Koronaviruso keliami i\u0161\u0161\u016bkiai u\u017eklupo itin greitai ir netik\u0117tai mus visus: gyventojus, sveikatos sistem\u0105, verslo \u012fmones, vald\u017eios institucijas, o taip pat fiziniams ir juridiniams asmenims patarian\u010dius teisininkus. Pavasarinio karantino prad\u017eioje, matyt, d\u0117l sistemingai atid\u0117t\u0173 teismo pos\u0117d\u017ei\u0173 ir taip atsiradusio papildomo laiko, teisinink\u0173 bendruomen\u0117s pam\u0117gti socialiniai tinklai ir informaciniai puslapiai sumirg\u0117jo \u012fvairiais komentarais apie koronaviruso \u012ftak\u0105 sutar\u010di\u0173 vykdymui. Reikia pasakyti, kad tokio d\u0117mesio klasikiniams civilin\u0117s teis\u0117s institutams Lietuvoje neteko reg\u0117ti bema\u017e nuo pirm\u0173j\u0173 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) galiojimo met\u0173 (kurie d\u0117l to netgi gali pretenduoti b\u016bti vadinami Lietuvos civilin\u0117s teis\u0117s doktrinos aukso am\u017eiumi).<\/p>\n
Konkre\u010di\u0173 pavyzd\u017ei\u0173 nemin\u0117siu, bet vie\u0161umoje koronaviruso aktualijas pavasar\u012f daugiausiai komentavo garb\u016bs kolegos teisininkai praktikai ir kaip taisykl\u0117 savo analiz\u0119 u\u017ebaigdavo skepti\u0161komis i\u0161vadomis, kad, nors b\u016btinas konkretus situacijos vertinimas, koronavirusas vargu ar suteikia galimybi\u0173 pateisinti sutar\u010di\u0173 nevykdym\u0105. Paprastai b\u016bdavo pabr\u0117\u017eiama, kad nenugalimos j\u0117gos (force majeure<\/em>) aplinkyb\u0117s gali veikti tik nat\u016brines prievoles, bet jokiu b\u016bdu ne pinigines prievoles, pavyzd\u017eiui, mok\u0117ti nuom\u0105. Po \u0161io trumpo teisinink\u0173 bendruomen\u0117s suaktyv\u0117jimo force majeure<\/em> tema palaipsniui prarado populiarum\u0105 ir antrosios pandemijos bangos kontekste jau nebegr\u012f\u017eo \u012f teisin\u0117s publicistikos antra\u0161tes. Netgi kasmet Vilniaus universitete rengiamo Teis\u0117s mokslo pavasario, \u0161iais metais skirto COVID-19 pandemijos teisiniams i\u0161\u0161\u016bkiams, programoje nerasime jokio prane\u0161imo force majeure<\/em> (kuri, beje, yra ne tik privatin\u0117s, bet ir vie\u0161osios teis\u0117s kategorija) tema.<\/p>\n Vis tik, ni\u016bri\u0173 pavasarini\u0173 nuomoni\u0173 visumoje pakankamai ry\u0161kia i\u0161imtimi pasirod\u0117 mano gerb. kolegos i\u0161 Alma Mater<\/em> ir sutar\u010di\u0173 teis\u0117s doktrinos atstovo dr. Stasio Drazdausko \u012f\u017evalga viename socialiniame tinkle, kur jis lakoni\u0161kai nurod\u0117: \u201eAuk\u0161\u010diausiasis Teismas yra pasak\u0119s, kad reikia rasti labai konkre\u010dias prie\u017eastis, kurios neleid\u017eia vykdyti labai konkre\u010dios prievol\u0117s, kad gal\u0117tume pasiremti nenugalima j\u0117ga. Ta\u010diau nuomininkai vis tiek nenori mok\u0117ti u\u017e tai, ko negauna, o nuomotojai nori gauti u\u017e tai, ko negali duoti.<\/em>\u201c[1]<\/a> Manau, kad pastarasis sakinys i\u0161ties stiprus ir pasako kur kas daugiau u\u017e eil\u0119 ap\u017evalgini\u0173 komentar\u0173. \u0160iame trumpame straipsnyje pabandysiu paai\u0161kinti, kod\u0117l taip manau, ta\u010diau pirma b\u016btina i\u0161siai\u0161kinti pandemijos rei\u0161kini\u0173 s\u0105vokas.<\/p>\n COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai<\/strong><\/p>\n Vie\u0161ame diskurse apie COVID-19 pandemijos rei\u0161kini\u0173 \u012ftak\u0105 sutartiniams santykiams da\u017enai painiojamos s\u0105vokos \u2013 koronavirusas, COVID-19 ir karantinas (toliau tekste apibendrintai vadinami COVID-19<\/em> pandemijos rei\u0161kiniais<\/em>). Pavyzd\u017eiui, \u201eLietuvos Respublikos naujojo koronaviruso (COVID-19) sukelt\u0173 pasekmi\u0173 poveikio nuomos sutar\u010di\u0173 vykdymui \u012fstatymo projektas\u201c. Kaip matyti i\u0161 pavadinimo, koronavirus\u0105 vadina COVID-19. Galb\u016bt tai pateisinama bendrojoje \u017einiasklaidoje, ta\u010diau teis\u0117s taikymo tikslais b\u016btina suvokti, kad tai skirtingos s\u0105vokos, skirtingai \u012ftakojan\u010dios sutartinius santykius.<\/p>\n \u0160iuo metu pasaulyje siau\u010diantis koronavirusas, Kinijoje nustatytas 2019 m. gruod\u017eio m\u0117n., oficialiai vadinasi SARS-Cov2.[2]<\/a> \u0160is virusas sukelia pavojing\u0105 vir\u0161utini\u0173 kv\u0117pavimo tak\u0173 lig\u0105 COVID-19. Siekiant i\u0161vengti \u0161ios ligos daugelis pasaulio valstybi\u0173 savo teritorijoje \u012fved\u0117 karantin\u0105 \u2013 special\u0173j\u012f u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s priemoni\u0173 taikymo re\u017eim\u0105. Taigi COVID-19 yra ne virusas, o liga, kuri i\u0161\u0161auk\u0117 karantin\u0105. Vadinti COVID-19 virusu yra lygiai taip pat tikslu, kaip vadinti virusu AIDS. Taip pat neder\u0117t\u0173 tapatinti ir koronaviruso bei COVID-19 su karantinu, nes karantinas yra teisinis re\u017eimas, o koronavirusas ir COVID-19 \u2013 biologiniai rei\u0161kiniai.<\/p>\n Force majeure<\/em><\/strong><\/p>\n Lietuvoje, kaip ir daugelyje valstybi\u0173, force majeure<\/em> s\u0105voka apima tiek gamtos rei\u0161kinius (angl. act of God<\/em>), tiek ir valstyb\u0117s veiksmus (angl. act of State<\/em>). \u0160iame kontekste biologiniai COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai \u2013 koronavirusas ir COVID-19 \u2013 gali b\u016bti laikomi gamtos rei\u0161kiniais, o karantinas \u2013 valstyb\u0117s veiksmais. Ta\u010diau ar nurodyti pandeminiai rei\u0161kiniai konkre\u010diu atveju prilygsta force majeure<\/em> ir pateisina sutarties ne\u012fvykdym\u0105, b\u016btina vertinti pagal force majeure<\/em> apib\u016bdinan\u010dius kriterijus.<\/p>\n Pagal CK 6.212 straipsnio 1 dal\u012f, \u0161alis atleid\u017eiama nuo atsakomyb\u0117s u\u017e sutarties ne\u012fvykdym\u0105, jeigu ji \u012frodo, kad sutartis ne\u012fvykdyta d\u0117l aplinkybi\u0173, kuri\u0173 ji negal\u0117jo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negal\u0117jo u\u017ekirsti kelio \u0161i\u0173 aplinkybi\u0173 ar j\u0173 pasekmi\u0173 atsiradimui. Teism\u0173 praktikoje i\u0161ai\u0161kinta, kad tam, jog pagal CK 6.212 straipsn\u012f b\u016bt\u0173 pripa\u017eintos egzistuojant force majeure<\/em> aplinkyb\u0117s, b\u016btina \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 visuma (kumuliatyvios s\u0105lygos): 1) aplinkybi\u0173 nebuvo sudarant sutart\u012f ir j\u0173 atsiradimo nebuvo galima protingai numatyti; 2) d\u0117l susidariusi\u0173 aplinkybi\u0173 sutarties objektyviai negalima \u012fvykdyti; 3) \u0161alis, ne\u012fvykd\u017eiusi sutarties, t\u0173 aplinkybi\u0173 negal\u0117jo kontroliuoti ar negal\u0117jo u\u017ekirsti joms kelio; 4) \u0161alis nebuvo prisi\u0117musi t\u0173 aplinkybi\u0173 ar j\u0173 padarini\u0173 atsiradimo rizikos. Nesant \u0161i\u0173 s\u0105lyg\u0173 visumos, faktin\u0117s aplinkyb\u0117s negali b\u016bti pripa\u017e\u012fstamos nenugalima j\u0117ga (\u017er. Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-931\/2003; 2010 m. spalio 4 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. 3K-3-370\/2010; kt.). Kaip matyti, Lietuvos teis\u0117 \u012ftvirtina klasikin\u0119 civilin\u0117s teis\u0117s tradicijai \u017einom\u0105 force majeure<\/em> samprat\u0105, kuri gali b\u016bti apib\u016bdinta remiantis trimis elementais \u2013 nenusp\u0117jamumu (pranc. impr\u00e9visibilit\u00e9<\/em>), i\u0161ori\u0161kumu (pranc. ext\u00e9riorit\u00e9<\/em>) ir nenugalimumu (pranc. irr\u00e9sistibilit\u00e9<\/em>), o taip pat \u0161iais elementais pasi\u017eymin\u010dios force majeure<\/em> \u012ftaka prievol\u0117s ne\u012fvykdymui.<\/p>\n Analizuojant COVID-19 pandemijos rei\u0161kinius force majeure <\/em>taikymo tikslais, vis\u0173 pirma, pasteb\u0117tina, kad \u0161ie rei\u0161kiniai buvo nenusp\u0117jami <\/strong>bent jau iki 2019 m. gruod\u017eio m\u0117n. pabaigos prad\u0117jus plisti naujienoms apie nauj\u0105j\u012f virus\u0105, tod\u0117l, jei sutartys buvo sudarytos iki to momento, nenusp\u0117jamumo s\u0105lyga yra vienareik\u0161mi\u0161kai taikoma. Jei sudaryta po to, reikia vertinti ar jau visuomenei buvo \u017einoma kylanti gr\u0117sm\u0117 ir bonus pater familias<\/em> tokioje situacijoje b\u016bt\u0173 atkreip\u0119s \u012f tai d\u0117mes\u012f sudarydamas sutart\u012f. Pavyzd\u017eiui, 2020 m. kovo m\u0117n. sudarytas sutartis jau galima vertinti kaip tokias, kurios sudarytos suvokiant (galint suvokti), kad art\u0117ja tam tikri suvar\u017eymai, kurie buvo pritaikyti Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117s kovo 16 d. nutarimu Nr. 207 d\u0117l karantino Lietuvos Respublikoje paskelbimo.<\/p>\n COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai paprastai tur\u0117t\u0173 tenkinti ir i\u0161ori\u0161kumo<\/strong> reikalavim\u0105. Virusas, susirgimas nevaldomai plintan\u010dia COVID-19 liga ir karantinas nepriklauso nuo sutarties \u0161alies valios, tod\u0117l atitinka \u0161\u012f force majeure<\/em> po\u017eym\u012f. Jei, vis tik, sutarties \u0161alis pandemijos rei\u0161kini\u0173 akivaizdoje elg\u0117si neprotingai, pavyzd\u017eiui, nesisaugojo nuo viruso, ji negali remtis jais kaip prievol\u0117s nevykdymo pateisinimu, nes prisi\u0117m\u0117 j\u0173 pasirei\u0161kimo rizik\u0105.<\/p>\n Biologiniai COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai straipsnio ra\u0161ymo metu vis dar nenugalimi<\/strong>, nes skubiai sukurtos apsaugin\u0117s vakcinos Europos S\u0105jungoje buvo prad\u0117tos platinti tik 2020 m. \u2013 2021 m. sand\u016broje ir j\u0173 ilgalaikis veiksmingumas bei viruso galimyb\u0117s keisti formas dar n\u0117ra iki galo ai\u0161k\u016bs. Karantinas, kaip teisinis COVID-19 pandemijos rei\u0161kinys, taip pat n\u0117ra nugin\u010dytas ar ai\u0161kiai nepagr\u012fstas. Tod\u0117l galima teigti, kad COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai sutarties \u0161alims kol kas nenugalimi.<\/p>\n Galiausiai, net ir kvalifikavus COVID-19 pandemijos rei\u0161kinius nenugalima j\u0117ga, b\u016btina nustatyti j\u0173 \u012ftak\u0105 sutartiniams santykiams<\/strong>. Kaip matyti, koronavirusas, COVID-19 ir karantinas yra skirtingi faktoriai, kurie su sutartiniais santykiais gali b\u016bti susij\u0119 skirtingais prie\u017eastiniais ry\u0161iais. Pavyzd\u017eiui, mirtina koronaviruso gr\u0117sm\u0117 gali u\u017ekirsti galimybes naudotis nuomojamomis patalpomis, net tada kai nuomininko veiklai n\u0117ra nustatytas karantininis draudimas tai daryti. Darbdavys privalo sudaryti saugias darbo s\u0105lygas (Darbo kodekso 90 straipsnio 3 dalis), tod\u0117l, i\u0161skyrus objektyvaus b\u016btinumo atvejus, negali si\u0173sti darbuotoj\u0173 \u012f darbo patalpas, kuriose jie naudodamiesi bendrais koridoriais, holais, liftais ir patalpomis, gali u\u017esikr\u0117sti koronavirusu. Taigi \u0161iuo atveju sutartinius santykius \u012ftakojan\u010dia aplinkybe laikytina ne COVID-19 liga ar karantinas, bet pats virusas. COVID-19 gali \u012ftakoti sutar\u010di\u0173 vykdym\u0105 tuomet, kai skolininkas privalo \u012fvykdyti grynai asmenin\u0119 prievol\u0119 (intuitu personae<\/em>), pavyzd\u017eiui, nutapyti paveiksl\u0105 ar gydyti pacient\u0105, ir to negali padaryti, nes pats guli ligos patale. \u010cia trukdymo tiesiogine prie\u017eastimi yra ne virusas ir ne karantinas, o liga. Na, o karantinas gali \u012ftakoti sutar\u010di\u0173 vykdym\u0105 tiesiog u\u017edraud\u017eiant vykdyti tam tikr\u0105 \u016bkine veikl\u0105, kuri yra konkre\u010dios sutarties dalykas, pavyzd\u017eiui, teikti sporto klubo paslaugas. Pastarasis trukdymas yra teisinis ir bus aktualus nepriklausomai ar skolininkas serga ar rizikuoja susirgti \u0161ia liga d\u0117l viruso.<\/p>\n Vertinant COVID-19 pandemijos rei\u0161kini\u0173 \u012ftak\u0105 sutartiniams santykiams taip pat svarbus ir laiko momentas. Besiformuojanti Lietuvos teism\u0173 praktika COVID-19 bylose rodo, kad teismai da\u017enai atsisako pateisinti sutarties nevykdym\u0105 vien tod\u0117l, kad skolininkas pa\u017eeid\u0117 prievoles dar iki karantino paskelbimo ar jam pasibaigus,[3]<\/a> o tai rei\u0161kia, kad tikroji prievoli\u0173 nevykdymo prie\u017eastis yra ne karantinas, o jau iki tol susiformav\u0119s nemokumas ar tiesiog bandymas gudrauti.<\/p>\n A<\/strong>r pinigines prievoles gali i\u0161tikti force majeure<\/em>?<\/strong><\/p>\n Kaip min\u0117ta straipsnio prad\u017eioje, 2020 m. pavasar\u012f paplitusiose nuomon\u0117se d\u0117l force majeure<\/em> taikymo COVID-19 pandemijos kontekste paprastai b\u016bdavo pabr\u0117\u017eiama, kad nenugalimos j\u0117gos (force majeure<\/em>) aplinkyb\u0117s gali veikti tik nat\u016brines prievoles, bet jokiu b\u016bdu ne pinigines prievoles, pavyzd\u017eiui, mok\u0117ti nuom\u0105.<\/p>\n Vertinant \u0161ios pozicijos pagr\u012fstum\u0105, aktualus CK 6.212 straipsnio 1 dalies antrasis sakinys, nurodantis, kad nenugalima j\u0117ga (force majeure<\/em>) nelaikoma tai, kad rinkoje n\u0117ra reikaling\u0173 prievolei vykdyti preki\u0173, sutarties \u0161alis neturi reikiam\u0173 finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173 arba skolininko kontrahentai pa\u017eeid\u017eia savo prievoles. \u0160is sakinys CK komentare prof. V. Mikel\u0117no ai\u0161kinamas, kaip nustatytas tod\u0117l, kad nurodytos aplinkyb\u0117s neatitinka force majeure <\/em>po\u017eymi\u0173.[4]<\/a> I\u0161 esm\u0117s pritariant \u0161iam komentare i\u0161d\u0117stytam pagrindimui, kartu pabr\u0117\u017etina, jog \u0161ios nuostatos nereik\u0117t\u0173 ai\u0161kinti ple\u010diamai, kaip neva rei\u0161kian\u010dios, kad force majeure<\/em> negali i\u0161tikti pinigini\u0173 prievoli\u0173, vien tod\u0117l, kad pinigai yra pakei\u010diamasis turtas (genera non pereunt<\/em>). Pirmiausiai, CK 6.212 straipsnio 1 dalis kalba ne apie visus pinigini\u0173 prievoli\u0173 vykdymo atvejus, bet apie pinigini\u0173 i\u0161tekli\u0173 netur\u0117jim\u0105. Pavyzd\u017eiui, asmuo gali tur\u0117ti pinigini\u0173 i\u0161tekli\u0173, bet negal\u0117ti \u012fvykdyti mok\u0117jimo prievol\u0117s jei neveiks tarpbankin\u0117 mok\u0117jim\u0173 sistema. Antra, vien tai, kad sutarties \u0161alis neturi reikiam\u0173 finansini\u0173 i\u0161tekli\u0173, n\u0117ra ir negali b\u016bti force majeure<\/em>, nes netenkina i\u0161ori\u0161kumo ir numatomumo po\u017eymi\u0173, ta\u010diau nerei\u0161kia, jog negali b\u016bti pateisintas pinigini\u0173 i\u0161tekli\u0173 netur\u0117jimas, kur\u012f sukelia force majeure<\/em> aplinkyb\u0117s. Kitaip tariant, pinigini\u0173 i\u0161tekli\u0173 netur\u0117jimas pats savaime n\u0117ra ir negali b\u016bti pateisinamas, ta\u010diau jei asmuo negali \u012fvykdyti pinigin\u0117s prievol\u0117s d\u0117l force majeure<\/em> aplinkyb\u0117s, kuri suk\u0117l\u0117 jo pinigini\u0173 l\u0117\u0161\u0173 tr\u016bkum\u0105, prievol\u0117s ne\u012fvykdymas gali b\u016bti pateisinamas. Pavyzd\u017eiui, kai niekuo d\u0117tas asmuo laikinai negali apmok\u0117ti u\u017e suteiktas paslaugas d\u0117l to, kad valstyb\u0117 per klaid\u0105 are\u0161tavo vis\u0105 jo turt\u0105 ir jis are\u0161to laikotarpiu negali gauti net paskolos, jo galimybes \u012fvykdyti pinigin\u0119 prievol\u0119 i\u0161tinka ne kas kita kaip force majeure<\/em> valstyb\u0117s veiksm\u0173 forma. Tre\u010dia, Lietuvos ir u\u017esienio valstybi\u0173 teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiai COVID-19 bylose rodo, kad teismai analizuoja nenugalimos j\u0117gos buvim\u0105 ir pinigini\u0173 prievoli\u0173 ne\u012fvykdymo atvejais.[5]<\/a>\u00a0 Tod\u0117l galima teigti, kad praktikoje toli gra\u017eu ne visais atvejais laikomasi menamo draudimo taikyti force majeure<\/em> institut\u0105 pinigini\u0173 prievoli\u0173 ne\u012fvykdymui pateisinti.<\/p>\n Taigi, nereik\u0117t\u0173 absoliutinti ai\u0161kinimo, kad force majeure<\/em> institutas taikytinas tik nat\u016brin\u0117ms (nepinigin\u0117ms) prievol\u0117ms, nes tokio ribojimo CK i\u0161vis n\u0117ra ir nenugalimos j\u0117gos aplinkyb\u0117s gali b\u016bti kvalifikuojamos net ir pinigini\u0173 prievoli\u0173 at\u017evilgiu, jei atitinka visus joms keliamus po\u017eymius.<\/p>\n Ar gali force majeure <\/em>aplinkyb\u0117mis remtis nuomininkas?<\/strong><\/p>\n Vienas i\u0161 aktualiausi\u0173 verslo teisini\u0173 klausim\u0173 ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje COVID-19 pandemijos kontekste kilo d\u0117l nuompinigi\u0173 mok\u0117jimo. Tai yra, ar force majeure<\/em> aplinkyb\u0117mis gali remtis nuomininkas, kuris negali naudotis jo verslui skirtomis patalpomis d\u0117l taikom\u0173 suvar\u017eym\u0173 ir atsisakyti mok\u0117ti nuompinigius? Atsakydamas \u012f \u0161\u012f klausim\u0105, pamin\u0117siu aktualiausias Lietuvos teis\u0117s normas, naujausius u\u017esienio valstybi\u0173 teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eius ir, galiausiai, pateiksiu trump\u0105 doktrinin\u012f situacijos vertinim\u0105.<\/p>\n Nuomos sutartis yra abi\u0161al\u0117 (sinalagmatin\u0117), nes pagal nuomos sutart\u012f viena \u0161alis (nuomotojas) \u012fsipareigoja duoti nuomininkui daikt\u0105 laikinai valdyti ir naudotis juo u\u017e u\u017emokest\u012f, o kita \u0161alis (nuomininkas) \u012fsipareigoja mok\u0117ti nuomos mokest\u012f (CK 6.477 straipsnio 1 dalis).<\/p>\n Pagrindin\u0117 nuomotojo pareiga yra perduoti daikt\u0105 nuomininkui valdyti ir naudotis. CK 6.483 straipsnio 1 dalis nustato, kad nuomotojas privalo perduoti nuomininkui sutarties s\u0105lygas bei daikto paskirt\u012f atitinkan\u010dios b\u016bkl\u0117s daikt\u0105. Nuomotojas privalo garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirt\u012f, kuriai jis i\u0161nuomojamas, vis\u0105 nuomos termin\u0105<\/em>. Kaip ir kitose sutartyse d\u0117l daikto perdavimo, nuomotojo pareiga apima du aspektus: pirma, daikto fizin\u0119 kokyb\u0119 \u2013 fizini\u0173 tr\u016bkum\u0173 nebuvim\u0105; antra, daikto teisin\u0119 kokyb\u0119 \u2013 teisini\u0173 suvar\u017eym\u0173 naudotis nebuvim\u0105.<\/p>\n Pagrindin\u0117 nuomininko pareiga yra mok\u0117ti nuomos mokest\u012f (nuompinigius). Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dal\u012f nuomininkas privalo laiku mok\u0117ti nuomos mokest\u012f. Jeigu \u012fstatymai ar sutartis nenustato ko kita, jis turi teis\u0119 reikalauti atitinkamai suma\u017einti nuomos mokest\u012f, kai d\u0117l aplinkybi\u0173, u\u017e kurias jis neatsako, sutartyje numatytos naudojimosi daiktu s\u0105lygos arba daikto b\u016bkl\u0117 i\u0161 esm\u0117s pablog\u0117ja. Be to, pagal CK 6.489 straipsnio 1 dal\u012f, nuomininkas turi \u0161alutin\u0119 pareig\u0105 naudotis i\u0161sinuomotu daiktu pagal sutart\u012f ir daikto paskirt\u012f.<\/p>\n Nuomos santyki\u0173 kontekste labiausiai aktual\u016bs ir aptartini du COVID-19 pandemijos rei\u0161kiniai \u2013 koronavirusas ir karantinas. Koronavirusas nuomos santykiuose aktualus, nes jis yra pavojingos gyvybei ir sveikatai COVID-19 ligos suk\u0117l\u0117jas ir gali b\u016bti perduodamas patalpose, kuriose buriasi ar dirba \u017emon\u0117s. Tod\u0117l net jei konkre\u010diam verslui ir n\u0117ra taikomas karantino ribojimas, pavyzd\u017eiui, kaip tai buvo 2020 m. pavasar\u012f, kai Vyriausyb\u0117 kovo 14 d. nutarimu ne\u012fpareigojo, o tik rekomendavo nuotolin\u012f darb\u0105 priva\u010diam sektoriui, \u012fmoni\u0173 vadovai negal\u0117jo \u0161i\u0173 rekomendacij\u0173 ignoruoti. Vis tik, nors Vyriausyb\u0117s rekomendacijos nebuvo privalomos administracin\u0117s teis\u0117s prasme, ta\u010diau \u012f jas atsi\u017evelgti reikalavo CK 1.5 straipsnyje, 6.248 straipsnio 3 dalyje, 6.256 straipsnio ir 6.263 straipsnio pirmosiose dalyse \u012ftvirtinta bendroji civilin\u0117 r\u016bpestingumo pareiga (angl. duty of care<\/em>). \u0160is ai\u0161kinimas grind\u017eiamas tiek priva\u010diu interesu \u2013 apsaugoti save ir savo artim\u0105 aplink\u0105, tiek ir vie\u0161uoju interesu \u2013 apsaugoti visuomen\u0119 nuo viruso plitimo ir pavojingos ligos \u017eidini\u0173 susidarymo. Tod\u0117l jei privati \u012fmon\u0117, pagal vykdomos veiklos pob\u016bd\u012f ir turimus techninius i\u0161teklius, tur\u0117jo organizacines galimybes organizuoti nuotolin\u012f darb\u0105, ji laikydamasi bendrosios r\u016bpestingumo pareigos tai prival\u0117jo ir daryti arba rizikuoti civiline atsakomybe u\u017e darbuotoj\u0173 ar kit\u0173 asmen\u0173 gyvybei ar sveikatai neatsargiais veiksmais padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Kitaip tariant, r\u016bpestingumo pareiga gal\u0117jo riboti nuomininko galimybes naudotis nuomos objektu net ir tuomet, kai nuomininko veiklai nebuvo taikomas karantinas pagal vie\u0161\u0105j\u0105 teis\u0119. Tod\u0117l Vyriausyb\u0117s rekomendacijos buvo ne tik rekomendacijos, bet kartu ir kriterijus asmenims vertinant kaip r\u016bpestingai ir teis\u0117tai elgtis civiliniuose teisiniuose santykiuose.<\/p>\n Tiesioginis karantino taikymas remiantis vie\u0161osios teis\u0117s normomis jau yra konkretus ir tiesioginis suvar\u017eymas naudotis daiktu, kur\u012f reikia vykdyti taip, kaip nurodyta taikytiname teis\u0117s akte, nebent jis pats nustato kokias nors suvar\u017eymo i\u0161lygas. Lietuvos Respublikos \u017emoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatymo 21 straipsnio 11<\/sup> dalis, inter alia<\/em> nustato, kad karantino metu \u0161ioje dalyje ir kituose \u012fstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka gali b\u016bti laikinai apribota asmens jud\u0117jimo laisv\u0117 ir nustatyti \u0161ie \u016bkin\u0117s veiklos apribojimai: visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ar keliose savivaldyb\u0117se d\u0117l pavojing\u0173 ir ypa\u010d pavojing\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 paskelbto karantino metu Vyriausyb\u0117 gali nustatyti \u0161ias teritorij\u0173 karantino re\u017eimo priemones, susijusias su asmens jud\u0117jimo laisv\u0117s ribojimu: \u012fskaitant, riboti arba laikinai u\u017edrausti renginius ir kitokius daugiau kaip dviej\u0173 \u017emoni\u0173 susib\u016brimus institucijose, \u012fmon\u0117se, \u012fstaigose, organizacijose<\/em>, i\u0161skyrus atvejus, kai valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 institucijose, \u012fstaigose, valstyb\u0117s ir savivaldybi\u0173 valdomose \u012fmon\u0117se atitinkamas funkcijas (darbus) b\u016btina atlikti darbo vietoje, ir vie\u0161ose vietose. Remdamasi \u0161iomis nuostatomis 2020 m. lapkri\u010dio 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausyb\u0117 nutarimu Nr. 1226 (Nutarimas) visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje v\u0117l paskelb\u0117 karantin\u0105, kuris galioja iki \u0161iol. \u012edomu tai, kad be kit\u0173 draudim\u0173, Vyriausyb\u0117s nutarimo 2.2.1. punktu \u012fsigaliojusiu nuo 2020 m. gruod\u017eio 9 d. privataus sektoriaus subjektai buvo \u012fpareigoti savo darb\u0105 organizuoti nuotoliniu b\u016bdu<\/em>, i\u0161skyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas (darb\u0105) b\u016btina atlikti darbo vietoje, u\u017etikrinant valstyb\u0117s lygio ekstremaliosios situacijos operacij\u0173 vadovo nustatytas asmen\u0173 sraut\u0173 valdymo, saugaus atstumo laikymosi, b\u016btinos visuomen\u0117s sveikatos saugos, higienos, asmen\u0173 apr\u016bpinimo b\u016btinosiomis asmenin\u0117mis apsaugos priemon\u0117mis s\u0105lygas. Taigi greta konkre\u010dioms veikloms, pavyzd\u017eiui, sveikatinimo paslaug\u0173 centr\u0173, teikian\u010di\u0173 poilsio paslaugas, veiklai, taikom\u0173 draudim\u0173, nuo 2020 m. gruod\u017eio 9 d. visam priva\u010diam sektoriui \u012fsigaliojo nuotolinio darbo pareiga ir atitinkamai daugiau kaip dviej\u0173 \u017emoni\u0173 kolektyvinio darbo \u012fmon\u0117s patalpose draudimas, i\u0161skyrus objektyvaus (ne subjektyvaus) b\u016btinumo atvejus. Kokius tai lemia padarinius nuomos sutartims?<\/p>\n Karantinas pagal prigimt\u012f yra vie\u0161osios teis\u0117s suvar\u017eymas naudotis daiktu ir privalomas visiems fiziniams bei juridiniams asmenims, kurie pagal savo kompetencij\u0105 privalo vykdyti u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s priemones (Lietuvos Respublikos \u017emoni\u0173 u\u017ekre\u010diam\u0173j\u0173 lig\u0173 profilaktikos ir kontrol\u0117s \u012fstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Tod\u0117l tai privalomas suvar\u017eymas naudotis daiktu d\u0117l kurio nuomotojas nebegali ne d\u0117l nuo jo priklausan\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 \u012fgyvendinti CK 6.483 straipsnio 1 dalyje \u012ftvirtintos pareigos garantuoti, kad daiktas bus tinkamas naudoti pagal paskirt\u012f, kuriai jis i\u0161nuomojamas, vis\u0105 nuomos termin\u0105. Negal\u0117jimas naudotis daiktu rei\u0161kia negal\u0117jim\u0105 vykdyti nuomotojo prievol\u0119 perduoti daikt\u0105, kuri, kaip min\u0117ta pirmiau, turi b\u016bti u\u017etikrinta ne tik nuomos santyki\u0173 prad\u017eioje perduodant daikto valdym\u0105, bet ir u\u017etikrinant galimyb\u0119 juo naudotis per vis\u0105 nuomos laikotarp\u012f.<\/p>\n Jei nuomotojo pareiga negali b\u016bti \u012fvykdyta ne d\u0117l nuo jo priklausan\u010di\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173, kas tuomet i\u0161tinka nuomininko pareig\u0105 mok\u0117ti nuomos mokest\u012f? Ar jis vis vien privalo j\u012f mok\u0117ti, nors daiktu negali naudotis pagal paskirt\u012f? Atsakym\u0105 \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pateikia CK 6.62 straipsnio 1 dalis, pagal kuri\u0105, jeigu viena \u0161alis nebegali \u012fvykdyti prievol\u0117s pagal dvi\u0161al\u0119 sutart\u012f d\u0117l tokios aplinkyb\u0117s, u\u017e kuri\u0105 neatsako n\u0117 viena i\u0161 \u0161ali\u0173, o kitko nenumato \u012fstatymai ar sutartis, tai n\u0117 viena i\u0161 \u0161ali\u0173 neturi teis\u0117s reikalauti, kad kita \u0161alis \u012fvykdyt\u0173 sutart\u012f. \u0160iuo atveju abi \u0161alys turi teis\u0119 reikalauti gr\u0105\u017einti visa, k\u0105 jos \u012fvykd\u0117 be atitinkamo prie\u0161prie\u0161inio \u012fvykdymo.<\/p>\n \u0160tai \u010dia ir prieiname prie atsakymo, kaip reik\u0117t\u0173 spr\u0119sti straipsnio prad\u017eioje gerb. kolegos pamin\u0117t\u0105 problem\u0105, kai \u201enuomininkai vis tiek nenori mok\u0117ti u\u017e tai, ko negauna, o nuomotojai nori gauti u\u017e tai, ko negali duoti\u201c.<\/em> Tokiu atveju, jei nuomininkas visi\u0161kai negali naudotis daiktu, pavyzd\u017eiui, sporto sal\u0117s ar biuro patalpomis pagal numatyt\u0105 paskirt\u012f d\u0117l realios pavojingo u\u017ekrato gr\u0117sm\u0117s arba taikom\u0173 suvar\u017eym\u0173, laikytina, kad nuomotojas, nors ir ne d\u0117l savo kalt\u0117s, ta\u010diau nepaj\u0117gus \u012fvykdyti pareig\u0105 garantuoti fizin\u0119 (d\u0117l viruso plitimo) ar teisin\u0119 (d\u0117l karantino) daikto kokyb\u0119. Naudojimasis i\u0161nuomotomis patalpomis tokiu atveju yra nesaugus (valstyb\u0117 primygtinai rekomenduoja to nedaryti) arba i\u0161vis draud\u017eiamas. Sutar\u010di\u0173 teis\u0117 grind\u017eiama s\u0105\u017eining\u0173 main\u0173 etalonu (quid pro quo<\/em>), tod\u0117l jei nuomininkas visi\u0161kai negali naudotis patalpomis, tai nes\u0105\u017eininga i\u0161 jo reikalauti mok\u0117ti nuomos mokest\u012f, nepriklausomai nuo to kokia bendra jo turtin\u0117 pad\u0117tis. Kitaip tariant, nes\u0105\u017eininga reikalauti mok\u0117ti u\u017e prek\u0119 arba paslaug\u0105, kurios asmuo negauna. B\u016btent tod\u0117l CK ir turime \u012ftvirtint\u0105 6.62 straipsnio 1 dal\u012f.<\/p>\n Jei vis tik nuomininkas turi galimyb\u0119 teis\u0117tai ir saugiai naudotis daiktu, pavyzd\u017eiui, jei jis yra persirg\u0119s COVID-19 ir jau turi imunitet\u0105, jei jam kyla objektyvi b\u016btinyb\u0117 ir jis naudojasi daiktu pagal paskirt\u012f ir pan., tokiu atveju force majeure<\/em> institutas netaikytinas, nes nuomos prievol\u0119 vykdyti tampa nors ir ribotai, ta\u010diau \u012fmanoma. Tokiu atveju gali b\u016bti taikomi tik kiti instrumentai, tokie kaip esminis aplinkybi\u0173 pasikeitimas CK 6.204 straipsnio pagrindu arba nuomos kainos suma\u017einimas CK 6.487 straipsnio 1 dalies pagrindu. Atribojant \u0161i\u0173 norm\u0173 taikym\u0105 nuo force majeure<\/em> taikymo, reikt\u0173 vertinti ar asmuo turi galimyb\u0119 naudotis daiktu pagal paskirt\u012f. \u0160iuo atveju svarbi ne abstrakti galimyb\u0117 patekti \u012f daikt\u0105 ir juo naudotis, pavyzd\u017eiui, atvykti \u012f biuro patalpas, laikyti daiktus (baldus, biuro reikmenis) jose, bet galimyb\u0117 naudotis daiktu pagal paskirt\u012f, kuriai jis i\u0161nuomojamas, pavyzd\u017eiui, parduotuv\u0117s atveju \u2013 galimyb\u0117 pardavin\u0117ti prekes, baseino atveju \u2013 priimti lankytojus plaukimui, administracini\u0173 patalp\u0173 atveju \u2013 kolektyvui dirbti darbo vietoje ir pan. Jei teis\u0117t\u0173 galimybi\u0173 tam n\u0117ra, tuomet laikytina, kad prievol\u0119 yra i\u0161tikusi force majeure<\/em>, net jei nuomos objekte ir yra laikinai palikta tam tikr\u0173 nuomininko daikt\u0173 arba jei nuomininkas buvo at\u0117j\u0119s pasiimti kai kuri\u0173 daikt\u0173. Tokiu atveju ekonomini\u0173 santyki\u0173 turinys i\u0161 nuomos de facto<\/em> redukuojasi \u012f sand\u0117liavimo paslaugas, tod\u0117l s\u0105\u017eininga b\u016bt\u0173 imti mokest\u012f tik u\u017e daikt\u0173 sand\u0117liavim\u0105 pagal sand\u0117liavimo rinkoje taikytinus \u012fkainius.<\/p>\n Keli u\u017esienio valstybi\u0173 teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiai<\/strong><\/p>\n Jei manote, kad pirmiau nurodytas ai\u0161kinimas yra tik teorinis ar perd\u0117tai dr\u0105sus ar netinkamas laisvai rinkai, kvie\u010diu susipa\u017einti su palyginti naujais u\u017esienio valstybi\u0173 teism\u0173 praktikos pavyzd\u017eiais.<\/p>\n Pra\u0117jusiais metais Vakar\u0173 teis\u0117s pasaulyje nuskamb\u0117jo JAV federalinio septintosios apygardos teismo sprendimas Hitz Restaurant Group <\/em>byloje, kurioje teismas remdamasis force majeure<\/em> s\u0105lyga suma\u017eino nuomos mokest\u012f karantino laikotarpiu. Nuomos sutartyje \u0161alys buvo numa\u010diusios, kad \u201eNuomotojas ir Nuomininkas, abu tur\u0117t\u0173 b\u016bti atleid\u017eiami nuo savo prievoli\u0173 vykdymo tiek, kiek jos yra sutrikdytos <…> vald\u017eios veiksm\u0173 ar neveikimo, vald\u017eios nurodym\u0173 <…> Pinig\u0173 tr\u016bkumas nelaikytinas Force Majeure<\/em>\u201c. Teismas, \u012fvertin\u0119s, kad Ilinojaus gubernatoriaus vykdomasis potvarkis u\u017edraud\u0117 tik dal\u012f veiklos, tai yra lankytoj\u0173 aptarnavim\u0105 restoran\u0173 patalpose, bet nedraud\u0117 maisto gamybos restorane i\u0161sine\u0161imui ar pristatymui, vertino, jog force majeure <\/em>paveik\u0117 ne vis\u0105 nuomos sutart\u012f. \u012evertinus suma\u017e\u0117jusias galimybes generuoti pajamas, teismas suma\u017eino nuomos mokest\u012f 75 proc.[6]<\/a> Nors i\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u0161is sprendimas mums atrodo pana\u0161esnis \u012f esminio aplinkybi\u0173 pasikeitimo (rebus sic stantibus<\/em>) nei \u012f nenugalimos j\u0117gos situacij\u0105, ta\u010diau logikos jis turi ir Lietuvos teis\u0117s kontekste. Tur\u0117tina omenyje, kad neleid\u017eiant lankymosi restorane ir leid\u017eiant tik maisto gamyb\u0105 i\u0161sine\u0161imui ar pristatymui, pagal paskirt\u012f negali b\u016bti naudojamos restoran\u0173 sal\u0117s patalpos (kuriose stovi staliukai ir s\u0117di lankytojai), ir naudojamos tik pagalbin\u0117s patalpos (virtuv\u0117, sanitarin\u0117s patalpos, sand\u0117liukai ir pan.). Vadinasi, \u0161iuo atveju kalbame ne apie suma\u017e\u0117jus\u012f viso daikto naudojimo intensyvum\u0105 (kas atitikt\u0173 i\u0161 esm\u0117s suma\u017e\u0117jus\u012f \u012fvykdym\u0105 LR CK 6.204 straipsnio prasme), bet negal\u0117jim\u0105 naudotis konkre\u010dia daikto dalimi (kas atitikt\u0173 LR CK 6.127 straipsnio 1 dal\u012f \u012ftvirtint\u0105 dalies prievol\u0117s ne\u012fmanomum\u0105). \u017dinoma, dalinis prievol\u0117s ne\u012fmanomumas yra galimas tik tais atvejais, kai prievol\u0117 pagal dalyk\u0105 apskritai yra daloma, ta\u010diau nurodytoje situacijoje nuomininkas vis tik sugeb\u0117jo patalp\u0173 dalimi naudotis, tod\u0117l galima teigti, kad prievol\u0117, vertinant i\u0161 \u0161ali\u0173 veiksm\u0173, buvo daloma ir force majeure<\/em> paveik\u0117 tik dalies patalp\u0173 naudojim\u0105.<\/p>\n Jei vis tiek manote, kad JAV yra anglosaks\u0173 jurisdikcija, kuri mums tolima ir jos teis\u0117jai neturi patirties, kaip taikyti kontinentin\u0117je teis\u0117je naudojam\u0105 force majeure<\/em> institut\u0105 (nes common law<\/em> valstyb\u0117s taiko kit\u0105 \u2013 frustracijos doktrin\u0105), pateikiu kit\u0105 teism\u0173 praktikos pavyzd\u012f, \u0161\u012f kart\u0105 i\u0161 Lietuvos civilinei teisei artimos Kvebeko jurisdikcijos. Kaip \u017einia, Kanados Kvebeko provincija yra grind\u017eiama romani\u0161k\u0105ja civilin\u0117s teis\u0117s tradicija, o jos modernus ir puikus CK buvo intensyviai naudojamas rengiant 2000 m. priimt\u0105 LR CK. Taigi, t\u0105 pa\u010di\u0105 2020 m. vasar\u0105, kai amerikie\u010diai skait\u0117 ir diskutavo d\u0117l Hitz Restaurant Group<\/em> sprendimo, Kvebeko auk\u0161tesnysis teismas Hengyun International Investment Commerce Inc. v. 9368-7614 Qu\u00e9bec Inc.<\/em> byloje i\u0161ai\u0161kino, kad nuomotojas neturi teis\u0117s \u012f nuompinigius tol, kol nuomininkas \u2013 sporto klubas \u2013 d\u0117l ministro \u012fsakymo negali vykdyti savo veiklos. \u0160ioje byloje teismas taik\u0117 Kvebeko CK 1470 straipsn\u012f, \u012ftvirtinant\u012f force majeure<\/em> institut\u0105, remdamasis tuo, kad d\u0117l karantino ne nuomininkas, o pats nuomotojas negali \u012fvykdyti savo pareigos u\u017etikrinti netrukdom\u0105 daikto naudojim\u0105. Kadangi sporto paslaug\u0173 veikla buvo apribota, nuomotojas negal\u0117jo u\u017etikrinti nuomininko galimyb\u0117s netrukdomai naudoti daikt\u0105. Teismas nurod\u0117, kad \u0161ios pareigos sutartimi atsisakyti negalima, galima tik riboti. Teismo vertinimu, vien tai, kad nuomininkas tur\u0117jo galimyb\u0119 patekti \u012f patalpas ir joje laikyti savo \u012frang\u0105, n\u0117ra pakankama konstatuoti buvus galimyb\u0119 netrukdomai naudotis patalpomis, nes pagal paskirt\u012f patalpos buvo i\u0161nuomotos sporto klubo veiklai. Tai nustat\u0119s, teismas sprend\u0117, kad tol, kol t\u0119siasi force majeure<\/em> aplinkyb\u0117s, negaudamas \u012fvykdymo nuomininkas neturi pareigos mok\u0117ti nuomos mokest\u012f.[7]<\/a><\/p>\n Pabaigai<\/strong><\/p>\n Visa tai, kas i\u0161d\u0117styta \u0161iame straipsnyje, gal\u0117t\u0173 b\u016bti apibendrinta trumpa ir jau ne kart\u0105 gird\u0117ta teze, kad sutar\u010di\u0173 teis\u0117 yra grind\u017eiama s\u0105\u017einingumo principu. S\u0105\u017einingumas yra moralinis sutar\u010di\u0173 teis\u0117s turinys ir jos kokyb\u0117s matas. Jis turi b\u016bti taikomas visose sutartini\u0173 santyki\u0173 situacijose, nepriklausomai nuo j\u0173 \u012fvairov\u0117s. Jei viena \u0161alis negauna sutartos naudos, absoliu\u010diai nes\u0105\u017eininga i\u0161 jos reikalauti suteikti prie\u0161prie\u0161in\u0119 naud\u0105. Jei teisin\u0117 sistema tai ignoruoja ir nesprend\u017eia toki\u0173 situacij\u0173 (o toks \u012fsp\u016bdis gal\u0117jo susidaryti ne vienam asmeniui Lietuvoje 2020 m. pavasar\u012f prad\u0117jusiam dom\u0117tis savo sutartini\u0173 teisi\u0173 apsauga), ji n\u0117ra efektyvi ir turi labai rimt\u0173 vertybini\u0173 tr\u016bkum\u0173, tod\u0117l j\u0105 reikia tobulinti. Tod\u0117l labai d\u017eiaugiuosi, kad bent jau statutin\u0117 Lietuvos sutar\u010di\u0173 teis\u0117 nustato galimybes rasti praktinius sprendimus ir u\u017ekirsti keli\u0105 vienos sutarties \u0161alies i\u0161naudojimui tenkinant tik kitos \u0161alies interesus. Pa\u017ei\u016br\u0117sime kokiu keliu pasuks Lietuvos teismai.<\/p>\n Dr. Laurynas Did\u017eiulis yra VU Teis\u0117s fakulteto Privatin\u0117s teis\u0117s katedros docentas, advokatas<\/em><\/p>\n <\/p>\n [1]<\/a> https:\/\/www.linkedin.com\/pulse\/prievoli%C5%B3-vykdymas-atidedamas-moratoriumas-stasys-drazdauskas\/?articleId=6651846237211377664<\/p>\n [2]<\/a> https:\/\/www.who.int\/emergencies\/diseases\/novel-coronavirus-2019\/question-and-answers-hub\/q-a-detail\/coronavirus-disease-covid-19<\/p>\n [3]<\/a> Vilniaus apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2020 m. liepos 23 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. 2S-1191-275\/2020; \u0160iauli\u0173 apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2020 m. gruod\u017eio 14 d. nutartis civilin\u0117je byloje Nr. e2A-740-440\/2020.<\/p>\n [4]<\/a> Valentinas Mikel\u0117nas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. \u0160e\u0161toji knyga. Prievoli\u0173 teis\u0117.<\/em> Justitia, 2003, I t., p. 284.<\/p>\n [5]<\/a> \u017dr., pavyzd\u017eiui, Vilniaus apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2020 m. gruod\u017eio 10 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e2A-1986-430\/2020; Kauno apygardos teismo Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus 2020 m. lapkri\u010dio 26 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e2A-1653-260\/2020; 2020 m. lapkri\u010dio 17 d. nutart\u012f civilin\u0117je byloje Nr. e2A-1613-601\/2020; JAV federalinio septintosios apygardos teismo 2020 m. bir\u017eelio 3 d. sprendimas Hitz Restaurant Group<\/em> byloje Nr. 20-B-05012, 2020 WL 2924523 (Bankr. N.D. Ill.).<\/p>\n