., \u201egalioja tik paskelbti \u012fstatymai\u201c arba \u201esulaikytas asmuo per 48 valandas turi b\u016bti pristatytas \u012f teism\u0105\u201c). Taigi, konstitucin\u0117s normos yra antra Konstitucijos nuostat\u0173 r\u016b\u0161is, kuri d\u0117l savo konkretumo detalizuoja konstitucinius principus. Pagaliau, tre\u010di\u0105 grup\u0119 Konstitucijos nuostat\u0173 galima b\u016bt\u0173 priskirti tarpinei grupei tarp konstitucini\u0173 norm\u0173 ir princip\u0173 d\u0117l j\u0173 turinio vadinamosios \u201eatviros strukt\u016bros\u201c (angl. <em>open texture<\/em>). B\u016btent pastarajai grupei ir galima b\u016bt\u0173 priskirti Konstitucijos 113 straipsnio nuostat\u0105 d\u0117l teis\u0117j\u0173 teis\u0117s gauti atlyg\u012f u\u017e \u201epedagogin\u0119 ir k\u016brybin\u0119 veikl\u0105\u201c. Tiksliau sakant, Konstitucijoje n\u0117ra norm\u0173, kurios ai\u0161kiai konkretizuot\u0173 pedagogin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s veiklos samprat\u0105, ta\u010diau i\u0161 kitos pus\u0117s, negalima b\u016bt\u0173 teigti, kad Konstitucijoje visai n\u0117ra nuostat\u0173, leid\u017eian\u010di\u0173 suprasti min\u0117t\u0173 termin\u0173 turinio, juolab, kad jos suformuluotos, kaip teis\u0117jo konstitucin\u0117s teis\u0117s. Tod\u0117l d\u0117l tre\u010diosios grup\u0117s Konstitucijos nuostat\u0173 (\u0161iuo atveju \u2013 susijusi\u0173 su teis\u0117j\u0173 konstitucin\u0117mis teis\u0117mis) \u012fgyvendinimo, parlamentas turi tam tikr\u0105 diskrecin\u0119 erdv\u0119, detalizuodamas j\u0173 turin\u012f, ta\u010diau tai darydamas, jis negali pa\u017eeid\u017eiant \u0161ios konstitucin\u0117s teis\u0117s esm\u0117s.<\/p>\n<p>Taigi, kaip jau buvo min\u0117ta, svarbiausia su \u0161iuo klausimu susijusi Konstitucijos nuostata yra \u012ftvirtinta Konstitucijos 113 straipsnyje, kuriame teigiama, jog \u201cteis\u0117jas negali u\u017eimti joki\u0173 kit\u0173 renkam\u0173 ar skiriam\u0173 pareig\u0173, dirbti verslo, komercijos ar kitokiose priva\u010diose \u012fstaigose ar \u012fmon\u0117se, [\u2026] gauti jokio kito atlyginimo, <em>i\u0161skyrus teis\u0117jo atlyginim\u0105 bei u\u017emokest\u012f u\u017e pedagogin\u0119 ar k\u016brybin\u0119 veikl\u0105<\/em>\u201d. Taigi, \u010dia \u012ftvirtintas tam tikras teis\u0117j\u0173 darbo ir atlygio u\u017e j\u012f gavimo \u201cu\u017e teismo sien\u0173\u201d ribojimas, kuris, vis\u0173 pirma, sietinas su u\u017etikrinimu teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo principo, numatyto Konstitucijos 104 ir 109 straipsniuose, bei tinkam\u0173 teis\u0117j\u0173 pareig\u0173 atlikimu, kylan\u010di\u0173 i\u0161 Konstitucijos 48 str. 1 d., 114 str. 1 d. ir kit\u0173 Konstitucijos nuostat\u0173. Beje, \u0161is ribojimas yra \u012ftvirtintas Konstitucijos IX skirsnyje \u201cTeismas\u201d, tod\u0117l taikomas bendrosios kompetencijos ir specializuotiems teismams, numatytiems 111 straipsnyje. Ta\u010diau, kadangi pagal Konstitucijos 104 straipsn\u012f, \u201eKonstitucinio Teismo teis\u0117jams taikomi darbo ir politin\u0117s veiklos apribojimai, nustatyti teism\u0173 teis\u0117jams\u201d, tod\u0117l \u0161is ribojimas turi b\u016bti i\u0161pl\u0117stas ir Konstitucinio Teismo teis\u0117j\u0173 at\u017evilgiu. Taigi, min\u0117tame Konstitucijos 113 straipsnyje matome, jog Konstitucija numato i\u0161imt\u012f i\u0161 bendro teis\u0117jams taikomo draudimo tur\u0117ti kitus darbo santykius ir\/ar gauti kit\u0105 atlyginim\u0105 ir garantuoja teis\u0117jams teis\u0119 gauti \u201cu\u017emokest\u012f u\u017e pedagogin\u0119 ir k\u016brybin\u0119 veikl\u0105\u201d. Reikia pasakyti, kad nors <em>pedagogin\u0117s<\/em> ir <em>k\u016brybin\u0117s<\/em> veiklos s\u0105vokos yra tarpusavyje susijusios, bet jos n\u0117ra tapa\u010dios.<\/p>\n<p>Vis\u0173 pirma, pam\u0117ginkime i\u0161siai\u0161kinti \u201e<em>pedagogin\u0117s veiklos<\/em>\u201d konstitucin\u0117s s\u0105vokos turin\u012f. Taigi, <em>paidos<\/em> (gr. <em>\u03c0\u03b1\u03b9\u03b4\u03cc\u03c2<\/em>) yra graiki\u0161ko \u017eod\u017eio <em>pais<\/em> (gr. <em>\u03c0\u03b1<\/em><em>\u1fd6<\/em><em>\u03c2<\/em>), rei\u0161kian\u010dio <em>vaikas<\/em> kilmininko linksnis, tod\u0117l <em>paidagogia<\/em> rei\u0161kia <em>pedagogo<\/em> atliekam\u0105 vaik\u0173 mokym\u0105 ar aukl\u0117jim\u0105. \u0160iuolaikin\u0117 <em>pedagogo<\/em> reik\u0161m\u0117 paprastai apima ne tik mokytojo mokym\u0105 bendrojo lavinimo mokykloje, bet apima ir d\u0117stym\u0105 profesin\u0117se, auk\u0161tesniosiose ar auk\u0161tosiose (ar joms prilygintose) mokyklose, numatytose Konstitucijos 41 straipsnyje. Ta\u010diau svarbu pabr\u0117\u017eti, jog pedagogika demokratin\u0117je valstyb\u0117je n\u0117ra kokia nors automatizuota moksleivi\u0173 ar student\u0173 indoktrinacija, o, pagal min\u0117t\u0105 41 straipsn\u012f, yra veikla, susijusi tiek su <em>mokslu<\/em> (\u201casmenims iki 16 met\u0173 <em>mokslas<\/em> yra privalomas\u201d, \u201cauk\u0161tasis <em>mokslas <\/em>prieinamas visiems pagal kiekvieno \u017emogaus sugeb\u0117jimus\u201d), tiek ir su <em>k\u016brybin\u0117 veikla<\/em>, kylan\u010dia i\u0161 42 straipsnyje \u012ftvirtintos asmens k\u016brybin\u0117s laisv\u0117s ir susijusia su originali\u0173 mokslini\u0173 publikacij\u0173 rengimu, mokymo program\u0173 k\u016brimu bei mokslo \u017eini\u0173 moksleiviams ir studentams autenti\u0161ku pertekimu. Kitaip tariant, ne tik kurio nors dalyko kurso ar seminaro programa, bet ir mokytojo pamoka ar d\u0117stytojo paskaita d\u0117l jos originalaus perteikimo formos ir turinio, pagal Konstitucij\u0105, yra autori\u0173 teisi\u0173 objektas ir negali b\u016bti platinama be mokytojo ar d\u0117stytojo \u017einios ir sutikimo. \u010cia taip pat \u012fdomu pasteb\u0117ti, jog pedagogo k\u016brybin\u0117 laisv\u0117 auk\u0161tosiose mokyklose yra platesn\u0117s apimties nei bendrojo lavinimo mokyklose, nes Konstitucijos 40 straipsnis auk\u0161tosioms mokykloms suteikia teisin\u0119 autonomij\u0105. Taigi, apibendrinant galima konstatuoti, jog konstitucin\u0117 <em>pedagogin\u0117s veiklos<\/em> s\u0105voka negali b\u016bti atsieta nuo <em>pedagogo<\/em> (t.y. mokytojo ar d\u0117stytojo) s\u0105vokos ir apima tiek <em>mokslo<\/em>, tiek ir <em>k\u016brybin\u0117s laisv\u0117s<\/em> elementus, dirbant \u012fvairi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 mokyklose.<\/p>\n<p>Tuo tarpu <em>k\u016brybin\u0117s veiklos<\/em> konstitucin\u0117 samprata turi daug platesn\u012f turin\u012f, nes ji kyla i\u0161 kiekvieno asmens k\u016brybin\u0117s laisv\u0117s ir dar labiau siejama su autoriaus teis\u0117mis, numatytomis Konstitucijos 42 straipsnyje, ir apima bet kokio kult\u016bros, meno ar mokslo k\u016brinio suk\u016brim\u0105 ir\/ar atlikim\u0105 \u017eod\u017eiu, ra\u0161tu ar kitomis meno formomis. Kitaip tariant, k\u016brybin\u0117 laisv\u0117 yra viena pagrindini\u0173 konstitucini\u0173 teisi\u0173 pagal m\u016bs\u0173 Konstitucij\u0105. B\u016btent d\u0117l \u0161ios prie\u017easties Konstitucija ne tik teis\u0117jui, bet jokiam pareig\u016bnui (pvz., Prezidentui, Seimo nariui, ministrams) nedraud\u017eia u\u017esiimti k\u016bryba ir gauti u\u017e tai atlyg\u012f, nei\u0161skiriant nei vie\u0161\u0173 ar specializuot\u0173 paskait\u0173 ar prane\u0161im\u0173 skaitymo (proza ar poezija), ai\u0161ku, jeigu tai netampa nuolatine tokio pareig\u016bno veikla ir netrukdo pagrindiniam jo darbui, o teis\u0117jo atveju \u2013 taip pat, jei tai nepakenkia teis\u0117jo ir teismo nepriklausomumui, ne\u0161ali\u0161kumui ir politiniam neutralumui.<\/p>\n<p>Taigi, galima daryti i\u0161vad\u0105, kad m\u016bs\u0173 Konstitucija (kaip ir bet kuri kita demokratin\u0117 Konstitucija) garantuoja teis\u0117jui (kaip ir bet kuriam kitam pareig\u016bnui) teis\u0119 gauti atlyg\u012f u\u017e komercini\u0173 paskait\u0173 skaitym\u0105, jei tokia veikla teis\u0117jas realizuoja savo teis\u0119 \u012f mokslin\u0119 k\u016bryb\u0105. Ai\u0161ku, tokia veikla tur\u0117t\u0173 b\u016bti suderinama su jo tiesiogin\u0117mis pareigomis ir teismo nepriklausomumu, ne\u0161ali\u0161kumu ir politiniu neutralumu. Kiekvienu konkre\u010diu atveju d\u0117l to gal\u0117t\u0173 spr\u0119sti teismo ar teis\u0117j\u0173 savivaldos organas. Visgi, d\u0117l komentaro prad\u017eioje min\u0117to <em>pedagogin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s veiklos<\/em> konstitucinio turinio \u201eatviros strukt\u016bros\u201c, \u012fstatym\u0173 leid\u0117jas, \u012fgyvendindamas savo diskrecij\u0105 \u0161ioje srityje, gal\u0117t\u0173 nuspr\u0119sti tam tikroje da\u017enumo ir turinio apimtyje (jokiu b\u016bdu ne visi\u0161kai) riboti teis\u0117j\u0173 konstitucin\u0119 teis\u0119 gauti atlyg\u012f u\u017e komercinius mokymus, ta\u010diau tik tokiu atveju, jei tokio \u012fstatyminio ribojimo motyvai b\u016bt\u0173 siejami su siekiu min\u0117t\u0105 konstitucin\u0119 teis\u0119 labiau subalansuoti su konstituciniu teismo nepriklausomumo ar kitais konstituciniais principais ir normomis. Kitaip tariant, tokiu \u012fstatyminiu ribojimu negalima b\u016bt\u0173 pa\u017eeisti teis\u0117jo (kaip ir kito pareig\u016bno) konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f mokslo, kult\u016bros ir meno k\u016brybin\u0119 veikl\u0105 esm\u0117s.<\/p>\n<p>Taigi, kaip jau buvo min\u0117ta, teis\u0117jo konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f k\u016brybin\u0119 veikl\u0105 ribojimas tam tikroje apimtyje gal\u0117t\u0173 b\u016bti grind\u017eiamas tik konstituciniais pagrindais ir numatytas tik atitinkame \u012fstatyme. Tod\u0117l 2020 m. liepos 31 dienos Konstitucinio Teismo reglamento 42 punkto nuostat\u0173 pakeitimas, kuriame Konstitucinio Teismo teis\u0117jams buvo \u012fvestas absoliutus draudimas \u201eu\u017esiimti individualia veikla\u201d, teikiant paslaugas \u012fmon\u0117ms, \u201e\u012fskaitant mokymus organizuojan\u010dias priva\u010dias \u012fstaigas, \u012fmones ar organizacijas\u201d galimai prie\u0161tarauja Konstitucijai pagal turin\u012f, nes yra absoliutus bei n\u0117ra pagr\u012fstas ai\u0161kiais konstituciniais pagrindais ir \u2013 pagal pri\u0117mimo form\u0105, nes toks ribojimas numatytas po\u012fstatyminiame akte, o ne \u012fstatyme.<\/p>\n<p><em>Dr. Vaidotas A. Vai\u010daitis yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros docentas<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Paskutiniu metu vie\u0161ojoje erdv\u0117je nema\u017eai ie\u010di\u0173 prilau\u017eyta d\u0117l teis\u0117j\u0173 pedagogin\u0117s ir k\u016brybin\u0117s veiklos konstitucin\u0117s sampratos ir jos turinio apimties, numatytos Konstitucijos 113 straipsnyje (Teis\u0117jas [\u2026] negali gauti jokio kito atlyginimo, i\u0161skyrus teis\u0117jo atlyginim\u0105 bei u\u017emokest\u012f u\u017e pedagogin\u0119 ar k\u016brybin\u0119 veikl\u0105). Aistroms truput\u0117l\u012f aprimus, galima apie tai pasvarstyti ramiai ir be pyk\u010dio, kaip pasakyt\u0173 \u0161viesios atminties &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":28308,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[157,409,2411,462,677],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28307"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28307"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28307\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28317,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28307\/revisions\/28317"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/28308"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28307"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28307"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28307"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}