{"id":27856,"date":"2021-01-15T10:55:24","date_gmt":"2021-01-15T07:55:24","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=27856"},"modified":"2021-01-15T11:05:52","modified_gmt":"2021-01-15T08:05:52","slug":"kas-svarbiau-pelkinis-satyras-ar-durpiu-gavyba","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2021\/01\/15\/kas-svarbiau-pelkinis-satyras-ar-durpiu-gavyba\/","title":{"rendered":"Kas svarbiau: pelkinis satyras ar durpi\u0173 gavyba?"},"content":{"rendered":"

\u0160i\u0105 savait\u0119 vyksta Helsinkio universiteto organizuojamas nuotolinis vebinaras, kuriame Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktik\u0105 pristat\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto Administracin\u0117s teis\u0117s mokslini\u0173 tyrim\u0173 grup\u0117s atstov\u0117s prof. dr. J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 ir doc. dr. Indr\u0117 \u017dvaig\u017edinien\u0117. (Webinar: EU Environmental Principles and Scientific Uncertainty before National Courts\u2014the Case of the Habitats Directive | Helsinki Institute of Sustainability Science | University of Helsinki<\/a>).<\/p>\n

\u012evertinant aplinkos teis\u0117s dinamik\u0105, technologin\u012f progres\u0105 ir nuolat kintan\u010di\u0105 poveiki\u0173 aplinkai \u012fvairov\u0119, b\u016btina suprasti, jog da\u017enai b\u016btent aplinkosaugos bylose teismai susiduria su sud\u0117tingais klausimais, reikalaujan\u010diais speciali\u0173 mokslini\u0173 \u017eini\u0173 faktini\u0173 aplinkybi\u0173 i\u0161tyrimui, kad b\u016bt\u0173 i\u0161 esm\u0117s i\u0161spr\u0119stas konkretus teisinis klausimas, pvz. planuojant \u016bkin\u0119 veikla atitinkamose\u00a0 teritorijose, kuriose yra saugom\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 ar gyv\u016bn\u0173, taip pat saugom\u0173 buveini\u0173. VU teis\u0117s fakulteto mokslinink\u0117s dalyvauja Helsinkio bei Briuselio universitet\u0173 koordinuojamame tarptautiniame moksliniame tyrime \u201eES aplinkosaugos principai ir mokslinis neapibr\u0117\u017etumas nacionaliniuose teismuose \u2013 Buveini\u0173 direktyvos \u012fgyvendinimas, kuriame analizuojama 11 ES valstybi\u0173 nari\u0173 bei teism\u0173 praktika ir tiriama, kaip yra sprend\u017eiamos aplinkosaugos bylos, kai teis\u0117jas susiduria su \u201emokslinio neapibr\u0117\u017etumo\u201c problema ir kaip \u0161ioji problema \u0161alinama ekspertini\u0173 bei speciali\u0173j\u0173 \u017eini\u0173 taikymo praktikos pagalba.<\/p>\n

Tyrime atliekama skirting\u0173 valstybi\u0173 teisini\u0173 sistem\u0173 lyginamoji analiz\u0117, kurios tikslas yra parodyti nacionalini\u0173 administracini\u0173 teism\u0173 praktikos pana\u0161umus bei skirtumus, nacionalinio teis\u0117jo taikomus procesinius instrumentus \u012frodym\u0173 tyrimo bei vertinimo etape, ekspertin\u0117s nuomon\u0117s panaudojimo galimybes bei taikymo problemas, administracinio teismo atliekamos kontrol\u0117s ribas tiek diskrecini\u0173 administracini\u0173 sprendim\u0173, tiek suvar\u017eytosios kompetencijos administracini\u0173 sprendim\u0173 atvejais aplinkosaugos bylose, kai yra taikomos ES Buveini\u0173 direktyva bei Poveikio aplinkai vertinimo direktyva.<\/p>\n

ES Buveini\u0173 direktyva (1992 m. Tarybos direktyva 92\/43\/EEB d\u0117l nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 ir laukin\u0117s faunos bei floros apsaugos) ir \u00a0Pauk\u0161\u010di\u0173 direktyva (2009 m. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009\/147\/EB d\u0117l laukini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 apsaugos (kuri kodifikavo 1979 m. Tarybos direktyv\u0105 79\/409\/EEB d\u0117l laukini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 apsaugos ir jos pakeitimus)) Lietuvoje yra \u012fgyvendinta keliais teis\u0117s aktais. Pirmiausia pamin\u0117tinas LR saugom\u0173 gyv\u016bn\u0173, augal\u0173 ir gryb\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 \u012fstatymas bei LR saugom\u0173 teritorij\u0173 \u012fstatymas. Min\u0117tos ES direktyvos yra kertinis ES aplinkos apsaugos teis\u0117s pagrindas, paprastai laikomos labiausiai \u201evienodinan\u010diu\u201c aplinkos apsaugos standartus teis\u0117s aktu. Planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos vertinimas reguliuojamas pradin\u0117je 1985 m. Direktyvoje ir trijose jos pakeitimuose, kurie buvo kodifikuoti 2011 m. gruod\u017eio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011\/92\/ES d\u0117l tam tikr\u0173 valstyb\u0117s ir priva\u010di\u0173 projekt\u0173 poveikio aplinkai vertinimo, o pastaroji v\u0117liau dar pakeista 2014 m. Direktyva 2014\/52 \/ES. Lietuvoje \u0161i direktyva \u012fgyvendinama Lietuvos Respublikos planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos poveikio aplinkai vertinimo \u012fstatymu (PAV \u012fstatymas). \u0160is \u012fstatymas reglamentuoja planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos atrankos d\u0117l poveikio aplinkai vertinimo (atranka d\u0117l PAV) ir planuojamos \u016bkin\u0117s veiklos poveikio aplinkai vertinimo (PAV) procesus ir \u0161i\u0173 proces\u0173 dalyvi\u0173 tarpusavio santykius.<\/p>\n

\"\"<\/a>
Vebinaro akimirka<\/figcaption><\/figure>\n

Pristatant Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktik\u0105, daroma i\u0161vada, kad teismai, vertindami valstyb\u0117s institucij\u0173 sprendimus Natura 2000<\/em> teritorij\u0173 i\u0161skyrimo ir apsaugos srityje, taip pat PAV procese, nuosekliai formuoja praktik\u0105, kad b\u016btina \u012fvertinti visus bylai svarbius aspektus: tiek teisinius, tiek faktinius. Ry\u0161kios takoskyros tarp teisini\u0173 ir faktini\u0173 klausim\u0173 negalima nubr\u0117\u017eti, nes norint \u012frodyti anks\u010diau min\u0117t\u0173 sprendim\u0173 teis\u0117tum\u0105 (vadovaujantis atitinkamais \u012fstatymais), reikia inter alia<\/em> \u012frodyti ir jo pagr\u012fstum\u0105, remiantis faktiniais duomenimis, skai\u010diavimais, prognoz\u0117mis ir kt.<\/p>\n

Kalbant apie ES aplinkos apsaugos princip\u0173 taikym\u0105 nagrin\u0117jant \u0161ios kategorijos bylas, pasteb\u0117ta, kad Lietuvos administraciniai teismai labai ai\u0161kiai pa\u017eymi, kad aplinkos apsaugos politika yra grind\u017eiama atsargumo ir prevencini\u0173 veiksm\u0173 principais<\/em>, kuriais siekiama, kad neigiamas poveikis ar \u017eala aplinkai apskritai neatsirast\u0173, o imantis prevencini\u0173 priemoni\u0173 turi b\u016bti siekiama u\u017ekirsti keli\u0105 neigiamam poveikiui ar \u017ealai, o ne laukti, kol jie atsiras, ir tada \u0161alinti. Jei yra nors ma\u017eiausia rizika, kad gali kilti pavojus aplinkai, veiksmai, kuriais turi b\u016bti u\u017ekirstas tam kelias, bus pateisinami (\u017er. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. rugpj\u016b\u010dio 10 d. nutartis administracin\u0117je byloje Nr. eA-2053-520\/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. lapkri\u010dio 13 d. nutartis administracin\u0117je byloje Nr. A-748-556\/2019, ir kt.) Ta\u010diau nors ir pripa\u017eindami bendr\u0173 aplinkos teis\u0117s princip\u0173 svarb\u0105 bei vadovaudamiesi Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismo i\u0161ai\u0161kinimais d\u0117l \u0161i\u0173 princip\u0173, Lietuvos teismai visgi nesuteikia \u0161iems principams lemiamos reik\u0161m\u0117s sprendimo pri\u0117mime, o labiau juos naudoja, kaip papildom\u0105 argumentacij\u0105 sprendimo pagrindimui.<\/p>\n

Kaip pavyzd\u012f, galima pamin\u0117ti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. baland\u017eio 9 d. nutart\u012f administracin\u0117je byloje Nr. eA-289-822\/2019. Byloje buvo gin\u010dijamas Aplinkos apsaugos agent\u016bros priimtas PAV sprendimas, kuriuo buvo neleista vykdyti durpi\u0173 gavybos d\u0117l galimo tokios veikos neigiamo poveikio saugomoms r\u016b\u0161ims.\u00a0I\u0161 planuojamos veiklos apra\u0161ymo – buvo numatoma i\u0161kirsti mi\u0161k\u0105 ir kr\u016bmus, i\u0161rauti ir i\u0161ve\u017eti kelmus, nutiesti priva\u017eiavimo kelius, \u012frengti gamybin\u0119 aik\u0161tel\u0119, i\u0161kasti vandens nuvedam\u0105j\u012f ir sausinamuosius griovius ir t. t. – teismas padar\u0117 i\u0161vad\u0105, kad planuojama veika d\u0117l savo pob\u016bd\u017eio ir masto negali b\u016bti apib\u016bdinta kaip minimalus \u012fsiki\u0161imas \u012f gamtin\u0119 aplink\u0105, negalintis neigiamai paveikti \u012f Saugom\u0173 gyv\u016bn\u0173, augal\u0173 ir gryb\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukto pelkinio satyro radaviet\u0117s ir buvein\u0117s b\u016bkl\u0119, taip pat kit\u0173 \u012f min\u0117t\u0105 s\u0105ra\u0161\u0105 \u012ftraukt\u0173 8 pauk\u0161\u010di\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 bei 3 \u017einduoli\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 radavie\u010di\u0173 ir buveini\u0173 b\u016bkl\u0119.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, remiantis PAV \u012fstatymu \u016bkin\u0119 veikl\u0105 planav\u0119 vykdyti asmenys jau PAV ataskaitoje tur\u0117jo pateikti tokius planuojamos veiklos apra\u0161ymus bei argumentus, kurie b\u016bt\u0173 leid\u0119 Aplinkos apsaugos agent\u016brai spr\u0119sti d\u0117l to, kad planuojama veikla nedarys neigiamo poveikio aplinkai.\u00a0Konkre\u010diu atveju \u016bkin\u0119 veikl\u0105 planav\u0119 vykdyti asmenys siek\u0117 poveikio aplinkai vertinimo klausim\u0105 perkelti \u012f teism\u0105 ir pra\u0161\u0117 teismo paskirti ekspertiz\u0119.\u00a0Ta\u010diau, kaip nurod\u0117 teismas, nagrin\u0117jamoje byloje tiriamas gin\u010dijamo sprendimo pagr\u012fstumas ir teis\u0117tumas.\u00a0Teismas konstatavo, kad \u016bkin\u0119 veikl\u0105 planav\u0119 vykdyti asmenys jokiais objektyviais \u012frodymais nepatvirtino teigini\u0173, kad planuojama veikla nesukels teis\u0117s akt\u0173 nuostat\u0173 pa\u017eeidim\u0173, taip pat nedarys neigiamo poveikio aplinkai, prie\u0161ingai neigiamas poveikis min\u0117toms buvein\u0117ms yra akivaizdus.\u00a0Kiti argumentai, kad \u012fsisavinus durpi\u0173 telkin\u012f, b\u016bt\u0173 sukurtos naujos darbo vietos, sumokami \u012fvair\u016bs mokes\u010diai valstybei, taip pat bus sukurtos naujos darbo vietos, vertinti kaip privataus interes\u0173 tenkinimas, asmenin\u0117s naudos siekimas.\u00a0\u00a0Teismas taip pat nurod\u0117, kad remiantis PAV \u012fstatymu, atsakingos institucijos, priimdamos sprendim\u0105 d\u0117l planuojamos veiklos leistinumo, prireikus pasitelkia konsultantus.\u00a0Ta\u010diau \u0161ia savo teise Aplinkos apsaugos agent\u016bra neprival\u0117jo pasinaudoti, o konkre\u010diu atveju ir nebuvo b\u016btina, nes i\u0161 planuojamos veiklos pob\u016bd\u017eio ir masto akivaizdu, kad planuojama veikla b\u016bt\u0173 sunaikinta dauguma teritorijoje registruot\u0173 saugom\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 veisimo buveini\u0173.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegija konstatavo, kad planuojama veikla, kurios metu bus sunaikinta nat\u016brali pelk\u0117s danga, veiks triuk\u0161m\u0105 keliantys \u012frenginiai, jud\u0117s technika ir darbininkai \u2013 kardinaliai pakeis tiek buveines, tiek saugom\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyvenimo s\u0105lygas, ir tai tur\u0117s reik\u0161ming\u0105 neigiam\u0105 poveik\u012f saugom\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 i\u0161likimui, tod\u0117l Aplinkos apsaugos agent\u016bros neigiam\u0105 PAV sprendim\u0105 paliko galioti.<\/p>\n

Aptartas pavyzdys puikiai parodo, kad pareiga taikyti vien\u0105 svarbiausi\u0173 ES aplinkos apsaugos teis\u0117s princip\u0173 – atsargumo princip\u0105, bei pareiga i\u0161spr\u0119sti mokslinio netikrumo klausim\u0105 pirmiausia tenka aplinkos apsaugos institucijoms, turin\u010dioms visus \u012frankius tai padaryti, na o teismo u\u017eduotis yra \u012fvertinti, ar tinkamai institucijos \u0161ias savo pareigas atliko.<\/p>\n

Tyrime nagrin\u0117jam\u0173 klausim\u0173 spektras yra labai platus, \u012ftraukiantis ir konstitucinius vykdomosios vald\u017eios veiksm\u0173 teis\u0117tumo patikros pagrindus bei administracinio teismo kompetencijos ribojimus, kai vadovaujantis ABT\u012e 3 str. 2 d. administracinis teismas netiria skund\u017eiamo administracinio sprendimo politinio ir ekonominio tikslingumo klausim\u0173. Reikia pa\u017eym\u0117ti, jog aplinkos apsaugos srityje administracini\u0173 proced\u016br\u0173 reguliavimas yra ypatingai detalus, pasi\u017eymintis \u012fvairi\u0173 dalyvaujan\u010di\u0173 institucij\u0173 gausa, \u012fskaitant ir institucijas, kurios veikia ir kaip politiniai vykdomosios vald\u017eios subjektai. Taip pat \u0161ios proced\u016bros pasi\u017eymi ir daugiapakopi\u0161kumu, kurioms b\u016bdingas ne tik \u201egryn\u0173j\u0173\u201c teisini\u0173 veiksm\u0173 atlikimas, bet tam tikrais atvejais yra priimami ir politiniai sprendimai, kurie negali b\u016bti patikros objektu administraciniuose teismuose. Tad teismas turi ai\u0161kiai atskirti, kur yra politinio tikslingumo klausimai (teismo nevertinami), o kur yra teisiniai vie\u0161ojo administravimo klausimo (teismo vertinimai).<\/p>\n

Kaip pavyzdys buvo pristatyta Punios \u0161ilo byla (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 6 d. administracin\u0117 byla Nr. eI3-899-809\/2020) d\u0117l regioninio parko Punios \u0161ilo gamtinio rezervato (457 ha) ir Punios \u0161ilo botaninio-zoologinio draustinio (2 250 ha) apjungimo \u012f vien\u0105 – Punios \u0161ilo gamtinio rezervato teritorij\u0105. Atsi\u017evelgiant \u012f atliktus kompleksinius mokslinius teritorijos vertinimo tyrimus \u2013 nustatyta, jog Punios \u0161ile yra labai didel\u0117 koncentracija nat\u016brali\u0173 buveini\u0173 ir r\u016b\u0161i\u0173 buveini\u0173 – buvo nuspr\u0119sta apjungti \u0161ias dvi teritorijas \u012f vien\u0105, suteikiant jai grie\u017etesn\u012f r\u0117\u017eim\u0105 \u2013 gamtinio rezervato r\u0117\u017eim\u0105. Ta\u010diau \u0161iame teritorij\u0173 planavimo procese LR Aplinkos ministras pri\u0117m\u0117 pavedim\u0105 stabdyti apjungimo administracines proced\u016bras, atsi\u017evelgiant vietos savivaldyb\u0117s administracijos bei vietos gyventoj\u0173 ekonominio pob\u016bd\u017eio argumentus, kadangi tokiu atveju visoje teritorijoje b\u016bt\u0173 draud\u017eiama bet kokia \u016bkin\u0117 veikla, \u012fskaitant med\u017ei\u0173 kirtimus ir komercines med\u017eiokles. Gav\u0119s tok\u012f LR aplinkos ministro pavedim\u0105, Valstyb\u0117s saugom\u0173 teritorij\u0173 tarnybos vadovas savo ruo\u017etu pri\u0117m\u0117 atitinkam\u0105 apjungimo proced\u016bras stabdant\u012f \u012esakym\u0105. Abu dokumentai (Aplinkos ministro pavedimas ir VSTT vadovo \u012esakymas) buvo apsk\u0173sti administraciniam teismui, d\u0117l ko\u00a0 buvo fakti\u0161kai sustabdytas Punios \u0161ilo draustinio teritorijos statuso keitimas \u012f grie\u017etesn\u012f \u2013 rezervato teritorijos status\u0105. \u0160ioje byloje teismas pa\u017eym\u0117jo, jog ministras turi dvejopo pob\u016bd\u017eio funkcijas. Viena vertus, jo konstitucinis statusas suponuoja, jog jis \u012fgyvendina valstybin\u0117s vald\u017eios funkcijas. Kita vertus, jis veikia kaip vie\u0161ojo administravimo subjektas, sukurdamas, pakeisdamas, panaikindamas vie\u0161ojo administravimo santykius. Ta\u010diau LR teritorij\u0173 planavimo \u012fstatymas ministrui, kaip vie\u0161ojo administravimo subjektui, nesuteikia \u012fgaliojim\u0173 duoti pavedimus institucijoms, \u012fgyvendinan\u010dioms teritorij\u0173 planavim\u0105. Pa\u017eym\u0117tina, jog pats ministras, kaip vie\u0161ojo administravimo subjektas, nedalyvauja teritorij\u0173 planavimo procese. Kadangi administraciniai teismai nagrin\u0117ja gin\u010dus d\u0117l teis\u0117s vie\u0161ojo administravimo srityje ir vertina vie\u0161ojo administravimo subjekt\u0173 veiksm\u0173 ar sprendim\u0173 teis\u0117tum\u0105 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 29 d. sprendimas administracin\u0117je byloje Nr. A602<\/sup>-101\/2013) ir nevertina gin\u010dijamo teis\u0117s akto ir veiksm\u0173 (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo po\u017ei\u016briu, teismas nevertino Aplinkos ministro pavedimo politinio tikslingumo po\u017ei\u016briu ir d\u0117l politini\u0173 motyv\u0173 nepasisak\u0117.<\/p>\n

Kaip matyti, nagrin\u0117jam\u0173 klausim\u0173 spektras yra labai platus, \u012ftraukiantis ir konstitucinius, ir administracinius procesiniu, ir specifinius aplinkos apsaugos teisinius aspektus, kurie iki \u0161iol Lietuvos teis\u0117s moksle nebuvo nagrin\u0117ti, o Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktika tik \u201e\u012fsib\u0117g\u0117ja\u201c formuodama atitinkamus jurisprudencinius precedentus \u0161ios kategorijos bylose.<\/p>\n

Tekst\u0105 pareng\u0117 VU TF administracin\u0117s teis\u0117s mokslini\u0173 tyrim\u0173 grup\u0117s atstov\u0117s prof. dr. J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 ir doc. dr. Indr\u0117 \u017dvaig\u017edinien\u0117<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160i\u0105 savait\u0119 vyksta Helsinkio universiteto organizuojamas nuotolinis vebinaras, kuriame Lietuvos administracini\u0173 teism\u0173 praktik\u0105 pristat\u0117 VU Teis\u0117s fakulteto Administracin\u0117s teis\u0117s mokslini\u0173 tyrim\u0173 grup\u0117s atstov\u0117s prof. dr. J. Pau\u017eait\u0117-Kulvinskien\u0117 ir doc. dr. Indr\u0117 \u017dvaig\u017edinien\u0117. (Webinar: EU Environmental Principles and Scientific Uncertainty before National Courts\u2014the Case of the Habitats Directive | Helsinki Institute of Sustainability Science | University …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":27859,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[27,116],"tags":[168,435,2532,109,2533,94,49],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27856"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=27856"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27856\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":27863,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/27856\/revisions\/27863"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/27859"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=27856"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=27856"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=27856"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}