{"id":27340,"date":"2020-12-21T08:40:51","date_gmt":"2020-12-21T05:40:51","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=27340"},"modified":"2020-12-21T09:58:43","modified_gmt":"2020-12-21T06:58:43","slug":"naujausiu-lat-civiliniu-bylu-skyriaus-nutarciu-apzvalga-nuo-diskriminacijos-draudimo-darbo-teisiniuose-santykiuose-iki-galimybiu-skirti-bauda-advokatui-jog-atstovaujamasis-nevykde-ipareigojimo-patei","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/12\/21\/naujausiu-lat-civiliniu-bylu-skyriaus-nutarciu-apzvalga-nuo-diskriminacijos-draudimo-darbo-teisiniuose-santykiuose-iki-galimybiu-skirti-bauda-advokatui-jog-atstovaujamasis-nevykde-ipareigojimo-patei\/","title":{"rendered":"Naujausi\u0173 LAT Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus nutar\u010di\u0173 ap\u017evalga: nuo diskriminacijos draudimo darbo teisiniuose santykiuose iki galimybi\u0173 skirti baud\u0105 advokatui, jog atstovaujamasis nevykd\u0117 \u012fpareigojimo pateikti ra\u0161ytin\u012f \u012frodym\u0105"},"content":{"rendered":"

Nutartyje<\/a> apie palikimo pri\u0117mim\u0105 Lietuvos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo (LAT) Civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus teis\u0117j\u0173 kolegija pasisak\u0117, kad tais atvejais, kai \u012fp\u0117dinis yra nepilnametis, jis pats negali savaranki\u0161kai atlikti daugelio veiksm\u0173, reikaling\u0173 faktiniam palikimo valdymui \u012frodyti.\u00a0Teisinis reguliavimas suponuoja t\u0117vams bei glob\u0117jui (r\u016bpintojui) imperatyvi\u0105 pareig\u0105 atlikti visus b\u016btinus nepilname\u010dio interesais veiksmus, kad\u00a0b\u016bt\u0173\u00a0u\u017etikrinta\u00a0ne tik jo turimo turto apsauga\u00a0ir \u0161io turto gausinimas, bet ir dar nesan\u010dio,\u00a0ta\u010diau\u00a0galimo gauti, \u012fgyvendinant \u012fstatymo pagrindu gautas turtines teises. Konkre\u010dios bylos aplinkybi\u0173 kontekste gali b\u016bti pripa\u017e\u012fstama, kad nors nepilname\u010dio \u012fp\u0117dinio atstovas\u00a0pagal \u012fstatym\u0105\u00a0ne\u012fgyvendino jo teisi\u0173 \u012f paveldim\u0105 turt\u0105, paduodamas \u012fp\u0117dinio vardu parei\u0161kim\u0105 notarui d\u0117l palikimo pri\u0117mimo, ir paveld\u0117jimo proceso neu\u017ebaigus, ta\u010diau,\u00a0nepilname\u010diam \u012fp\u0117diniui fakti\u0161kai nuo palikimo atsiradimo naudojantis paveldimu turtu, laikytina, kad palikim\u0105 jis pri\u0117m\u0117 fakti\u0161kai prad\u0117j\u0119s turt\u0105 valdyti. Nors nagrin\u0117jamu atveju ie\u0161kovo motina \u012fstatymo nustatyta\u00a0tvarka ne\u012fgyvendino nepilname\u010dio vaiko\u00a0teis\u0117s \u012f paveldim\u0105 turt\u0105, paduodama\u00a0\u012fp\u0117dinio vardu parei\u0161kim\u0105 notarui d\u0117l palikimo pri\u0117mimo, tai savaime nerei\u0161kia, kad ie\u0161kovas negal\u0117jo paveld\u0117ti\u00a0palik\u0117jo\u00a0turto, jeigu byloje yra konstatuotos aplinkyb\u0117s, leid\u017eian\u010dios daryti i\u0161vad\u0105 apie faktin\u012f palikimo valdym\u0105.<\/p>\n

_____<\/p>\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173,\u00a0reglamentuojan\u010di\u0173\u00a0diskriminacijos darbo teisiniuose santykiuose draudim\u0105, pasisakyta, kad nors\u00a0kova su diskriminacija\u00a0patenka \u012f Europos S\u0105jungos kompetencij\u0105 ir reguliavimo srit\u012f\u00a0pagal tam tikrus diskriminacijos pagrindus, ta\u010diau\u00a0diskriminacija\u00a0d\u0117l\u00a0priklausymo profesinei s\u0105jungai nei\u0161skiriama kaip diskriminacijos r\u016b\u0161is.\u00a0\u0160iuo atveju atsakov\u0117s nurodomas SESV 157 straipsnis netaikytinas, nes jame reglamentuotas diskriminacijos draudimas kitu (lyties) pagrindu.\u00a0N\u0117ra teisinio pagrindo remtis\u00a0ir\u00a0atsakov\u0117s kasaciniame skunde\u00a0cituojama\u00a0Teisingumo Teismo\u00a0praktika,\u00a0kurioje pateikti i\u0161ai\u0161kinimai\u00a0ne\u00a0d\u0117l\u00a0diskriminacijos, susijusios su priklausymu profesinei s\u0105jungai, o\u00a0d\u0117l kit\u0173 diskriminacijos r\u016b\u0161i\u0173.<\/p>\n

Darbuotojai laisvi pasirinkti, kuriai profesinei s\u0105jungai priklausyti. Pasirink\u0119 darbuotojai\u00a0kartu\u00a0\u012fgyja tam tikr\u0173\u00a0\u012fsipareigojim\u0173.\u00a0Savo ruo\u017etu profesin\u0117s s\u0105jungos teis\u0117s akt\u0173 nuostatomis \u012fpareigotos atstovauti b\u016btent savo nariams, inicijuoti ir vesti derybas j\u0173 naudai, o kolektyvin\u0117 sutartis pagal bendr\u0105j\u0105 taisykl\u0119 taikoma b\u016btent darbuotojams \u2013 jas sudariusi\u0173 profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 nariams. Nors\u00a0DK\u00a0taip pat nustatyta i\u0161imtis \u2013 kolektyvin\u0117s sutarties normos, \u012fvykd\u017eius tam tikras s\u0105lygas, gali b\u016bti taikomos ir ne sutart\u012f sudariusios profesin\u0117s s\u0105jungos nariams, ta\u010diau\u00a0tai\u00a0nerei\u0161kia, kad tokiu taikymu gali b\u016bti kei\u010diamas socialin\u0117s partneryst\u0117s \u0161ali\u0173 suder\u0117t\u0173 kolektyvin\u0117s sutarties s\u0105lyg\u0173 turinys\u00a0ir suder\u0117tos diferencijuotos naudos taikytinos\u00a0ne ai\u0161kiai sutartyje\u00a0apibr\u0117\u017etai\u00a0subjekt\u0173 grupei, o visiems darbuotojams.\u00a0Prie\u0161ingas ai\u0161kinimas paneigt\u0173\u00a0kolektyvini\u0173 deryb\u0173 laisv\u0117s princip\u0105. Apibendrindama\u00a0teis\u0117j\u0173 kolegija\u00a0konstatavo, kad teismai\u00a0pagr\u012fstai kolektyvin\u0117s sutarties 4.9.7\u00a0punkto nuostat\u0173,\u00a0nustatan\u010di\u0173 papildom\u0105 naud\u0105 profesini\u0173 s\u0105jung\u0173, pasira\u0161iusi\u0173 kolektyvin\u0119 sutart\u012f, nariams jubiliejaus proga,\u00a0nekvalifikavo kaip\u00a0pa\u017eeid\u017eian\u010di\u0173 lygiateisi\u0161kumo princip\u0105,\u00a0diskriminuojan\u010di\u0173 atsakov\u0119, nesan\u010di\u0105 kolektyvin\u0119 sutart\u012f pasira\u0161iusi\u0173 profesini\u0173 s\u0105jung\u0173 nare,\u00a0kaip ji pati nurodo,\u00a0darbo u\u017emokes\u010dio\u00a0aspektu.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegija\u00a0atmet\u0117 atsakov\u0117s argumentus kaip teisi\u0161kai nepagr\u012fstus ir\u00a0nusprend\u017eia, kad jie nesuponuoja pagrindo panaikinti skund\u017eiam\u0105 apeliacin\u0117s instancijos teismo nutart\u012f.<\/p>\n

_____<\/p>\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 kalt\u0173 asmen\u0173 pareig\u0105 prisid\u0117ti prie statybos pagal neteis\u0117tai i\u0161duot\u0105 statyb\u0105 leid\u017eiant\u012f dokument\u0105 padarini\u0173 \u0161alinimo kompensavimo, pa\u017eym\u0117ta, kad statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimo procese susiklosto teisiniai santykiai tarp statytojo (u\u017esakovo) ir konkre\u010di\u0173 kompetenting\u0173 institucij\u0173, pagal \u012fstatym\u0105 statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimo procese turin\u010di\u0173 tiek pritarimo funkcij\u0105, tiek ir konkretaus dokumento i\u0161davimo funkcij\u0105. B\u016btent \u0161ios institucijos ir yra atsakingos u\u017e i\u0161ankstin\u0119 statybos prie\u017ei\u016br\u0105 ir statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento atitikt\u012f teis\u0117s akt\u0173 reikalavimams, taigi ir \u0161io dokumento teis\u0117tum\u0105. Pagal nustatyt\u0105 teisin\u012f reguliavim\u0105, nepriklausomai nuo to, kad tik statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimas galutinai nulemia statytojo (u\u017esakovo) teis\u0119 \u012fgyvendinti statinio projekt\u0105, atsakovais d\u0117l i\u0161duot\u0173 statyb\u0105 leid\u017eian\u010di\u0173 dokument\u0173 galiojimo panaikinimo laikomi ne tik subjektai, i\u0161dav\u0119 statyb\u0105 leid\u017eiant\u012f dokument\u0105, bet ir subjektai, pritar\u0119 statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimui. Teritorij\u0173 planavimo ir statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimo procesas yra nuoseklus i\u0161 tam tikr\u0173 kompetenting\u0173 subjekt\u0173 atliekam\u0173 veiksm\u0173 susidedantis sisteminis procesas, kuriame kiekvienas subjektas vykdo atitinkamas jam teis\u0117s aktais priskirtas funkcijas ir turi atitinkam\u0105 atsakomyb\u0119. Kiekvieno subjekto veiksmai \u0161iame procese tam tikra apimtimi turi \u012ftakos galutiniam \u0161io proceso rezultatui \u2013 atitinkamo detaliojo plano patvirtinimui ir statyb\u0105 leid\u017eian\u010dio dokumento i\u0161davimui. Kaip nustat\u0117 teismai, TINP direkcija i\u0161dav\u0117 speciali\u0105sias s\u0105lygas gin\u010do \u017eem\u0117s sklypo detaliojo plano rengimui, taip pat direkcijos atstovai dalyvavo Nuolatin\u0117je statybos komisijoje, o jos derinimo protokolais, kuriems pritar\u0117 ir direkcija, buvo suderinti teritorij\u0173 planavimo dokumentas ir statini\u0173 techninis projektas. Be to, \u0161iuo atveju itin reik\u0161minga yra tai, kad TINP direkcija yra subjektas, kuriam paskirta speciali funkcija ai\u0161kiai nukreipta b\u016btent \u012f Trak\u0173 istorinio nacionalinio parko naudojimo pagal paskirt\u012f ir jo apsaug\u0105 u\u017etikrinim\u0105, tod\u0117l, kaip min\u0117ta, \u0161i atsakov\u0117 geriausiai \u017einojo ir tur\u0117jo \u017einoti, kad\u00a0gin\u010do \u017eem\u0117s sklypo detalusis planas prie\u0161tarauja Trak\u0173 istorinio nacionalinio parko planavimo schemos bei Saugom\u0173 teritorij\u0173 \u012fstatymo nuostatoms.<\/p>\n

Atkreiptas d\u0117mesys, kad ta aplinkyb\u0117, kad tarp\u00a0J. I.\u00a0ir kompetenting\u0173 institucij\u0173 galimai gali kilti nesutarim\u0173 d\u0117l statinio griovimo ir statybviet\u0117s sutvarkymo i\u0161laid\u0173 apskai\u010diavimo, nelemia teismo sprendimo kvalifikavimo kaip s\u0105lyginio sprendimo. Be to, teismo sprendime nurodytas alternatyvus teismo sprendimo \u012fvykdymo b\u016bdas u\u017etikrina, kad jeigu\u00a0J. I.\u00a0d\u0117l koki\u0173 nors prie\u017eas\u010di\u0173 ne\u012fvykdys teismo sprendime nurodyto \u012fpareigojimo, Inspekcija pati turi teis\u0119 nugriauti neteis\u0117tai pastatytus statinius ir sutvarkyti statybviet\u0119. Taigi, teis\u0117j\u0173 kolegijos vertinimu, teism\u0173 sprendimais yra i\u0161spr\u0119stas\u00a0tarp \u0161ali\u0173 kil\u0119s gin\u010das ir jais nepaneigiamas teismo sprendimo privalomumo principas.<\/p>\n

_____<\/p>\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l\u00a0teis\u0117s\u00a0norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173\u00a0i\u0161ankstin\u0119 gin\u010d\u0173 sprendimo ne teisme tvark\u0105,\u00a0ie\u0161kinio palikim\u0105 nenagrin\u0117to\u00a0d\u0117l i\u0161ankstin\u0117s gin\u010d\u0173 sprendimo ne teisme tvarkos nesilaikymo, pasisakyta, kad sistemin\u0117 Daugiabu\u010di\u0173 gyvenam\u0173j\u0173 nam\u0173 ir kitos paskirties pastat\u0173 savinink\u0173 bendrij\u0173 \u012fstatymo (DGNKPPSB\u012e) 9 straipsnio 5 dalies\u00a0ir\u00a023 straipsnio norm\u0173 analiz\u0117 leid\u017eia daryti i\u0161vad\u0105, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip \u0161imtas bendrijos nari\u0173, joje privalo b\u016bti i\u0161renkamas (sudaromas) gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas (gin\u010dus nagrin\u0117jantis asmuo arba komisija).\u00a0Tai rei\u0161kia, kad \u0161is gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas tampa privaloma ikiteismine\u00a0institucija\u00a0bendrijos nari\u0173 ir jos valdymo ar kit\u0173 organ\u0173 gin\u010dams\u00a0spr\u0119sti.\u00a0\u0160ios ikiteismin\u0117s gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo ne teisme tvarkos\u00a0nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius. Pagal DGNKPPSB\u012e\u00a0nuostatas\u00a0bendrijose turi\u00a0arba atitinkamu atveju\u00a0gali b\u016bti i\u0161renkamas tik vienas gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas: arba gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisija, arba gin\u010dus nagrin\u0117jantis asmuo. Pagal DGNKPPSB\u012e nuostatas gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas turi b\u016bti i\u0161renkamas b\u016btent tam tikslui\u00a0\u2013 bendrijos nari\u0173 ir jos organ\u0173 (kit\u0173 nari\u0173) gin\u010dams spr\u0119sti, o\u00a0bendrijos\u00a0pirmininkas\u00a0yra\u00a0i\u0161renkamas b\u016btent\u00a0bendrijos\u00a0pirmininko, kaip bendrijos valdymo organo,\u00a0pareigoms eiti, o ne kaip gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas.\u00a0Be to, gin\u010dus nagrin\u0117jantis organas, spr\u0119sdamas bendrijos nari\u0173 ir bendrijos valdymo ar kit\u0173 organ\u0173 gin\u010dus, tur\u0117t\u0173 b\u016bti ne\u0161ali\u0161kas. Tuo tarpu bendrijos pirmininkas yra bendrijos valdymo organas, tod\u0117l jam sprend\u017eiant bendrijos nario ir bendrijos valdymo organo\u00a0(bendrijos pirmininko)\u00a0gin\u010d\u0105 gal\u0117t\u0173 egzistuoti pagrindas abejoti jo ne\u0161ali\u0161kumu. Ie\u0161kov\u0117, siekdama tinkamai apginti savo pa\u017eeistas teises ir tinkamai \u012fgyvendinti teis\u0119 kreiptis \u012f teism\u0105, 2019 m. bir\u017eelio 21 d. su skundu d\u0117l\u00a0bendrijos visuotinio nari\u0173 susirinkime priimt\u0173 sprendim\u0173 kreip\u0117si \u012f bendrijos gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisij\u0105.\u00a0Gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisija atsakyme nurod\u0117, kad, komisijos manymu, su skundu ie\u0161kov\u0117 pirmiausia turi kreiptis \u012f bendrijos pirminink\u0105. Be to, gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisijos manymu, \u0161i komisija apskritai n\u0117ra kompetentinga nagrin\u0117ti gin\u010dus d\u0117l visuotini\u0173 nari\u0173 susirinkimo (auk\u0161\u010diausio bendrijos organo) sprendim\u0173.\u00a0Taigi\u00a0ie\u0161kov\u0117 band\u0117 pasinaudoti bendrijoje \u012ftvirtinta gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo tvarka, ta\u010diau nes\u0117kmingai.\u00a0Gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisijai nurod\u017eius, kad ji n\u0117ra kompetentinga nagrin\u0117ti gin\u010do d\u0117l bendrijos visuotinio nari\u0173 susirinkime priimt\u0173 sprendim\u0173 teis\u0117tumo,\u00a0o \u0161\u012f atsakym\u0105 ie\u0161kovei i\u0161siuntus pa\u017eeid\u017eiant \u012fstat\u0173 64.3 punkte nustatyt\u0105 termin\u0105,\u00a0ie\u0161kovei buvo u\u017ekirstos kitos galimyb\u0117s tinkamai pasinaudoti ikiteismine gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo\u00a0ne teisme\u00a0tvarka. Teis\u0117j\u0173 kolegija, \u012fvertinusi gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo komisijos atsakovei pateikt\u0105 atsakym\u0105,\u00a0konstatavo, kad\u00a0\u0161iuo atveju ie\u0161kov\u0117, prie\u0161 kreipdamasi \u012f teism\u0105, tinkamai pasinaudojo bendrijoje \u012ftvirtinta ikiteismine gin\u010d\u0173 nagrin\u0117jimo ne teisme tvarka.<\/p>\n

_____<\/p>\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l tarptautinio civilinio proceso teis\u0117s norm\u0173 pabr\u0117\u017eta, kad pagal\u00a0Reglamento\u00a01215\/2015\u00a042\u00a0straipsn\u012f\u00a0tam,\u00a0kad valstyb\u0117je nar\u0117je b\u016bt\u0173 vykdomas kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je priimtas teismo sprendimas, parei\u0161k\u0117jas kompetentingai vykdymo institucijai pateikia: a)\u00a0teismo sprendimo kopij\u0105, atitinkan\u010di\u0105 s\u0105lygas, b\u016btinas jo autenti\u0161kumui patvirtinti; ir b)\u00a0pagal 53 straipsn\u012f i\u0161duot\u0105 pa\u017eym\u0105, kuria patvirtinama, kad teismo sprendimas vykdytinas, ir kurioje pateikiama teismo sprendimo santrauka ir, atitinkamais atvejais, informacija apie atlygintinas bylin\u0117jimosi i\u0161laidas ir pal\u016bkan\u0173 apskai\u010diavim\u0105.\u00a0Pagal Reglamento 1215\/2015 53 straipsn\u012f i\u0161duodama pa\u017eyma yra standartizuotos formos vykdymo proceso dokumentas, neturintis teismo sprendimo, kaip jis suprantamas pagal Reglamento 1215\/2015 2 straipsn\u012f, teisin\u0117s galios, kurio paskirtis\u00a0\u2013\u00a0patvirtinti teismo sprendimo\u00a0vykdytinum\u0105\u00a0kilm\u0117s valstyb\u0117je nar\u0117je bei\u00a0palengvinti kitoje valstyb\u0117je nar\u0117je priimto teismo sprendimo vykdym\u0105, suteikiant kompetentingai vykdymo institucijai pagrindin\u0119 informacij\u0105 apie byloje priimt\u0105 sprendim\u0105.\u00a0Taigi, esant neatitikim\u0173 tarp pagal Reglamento 53\u00a0straipsn\u012f i\u0161duotos pa\u017eymos ir teismo sprendimo, kurio pagrindu \u0161i pa\u017eyma i\u0161duota, vykdymo veiksmai turi b\u016bti atliekami atsi\u017evelgiant \u012f teismo sprendimo, o ne jo pagrindu i\u0161duotos standartizuotos pa\u017eymos, turin\u012f, o su tuo susijusios suinteresuot\u0173 asmen\u0173 teis\u0117s gali b\u016bti ginamos pagal atitinkamas sprendimo vykdymo vietos valstyb\u0117s proceso teis\u0117s normas.\u00a0Teis\u0117j\u0173 kolegija, atmesdama atsakovo argumentus kaip teisi\u0161kai nepagr\u012fstus, pa\u017eymi, kad pagal Reglamento 1215\/2015 53 straipsn\u012f i\u0161duodama pa\u017eyma savo teisine galia n\u0117ra prilyginama teismo sprendimui, tod\u0117l klaid\u0173 i\u0161taisymo teismo sprendimuose procesinis mechanizmas,\u00a0\u012ftvirtintas\u00a0CPK 276 straipsnio\u00a04 dalyje, \u0161iuo atveju negali b\u016bti taikomas.\u00a0CPK\u00a0nesant tiesiogiai nustatytos\u00a0galimyb\u0117s atskiruoju skundu sk\u0173sti\u00a0teismo nutartis, kuriomis i\u0161sprend\u017eiamas\u00a0klaid\u0173 i\u0161taisymo pagal Reglamento 1215\/2015 53\u00a0straipsn\u012f i\u0161duotose pa\u017eymose klausimas,\u00a0turi b\u016bti vertinama, ar tokia nutartis gali b\u016bti pripa\u017einta u\u017ekertan\u010dia\u00a0galimyb\u0119 tolesnei bylos eigai\u00a0CPK 334 straipsnio\u00a01 dalies 2 punkto prasme. Teismo nutartis, kuria i\u0161sprend\u017eiamas suinteresuoto asmens pra\u0161ymas d\u0117l klaid\u0173 pagal Reglamento 1215\/2015 53 straipsn\u012f i\u0161duotoje pa\u017eymoje i\u0161taisymo, nedaro jokios \u012ftakos tolesnei vykdymo proceso eigai, \u0161io proceso nesustabdo ir neu\u017ebaigia.\u00a0<\/span><\/p>\n

_____<\/p>\n

Nutartyje<\/a> d\u0117l teis\u0117s norm\u0173, reglamentuojan\u010di\u0173 vartojimo\u00a0rangos\u00a0teisinius santykius, i\u0161ai\u0161kinta: tais atvejais, kai,\u00a0atlikus automobilio\u00a0remont\u0105,\u00a0pa\u0161alinama\u00a0automobilio valdytojo\u00a0(vartotojo)\u00a0u\u017epildytoje\u00a0u\u017esakymo parai\u0161koje nurodyta\u00a0automobilio ar atskir\u0173 jo agregat\u0173 veikimo problema,\u00a0ta\u010diau\u00a0nepra\u0117jus protingam\u00a0terminui\u00a0po remonto darb\u0173 atlikimo\u00a0ta\u00a0pati problema atsinaujina\u00a0ir d\u0117l to rangos darb\u0173 rezultatas tampa netinkamas\u00a0naudoti pagal paskirt\u012f\u00a0(i\u0161skyrus atvejus, kai vartotojas, informuotas apie\u00a0nustatytoms\u00a0automobilio ar atskir\u0173 jo agregat\u0173 veikimo problemos\u00a0prie\u017eastims pa\u0161alinti reikalingus\u00a0papildomus\u00a0remonto darbus, vis\u0173 ar dalies j\u0173 atsisak\u0117),\u00a0preziumuojama:\u00a0kad u\u017esakymo parai\u0161koje nurodytos automobilio ar atskir\u0173 jo agregat\u0173 veikimo problemos \u0161alinimo darbai buvo atlikti netinkamai;\u00a0ir (arba)\u00a0kad\u00a0atliekant\u00a0u\u017esakymo parai\u0161koje nurodytos automobilio ar atskir\u0173 jo agregat\u0173 veikimo problemos \u0161alinimo\u00a0darbus\u00a0jau\u00a0egzistavo\u00a0kitos\u00a0prie\u017eastys, d\u0117l kuri\u0173 ta pati problema\u00a0atsinaujino (pasikartojo)\u00a0nepra\u0117jus\u00a0protingam\u00a0terminui\u00a0po remonto darb\u0173 atlikimo,\u00a0ir\u00a0kad \u0161ias prie\u017eastis buvo galima nustatyti panaudojant vidutinio\u00a0(standartinio)\u00a0lygio diagnostikos metodus.\u00a0Tokiu atveju\u00a0rangovas (verslininkas),\u00a0gindamasis nuo vartotojo pretenzijos ar ie\u0161kinio,\u00a0turi\u00a0paneigti nurodyt\u0105 prezumpcij\u0105\u00a0ir:<\/p>\n