{"id":28300,"date":"2021-02-03T19:24:09","date_gmt":"2021-02-03T16:24:09","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=28300"},"modified":"2021-02-24T15:30:14","modified_gmt":"2021-02-24T12:30:14","slug":"j-pauzaite-kulvinskiene-a-andrijauskaite-paneuropiniai-gero-administravimo-principai-europos-tarybos-sistemoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/02\/03\/j-pauzaite-kulvinskiene-a-andrijauskaite-paneuropiniai-gero-administravimo-principai-europos-tarybos-sistemoje\/","title":{"rendered":"J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117, A. Andrijauskait\u0117. \u201ePaneuropiniai&#8221; gero administravimo principai Europos Tarybos sistemoje"},"content":{"rendered":"<p><em>Kalbine prasme \u017eodis \u201epaneuropinis\u201c \u0161iandien jau yra \u012fteisintas lietuvi\u0173 kabos oficialioje vartosenoje, kaip nauja\u017eodis ir <\/em>Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos \u012ftrauktas \u012f svetim\u017eod\u017ei\u0173 atitikmen\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kaip ir kiti naujieji skoliniai \u0161is \u017eodis buvo prad\u0117tas naudoti <em>ra\u0161ytiniuose\u00a0<\/em>tekstuose tik nuo pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio 9ojo de\u0161imtme\u010dio t.y. nuo Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, \u012fvairiuose vie\u0161osios informacijos \u0161altiniuose (internetas, spauda) bei Lietuvos Respublikos ir Europos S\u0105jungos oficialiuose dokumentuose. Intensyviau \u0161i s\u0105voka atskleid\u017eiama teis\u0117s mokslo \u0161altiniuose ir bene i\u0161samiausiai \u0161io principo vertybin\u0117 esm\u0117 yra atskleista neseniai pasirod\u017eiusioje tarptautin\u0117je monografijoje U. Stelkens ir A. Andrijauskait\u0117 (rds.) Good Administration and the Council of Europe: Law, Principles, and Effectiveness.<u>\u00a0Oxford: Oxford University Press, 2020,<\/u> kuri\u0105 sudaro 28 valstybi\u0173 ataskaitos, skirtos nuodugniai i\u0161nagrin\u0117ti Europos tarybos standart\u0173 poveik\u012f valstybi\u0173 nari\u0173 nacionalinei administracinei teisei. \u0160io tyrimo \u012f\u017eangin\u0117s metodologin\u0117s \u012f\u017evalgos buvo skelbtos lietuvi\u0173 kalba straipsnyje <a href=\"https:\/\/www.zurnalai.vu.lt\/teise\/article\/view\/10845\/8980\" target=\"_blank\" rel=\"noopener\">\u201eEuropos Tarybos kuriama prid\u0117tin\u0117 vert\u0117 administracinei teisei: bendr\u0173j\u0173 europini\u0173 gero administravimo nuostat\u0173 vystymas ir j\u0173 reik\u0161m\u0117 Europos Tarybos valstybi\u0173 nacionalinei teisei\u201c<\/a>.<\/p>\n<p>Paneuropiniai arba \u201evisos Europos\u201c gero administravimo principai &#8211; tiek ra\u0161ytiniai, tiek ir nera\u0161ytiniai gero administravimo standartai, sukurti Europos Tarybos, kurie turi poveik\u012f ir Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 nari\u0173 teisin\u0117s tvarkos sinchronizavimui, kiek tai susij\u0119 su pagrindiniais administracin\u0117s teis\u0117s klausimais, nepaisant daugyb\u0117s atskir\u0173 nacionalini\u0173 valstybi\u0173 administracin\u0117s teisin\u0117s ir proceso sistemos skirtum\u0173. Paneuropiniai gero administravimo principai yra aktual\u016bs ne tik Europos S\u0105jungos valstyb\u0117ms-nar\u0117ms, bet visoms 47 Europos Tarybos valstyb\u0117ms, apibr\u0117\u017eiant j\u0173 vidaus teis\u0117je vie\u0161osios administracijos veikl\u0105. Europos Taryba ir jos teritorin\u0117 apr\u0117ptis gali b\u016bti vadinama \u201etikrai europine\u201c, kadangi apima ne tik valstybes nares, kurios taip pat yra ES valstyb\u0117s nar\u0117s, bet ir visas buvusias socialistines Vidurio ir Ryt\u0173 Europos \u0161alis (i\u0161skyrus Baltarusij\u0105 ir Kosov\u0105, bet apima Rusij\u0105), taip pat tas \u201eVakar\u0173 Europos valstyb\u0117s\u201c, kurios nenori tapti (arba likti) ES valstyb\u0117mis nar\u0117mis, kaip Islandija, Norvegija, \u0160veicarija ar Jungtin\u0117 Karalyst\u0117.<\/p>\n<p>Paneuropiniai gero administravimo principai galima sakyti yra autenti\u0161koji Europos administracin\u0117 teis\u0117 ir jie aktual\u016bs ne tik ES valstyb\u0117ms, bet visoms 47 Europos Tarybos valstyb\u0117ms, apibr\u0117\u017eiant j\u0173 vidaus teis\u0117je administracijos veikl\u0105.<\/p>\n<p>Pirminis Europos Tarybos suinteresuotumas gero administravimo princip\u0173 pl\u0117tra kildinamas i\u0161 jos pamatini\u0173 funkcijos &#8211; i\u0161saugoti taik\u0105 Europos teritorijoje ne ginklu, bet skatinant \u201edemokratin\u012f saugum\u0105\u201c.\u00a0 \u0160i Europos Tarybos pamatin\u0117 paskirtis (<em>raison d&#8217;\u00eatre)<\/em> atsispindi Europos Tarybos statuto 1 straipsnio a punkte. Konkre\u010diai, \u0161iame straipsnyje deklaruojamas tikslas glaud\u017eiau suvienyti Europos Tarybos nares, kad b\u016bt\u0173 pasiektas dvigubas tikslas &#8211; apsaugoti <strong>demokratinius idealus ir principus<\/strong>, kurie yra j\u0173 bendras paveldas, ir <strong>skatinti j\u0173 ekonomin\u0119 ir socialin\u0119 pa\u017eang\u0105<\/strong>. Statuto 1 straipsnio b punkte\u00a0 \u012fvardijamos sritys, kuriose veikiant, tur\u0117t\u0173 b\u016bti pasiektas ET pamatiniai tikslai, nurodoma, jog \u0161io tikslo siekiama per Europos Tarybos organus &#8211; aptariant bendro intereso klausimus ir sudarant susitarimus bei imantis bendr\u0173 veiksm\u0173 ekonominiais, socialiniais, kult\u016briniais, mokslo, <strong>teisiniais ir administraciniais klausimais<\/strong>, \u012fskaitant \u017emogaus teisi\u0173 palaikym\u0105 ir tolesn\u012f pagrindini\u0173 laisvi\u0173 \u012fgyvendinim\u0105.<\/p>\n<p>Tuo remdamasi Europos\u00a0 Taryba jau nuo 1970 aktyviai dirba su administracin\u0117s teis\u0117s klausimais ir per vis\u0105 laikotarp\u012f susik\u016br\u0117 \u201egero administravimo paket\u0105\u201c, kur\u012f sudaro labai skirtingos proced\u016brin\u0117s asmen\u0173 teis\u0117s, kai \u0161ie asmenys dalyvauja vie\u0161ojo administravimo teisiniuose santykiuose. Pagrindiniai paneuropinio atsakingo valdymo principo \u0161altiniai yra i\u0161d\u0117styti apytiksliai 20 Europos Tarybos ministr\u0173 komiteto rekomendacij\u0173, trijose specialiose Europos Tarybos konvencijose (1985 m. spalio 15 d. Europos vietos savivaldos chartija ir jos 2009 m. lapkri\u010dio 16 d. Papildomas protokolas d\u0117l teisi\u0173 dalyvauti vietos vald\u017eios reikaluose; 2009 m. bir\u017eelio 18 d. Konvencija d\u0117l teis\u0117s susipa\u017einti su oficialiais dokumentais; 981 m. sausio 28 d. Konvencija d\u0117l asmen\u0173 apsaugos ry\u0161ium su asmens duomen\u0173 automatizuotu tvarkymu ir \u0161ios konvencijos 2001 m. lapkri\u010dio 8 d. papildomas protokolas d\u0117l prie\u017ei\u016bros institucij\u0173 ir valstyb\u0117s sienas kertan\u010di\u0173 duomen\u0173 sraut\u0173.). Negalima pamir\u0161ti ir svarbiausio dokumento &#8211; Europos \u017emogaus ir pagrindini\u0173 teisi\u0173 apsaugos konvencijos. Kartu apjungiant \u0161iuo dokumentus, jie prilygt\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s vadov\u0117lio bendrajai daliai.<\/p>\n<p>Be \u0161i\u0173 trij\u0173 klausim\u0173 &#8211; vietos savivaldos, duomen\u0173 apsaugos ir informacijos laisv\u0117s &#8211; Europos Taryba sudarydama konvencijas susilaik\u0117 nuo pagrindini\u0173 savo nari\u0173 administracin\u0117s teis\u0117s strukt\u016br\u0173 suderinimo. Rekomendacijos tuo tarpu laikomos perspektyvesn\u0117mis priemon\u0117mis, kadangi jos da\u017enai si\u016blo daug daugiau nei \u012fprasti minimal\u016bs Konvencijose nustatyti standartai. Vienas pavyzdys, gero administravimo principo \u012ftvirtinimas 1977 m. ET Ministr\u0173 komitetas priimtoje Rezoliucijoje (77) 31 \u201ed\u0117l asmens apsaugos, susijusios su administracini\u0173 institucij\u0173 veiksmais\u201c, kuri nustat\u0117 tolesnio valstybi\u0173 nari\u0173 bendradarbiavimo pagrind\u0105 administracini\u0173 klausim\u0173 srityje. Jo preambul\u0117je atsispind\u0117jo mintis, kad rekomendacijos gali i\u0161reik\u0161ti plat\u0173 sutarim\u0105 konkre\u010diu klausimu: \u201enepaisant skirtum\u0173 [\u2026], visuotinai sutariama d\u0117l pagrindini\u0173 princip\u0173, kuriais tur\u0117t\u0173 vadovautis administracin\u0117mis proced\u016bromis [\u2026]\u201c. Taigi Rezoliucijoje (77) 31 buvo kodifikuoti penki i\u0161 \u0161i\u0173 princip\u0173: <strong>teis\u0117 b\u016bti i\u0161klausytam, galimyb\u0117 gauti informacij\u0105, pagalba ir atstovavimas, motyv\u0173 i\u0161d\u0117stymas ir teisi\u0173 gynimo priemoni\u0173 nurodymas.<\/strong><\/p>\n<p>Ne ma\u017eiau svarbus vaidmuo \u0161altini\u0173 sistemoje tenka Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijai ir Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismo jurisprudencijai kaip paneuropini\u0173 gero administravimo princip\u0173 \u0161altiniui. Ne veltui Konvencija vadinama Europos vie\u0161osios teis\u0117s \u201ekonstituciniu dokumentu\u201c ir tam tikru Europos Tarybos \u201eantruoju rams\u010diu\u201c, tam tikra prasme papildan\u010diu Europos Tarybos statut\u0105. Ypatingai nuo 2000-\u0173j\u0173 intensyviai Strasb\u016bro teismo jurisprudencijoje pl\u0117tojami bendrieji administracin\u0117s teis\u0117s principai, pasiremiant Konvencija ir min\u0117tomis rekomendacijomis.<\/p>\n<p>Gr\u012f\u017etant prie Europos Tarybos pl\u0117tojam\u0173 administracini\u0173 teis\u0117s princip\u0173 dinamikos, tenka pripa\u017einti, jog E\u017dTT ilg\u0105 laik\u0105 nenor\u0117jo pripa\u017einti gero administravimo principo Konvencijos dalimi, bent jau 6 straipsnio 1 dalies kontekste nebuvo \u012f\u017evelgta joki\u0173 esmini\u0173 administracini\u0173 proced\u016brini\u0173 teisi\u0173, pabr\u0117\u017edamas, jog 6 str. \u012ftvirtintas \u201eteisingos\u201c proced\u016bros principas, taikomas tik proced\u016broms teisme ir netaikomas administracin\u0117ms proced\u016broms, t.y. proced\u016broms vie\u0161ojo administravimo institucijose.<\/p>\n<p>Esminis pokytis \u012fvyko nuo 2000 m. Beyelerio byloje (Beyeler prie\u0161 Italij\u0105, parei\u0161kimo Nr. 33202\/96). \u0160ioje byloje Teismas pabr\u0117\u017e\u0117, kad vald\u017eios institucijos privalo veikti laiku, tinkamai ir labai nuosekliai\u201c arba kitaip rizikuoja pa\u017eeisti E\u017dTK. Ta\u010diau buvo apsiribota nuosavyb\u0117s apsaugos bylose. V\u0117lesniame Moskal sprendime ( Moskal prie\u0161 Lenkij\u0105, parei\u0161kimo Nr.10373\/05) teismas ai\u0161kiai \u012fvardijo esant \u201egero valdymo princip\u0105\u201c ir pabr\u0117\u017e\u0117, kad \u0161io principo taikymo sritis apima ki\u0161im\u0105si \u012f visas \u201epagrindines\u00a0 \u017emogaus teises, \u012fskaitant nuosavyb\u0117s teises \u201c.\u00a0 \u0160iai dienai \u201egero valdymo principas\u201c ir tiksli jo taikymo sritis E\u017dTT teism\u0173 praktikoje dar n\u0117ra iki galo apibr\u0117\u017eti; Tai yra neapibr\u0117\u017eta ir neterminuota laike teisin\u0117 s\u0105voka, \u0161io principo sudedamosios dalys gali skirtis ir nuo jo taikymo sri\u010di\u0173 (teisini\u0173 santyki\u0173 kategorij\u0173). Ta\u010diau pagrindines taisykles, kurios buvo i\u0161vystytos Strasb\u016bro teismo praktikoje, ir kurios yra paneuropinio atsakingo valdymo dalimi, galima \u012fvardinti:<\/p>\n<ul>\n<li>Administracin\u0117 proced\u016bra tur\u0117t\u0173 b\u016bti organizuojama skaidriai ir ai\u0161kiai, siekiant suma\u017einti klaid\u0173 rizik\u0105 ir skatinti teisin\u012f tikrum\u0105;<\/li>\n<li>Nepalankios administracin\u0117s priemon\u0117s tur\u0117t\u0173 b\u016bti priimtos tik tinkamai \u012fvertinus svarbius faktus;<\/li>\n<li>Administravimo institucija tur\u0117t\u0173 suteikti parei\u0161k\u0117jams galimyb\u0119 pristatyti savo argumentus ir pateikti bet kokius j\u0173 argumentus patvirtinan\u010dius \u012frodymus. Ta\u010diau d\u0117l nagrin\u0117jamos situacijos skubos galima nukrypti nuo \u0161ios taisykl\u0117s;<\/li>\n<li>Administracin\u0117s institucijos tur\u0117t\u0173 suteikti parei\u0161k\u0117jui pakankamai laiko susipa\u017einti su bylomis ir dokumentais, susijusiais su j\u0173 byla;<\/li>\n<li>Administracin\u0117s institucijos tur\u0117t\u0173 motyvuoti sprendimus, turin\u010dius \u012ftakos asmens teis\u0117ms. \u0160i pareiga apima pareig\u0105 nurodyti toki\u0173 sprendim\u0173 teisin\u012f pagrind\u0105;<\/li>\n<li>Vyriausyb\u0117s sprendim\u0173 pri\u0117mimo procesas, susij\u0119s su sud\u0117tingais aplinkos ir ekonomin\u0117s politikos \u012fgyvendinimo klausimais, pvz., \u201edideli\u0173\u201c infrastrukt\u016bros projekt\u0173 (oro uost\u0173, gatvi\u0173, gamykl\u0173) planavimo sprendimai, vis\u0173 pirma turi apimti atitinkamus mokslinius tyrimus, kad b\u016bt\u0173 galima i\u0161 anksto \u012fvertinti veiklos, kuri gali pakenkti aplinkai ir pa\u017eeisti asmens teises, poveik\u012f ir b\u016bt\u0173 galima nustatyti teising\u0105 \u012fvairi\u0173 prie\u0161taraujan\u010di\u0173 interes\u0173 pusiausvyr\u0105;<\/li>\n<li>Valstyb\u0117s vald\u017eios institucijos padarytos klaidos rizik\u0105 turi prisiimti valstyb\u0117, kuri negali b\u016bti atitaisyta s\u0105\u017eining\u0173 asmen\u0173 s\u0105skaita ir (arba) jiems tai b\u016bt\u0173 neproporcingai didel\u0117 na\u0161ta;<\/li>\n<li>Neteis\u0117t\u0173 situacij\u0173, kurias atitinkamos vald\u017eios institucijos toleravo daugel\u012f met\u0173, nereik\u0117t\u0173 keisti \u201eper nakt\u012f\u201c;<\/li>\n<li>S\u0105\u017einingai veikiantis asmuo i\u0161 esm\u0117s turi teis\u0119 remtis valstyb\u0117s ar valstyb\u0117s pareig\u016bn\u0173 parei\u0161kimais, kurie, atrodo, turi tam reikalingus \u012fgaliojimus; asmuo netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fpareigotas u\u017etikrinti, kad valstyb\u0117s institucijos laikyt\u0173si savo vidaus taisykli\u0173 ir proced\u016br\u0173;<\/li>\n<li>Valstyb\u0117 nar\u0117, nustatyta pa\u017eeidusi Konvencij\u0105, turi kuo labiau atlyginti \u017eal\u0105 ir laikytis <em>restitutio in integrum<\/em>. \u0160i pareiga gali reik\u0161ti pareig\u0105 atnaujinti administracin\u0119 proced\u016br\u0105.<\/li>\n<\/ul>\n<p>Strasb\u016bro jurisprudencijoje formuojamas administracini\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 katalogas yra autenti\u0161koji Europos administracin\u0117 teis\u0117, ta\u010diau tapatumo \u017eenklas tarp Europos administracin\u0117s teis\u0117s ir Europos S\u0105jungos administracin\u0117s teis\u0117s negali b\u016bti dedamas. Apie Europos Tarybos formuojamo paneuropinio gero administravimo principo s\u0105sajum\u0105 su Europos S\u0105jungos Pagrindini\u0173 teisi\u0173 chartijos 41 str. \u201egero administravimo\u201c principu ir taikymo problemas Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktikoje \u017er. II dalyje.<\/p>\n<p><em>Dr. Jurgita Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros profesor\u0117, Agn\u0117 Andrijauskait\u0117 yra VU Teis\u0117s fakulteto Vie\u0161osios teis\u0117s katedros doktorant\u0117\u00a0<\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Kalbine prasme \u017eodis \u201epaneuropinis\u201c \u0161iandien jau yra \u012fteisintas lietuvi\u0173 kabos oficialioje vartosenoje, kaip nauja\u017eodis ir Valstybin\u0117s lietuvi\u0173 kalbos komisijos \u012ftrauktas \u012f svetim\u017eod\u017ei\u0173 atitikmen\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Kaip ir kiti naujieji skoliniai \u0161is \u017eodis buvo prad\u0117tas naudoti ra\u0161ytiniuose\u00a0tekstuose tik nuo pra\u0117jusio \u0161imtme\u010dio 9ojo de\u0161imtme\u010dio t.y. nuo Nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo, \u012fvairiuose vie\u0161osios informacijos \u0161altiniuose (internetas, spauda) bei Lietuvos Respublikos ir &hellip;<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":25596,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[168,2565,2567,2566],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28300"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28300"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28300\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28809,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28300\/revisions\/28809"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/25596"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28300"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28300"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28300"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}