2021 m. sausio 25 d. pristatomas metinis teis\u0117s prane\u0161imas\u00a0\u201eLietuvos teis\u0117 2020: esminiai poky\u010diai\u201c. Prane\u0161ime analizuojami 2020 metais \u012fvyk\u0119 kertiniai konstitucin\u0117s jurisprudencijos poky\u010diai, mediacijos pl\u0117tra administracin\u0117je justicijoje, baud\u017eiamosios justicijos, aplinkosaugos teis\u0117s poky\u010diai Lietuvoje, Europos prokurat\u016bros vaidmuo Lietuvos baud\u017eiamajame procese, antstoli\u0173 instituciniai veiklos poky\u010diai, investuotoj\u0173 apsaugos poky\u010diai, administracinio proceso atnaujinimo galimyb\u0117s po tarptautini\u0173 institucij\u0173 priimt\u0173 sprendim\u0173, kai kurios Europos S\u0105jungos (ES) teis\u0117s naujov\u0117s, reik\u0161mingos Lietuvai, bei Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos (E\u017dTK) \u012fgyvendinimo aktualijos. Renginyje taip pat bus diskutuojama d\u0117l COVID-19 pandemijos pasekmi\u0173 nemokumo teisei ir vartotoj\u0173 pad\u0117ties poky\u010diams ir kit\u0173 klausim\u0173, kurie aktual\u016bs Lietuvos teis\u0117s sistemai, gyventojams ir verslui.<\/p>\n
Lietuvos Respublikos teisingumo ministr\u0117s Evelinos Dobrovolskos teigimu: \u201eBe abejo, did\u017eiausiu pra\u0117jusi\u0173, tuo pa\u010diu ir \u0161i\u0173 met\u0173 i\u0161\u0161\u016bkiu \u2013 tapo COVID-19 viruso pandemija. Tai ne tik Lietuvos, bet ir viso pasaulio susitelkimo bei greit\u0173 sprendim\u0173 pareikalavusi situacija. Ji be galo aktuali teisingumo sri\u010diai, nes kartu su b\u016btinais ribojimais, reikalingi ir proporcingi sprendimai u\u017etikrinant pagrindines asmens teises ir laisves.\u201c<\/p>\n
Esminius poky\u010dius Lietuvos teis\u0117s sistemoje analizav\u0119 Mykolo Romerio universiteto (MRU) Teis\u0117s mokyklos tyr\u0117jai konstatavo, kad ne visi poky\u010diai buvo teigiami, kai kurie buvo skuboti, kartu pateikiamos ir \u012f\u017evalgos bei pasi\u016blymai d\u0117l i\u0161liekan\u010di\u0173 teis\u0117s taikymo arba ai\u0161kinimo problem\u0173 sprendimo. \u017demiau pristatomi svarbiausi prane\u0161ime nagrin\u0117jami Lietuvos teis\u0117s poky\u010diai.<\/p>\n
MRU Teis\u0117s mokyklos dekan\u0117s Lyros Jakulevi\u010dien\u0117s teigimu, \u201eleidinyje pateikta 2020 m. atsiradusio svarbiausio naujo teisinio reguliavimo analiz\u0117 ir \u012f\u017evalgos apie jo poveik\u012f asmens teis\u0117ms ir laisv\u0117ms, \u012fvairioms visuomen\u0117s ir valstyb\u0117s gyvenimo sritims atspindi akademin\u0119 pozicij\u0105 ir gali b\u016bti naudingos pirmiausia teis\u0117k\u016bros subjektams, taip pat valstyb\u0117s institucij\u0173 pareig\u016bnams ir tarnautojams\u201c.<\/p>\n
Konstitucin\u0117s doktrinos poky\u010diai.<\/strong>\u00a0Prane\u0161ime pristatomi trys Konstitucinio Teismo nutarimai, kurie priimti itin svarbiais valstyb\u0117je klausimais. Konstitucinio Teismo 2020\u00a0m. liepos 30\u00a0d. nutarime pirm\u0105 kart\u0105 atskleistas 1918\u00a0m. vasario 16\u00a0d. Nepriklausomyb\u0117s Akto ir 1992\u00a0m. Konstitucijos santykis. \u0160iame nutarime taip pat suformuota oficialioji konstitucin\u0117 doktrina, kuri rei\u0161kia, kad Seimo nariai, prie\u0161 apsispr\u0119sdami, kokius \u012fstatymus \u012fra\u0161yti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, tur\u0117t\u0173 susitarti ne tik d\u0117l konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161o, bet ir d\u0117l \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 planuojam\u0173 \u012fra\u0161yti konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 turinio, kitaip priimti \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012fra\u0161ytus konstitucinius \u012fstatymus b\u016bt\u0173 sunku, tod\u0117l jei n\u0117ra i\u0161ankstinio plataus Seimo nari\u0173 sutarimo, toks \u012fstatymas netur\u0117t\u0173 b\u016bti \u012fra\u0161omas \u012f konstitucini\u0173 \u012fstatym\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105. Konstitucinio Teismo 2020\u00a0m. rugpj\u016b\u010dio 28\u00a0d. nutarimo kontekste autoriai konstatuoja, kad Seimas savo pasitik\u0117jim\u0105 Vyriausybe, kurioje pasikeit\u0117 daugiau nei pus\u0117 ministr\u0173, turi i\u0161reik\u0161ti ne formaliai, o tik deramai apsvarst\u0119s jam pateikt\u0105 Vyriausyb\u0117s program\u0105 ir, be kita ko, \u012fvertin\u0119s, ar naujos sud\u0117ties Vyriausyb\u0117 yra paj\u0117gi siekti u\u017esibr\u0117\u017et\u0173 valstyb\u0117s valdymo kryp\u010di\u0173 \u012fgyvendinimo, net jei jos, pasikeitus Vyriausyb\u0117s sud\u0117\u010diai, nekito. Tik taip gali b\u016bti tinkamai u\u017etikrintas konstitucinis valstyb\u0117s vald\u017ei\u0173 padalijimo principo suponuojamas stabd\u017ei\u0173 ir atsvar\u0173 mechanizmo veikimas, kai Seimas kontroliuoja ir pri\u017ei\u016bri Vyriausyb\u0117s veikl\u0105. Kartu \u0161iuo nutarimu patikslinamos Seimo diskrecijos tam tikrus klausimus spr\u0119sti protokoliniais nutarimais ribos. Autoriai taip pat nagrin\u0117ja 2020 m. kovo 9 d. Konstitucinio Teismo nutarim\u0105 d\u0117l teis\u0117j\u0173 imuniteto, kuriame atskleistas Konstitucijoje \u012ftvirtinto teis\u0117j\u0173 imuniteto turinys, konstatuotas teis\u0117j\u0173 imuniteto funkcinis pob\u016bdis. \u0160is Konstitucinio Teismo nutarimas i\u0161 esm\u0117s pakeit\u0117 iki tol buvusi\u0105 Teism\u0173 \u012fstatymo nuostat\u0173, \u012ftvirtinan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 imunitet\u0105, samprat\u0105 ir j\u0173 taikymo praktik\u0105, taip pat pirm\u0105 kart\u0105 tiesiogiai paneig\u0117 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo suformuot\u0105 teismo precedent\u0105 ir u\u017edraud\u0117 teismams juo vadovautis.<\/p>\n Mediacija.<\/strong>\u00a02020 metai buvo palank\u016bs mediacijos pl\u0117trai Lietuvoje. Priimtos naujosios Mediacijos bei Ikiteisminio administracini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimo \u012fstatym\u0173 redakcijos pirm\u0105 kart\u0105 Lietuvoje suk\u016br\u0117 teisin\u012f pagrind\u0105 taikyti neteismin\u0119 administracini\u0173 gin\u010d\u0173 mediacij\u0105 pasitelkiant original\u0173 model\u012f, kur\u012f taikant mediacija galima po skundo (parei\u0161kimo) padavimo Lietuvos administracini\u0173 gin\u010d\u0173 komisijai. Pastebima, kad teisinio reguliavimo pakeitimai suk\u016br\u0117 teisines prielaidas mediacijos institutui taikyti, ta\u010diau nepakeit\u0117 teisin\u0117s aplinkos, kuri Lietuvoje dar n\u0117ra pakankamai palanki taikesniam administracini\u0173 gin\u010d\u0173 sprendimui. Tik\u0117tina, kad da\u017enai vie\u0161ojo administravimo subjektai neidentifikuos derybin\u0117s erdv\u0117s arba netur\u0117s reikiamos diskrecijos teis\u0117s dalyvauti mediacijoje. Si\u016blytina u\u017etikrinti platesn\u0119 vie\u0161ojo administravimo subjekt\u0173 teis\u0119 keisti savo sprendimus, jei d\u0117l objektyvi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173 tai yra b\u016btina, nes prie\u0161ingu atveju mediacija bus ma\u017eiau veiksminga. Rekomenduojama parengti administracinio gin\u010do tinkamumo mediacijai nustatymo metodik\u0105, b\u016btinas vie\u0161ojo administravimo subjekt\u0173 ir visuomen\u0117s \u0161vietimas mediacijos naudos sprend\u017eiant administracinius gin\u010dus klausimais.<\/p>\n Baud\u017eiamoji justicija<\/strong>. Lietuvos teis\u0117s poky\u010dius s\u0105lygoja ir i\u0161oriniai procesai, kurie 2020 metais buvo susij\u0119 su ES prokurat\u016bros \u012fsteigimu. \u0160i naujov\u0117 pad\u0117s i\u0161spr\u0119sti problem\u0105, kai ES valstyb\u0117s nar\u0117s ne visuomet yra paj\u0117gios pavieniui veiksmingai vykdyti baud\u017eiamuosius asmen\u0173, kurie daro nusikalstamas veikas, nukreiptas \u012f ES biud\u017eeto tvarum\u0105 ir finansinius interesus, persekiojim\u0105. Kartu \u0161is teisinis reguliavimas sudarys s\u0105lygas u\u017etikrinti glaud\u0173 Europos ir nacionalini\u0173 kompetenting\u0173 institucij\u0173 bendradarbiavim\u0105 ir veiksmingus informacijos mainus, prisid\u0117s prie atgrasymo nuo ES finansiniams interesams kenkian\u010di\u0173 nusikalstam\u0173 veik\u0173 darymo. Manoma, kad naujasis ES reguliavimas optimizuos ir kit\u0173 Europini\u0173 teisini\u0173 instrument\u0173 \u012fgyvendinim\u0105. Leidinyje analizuojami ir kiti svarb\u016bs poky\u010diai baud\u017eiamojoje justicijoje \u2013\u00a0vyst\u0117si teism\u0173 praktika sprend\u017eiant konfiksuotino turto vert\u0117s nustatymo problemas<\/strong>\u00a0transporto priemoni\u0173 vairavimo, kai vairuoja neblaivus asmuo, baud\u017eiamosiose bylose,\u00a0buvo i\u0161pl\u0117sta<\/strong>\u00a0\u0161eimos nario samprata baud\u017eiamajame procese<\/strong>. Konstatuojama, kad i\u0161laikom\u0173 asmen\u0173 priskyrimas \u0161eimos nari\u0173 ratui prisid\u0117jo prie Lietuvos baud\u017eiamojo proceso teis\u0117s unifikavimo su E\u017dTT ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje formuojama \u0161eimos samprata, kuri prioritet\u0105 teikia ne santyki\u0173 rai\u0161kos formai, o asmen\u0173 tarpusavio santyki\u0173 turiniui. Manytina, kad 2020 m. priimti Baud\u017eiamojo proceso kodekso 38 straipsnio pakeitimai turi reik\u0161ming\u0105 \u012ftak\u0105 apklausos instituto taikymui, nes i\u0161ple\u010diamas asmen\u0173, turin\u010di\u0173 teis\u0119 neduoti parodym\u0173 ar neatsakin\u0117ti \u012f tam tikrus klausimus prie\u0161 savo \u0161eimos narius, ratas; bei teis\u0117s \u012f ne\u0161ali\u0161k\u0105 proces\u0105 \u012fgyvendinimui, nes i\u0161pl\u0117sta \u0161eimos nari\u0173 samprata taikytina ir nusi\u0161alinimo institutui. Vis d\u0117lto, autori\u0173 vertinimu, siekiant i\u0161samaus \u0161eimos nari\u0173 sampratos \u012ftvirtinimo, \u012fvertinus E\u017dTT formuojamos doktrinos veikimo apimt\u012f \u012f \u0161eimos nari\u0173 samprat\u0105 tikslinga b\u016bt\u0173 \u012ftraukti ir asmenis, tarp kuri\u0173 susiklosto globos teisiniai santykiai. Nagrin\u0117jami poky\u010diai bylose d\u0117l neteis\u0117to praturt\u0117jimo, pastebint, kad \u0161i\u0105 nusikalstam\u0105 veik\u0105 numatan\u010dios Baud\u017eiamojo kodekso normos praktinis taikymas buvo sud\u0117tingas ir, autori\u0173 \u017einiomis, kasacin\u0117s instancijos teismas tik 2020 m. pri\u0117m\u0117 pirmuosius galutinius procesinius sprendimus, kuriais palikti galioti apkaltinamieji teismo nuosprend\u017eiai. Nors i\u0161lieka tam tikros problemos (pvz., \u012frodin\u0117jimo), ta\u010diau tapo ai\u0161ku, koki\u0173 aplinkybi\u0173 visuma sudaro pagrind\u0105 taikyti baud\u017eiam\u0105j\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e neteis\u0117t\u0105 praturt\u0117jim\u0105.<\/p>\n Aplinkosaugos teis\u0117.\u00a0<\/strong>2020 metai buvo reik\u0161mingi aplinkosaugos teis\u0117s sri\u010diai. Padaryti teis\u0117s akt\u0173 pakeitimai buvo priimti reaguojant \u012f tai, kad pastar\u0173j\u0173 met\u0173 itin didelio masto aplinkos tar\u0161os atvejai parod\u0117, jog i\u0161 esm\u0117s netinkamai \u012fgyvendinami atsargumo, prevencini\u0173 veiksm\u0173 ir \u201eter\u0161\u0117jas moka\u201c principai. 2020 m. sausio 28 d. priimtas vadinamasis \u201eKlaip\u0117dos paketas\u201d \u2013 penki\u0173 aplinkos apsaugos \u012fstatym\u0173 pakeitimais i\u0161 esm\u0117s stiprinama aplinkos apsaugos valstybin\u0117 kontrol\u0117, ple\u010diami valstyb\u0117s institucij\u0173 \u012fgaliojimai, grie\u017etinami tar\u0161os prevencijos reikalavimai, didinami mokes\u010diai u\u017e tar\u0161\u0105, grie\u017etinama atsakomyb\u0117 u\u017e aplinkosaugos pa\u017eeidimus. Nors pakeitim\u0173 paketas vertintinas teigiamai, visgi tinkamas jo \u012fgyvendinimas priklausys nuo daugelio veiksni\u0173 (\u016bkio subjekt\u0173 pasirengimo bendradarbiauti su kontrol\u0117s pareig\u016bnais ir visuomen\u0117s atstovais, nuo j\u0173 prisid\u0117jimo prie aplinkos apsaugos iniciatyv\u0173, motyvacijos siekti pa\u010di\u0173 auk\u0161\u010diausi\u0173 aplinkosaugos standart\u0173, s\u0105\u017einingos veiklos, visuomen\u0117s \u012ftraukimo \u012f aplinkos apsaugos klausim\u0173 sprendim\u0105, visapusi\u0161kos ir savalaik\u0117s informacijos apie aplink\u0105 teikimo). Tur\u0117t\u0173 b\u016bti per\u017ei\u016br\u0117tas ir patobulintas informacijos apie aplink\u0105 teikimo visuomenei ir kompetentingoms valstyb\u0117s institucijoms procesas, skatinamas visuomen\u0117s dalyvavimas aplinkosaugos srityje.<\/p>\n Atliek\u0173 tvarkymo \u012fstatyme \u012ftvirtintas ir nuo 2020 m. lapkri\u010dio 1 d. \u012fsigalioj\u0119s komunalini\u0173 ir pavojing\u0173 atliek\u0173, skirt\u0173 \u0161alinti ir (ar) naudoti energijai gauti, bei komunalini\u0173 atliek\u0173 deginimo proceso liku\u010di\u0173 importo draudimas gali b\u016bti suprantamas kaip priemon\u0117 \u012fgyvendinti atliek\u0173 tvarkymo hierarchij\u0105. Remiantis tarptautine praktika, atliek\u0173 importo draudimas gal\u0117jo b\u016bti \u012ftvirtintas ir platesniu mastu, t. y. ir kitoms atliek\u0173 r\u016b\u0161ims. Kartu manoma, kad pakeitimai padaryti skubotai, nepriimant kit\u0173 teis\u0117s akt\u0173 pakeitim\u0173, reikaling\u0173 tinkamai \u012ftvirtinti atliek\u0173 importo draudimo kontrol\u0119 ir \u016bkio subjekt\u0173 atsakomyb\u0119 u\u017e jo pa\u017eeidimus.<\/p>\n Kiti svarb\u016bs poky\u010diai<\/strong>. Leidinyje vertinami ir Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo\u00a0praktikos poky\u010diai d\u0117l mok\u0117jimo (pelno) pal\u016bkan\u0173 skai\u010diavimo nutraukus paskolos sutart\u012f<\/strong>. 2020 m. suformuota teis\u0117s ai\u0161kinimo taisykl\u0117, kad paskolos sutarties nutraukimo atveju skolininkas neturi pareigos mok\u0117ti sutartas mok\u0117jimo pal\u016bkanas u\u017e naudojim\u0105si pasiskolintais pinigais, \u012fne\u0161\u0117 gerokai daugiau ai\u0161kumo gin\u010duose, kylan\u010diuose i\u0161 paskolos teisini\u0173 santyki\u0173. Visgi manytina, kad kyla nema\u017eai praktini\u0173 klausim\u0173, susijusi\u0173 su suformuota teis\u0117s ai\u0161kinimo taisykle. Nuo 2021 m. sausio \u012fsigaliojusius\u00a0antstoli\u0173 institucin\u0117s veiklos poky\u010dius\u00a0<\/strong>(i\u0161ie\u0161kojimus i\u0161 to paties skolininko centralizuoti tam pa\u010diam antstoliui) mokslininkai link\u0119 vertinti kiek rezervuotai, kadangi toks reguliavimas paneigia i\u0161ie\u0161kotojo teis\u0119 pasirinkti sprendim\u0105 vykdant\u012f antstol\u012f, kuria i\u0161 esm\u0117s ir grind\u017eiamas privataus priverstinio vykdymo modelis, bei neskatina konkurencijos tarp antstoli\u0173.<\/p>\n Leidinyje analizuojami aktualiausi su\u00a0Europos \u017emogaus teisi\u0173 konvencijos \u012fgyvendinimu<\/strong>\u00a0Lietuvoje susij\u0119 klausimai (pvz., ne\u012fgyvendinti E\u017dTT sprendimai, poreikis ratifikuoti konvencijos 12 protokol\u0105) ir 2020 m. priimti aktualiausi E\u017dTT sprendimai prie\u0161 Lietuv\u0105, reik\u0161mingi d\u0117l valstyb\u0117s pozityvi\u0173 pareig\u0173 ai\u0161kinimo, bylin\u0117jimosi i\u0161laid\u0173 atlyginimo administracini\u0173 nuobaud\u0173 procese ir kt. 2020 m. Administracini\u0173 byl\u0173 teisenos \u012fstatyme \u012ftvirtinta\u00a0galimyb\u0117 atnaujinti administracin\u012f proces\u0105 po Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u017dmogaus teisi\u0173 komiteto sprendimo\u00a0<\/strong>d\u0117l Lietuvos \u012fsipareigojim\u0173 pa\u017eeidimo vertintina kaip itin svarbus \u012fstatym\u0173 leid\u0117jo \u017eingsnis, siekiant sudaryti kuo tinkamesnes s\u0105lygas asmenims nacionaliniu lygmeniu apginti bei atkurti savo pa\u017eeistas \u017emogaus teises. Kadangi Lietuva kai kuriose srityse n\u0117ra perk\u0117lusi arba v\u0117luoja perkelti ES direktyv\u0173 nuostatas, jai gali b\u016bti aktualus naujas\u00a0ES Teisingumo Teismo (ESTT) sprendimas d\u0117l Europos Komisijos galimyb\u0117s pra\u0161yti skirti pa\u017eeidim\u0105 padariusiai valstybei narei finansines sankcijas<\/strong>. Prireik\u0117 bema\u017e de\u0161imtme\u010dio, kad ESTT pritaikyt\u0173 \u0161i\u0105 priemon\u0119 numatan\u010di\u0105 nuostat\u0105 ir pateikt\u0173 pirm\u0105sias jos taikymo gaires.\u00a0Investuotoj\u0173 apsaugos srityje<\/strong>\u00a02020 m. reik\u0161mingi, nes nuo spalio 11 d. visa apimtimi prad\u0117jo veikti ES teisinis reguliavimas d\u0117l tiesiogini\u0173 u\u017esienio investicij\u0173 (TUI) \u012f S\u0105jung\u0105 tikrinimo sistemos. Teis\u0117s akt\u0173 pakeitim\u0173 analiz\u0117 rodo, kad tokios patikros proced\u016bros ne tik ilg\u0117ja, bet ir tampa sud\u0117tingesn\u0117s. Ta\u010diau patikr\u0173 centralizavimas ateityje gali b\u016bti naudingas u\u017esienio investuotojams, nes jiems gali b\u016bti lengviau susitvarkyti su vienu Europos taisykli\u0173 rinkiniu ir bendrauti tik su viena Europos reguliavimo institucija, nei der\u0117tis su keliomis nacionalin\u0117mis vyriausyb\u0117mis, taikan\u010diomis skirtingas nacionalines TUI patikros taisykles.<\/p>\n \u201e<\/em>Lietuvos teis\u0117: esminiai poky\u010diai\u201d yra kasmetinis, jau tre\u010dius metus pristatomas leidinys, kuriame pateikiama akademin\u0117 nuomon\u0117 d\u0117l \u012fvykusi\u0173, autori\u0173 nuomone, svarbiausi\u0173 poky\u010di\u0173 per pra\u0117jusiu metus Lietuvos teisin\u0117je sistemoje. Metin\u012f teis\u0117s prane\u0161im\u0105 rengia MRU Teis\u0117s mokyklos d\u0117stytojai ir mokslininkai. 2020 m. leidin\u012f sudaro dvi dalys. Prane\u0161imas pristatomas bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.<\/em><\/p>\n Leidinys\u00a0 internete<\/em><\/strong><\/p>\n