Prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 Europos teisin\u0119 kult\u016br\u0105 \u0161okiravo, tad masin\u0117s medijos, politi\u00adkai, \u012fvair\u016bs \u201egerai informuoti pilie\u010diai\u201c ir tiesiog \u201e\u017emon\u0117s i\u0161 gatv\u0117s\u201c ir Lietuvoje kar\u0161tai dis\u00adkutavo A. Navalno \u201eteismo pro\u00adce\u00ads\u0105\u201c Rusijos sostin\u0117s Chimk\u0173 priemies\u010dio policijos nuo\u00advadoje. \u0160is procesas vadintas \u201eprecedento neturin\u010diu \u017eingsniu\u201c, \u201eimprovizuotu teis\u00admu\u201c, \u201eab\u00adsur\u00addo teatru\u201c, \u201evisi\u0161ku beteisi\u0161kumu\u201c, teismo sprendimas \u2013 \u201ejuokingiausiu do\u00adkumentu pasaulyje\u201c ir pan. Pats A. Navalnas teig\u0117, jog pareig\u016bnai \u201esupl\u0117\u0161\u0117 ir i\u0161\u00adme\u00adt\u0117 baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105\u201c, o A. Navalno teisin\u0117 gynyba skund\u0117si pama\u00adti\u00adni\u0173 (fundamentali\u0173) procesini\u0173 princip\u0173, toki\u0173 kaip, gyn\u0117jo ir ginamojo pasimatymo pas\u00ad\u00adlaptis (susitikim\u0173 ir pokalbi\u0173 konfidencialumas), teismo proceso vie\u0161umas, teismo nepriklausomumas, teis\u0117 \u012f gynyb\u0105 ir proceso \u0161ali\u0173 lygiateisi\u0161kumas, pa\u017eeidimu. Nie\u00adkas neabejojo d\u0117sninga \u0161io \u201eteismo proceso\u201c pabaiga \u2013 A. Navalnas m\u0117nesiui pra\u00adra\u00addo laisv\u0119. \u0160i\u0105 istorij\u0105 lemian\u010dia prie\u017eastimi buvo \u012fvardintas Rusijos politinis re\u017eimas. I\u0161 ties\u0173, to, kas su A. Navalnu vyko Rusijoje, net negalima prad\u0117ti diskutuoti jokiame tei\u00adsiniame lygmenyje. Nebent kaip vaizding\u0105 iliustracij\u0105, kaip daryti negalima, ar kiek daug pa\u017eeidim\u0173 gali b\u016bti padaroma viename procese. Nei teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s, nei tei\u00adsingumo, nei kit\u0173 fundamentali\u0173 teisini\u0173 vertybi\u0173 jame n\u0117ra ir nebuvo nuo pat \u0161io pro\u00adceso prad\u017eios. Nors jame dalyvavo \u201eteis\u0117jas\u201c (net ne vienas), \u0161is procesas nebu\u00advo ir jo net negalima vadinti niekuo, kame b\u016bt\u0173 \u017eodis \u201eteismas\u201c, \u201eteis\u0117tumas\u201c ar \u201etei\u00adsin\u00adgumas\u201c.<\/p>\n
\u0160iame baud\u017eiamosios vald\u017eios galios demonstravimo, \u017emogaus niekinimo ir \u017ee\u00admi\u00ad\u00adni\u00admo bei visuotin\u0117s baim\u0117s atmosferos k\u016brimo kontekste i\u0161 Rusijos nor\u0117t\u0173si sugr\u012f\u017eti \u012f Lie\u00adtuv\u0105 ir pa\u00adkalb\u0117ti apie su\u0117mimo skyrim\u0105 Lietuvoje. Ypa\u010d dabar, kai COVID-19 ar tie\u00adsiog \u201ekoronaviru\u00adsas\u201c tapo \u201epateisinama dingstimi\u201c (formalia priedanga) baud\u017eiamo\u00adsios val\u00add\u017eios institu\u00adci\u00adjoms su\u00adsikurti sau komforti\u0161kas \u201enuotolinio darbo\u201c s\u0105lygas, o \u017emo\u00adg\u0173 dar labiau i\u0161stumti \u012f baud\u017eia\u00admo\u00ad\u00adsios justicijos u\u017erib\u012f, \u201e\u012fgimt\u0105 orum\u0105 turin\u010di\u0105 as\u00adme\u00adnyb\u0119\u201c paversti tam tikru beasmeniu statistiniu vienetu. \u017dmogaus teisi\u0173 steb\u0117jimo ins\u00adtituto ekspertai, i\u0161analizav\u0119 baud\u017eiamojo proce\u00adso \u012fstatym\u0105 ir jo taikymo praktik\u0105, ap\u00adklaus\u0119 su\u0117mimo skyrimo ar termino prat\u0119simo procese da\u00adlyvaujan\u010dius prokurorus ir teis\u0117jus, dar 2013 m. publikuotame tyrime pabr\u0117\u017e\u0117, jog skiriant su\u00ad\u0117mim\u0105, \u201epastebi\u00adma tam tikr\u0173 yding\u0173, stereotipais ir prezumpcijomis paremt\u0173 praktik\u0173\u201c, kuo\u00admet \u201eda\u017e\u00adnai tiesiog \u201enerizikuojama\u201c ir siekiama \u017eemesnio socialinio statuso asmen\u0173 <…> su\u00ad\u0117\u00admi\u00admo, nesigilinant \u012f individualias bylos aplinkybes\u201c, \u201esu\u0117mimas kartais skiriamas suvokiant, kad realiai tai n\u0117ra b\u016btina, ta\u010diau, nepaisant to, grie\u017e\u010diausia kardomoji prie\u00admo\u00adn\u0117 pa\u00adsi\u00adtel\u00adkiama BPK nenumatytiems tikslams pasiekti\u201c, su\u0117mimas yra \u201enaudoja\u00admas kaip spaudimo prie\u00admone\u0307\u201c, \u201eteis\u0117saugos institucijos kai kuriais atvejais taiko su\u0117\u00admi\u00adm\u0105 siekdamos i\u0161 asmens i\u0161\u00ad\u00adgauti parodymus ar prisipa\u017einim\u0105\u201c, \u201ekai kuriais atvejais iki\u00adteisminio tyrimo institucijos pikt\u00adnau\u00ad\u00add\u017eiauja, pateikdamos netikslius ar netgi klaidin\u00adgus duomenis\u201c, \u201eitin didel\u0119 \u012ftak\u0105 specia\u00adlis\u00adt\u0173 sprendimams kreipiantis d\u0117l su\u0117mimo ir j\u012f skiriant daro visuomen\u0117s ir \u017einiasklaidos reak\u00adci\u00adja. Spauda situacijas, kai atsisakoma skirti su\u0117mim\u0105, yra linkusi skandalizuoti, o specialistus <…> vertinti neigiamai. Tod\u0117l, veng\u00addami galimos reakcijos, praktikai kai kuriais atvejais tie\u00adsiog renkasi \u201esaugu\u0328\u201c va\u00adrian\u00adta\u0328 ir skiria su\u0117mim\u0105, kadangi nepagr\u012fsto su\u0117mimo skyrimo atvejai vi\u00adsuomen\u0117s d\u0117\u00admesio susilaukia retai\u201c. Po poros met\u0173, 2015 m., publikuotame tyrime \u017dmogaus tei\u00ad\u00adsi\u0173 steb\u0117jimo instituto ekspertai v\u0117l primin\u0117 ne tik nesikei\u010dian\u010di\u0105, bet \u017emo\u00adgaus tei\u00adsi\u0173 apsaugos po\u017ei\u016briu netgi blog\u0117jan\u010di\u0105 situacij\u0105: \u201esu\u0117mimas yra taikomas pernelyg da\u017e\u00ad\u00adnai\u201c, \u201egy\u00adnybai da\u017eniausiai leid\u017eiama susipa\u017einti ne su visa, o tik dalimi bylos me\u00add\u017eia\u00adgos\u201c, taip \u201eribojant gynybos galimybes veiksmingai gin\u010dyti su\u0117mim\u0105\u201c, \u201egynybos ad\u00advokat\u0173 ir proku\u00adro\u00adr\u0173 argu\u00admen\u00adtai ir parei\u0161kimai ne visada traktuojami vienodai\u201c, \u201esu\u00ad\u0117mimo pos\u0117d\u017eiuose retai pa\u00adteikiami su\u00ad\u0117mimo poreik\u012f konkre\u010diai patvirtinantys ar pa\u00adneigiantys duomenys\u201c, \u201edauguma teis\u00ad\u00ad\u00ad\u00admo nu\u00adtar\u00ad\u010di\u0173 skirti su\u0117mim\u0105 yra nepakanka\u00admai motyvuotos ir da\u017enai remiasi pernelyg ne\u00adkonkre\u010diais ir \u0161abloni\u0161kais argumentais, beveik nesistengiant j\u0173 pritaikyti konkre\u010dios bylos ap\u00adlinkyb\u0117ms\u201c ir t. t. 2017 m. i\u0161 esm\u0117s ana\u00adlogi\u0161kas \u012f\u017evalgas padar\u0117 ir Europos Komisijos finan\u00adsuo\u00adto tarptau\u00adti\u00adnio projekto \u201eSie\u00adkiant, kad su\u0117mimas b\u016bt\u0173 kra\u0161tutin\u0117 priemon\u0117\u201c, ekspertai. Deja, n\u0117 viena \u0161i\u0173 eks\u00adpert\u0173 \u012f\u017evalg\u0173 reik\u0161mingesn\u0117s vald\u017eios reak\u00adci\u00adjos nesulauk\u0117. Pastaruoju metu, formaliai pri\u00adsidengiant \u201ekova su CO\u00adVID-19 pandemija\u201c, vengi\u00admu socialini\u0173 kontakt\u0173, teis\u00admuo\u00ad\u00adse vystoma praktika sukuria tie\u00adsiog tragi\u0161kas pasek\u00admes \u017emo\u00adgaus lais\u00advei. \u017dmogaus lais\u00adv\u0117 tikriausiai tik g\u016bd\u017eiu sovietme\u010diu bu\u00advo labiau \u201ebe\u00ad\u00advert\u0117\u201c, nei \u012f j\u0105 \u017evelgia \u0161ian\u00addie\u00adnin\u0117 teism\u0173 praktika. Tei\u00ads\u0117j\u0173 nenor\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti \u012f akis \u017emo\u00adgui, i\u0161 kurio jis atima laisv\u0119, ne\u00adnoru klausytis ad\u00ad\u00advokat\u0173 \u2013 \u012f kuriuos neretas tei\u00ad\u00ads\u0117j\u00adas \u017ei\u016bri kaip \u012f asmenis, kurie gai\u0161ina j\u0173 laik\u0105 ar atima j\u0173 d\u0117mes\u012f \u2013 kalb\u0173 bei sie\u00adk\u012f su\u00ad\u00adsikurti vien tik as\u00adme\u00adni\u0161kai sau komforti\u0161\u00adkas teisingumo vykdymo s\u0105lygas (lygiai taip pat elgiasi ir prokurorai), i\u0161naudoja bau\u00ad\u00add\u017eia\u00admo\u00adjo per\u00adse\u00adkiojimo institucijos.<\/p>\n
Taigi kaip \u0161iandien \u017emo\u00adnes suima Lietuvos teis\u0117jai?<\/p>\n
Konstitucijos 20 straipsnio 3 da\u00ad\u00adlyje nu\u00ad\u00adro\u00addyta, kad sulaiky\u00adtas asmuo, kur\u012f norima su\u00adimti, t. y. ir toliau laikyti nelaisv\u0117je, ne v\u0117\u00adliau nei per 48 valan\u00addas turi b\u016bti \u201eprista\u00adty\u00adtas\u201c \u012f teism\u0105, kur, \u201esulaikytajam dalyvau\u00adjant\u201c, spren\u00add\u017eiamas jo su\u00adlaikymo pagr\u012fstu\u00admas. Tai, kad sulaikytasis turi b\u016bti \u201epristaty\u00adtas\u201c \u012f teis\u00ad\u00adm\u0105 ar pas iki\u00adteis\u00adminio tyrimo tei\u00ads\u0117\u00adj\u0105, pabr\u0117\u017eia ir \u017dmogaus teisi\u0173 kon\u00ad\u00adven\u00adci\u00ad\u00ad\u00ad\u00adja bei kiti tarptautin\u0117s tei\u00ads\u0117s aktai, taip pat ir Bau\u00add\u017eiamojo proceso kodeksas. Deja, Lietuvos tei\u00ads\u0117\u00adjai (neabejotinai t\u0105 \u017einant, tam pri\u00adtariant ar t\u0105 toleruojant teism\u0173 vadovams) nusprend\u0117, jog sulai\u00adky\u00adto asmens prista\u00adty\u00admas \u012f teism\u0105, teismo pos\u0117d\u017eio organizavimas, \u017emogaus, kur\u012f pra\u0161oma suimti, emo\u00adci\u00adjos ir t. t., tikriausiai, pernelyg vargina teis\u0117jus, tod\u0117l jo ne\u00adbereikia fizi\u0161kai \u201epris\u00adtatyti\u201c \u012f teism\u0105 pas teis\u0117j\u0105 \u2013 sulaikytasis gali pab\u016bti ir polici\u00adjos are\u0161\u00adtin\u0117je, tardymo izoliatoriuje ar pataisos na\u00admuo\u00adse, o teis\u0117jas su juo pabendraus \u201enuotoliniu b\u016bdu\u201c \u2013 naudojantis gar\u00adso ir vaizdo nuotolinio perdavi\u00admo priemones. \u017di\u00ad\u00adnoma, per definitionem<\/em> galima kel\u00adti klausim\u0105, ar Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalyje vartojama s\u0105vo\u00adka \u201epris\u00adtatytas\u201c XXI-ajame am\u017eiuje turi b\u016bti suvokiama tik kaip \u201efizinis asmens pristatymas\u201c, pvz., atve\u00addi\u00admas, atve\u017eimas ir fizinis buvimas teismo pos\u0117d\u017ei\u0173 sa\u00adl\u0117\u00adje, ar gali b\u016b\u00adti interpretuojama pla\u010diau, pvz., kaip api\u00adman\u00adti ir \u201edalyvavim\u0105 teismo po\u00ads\u0117dyje, naudojant elek\u00adtro\u00adnini\u0173 ry\u00ad\u0161i\u0173 (vaizdo \u2013 garso nuotolinio perdavimo) prie\u00admo\u00adnes\u201c. Ta\u010diau tai n\u0117ra teismo dis\u00adkur\u00ad\u00adsas (tokius klausimus gali diskutuoti doktrina, jie gali tapti ir vie\u0161uoju, bet ne teismo diskursu). Vis\u0173 pir\u00ad\u00ad\u00adma d\u0117l to, kad teismas pagal Konstitucij\u0105 privalo \u201eklausyti \u012fstatymo\u201c, o \u012fstatymas \u2013 Bau\u00add\u017eia\u00admo\u00adjo proceso kodeksas \u2013 \u0161iuo atveju sako, jog d\u0117l su\u0117mimo pa\u00adskyrimo turi b\u016bti organizuojamas \u201efi\u00adzi\u00adnis teismo pos\u0117dis\u201c, o sulaikytasis turi b\u016bti fizi\u0161\u00adkai \u012f j\u012f pristatytas: \u012fstatymas neleid\u017eia tei\u00ads\u0117jui, kuris sprend\u017eia su\u0117mimo paskyrimo klau\u00adsi\u00ad\u00adm\u0105, organizuoti kitoki\u0173, \u201ene fizini\u0173\u201c teis\u00ad\u00admo pos\u0117d\u017ei\u0173 ir fizi\u0161kai nepristatyti sulaikytojo \u012f to\u00adk\u012f teis\u00admo pos\u0117d\u012f. Kai sprend\u017eiamas \u201esu\u0117mimo termino prat\u0119simo\u201c klausimas, \u012fstaty\u00admas leid\u017eia suimtojo fizi\u0161kai nepristatyti \u012f teism\u0105, o jo dalyvavim\u0105 u\u017etikrinti garso ir vaiz\u00addo nuotolinio perdavimo priemon\u0117mis, ta\u010diau kai sprend\u017eiamas \u201esu\u0117mimo skyrimo\u201c klausimas \u2013 ne. Tad daugiau nei akivaiz\u00addu, jog pagal Konstitucij\u0105 prival\u0117dami \u201eklau\u00adsy\u00adti tik \u012fstatymo\u201c, Lietuvos teis\u0117jai su\u0117mi\u00admo skyrimo procese \u012fstaty\u00admo ne tik kad \u201ene\u00adklau\u00adso\u201c, bet dargi j\u012f s\u0105moningai ignoruo\u00adja ar pakei\u010dia. O gal Lietuvos teis\u0117jai jau gali pasirinkti \u012fstatym\u0105, kurio jiems patogu \u201eklausytis\u201c? Antra vertus negalima pamir\u0161ti ir \u201etei\u00ads\u0117s b\u016bti pristatytam pas teis\u0117j\u0105\u201c prasm\u0117s. Laisv\u0119 praradusio \u017emogaus \u201eteis\u0117 b\u016bti pris\u00ad\u00adta\u00ad\u00adtytam pas teis\u0117j\u0105\u201c yra vie\u00adna fundamentaliausi\u0173 \u017emogaus teisi\u0173, savo is\u00adtorij\u0105 for\u00adma\u00adliai pra\u00addedanti 1679 m., kai Anglijos par\u00adlamentas i\u0161leido Habeas Corpus Act<\/em>, u\u017e\u00addrau\u00addus\u012f atimti i\u0161 \u017emogaus laisv\u0119 be teis\u00admo proceso, be \u017emogaus i\u0161klausymo teisme. U\u017e \u0161i\u0105 teis\u0119 yra pralieta per daug kraujo ir a\u0161ar\u0173, kad jos gal\u0117tume lengva ranka at\u00ad\u00adsi\u00adsakyti vien d\u0117l teis\u0117jo patogumo. Asmens \u201epristatyme pas teis\u0117j\u0105\u201c yra u\u017ekoduota di\u00add\u017eiul\u0117 vertybin\u0117 reik\u0161m\u0117, vertybinis kr\u016bvis, kur\u012f suponuoja i\u0161skirtin\u0117 pagar\u00adba \u017emo\u00adgaus laisvei, vitali\u00adn\u0117 b\u016bti\u00adny\u00adb\u0117 u\u017etikrinti reali\u0105 ir veiksming\u0105 jos apsau\u00adg\u0105: \u201epristatymu pas teis\u0117j\u0105\u201c laisv\u0117s ne\u00adtek\u0119s \u017emogus i\u0161 baud\u017eiamosios vald\u017eios \u017einios ir \u012ftakos (papras\u00adtai tariant, policijos are\u0161tin\u0117s) yra sugr\u0105\u017einamas \u012f laisv\u0117s b\u016bkl\u0119 (kuri yra b\u016bdinga jam, kaip \u017emo\u00adgui, kaip \u012fgimt\u0105 orum\u0105 turin\u010diai asmenybei) \u2013 \u012f teismo pastat\u0105, kuriame po\u00adli\u00adcijos are\u0161\u00adtin\u0117je tvy\u00adrojusi\u0105 prievartos atmosfer\u0105, \u201ekerzini\u0173 bat\u0173 kvap\u0105\u201c pakei\u010dia lais\u00adv\u0117s dvasia, kurioje karaliau\u00adja tei\u00adsin\u00adgu\u00admas, kuriame i\u0161klausomi ir \u012fvertinami visi argumentai, kuriame n\u0117ra \u201elygesni\u0173\u201c, kuria\u00adme sprend\u017eia nuo baud\u017eiamosios vald\u017eios ne\u00adprik\u00adlausomas ir ne\u0161ali\u0161kas teis\u0117jas, kurio pirmin\u0117 paskirtis ir yra apsaugoti \u017emog\u0173 nuo bau\u00add\u017eiamosios vald\u017eios piktnaud\u017eiavi\u00admo ir savival\u0117s. \u201ePristatymu pas teis\u0117j\u0105\u201c sulaiky\u00adtam \u017emogui yra suteikiama viltis ir tik\u0117\u00adji\u00admas, galimyb\u0117 apsiginti ir apsisaugoti. Taigi su\u00adlaikyto asmens \u201eteis\u0117s b\u016bti pristatytam pas teis\u0117j\u0105\u201c prasm\u0117 suponuoja fizin\u012f jo pris\u00adta\u00adtym\u0105 \u012f teism\u0105 ir \u201efizinis pristatymas\u201c ne\u00adga\u00ad\u00adli b\u016bti pakeistas jokiais surogatais, \u012fskaitant \u201enuotolin\u012f teismo proces\u0105\u201c ir t. t. Pap\u00adras\u00adtai tariant, policijos are\u0161tin\u0117je sukonstruota\u00adme \u201enarve\u201c s\u0117dintis sulaikytasis n\u0117ra ir niekuomet nesijaus, jog dalyvauja teismo po\u00ads\u0117\u00addyje, negali ir niekuomet nepasitik\u0117s teismu kaip institucija, pa\u0161aukta vykdyti teisin\u00adgu\u00adm\u0105.<\/p>\n Taigi neorganizuodami \u201efizinio teismo pos\u0117d\u017eio\u201c ir fizi\u0161kai nepristatydami \u012f j\u012f su\u00adlaikytojo, net jei ir leid\u017eia policijos are\u0161ti\u00adn\u0117\u00adje laikomam sulaikytajam per vaizdo ka\u00adme\u00adr\u0105 matyti teis\u0117jo ir prokuroro veidus, tei\u00ads\u0117jai veikia contra legem<\/em> ir paneigia su\u00adlai\u00adkyto asmens \u201eteis\u0117s b\u016bti pristatytam pas teis\u0117j\u0105\u201c prasm\u0119 ir tikslus. Ir taip teis\u0117jai elgiasi tik d\u0117l to, kad viena vertus pa\u010diam tei\u00ads\u0117jui (\u017einoma, ir prokurorui, tik jis \u0161iuo aspektu \u201eyra nematomas\u201c \u2013 pasisl\u0117p\u0119s u\u017e teis\u0117jo) taip yra pa\u00adtogiau, kita vertus savo darbo sprend\u017eiant su\u0117\u00admimo paskyrimo klausim\u0105, taigi ir \u201ekito \u017emogaus\u201c laisv\u0117s kaip verty\u00adb\u0117s, teis\u0117jas ne\u00adlaiko tuo, kas yra svarbu. Sunku patik\u0117ti, kad nos\u012f ir burn\u0105 dengian\u010di\u0105 as\u00admens ap\u00adsaugos priemon\u0119 bei pir\u0161tines d\u0117vin\u010dio teis\u0117jo \u017ei\u016br\u0117jimas \u012f u\u017e keli\u0173 ar net ke\u00adliolikos met\u00adr\u0173 teis\u00admo pos\u0117d\u017eio sal\u0117je s\u0117dint\u012f sulaikyt\u0105j\u012f \u201eper stiklin\u0119 pertvar\u0105\u201c, jo i\u0161\u00adklau\u00adsymas ir pan. su\u00adkuria didesn\u0119 gr\u0117sm\u0119 teis\u0117jo ar teismo pos\u0117d\u017eio sekretoriaus svei\u00adka\u00adtai nei j\u0173 apsi\u00adlankymas maisto preki\u0173 parduotuv\u0117je, va\u017eiavimas liftu, bendravimas su i\u0161 vai\u00adk\u0173 da\u017eelio gr\u012f\u017eusiu vaiku ir pan. Apibendrintai tariant, nors Konstitucija, tarp\u00adtau\u00adtin\u0117s tei\u00ads\u0117s aktai ir baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymas \u012fpareigoja pristatyti sulaikyt\u0105j\u012f tei\u00ads\u0117jui ir su\u0117mimo skyrimo klausim\u0105 spr\u0119sti teismo pos\u0117dyje, Lietuvos teis\u0117jai neorga\u00adni\u00adzuoja \u201epilnaver\u010di\u0173\u201c fizini\u0173 teismo pos\u0117d\u017ei\u0173 ir nepareikalauja, kad sulaikytasis b\u016bt\u0173 pris\u00adtaty\u00adtas \u012f teismo pos\u0117d\u017eio sal\u0119. Habeas Corpus<\/em> \u0161iandienos Lietuvos s\u0105lygomis te\u00adrei\u0161\u00adkia tik sulaikytojo teis\u0119 per ekran\u0105 pamatyti jo laisv\u0119 atiman\u010dio teis\u0117jo veid\u0105.<\/p>\n Ma\u017edaug nuo 1989 m., kai Europos \u017emogaus teisi\u0173 teismas paskelb\u0117 sprendim\u0105 byloje Lamy prie\u0161 Belgij\u0105<\/em>, laikomasi principin\u0117s teisin\u0117s nuostatos, kad teis\u0117jui spren\u00add\u017eiant su\u00ad\u0117mimo klausim\u0105, sulaikytasis ir jo gyn\u0117jas turi teis\u0119 susipa\u017einti su visa med\u017eia\u00adga, kuri\u0105 prokuroras pateik\u0117 teis\u0117jui. Galioja principas \u201eteis\u0117jas nieko negali tur\u0117ti<\/em> ar sl\u0117pti<\/em> u\u017e<\/em>\u00ad<\/em>antyje<\/em>\u201c. Tiesa, Lietuva \u0161i\u0105 nuostat\u0105 \u012f Baud\u017eiamojo proceso kodeks\u0105 \u012fsira\u0161\u0117 tik po 26 met\u0173. \u0160i procesin\u0117 pozicija siekia u\u017etikrinti \u201evienod\u0105 \u017einojim\u0105\u201c ir lygiavert\u012f pro\u00adce\u00adsin\u012f rungim\u0105si \u2013 ne\u017einodamas, kokiais duomenimis disponuoja teis\u0117jas (kokiais gali b\u016bti pagrind\u017eiamas teismo sprendimas), gyn\u0117jas negali lygiaver\u010diai diskutuoti nei \u012fta\u00adria\u00admajam pareik\u0161to baud\u017eiamojo kaltinimo, nei gr\u0117smi\u0173, kurios le\u00adgitimuoja su\u0117mim\u0105. \u0160i gyn\u0117jo teis\u0117 nebuvo kvestionuojama nuo ma\u017edaug 2005 met\u0173, kai j\u0105 Lietuvos teis\u00admams primin\u0117 tuometis Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Senatas. COVID-19 s\u0105lygomis ir \u0161i gyn\u0117jo teis\u0117 \u012fgauna pilk\u0173 atspalvi\u0173: teis\u0117s susipa\u017einti su ikiteisminio tyrimo med\u017eia\u00adga, kuri\u0105 jam pateikia prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareig\u016bnas, i\u0161 gyn\u0117jo dar niekas neat\u0117m\u0117, ta\u010diau u\u017etikrintumas, kad gyn\u0117jui susipa\u017einti buvo pateikta ta pati me\u00add\u017eiaga, kokia yra pateikta ir teis\u0117jui, COVID-19 s\u0105lygomis \u201ei\u0161garavo kaip kamparas\u201c. Ne\u00adb\u0117ra ir u\u017etikrintumo, kad teis\u0117jui apskritai pateikiama ikiteisminio tyrimo med\u017eiaga, o i\u0161 teis\u0117jo elgesio kyla ir abejon\u0117, ar ta med\u017eiaga teis\u0117jui apskritai dar yra reikalinga? Spr\u0119s\u00addamas su\u0117mimo klausim\u0105, teis\u0117jas ant savo darbo stalo \u012fprastai nebeturi jokios \u201epopierin\u0117s\u201c ikiteisminio tyrimo med\u017eiagos, bet sako, jog turi prieig\u0105 prie elektronini\u0173 procesi\u00adni\u0173 doku\u00admen\u00adt\u0173 ir kit\u0173 duome\u00adn\u0173, fiksuot\u0173 \u201eInformacin\u0117je bau\u00add\u017eia\u00admo\u00adjo proce\u00adso siste\u00admo\u00adje\u201c. Elektroniniai doku\u00admen\u00adtai ir duomenys XXI-ajame am\u017eiuje nebestebina ir nekelia baimi\u0173, ta\u010diau dingo \u201evienodo \u017einojimo\u201c garantija. Gyn\u0117jas neturi asmeni\u00adn\u0117s (profesin\u0117s) galimyb\u0117s ma\u00adty\u00adti ir \u017einoti duo\u00admenis, ku\u00adrie Informacin\u0117je baud\u017eia\u00admo\u00adjo proceso sistemoje buvo atskleisti teis\u0117jui, o teis\u0117jas \u0161i\u0173 duomen\u0173 gyn\u0117jui taip pat ne\u00adatskleid\u017eia. \u201eVienodas \u017einoji\u00admas\u201c Lietuvos teismuose COVID-19 s\u0105lygomis rei\u0161kia tie\u00adsiog \u201epasitik\u0117jim\u0105 prokuroro \u017eod\u017eiu\u201c, kad gyn\u0117jui buvo atskleisti tie patys duomenys, kokie yra atskleisti teis\u0117jui. \u201eD\u017eentel\u00adme\u00adno \u017eodis\u201c ar \u201etik\u0117jimas\u201c tampa itin reik\u0161\u00admin\u00ad\u00adga nauj\u0105ja procesine paradigma? Iki \u0161iol \u0161ios kategorijos tebuvo profesin\u0117s etikos (d\u017een\u00adtelmeni\u0161kumas) ar religijos (tik\u0117jimas) dalykai. Netolimoje ateityje gal reik\u0117t\u0173 pe\u00ad\u00adreiti prie dar patogesnio procesinio standarto \u2013 apskritai pasitik\u0117ti prokuroro \u017eod\u017eiu, jog \u201eyra duomen\u0173\u201c ir net nepra\u0161yti j\u0173 atskleisti? Teis\u0117jai sutaupyt\u0173 daug laiko, ku\u00ad\u00adr\u012f gal\u0117t\u0173 skirti r\u016bpinimuisi savo sveikata ir kuo patogesn\u0117mis darbo s\u0105lygomis. Beje, toks gyn\u0117jo supa\u017eindinimas su ikiteisminio tyrimo duomenimis, kur\u012f jam leid\u017eia teis\u0117jas, v\u0117lgi tiesiogiai prie\u0161ta\u00adrau\u00adja baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymui, kuris garantuoja \u2013 b\u016btent \u012fstatymas, ne teis\u0117jas garantuoja \u2013 gyn\u0117jui teis\u0119 susipa\u017einti ne su \u201e\u0161iaip ikiteisminio ty\u00adri\u00admo duomenimis\u201c, ku\u00adriuos jam pateikia prokuroras, o su \u201etais ikiteisminio tyrimo duo\u00ad\u00admenimis, kuriuos proku\u00adro\u00adras pateikia teis\u0117\u00adjui\u201c. Taigi \u0161iandienos su\u0117mimo skyrimo pro\u00adcese CO\u00adVID-19 s\u0105lygomis nebelieka ir \u201evienodo \u017einojimo\u201c.<\/p>\n Vienas reik\u0161ming\u0173 su\u0117mimo proceso atribut\u0173 yra ir asmens, kur\u012f norima suimti, tei\u00ads\u0117 \u012f gynyb\u0105: teis\u0117 be pa\u0161alini\u0173 susitikti ir nekliudomai bendrauti su gyn\u0117ju tiek prie\u0161 teismo pos\u0117d\u012f, kuriame bus sprend\u017eiamas su\u0117mimo klausimas, tiek teismo pos\u0117d\u017eio metu. Deja, bet ir \u0161i gynybos teis\u0117 tapo \u201enuoga teise\u201c (nudum jus<\/em>) \u2013 \u201eteise\u201c, kuri turi pa\u00ad\u00advadinim\u0105, bet nebeturi turinio. \u017dmog\u0173 suimantys Lietuvos teis\u0117jai sako, jog \u0161ios gy\u00adny\u00adbos teis\u0117s jie neriboja, nes gyn\u0117jas gali nu\u00advykti \u012f policijos are\u0161tin\u0119 ir teismo pos\u0117dyje da\u00adlyvauti naudojant garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemones, s\u0117\u00add\u0117\u00addamas kar\u00adtu su su\u00adlai\u00adkytu ginamuoju viename \u201enarve\u201c policijos are\u0161tin\u0117je. Tai yra nuo CO\u00adVID-19 savo sveikat\u0105 \u00adsau\u00ad\u00adgan\u010dio ir savo sveikatos labui daugyb\u0119 fundamentali\u0173 ver\u00adty\u00adbi\u0173 ir princip\u0173 \u201eaukojan\u010dio\u201c teis\u0117jo pa\u00adsi\u016bly\u00admas advokatui. Ir tokiame \u201eteismo pro\u00adce\u00adse\u201c gyn\u0117jas tikriausiai tur\u0117t\u0173 dalyvauti vilk\u0117damas mantij\u0105 (nes turi demonstruoti pa\u00adgarb\u0105 teismui, kaip institucijai, ir teismo procesui)? Pla\u010diau nediskutuojant etin\u0117s to\u00adkio pasi\u016blymo pus\u0117s, pa\u00ad\u017ey\u00ad\u00adm\u0117\u00ad\u00adtina, jog n\u0117 vienas save ir savo profesij\u0105 gerbiantis ad\u00advokatas nes\u0117d\u0117s \u201enarve\u201c, juo labiau nevilk\u0117s \u201enarve\u201c mantijos, papuo\u0161tos garbin\u00adgu profesin\u0119 laisv\u0119 ir nepriklausomum\u0105 rei\u0161kian\u010diu advokat\u016bros \u017eenk\u00adlu. Gyn\u0117jo ir gi\u00adna\u00admojo bendravimas, abiems jiems s\u0117dint \u201enarve\u201c, neu\u017etikrina susitikimo konfiden\u00adcia\u00adlu\u00admo ir tuo b\u016bdu riboja teis\u0119 \u012f gynyb\u0105. Gyn\u0117jo buvimas ne teismo pos\u0117d\u017eio sal\u0117je ir negal\u0117jimas matyti visko to, kas vyksta teismo pos\u0117d\u017eio sal\u0117je, apskritai neigia teisi\u00adn\u0117s gynybos, kaip procesi\u00adn\u0117s funkcijos, veiksmingum\u0105. Taigi \u201enuotoliniame\u201c teismo po\u00ads\u0117dyje yra i\u0161 esm\u0117s apribota ir sulaikyto asmens teis\u0117 \u012f gynyb\u0105.<\/p>\n Galiausiai pa\u017eym\u0117tinas ir teismo po\u017ei\u016bris \u012f tai, k\u0105 jis veikia su\u0117mimo skyrimo pro\u00adce\u00adse, kokia yra jo procesin\u0117 misija. Pagal \u017dmogaus teisi\u0173 konvencijos 5 straipsn\u012f ir Bau\u00add\u017eiamojo pro\u00adce\u00adso kodekso nuostatas, su\u0117\u00admi\u00admas gali b\u016bti paskirtas esant tam tik\u00adroms s\u0105lygoms ir pag\u00adrindams: 1.) pagr\u012fstam \u012fta\u00adrimui<\/em>, kad asmuo, kur\u012f norima suimti, ga\u00adl\u0117jo padaryti nu\u00adsikalstam\u0105 veik\u0105, 2.) bent vienai i\u0161 gr\u0117smi\u0173, kurioms u\u017ekirsti keli\u0105 ir no\u00adrima \u017emog\u0173 su\u00adimti \u2013 gr\u0117smei, kad \u012ftariama\u00adsis gali pab\u0117gti ir pasisl\u0117pti, gr\u0117smei, kad jis gali neleisti\u00adnai trukdyti procesui, ar gr\u0117s\u00admei, kad gali daryti naujus nusikaltimus, ir 3.) proporcin\u00adgu\u00admui (adekvatumui) tarp siekiamo tikslo ir ribojam\u0173 \u017emogaus teisi\u0173. Ga\u00adna akivaiz\u00addu, jog visos \u0161ios procesin\u0117s kategorijos priklauso nuo konkre\u010di\u0173 konkre\u00adt\u0173 \u012fvyk\u012f ir as\u00adme\u00adn\u012f lie\u010dian\u00ad\u010di\u0173 individuali\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173, j\u0173 pagr\u012fstumo ir \u012frodytumo. Pap\u00adrastai tariant, visos su\u0117mimui reik\u0161mingos s\u0105lygos ir pagrindai suponuoja \u012frodin\u0117ji\u00adm\u0105 ir reika\u00adlau\u00ad\u00adja \u012frodytumo. Lietuvos teis\u0117jai ir \u0161iuo aspektu turi savit\u0105 po\u017ei\u016br\u012f: konkre\u00ad\u010dius faktus ar j\u0173 \u012fro\u00ad\u00addytum\u0105 lie\u010dian\u010dius suimtojo teisin\u0117s gynybos argumentus \u201eatmu\u00ad\u0161a\u201c \u201ekar\u016b\u00adnuo\u00adta fraze\u201c, es\u0105 spr\u0119sdami su\u0117mimo klausimus, teismai \u201csuim\u00adto\u00ad\u00ad\u00ad\u00ad\u00adjo kal\u00ad\u00adt\u0117s klau\u00adsimo ne\u00ad\u00ad\u00adspren\u00add\u017eia\u201d ir \u201c\u012fro\u00addy\u00adm\u0173 never\u00adti\u00adna\u201d. \u017dinoma, nag\u00ad\u00ad\u00adrin\u0117jant bau\u00add\u017eiam\u0105j\u0105 by\u00adl\u0105 i\u0161 esm\u0117s ir spren\u00add\u017eiant su\u0117mimo klausim\u0105, yra skir\u00adtin\u00adgi \u012frodin\u0117jimo dalykai (i\u0161 dalies ki\u00adti faktai ir kitos ap\u00ad\u00adlin\u00adky\u00adb\u0117s, kuriuos reikia \u012frodyti), galb\u016bt skirtingas fakt\u0173 pripa\u017einimo \u012fro\u00addytais laips\u00adnis ir t. t., ta\u00ad\u010diau tai visi\u0161kai nesuponuoja i\u0161vados, kad teis\u0117jas, kuris spren\u00add\u017eia su\u0117mimo klau\u00adsi\u00adm\u0105, apskritai yra \u201eatleistas\u201c nuo pareigos \u201ei\u0161\u00adsamiai \u012fvertinti jam pa\u00adteik\u00adtus fak\u00adtinius duo\u00admenis (\u012frodymus)\u201c. Antra vertus, skiriant su\u0117mim\u0105, \u017einoma, ne\u00adb\u016b\u00adti\u00ad\u00adna tu\u00ad\u00adr\u0117ti tiek faktini\u0173 duomen\u0173 (\u012fro\u00addym\u0173), kiek j\u0173 reikia priimant apkaltinam\u0105j\u012f nuos\u00ad\u00adpren\u00add\u012f, skiriant su\u0117mim\u0105 fakti\u00adniai duomenys (\u012frodymai) anali\u00adzuo\u00adjami ir verti\u00adna\u00admi tiek, kad b\u016bt\u0173 galima nusta\u00adty\u00adti ir pagr\u012fsti su\u0117\u00admi\u00admo s\u0105lygas ir pagrindus, ta\u00ad\u010diau \u0161ios pro\u00adce\u00adsi\u00adn\u0117s premisos v\u0117lgi nerei\u0161kia, kad teis\u0117jas (teismas) gali nea\u00adna\u00adlizuoti ir never\u00adtin\u00adti jam pa\u00ad\u00adteik\u00adt\u0173 faktini\u0173 duomen\u0173 (\u012frodym\u0173) turinio ir \u012frodomosios reik\u0161m\u0117s. Tre\u010dia. Kaip mi\u00adn\u0117\u00adta, pagr\u012fs\u00adtas \u012ftari\u00admas<\/em> yra b\u016b\u00ad\u00adtina su\u0117mimo s\u0105lyga, tam tik\u00adros gr\u0117sm\u0117s yra b\u016b\u00adtini al\u00adter\u00adnatyv\u016bs su\u0117mimo pagrindai, pri\u00advalomas yra ir proporcingumo i\u0161laikymas; vi\u00adsi kartu jie yra su\u0117mimo conditio sine qua non<\/em> (s\u0105lygos, be kuri\u0173 su\u0117mimas yra ne\u00ad\u012f\u00adma\u00adno\u00admas), ku\u00adrie privalo b\u016b\u00adti vi\u00ad\u00ads\u0105 su\u00ad\u00ad\u00ad\u0117\u00admimo taikymo laikotarp\u012f.<\/p>\n Jei teis\u0117jas nevertina fak\u00adtini\u0173 duomen\u0173 (\u012frodym\u0173), kaip tada jis nusprend\u017eia, ar in concreto<\/em> yra \u012fta\u00ad\u00adrimas<\/em> ir koks jis yra \u2013 pagr\u012fstas ar nepagr\u012fstas, pa\u00adkan\u00adka\u00admas ar nepakankamas, reik\u0161\u00admingas ar ne\u00adreik\u0161\u00ad\u00admin\u00adgas? Lygiai tas pats su gr\u0117sm\u0117mis ir proporcingumu. Ste\u00adbuk\u00ad\u00adlas \u0161iuo at\u00adve\u00adju (kaip ir visais ki\u00adtais baud\u017eiamajame procese) grei\u00ad\u010diau\u00adsiai ne\u012f\u00advyks\u00adta, tei\u00ads\u0117jas (teis\u00admas) ne\u00adsikreipia \u012f dvasias ir nei\u0161girsta j\u0173 bal\u00ads\u0173, ne\u00adpa\u00adtiria apsirei\u0161\u00adki\u00admo ir t. t. Tei\u00ads\u0117jas ir \u0161iuo at\u00adveju atlieka tas fizines ir m\u0105s\u00adtymo operacijas, ko\u00adkias \u012fp\u00adras\u00adtai at\u00adlieka teismas, na\u00adg\u00adri\u00adn\u0117\u00adda\u00admas baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s: klausosi suimamojo (suimtojo) paai\u0161kini\u00adm\u0173 ir pro\u00ad\u00adfesionali\u0173j\u0173 proce\u00adso \u0161ali\u0173 kalb\u0173, skaito bylos dokumentus, apm\u0105sto tai, k\u0105 pers\u00ad\u00adkai\u00ad\u00adt\u0117 ir i\u0161girdo, i\u0161 to, k\u0105 perskait\u0117 ir i\u0161\u00adgirdo, daro apibendrinan\u010dias i\u0161vadas ir t. t. Tai\u00adgi spr\u0119s\u00adda\u00admas, ar in concreto<\/em> yra su\u0117mimo s\u0105ly\u00adgos ir pagrindai, teis\u0117jas na\u00adt\u016braliai ir ne\u00ad\u00adi\u0161\u00advengiamai daro lygiai t\u0105 pat\u012f, k\u0105 daro teismas, nagrin\u0117damas baud\u017eiam\u0105j\u0105 by\u00ad\u00adl\u0105 i\u0161 esm\u0117s \u2013 vertina iki\u00adteis\u00ad\u00adminio tyrimo (baud\u017eiamosios bylos) med\u017eia\u00adgoje esan\u00ad\u010dius duo\u00ad\u00admenis apie teisi\u0161kai reik\u0161mingus faktus \u2013 \u0161iuo as\u00adpek\u00adtu visi\u0161kai nesvarbu, kaip \u0161iuos \u201etei\u00ad\u00ads\u0117jui pateiktus duomenis\u201c bepa\u00adva\u00addintume: ar \u201efak\u00adtiniais duo\u00ad\u00adme\u00adnimis\u201c, ar \u201e\u012frody\u00admais\u201c, ar dar kaip nors. \u017di\u016brint paprastai, teis\u00admas ar teis\u0117jas baud\u017eia\u00adma\u00adjame proce\u00adse i\u0161 esm\u0117s ir neturi k\u0105 daugiau veikti, kaip tik analizuoti ir vertinti faktinius duomenis ar \u012fro\u00addymus. Fak\u00adtinius duo\u00admenis ar \u012frodymus teis\u00admas vertina pagal tas pa\u00ad\u010dias \u201e\u012fro\u00addy\u00adm\u0173 ver\u00ad\u00adtinimo tai\u00adsykles\u201c, pa\u00adgal ku\u00ad\u00adrias \u012frodymai vertinami pri\u00adimant teis\u00admo bai\u00adgiam\u0105j\u012f ak\u00adt\u0105, nes ki\u00adtoki\u0173 \u201efak\u00adtini\u0173 duomen\u0173 ar \u012frodym\u0173 vertinimo taisykli\u0173\u201c pap\u00adras\u00ad\u010diau\u00adsiai n\u0117ra. Tad teis\u0117jo veik\u00adla (beje, ir funkcija) su\u0117mimo skyrimo procese yra \u201efaktini\u0173 duo\u00adme\u00adn\u0173 (\u012fro\u00addym\u0173) vertini\u00admas\u201c. Jei \u0161i\u0105 teis\u0117jo veikl\u0105 norima definicij\u0173 lygmenyje atskirti nuo teis\u00ad\u00admo veiklos nagri\u00adn\u0117\u00adjant baud\u017eiam\u0105j\u0105 byl\u0105 i\u0161 esm\u0117s, galima j\u0105 pavadinti prelimi\u00adna\u00ad\u00adr<\/em>iu faktini\u0173 duo\u00adme\u00adn\u0173 <\/em>(\u012frodym\u0173<\/em>) vertinimu<\/em> ar faktini\u0173 duomen\u0173 <\/em>(\u012frodym\u0173<\/em>) vertinimu<\/em> pri\u00ad\u00adma facie<\/em>, bet tai nekei\u010dia reikalo esm\u0117s. Beje, \u0161iuo as\u00adpektu netgi galima klausti: jei\u00ad tai, k\u0105 su\u0117mimo procese daro teis\u0117jas, n\u0117ra faktini\u0173 duomen\u0173 (\u012frody\u00adm\u0173) vertini\u00admas, tai k\u0105 tada teis\u0117jas apskritai veikia su\u0117mimo sky\u00ad\u00adrimo pro\u00adce\u00adse? Ketvirta. Jau mi\u00adn\u0117\u00ad\u00adta, kad teis\u0117jas su\u0117mimo pro\u00adcese privalo nustatyti, pvz., pagr\u012fst\u0105<\/em> \u012fta\u00ad\u00adrim<\/em>\u0105<\/em>. Tam, kad tei\u00ads\u0117jas nuspr\u0119s\u00adt\u0173, ar in concreto<\/em> yra \u012ftari\u00admas in personam<\/em>, jis privalo konstatuoti ne tik tam tik\u00adr\u0105 objektyv\u0173 as\u00ad\u00admens da\u00adlyva\u00advi\u00adm\u0105 padarant nusi\u00adkals\u00adtam\u0105 veik\u0105 (objektyvi\u0105 as\u00admens s\u0105saj\u0105 su nusikalstama veika), bet ir tam tik\u00adras sub\u00adjek\u00adtyvias aplin\u00adky\u00ad\u00adbes, sub\u00adjek\u00ad\u00adtyvi\u0105 asmens s\u0105saj\u0105 su nusikalstama veika \u2013 asmens pasirin\u00adki\u00admo laisv\u0119, elgesio s\u0105moningum\u0105 ir vali\u0105, el\u00adge\u00adsio kryptingum\u0105 ir t. t. Tai, \u017einoma, n\u0117ra \u201ekalt\u0117s konsta\u00adta\u00advi\u00ad\u00admas\u201c (ir mate\u00adria\u00adli\u0105\u00adja, ir procesine prasme), ta\u010diau sulaikytojo gynyba \u012fprastai ir ne\u00adar\u00ad\u00ad\u00adgumentuoja tuo, kad sulaikytasis \u201eyra nekaltas\u201c. Ji argumentuoja tuo, kas yra reik\u0161\u00admi\u00adn\u00adga su\u0117mimo procese \u2013 kad \u201e\u012ftarimas in concreto<\/em> n\u0117ra pagr\u012fstas\u201c.<\/p>\n Tad Lietuvos teis\u00ad\u00ad\u00ad\u00adm\u0173 praktikos teiginys, es\u0105 skiriant su\u0117mim\u0105, \u201es<\/em>u\u00adim\u00ad\u00adtojo kalt\u0117s klausimas n\u0117ra spren\u00ad\u00ad\u00add\u017eia\u00ad\u00admas<\/em>\u201c, i\u0161 dalies yra mani\u00adpu\u00adliacinis, s\u0105moningai siekiant nukreipti profesin\u012f diskurs\u0105 nuo reikalo esm\u0117s. Kaip teis\u0117jas gali konstatuoti pagr\u012fst\u0105 \u012fta\u00ad\u00adri\u00adm\u0105<\/em>, jei nevertina nei \u012fro\u00ad\u00addym\u0173, nei nieko, kas b\u016bt\u0173 susij\u0119 su subjektyvi\u0105ja \u012fta\u00adriamo asmens elgesio i\u0161rai\u0161ka, taip pat ir kaltumu? Penkta. Tai, kad spr\u0119sdamas su\u0117mimo klau\u00ad\u00adsi\u00adm\u0105, teis\u0117jas atlieka ir tam tikr\u0105 \u201ekaltumo vertinim\u0105\u201c, pagrind\u017eia ir Baud\u017eiamojo proceso kodekso nuosta\u00adta, kuri draud\u017eia \u201edalyvauti procese ar pakartotinai nagrin\u0117ti t\u0105 pa\u010di\u0105 byl\u0105\u201c tei\u00ad\u00ad\u00ads\u0117jui, ku\u00adris \u201esprend\u0117 \u012ftariamojo su\u0117\u00admi\u00admo ar su\u0117mimo prat\u0119simo klausim\u0105\u201c. \u0160e\u0161ta. Tai, kad su\u0117\u00ad\u00admi\u00ad\u00admo procese tei\u00ad\u00ads\u0117jas ir analizuoja bei ver\u00adtina faktinius duomenis (\u012frodymus), ir ana\u00adlizuoja bei vertina tam tikr\u0105 \u012ftariamojo (kaltinamojo) \u201ekaltumo element\u0105\u201c, ku\u00ad\u00adris per definitionem<\/em> patenka \u012f pagr\u012fs\u00adto \u012ftarimo<\/em> samprat\u0105, ai\u0161kiai matyti per po\u00ad\u00adzityv\u0173 pag\u00ad<\/em>\u00ad<\/em>r\u012fsto<\/em> \u012fta\u00adrimo<\/em> kons\u00adta\u00adta\u00advim\u0105 \u2013 teis\u0117\u00adjo pripa\u017einim\u0105, kad in concreto<\/em> yra pagr\u012fstas \u012fta<\/em>\u00ad\u00ad<\/em>rimas<\/em>, kaip su\u00ad\u00ad\u0117mimo s\u0105lyga. Nejau ir pagr\u012fst\u0105 \u012ftari\u00adm\u0105<\/em> teis\u0117jas konstatuoja \u201eneanalizuodamas ir ne\u00adver\u00adtindamas jam pateikt\u0173 faktini\u0173 duo\u00adme\u00adn\u0173 (\u012frodym\u0173)\u201c ar ai\u0161kiai ma\u00ad\u00adty\u00addamas, kad \u012ftariamasis (kal\u00adtinamasis) nepadar\u0117 nusikalstamos vei\u00adkos? Taigi jei tei\u00ad\u00ads\u0117\u00ad\u00adjas ir faktinius duomenis (\u012fro\u00addy\u00admus), ir pagr\u012fst\u0105 \u012ftarim\u0105<\/em> \u012fvertina \u012ftaria\u00admo\u00adjo (kaltina\u00admo\u00ad\u00adjo) nenau\u00addai, kod\u0117l faktini\u0173 duomen\u0173 (\u012fro\u00addym\u0173) jis negali \u012fver\u00adtinti ir \u201e\u012ftariamojo (kal\u00adtinamojo) \u00adnau\u00addai\u201c \u2013 jei teis\u0117jas konstatuoja pag\u00adr\u012fst\u0105 \u012fta\u00adrim\u0105<\/em>, kaip su\u0117mimo con\u00addi\u00ad\u00adtio sine qua non<\/em>, kas draud\u017eia teis\u0117jui konstatuoti pagr\u012fsto \u012ftarimo nebuvim\u0105<\/em>? Bau\u00ad\u00add\u017eiamojo proceso \u012fstatymas teis\u0117jui to daryti ne tik nedraud\u017eia, bet dargi prie\u0161in\u00adgai \u2013 \u012fpareigoja t\u0105 daryti \u2013 d\u0117mesingai i\u0161tirti ir \u012fvertinti. Taigi Lie\u00adtu\u00advos teism\u0173 jurispru\u00adden\u00adci\u00adjai \u012fprastas \u201eapsisau\u00adgo\u00adjimo\u201c ir \u201enenoro veikti\u201c teiginys, es\u0105 su\u0117mimo klausim\u0105 spren\u00add\u017eian\u00adtis teis\u0117jas \u201csuimtojo kalt\u0117s klausimo nespren\u00add\u017eia\u201d ir \u201c\u012frodym\u0173 nevertina\u201d, yra so\u00adfistika, kuria atsisa\u00adko\u00adma vyk\u00ad\u00addyti tai, kam teis\u0117\u00adjas apskritai yra skirtas \u0161iame pro\u00adcese \u2013 realiai ir veiksmingai sau\u00adgo\u00adti \u017emogaus lais\u00adv\u0119. Tei\u00ads\u0117jo at\u00adsi\u00adsa\u00adkymas analizuoti ir vertinti tei\u00adsin\u0117s gy\u00adnybos pa\u00adteiktus ar ikiteis\u00admi\u00adnio tyrimo (bau\u00add\u017eia\u00admosios bylos) med\u017eiagoje esan\u00ad\u010dius besiginan\u00ad\u010dia\u00adjam nau\u00addin\u00adgus faktinius duo\u00admenis ar argu\u00admen\u00adtus akivaizd\u017eiai siau\u00adrina proceso \u0161ali\u0173 lygiateisi\u0161\u00adku\u00admo ir run\u00adgimosi princip\u0173 vei\u00adkim\u0105 su\u0117mi\u00admo procese bei ke\u00adlia pagr\u012fst\u0173 abejo\u00adni\u0173 su\u0117mimo klausim\u0105 sprend\u017eian\u010dio teis\u0117jo \u0161a\u00adli\u0161\u00adku\u00admu. Kod\u0117l taip elgiasi tei\u00ad\u00ads\u0117jai? Nes taip jiems yra patogiau \u2013 formaliai para\u0161ai, kad toki\u0173 klau\u00adsi\u00adm\u0173 nesprendi ir nebereikia atsakin\u0117ti \u012f suimamo \u017emogaus teisin\u0117s gynybos agumen\u00adtus (o neretai juos paneigti b\u016bna gana sunku).<\/p>\n Apibendrinant auk\u0161\u010diau trumpai pristatyt\u0105 su\u0117mimo skyrimo proces\u0105 formaliai \u201ei\u0161 COVID-19 gniau\u017et\u0173 besivaduojan\u010dioje\u201c, o i\u0161 ties\u0173 \u201eCOVID-19 situ\u00ada\u00adcij\u0105 baud\u017eia\u00admo\u00ad\u00adsios vald\u017eios gali\u0173 stiprinimo ir prievartos naudai s\u0117kmingai i\u0161naudojan\u010dioje\u201c Lietu\u00advo\u00ad\u00ad\u00adje, akivaizdu, jog laisv\u0119 i\u0161 \u017emogaus Lietuvos teis\u0117jas atima pernelyg \u201elengva ran\u00adka\u201c \u2013 (1.) atsisak\u0119s be\u00adtar\u00adpi\u0161kai pamatyti \u017emog\u0173, kur\u012f ketina suimti (ma\u00adtydamas j\u012f tik te\u00adle\u00advi\u00adzo\u00adriaus ar kompiuterio ekrane), (2.) nesuteik\u0119s \u0161iam \u017emogui galimyb\u0117s savo po\u00adzi\u00ad\u00adci\u00adj\u0105 i\u0161\u00add\u0117s\u00adtyti lais\u00adv\u0117s ir vilties (tik\u0117jimo) b\u016bti i\u0161klausytam atmosferoje (o ne s\u0117dint poli\u00adci\u00ad\u00adjos are\u0161tin\u0117je, bet ko\u00adkias vil\u00adtis \u201elaido\u00adjan\u00ad\u00ad\u010dia\u00adme\u201c \u201enarve\u201c; beje, viltis b\u016bna \u201epalaido\u00adta\u201c jau anks\u010diau \u2013 kai teis\u0117jas nepakvie\u00ad\u010dia \u012f teis\u00admo pos\u0117d\u012f), (3.) at\u0117m\u0119s i\u0161 sulaikytojo ir gy\u00adn\u0117\u00adjo galimyb\u0119 ir (3.1.) susipa\u017einti su vi\u00adsais tais duomenimis, kuriais disponuoja tei\u00ads\u0117\u00adjas, ir (3.2.) kon\u00adfidencialiai pasitarti, ir netgi (3.3.) matyti visk\u0105, kas vyksta \u201eteismo pro\u00adce\u00adse\u201c (televizoriaus ar kom\u00adpiuterio ekrane tematant tik teis\u0117jo veid\u0105; jei gyn\u0117jas b\u016b\u00adna kartu su sulaikytuoju, tai \u201eteismo proceso\u201c nemato ir gyn\u0117jas), o galiausiai ir (4.) at\u00adsi\u00adsa\u00adk\u0119s vertinti teisin\u0117s gynybos argumentus, kurie neigia sulaikytajam pareik\u0161t\u0105 \u012fta\u00adri\u00ad\u00adm\u0105 (nes neva tai jis \u0161iame proceso etape nesprend\u017eia kaltumo klausimo ir nevertina \u012frodym\u0173).<\/p>\n \u0160iuo aspektu galima v\u0117l prisiminti \u201eA. Navalno teismo proces\u0105\u201c Rusijoje ir prie\u00ad\u017eas\u00adtis, kod\u0117l A. Navalnas teig\u0117, jog pareig\u016bnai \u201esupl\u0117\u0161\u0117 ir i\u0161met\u0117 baud\u017eiamojo pro\u00adce\u00adso ko\u00addeks\u0105\u201c: nebuvo u\u017etikrinta gyn\u0117jo ir ginamojo pasimatymo paslaptis (susitiki\u00adm\u0173 ir po\u00adkal\u00adbi\u0173 kon\u00adfi\u00addencialumas), teismo proceso vie\u0161umas, teismo nepriklausomu\u00admas, teis\u0117 \u012f gy\u00adny\u00adb\u0105 ir proceso \u0161ali\u0173 lygiateisi\u0161kumas. Ar ne d\u00e9j\u00e0 vu<\/em>? \u017dinoma, galima sa\u00adkyti, kad \u201eA. Na\u00advalno teismo pro\u00adce\u00ads\u0105\u201c nul\u0117m\u0117 Rusijos politinis re\u017eimas, politiniai motyvai. Tai tiesa. Ta\u010diau viena vertus jei Rusijoje yra ai\u0161ki prie\u017eastis, kod\u0117l yra tokie \u201eteismai\u201c ir vyksta tokie \u201eteismo procesai\u201c, tai kod\u0117l tokie \u201e\u017emogaus laisv\u0117s at\u0117mimo procesai\u201c vyksta Lietu\u00advo\u00adje? Ko\u00adkia yra nacionalin\u0117 to prie\u017eastis? Kita vertus aptaria\u00admu aspektu nediskutuojamas pareik\u0161t\u0173 baud\u017eiam\u0173j\u0173 kaltinim\u0173 pob\u016bdis ar tikslas \u2013 ar jie yra politi\u0161kai motyvuoti. Nors, ties\u0105 sakant, \u201enauda val\u00add\u017eiai\u201c yra \u201enauda vald\u017eiai\u201c ir skirtumas tarp politin\u0117s vald\u017eios ir baud\u017eiamosios vald\u017eios n\u0117ra tiek didelis. Aptaria\u00admu aspektu kalbama tik apie procesin\u0119 form\u0105. Procesinis (pro\u00adce\u00add\u016brinis) teisingumas yra ne ma\u017eiau svarbus \u017emogaus teisi\u0173 apsaugai nei materia\u00adlu\u00adsis. Jis kartais net labiau sukuria ar panaikina \u017emoni\u0173 pasitik\u0117jim\u0105 teismu ir kriminali\u00adne justicija apskritai.<\/p>\n Dr. Remigijus Merkevi\u010dius yra advokatas, VU Teis\u0117s fakulteto Baud\u017eiamosios justicijos katedros docentas<\/em><\/p>\n <\/p>\n <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Prie\u0161 kelet\u0105 dien\u0173 Europos teisin\u0119 kult\u016br\u0105 \u0161okiravo, tad masin\u0117s medijos, politi\u00adkai, \u012fvair\u016bs \u201egerai informuoti pilie\u010diai\u201c ir tiesiog \u201e\u017emon\u0117s i\u0161 gatv\u0117s\u201c ir Lietuvoje kar\u0161tai dis\u00adkutavo A. Navalno \u201eteismo pro\u00adce\u00ads\u0105\u201c Rusijos sostin\u0117s Chimk\u0173 priemies\u010dio policijos nuo\u00advadoje. \u0160is procesas vadintas \u201eprecedento neturin\u010diu \u017eingsniu\u201c, \u201eimprovizuotu teis\u00admu\u201c, \u201eab\u00adsur\u00addo teatru\u201c, \u201evisi\u0161ku beteisi\u0161kumu\u201c, teismo sprendimas \u2013 \u201ejuokingiausiu do\u00adkumentu pasaulyje\u201c ir pan. Pats …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":42483,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[178,1241,2181,2224,2196,2455,1483,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28242"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=28242"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28242\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":28253,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/28242\/revisions\/28253"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/42483"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=28242"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=28242"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=28242"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}