Lenkijos valdan\u010diosios partijos Teis\u0117 ir teisingumas prad\u0117tos vykdyti reformos susilauk\u0117 didelio atgarsio Europoje. \u017dinant reformos mast\u0105 ir priimtus sprendimus tai netur\u0117t\u0173 stebinti \u2013 atvirk\u0161\u010diai, b\u016bt\u0173 labai keista, jei tos reakcijos neb\u016bt\u0173 buv\u0119 i\u0161 viso ar ji b\u016bt\u0173 apsiribojusi diplomati\u0161ku pasakymu, kad \u0161alyje vykdomos reformos yra valstyb\u0117s vidaus reikalas. Ir reakcija buvo: \u0161ia tema panar\u0161ius internete galima rasti \u012fvairi\u0173 parei\u0161kim\u0173, deklaracij\u0173, raginim\u0173 ir t. t. Vis d\u0117lto, galima diskutuoti, ar ta reakcija nebuvo pernelyg diskreti\u0161ka ir sant\u016bri. \u0160tai 2016 m. tuometinis Europos Komisijos vadovas Jeanas Claudas Junckeris kviet\u0117 pernelyg nedramatizuoti pad\u0117ties Lenkijoje sakydamas, kad tarp Komisijos ir Lenkijos yra geri, draugi\u0161ki ir konstruktyv\u016bs ry\u0161iai ir kad niekas Lenkijos \u201emu\u0161ti\u201c nesiruo\u0161i\u0105. Galb\u016bt tokia Komisijos vadovo laikysena paskatino Gdansko universiteto profesori\u0173 Tomasz\u0105 Tadeusz\u0105 Koncewiczi\u0173 parengti pakankamai dramati\u0161k\u0105 kreipim\u0105si \u012f tuometin\u012f Komisijos vadov\u0105 pra\u0161ant Komisij\u0105 kuo grei\u010diau \u012fsiki\u0161ti ir imtis adekva\u010di\u0173 priemoni\u0173 stabdyti reformoms, kurios, kaip jis i\u0161sirei\u0161k\u0117, yra vykdomas \u017eengiant du \u017eingsnius \u012f priek\u012f ir vien\u0105 atgal. Komisijos vadovas buvo persp\u0117tas tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eKol j\u016bs grojote smuiku, Roma buvo sudeginta\u201c.<\/p>\n
Tad kas gi tokio nutiko Lenkijoje? Gal, kaip teigia Lenkijos vald\u017eia, visas \u0161is kil\u0119s triuk\u0161mas yra i\u0161p\u016bstas burbulas ir sietinas su did\u017ei\u0173j\u0173 Europos S\u0105jungos valstybi\u0173 siekiu diktuoti Lenkijai, ir, ki\u0161antis \u012f jos vidaus reikalus, priversti j\u0105 nusileisti ir nusilenkti? Sakoma ir tai, kad \u0161ias reformas prad\u0117jusi valdan\u010dioji Lenkijos partija Teis\u0117 ir teisingumas turi ne tik tautos mandat\u0105, bet ir palaikym\u0105. Antai \u017einiasklaidoje pla\u010diai nu\u0161vie\u010diami reformos prie\u0161inink\u0173 protestai, bet beveik jokio d\u0117mesio nesusilaukia reformos \u0161alinink\u0173 demonstracijos. Tad kaip visas \u0161ias reformas vertinti?<\/p>\n
Prie\u0161 prad\u0117damas kalb\u0117ti apie konkre\u010dius Lenkijoje \u012fvykdyt\u0173 reform\u0173 aspektus, pirmiausia nor\u0117\u010diau pasteb\u0117ti, Lenkij\u0105 valdan\u010dios Tvarkos ir teisingumo partijos reform\u0173 planai neapsiribojo tik teismin\u0117s vald\u017eios reforma \u2013 permainos vykdytos ir kitose srityse, pvz., rinkim\u0173 teis\u0117s, \u0161vietimo, \u017einiasklaidos ir t. t. ir kurios, beje, taip pat buvo ir yra kriti\u0161kai vertinamos atitikties teisin\u0117s valstyb\u0117s principui bei \u017emogaus teis\u0117ms po\u017ei\u016briu. Vis d\u0117lto \u0161iandien ketinu kalb\u0117ti tik apie teismin\u0117s vald\u017eios reform\u0105, kuri suk\u0117l\u0117 didel\u012f susir\u016bpinim\u0105 Europoje ir visame pasaulyje ir d\u0117l kurios Lenkijos politin\u0117 vadovyb\u0117 sulauk\u0117 daugelio kreipim\u0173si: kreip\u0117si tarptautin\u0117s teis\u0117j\u0173 organizacijos, tarp j\u0173 Europos S\u0105jungos auk\u0161\u010diausi\u0173j\u0173 teism\u0173 pirminink\u0173 ir Europos teism\u0173 taryb\u0173 tinklai, Venecijos komisija, Europos Tarybos \u017emogaus teisi\u0173 komisaras, Jungtini\u0173 Taut\u0173 \u017emogaus teisi\u0173 komitetas, taip pat daugelis \u012ftaking\u0173 nevyriausybini\u0173 organizacij\u0173, tarp kuri\u0173 buvo Amnesty International<\/em> ir \u017dmogaus teisi\u0173 ir demokratijos tinklas. Savo pozicij\u0105 d\u0117l teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105 paneigian\u010di\u0173 reform\u0173 yra i\u0161sakiusi ir Lietuvos Teis\u0117j\u0173 taryba, beje, reaguodama \u012f Lietuvos vyriausyb\u0117s vadovo param\u0105 Lenkijos teism\u0173 reformai, kuri\u0105 \u0161is i\u0161rei\u0161k\u0117 per \u0161i\u0173 met\u0173 rugs\u0117j\u012f vykus\u012f susitikim\u0105 su Lenkijos vyriausyb\u0117s vadovu.<\/p>\n Reformuojant teismus buvo imtasi daugelio priemoni\u0173, ta\u010diau pamin\u0117ti ir aptarti jas visas viename prane\u0161ime ne\u012fmanoma, pagaliau, ir n\u0117ra b\u016btinyb\u0117s. Tod\u0117l pamin\u0117siu tik kai kurias i\u0161 j\u0173.<\/p>\n 2017 m. buvo i\u0161 esm\u0117s per\u017ei\u016br\u0117ta Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos<\/strong>, kurios konstitucin\u0117 funkcija \u2013 saugoti teism\u0173 ir teis\u0117j\u0173 nepriklausomum\u0105, sudarymo tvarka. Nustatyta, kad \u0161ios tarybos nariais, beje, kaip ir iki tol, pagal pareigas bus Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmasis pirmininkas, teisingumo ministras ir Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo administracinio teismo pirmininkas. Vien\u0105 \u0161io tarybos nar\u012f, kaip ir anks\u010diau, paskiria Lenkijos Respublikos prezidentas. Keturis tarybos narius i\u0161 savo tarpo i\u0161renka Seimas, o du narius i\u0161 savo tarpo \u2013 Senatas, taigi, ankstesn\u0117s nuostatos lieka galioti taip pat. Numatyta, kad Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos nariais yra 15 teis\u0117j\u0173, kai anks\u010diau j\u0173 b\u016bdavo 17. Na, \u010dia \u0161ioks toks suma\u017e\u0117jimas, bet, sutikite, ne itin esminis. Tai kur problema? Ogi ji ta, kad jei anks\u010diau Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos narius teis\u0117jus rinkdavo patys teis\u0117jai, tai po reformos numatyta, kad narius teis\u0117jus renka nebe teis\u0117jai, o politin\u0117 vald\u017eia \u2013 Seimas. Priminsiu, kad Lietuvoje Teis\u0117j\u0173 tarybos narius, i\u0161skyrus tuos, kurie yra nariai pagal pareigas, renka patys teis\u0117jai.<\/p>\n Vis d\u0117lto, o kod\u0117l negerai tai, kad Lenkijos Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos nariai teis\u0117jai renkami parlamente? Pa\u017ei\u016br\u0117kime, k\u0105 \u0161iuo klausimu nustato ir ko primygtinai rekomenduoja laikytis tarptautiniai dokumentai. 2010 m. Europos Tarybos Ministr\u0173 Komiteto priimtoje rekomendacijoje \u201eD\u0117l teis\u0117j\u0173: nepriklausomumas, veiksmingumas ir atsakomyb\u0117\u201c nurodyta, kad teismin\u0117s vald\u017eios institucija, kurios paskirtis \u2013 ginti atskiro teis\u0117jo ir visos teism\u0173 sistemos nepriklausomum\u0105, be kita ko turi atitikti \u0161iuos du dalykus: pirma, tokioje taryboje teis\u0117jai turi sudaryti daugum\u0105 ir, antra, tarybos narius teis\u0117jus tur\u0117t\u0173 rinkti patys teis\u0117jai. Pasteb\u0117siu, kad \u0161i nuostata i\u0161 esm\u0117s pakartoja dar 1998 m. priimtos Europos chartijos d\u0117l teis\u0117j\u0173 statuto 1.3 punkt\u0105. Nuostata, kad Teis\u0117j\u0173 tarybos narius teis\u0117jus rinkt\u0173 b\u016btent teis\u0117jai, yra ir Europos teis\u0117j\u0173 konsultacin\u0117s tarybos (CCJE) bei Venecijos komisijos dokumentuose.<\/p>\n Lenkijos Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos sudarymo nuostatas \u012fvertino ir Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas 2019 m. bir\u017eelio 24 d. sprendime pa\u017eym\u0117damas, kad tokios tarybos dalyvavimas sprendim\u0173 pri\u0117mim\u0105 padaryt\u0173 objektyvesn\u0117 tada, jei taryba \u201epati yra nepriklausoma nuo \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017ei\u0173 ir nuo institucijos, kuriai turi pateikti i\u0161vad\u0105\u201c. Atsi\u017evelgiant \u012f tai, akivaizdu, kad Lenkijos Nacionalin\u0117 teis\u0117j\u0173 taryba n\u0117ra nepriklausoma nuo politin\u0117s vald\u017eios.<\/p>\n Vykdytos reformos \u017eenkliai paliet\u0117 ir Lenkijos Auk\u0161\u010diausi\u0105j\u012f Teism\u0105<\/strong>.<\/p>\n Pirma, 2017 m. Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo \u012fstatyme nustatyta, kad teis\u0117jai savo pareigas gali eiti iki 65 met\u0173 am\u017eiaus. \u0160i nuostata pakeit\u0117 ankstesn\u0119, kuri numat\u0117, kad Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jas savo pareigas eina iki 70 met\u0173, o pateik\u0119s pa\u017eym\u0105, patvirtinan\u010di\u0105, kad sveikatos b\u016bkl\u0117 tai leid\u017eia, teis\u0117jo pareigas jis gal\u0117jo eiti iki 72 met\u0173 am\u017eiaus. Svarbu ir tai, kad pakeitus Auk\u0161\u010diausiojo Teismo \u012fstatym\u0105 buvo nustatyta, kad teis\u0117jai, kurie \u0161io \u012fstatymo \u012fsigaliojimo dien\u0105 yra sulauk\u0119 65 met\u0173 am\u017eiaus ar daugiau, netenka savo pareig\u0173 ne v\u0117liau kaip per dvylika m\u0117nesi\u0173 nuo \u012fstatymo \u012fsigaliojimo, nebent Lenkijos Respublikos Prezidentas jiems duoda sutikim\u0105 toliau eiti pareigas. Tokio reguliavimo esm\u0117 akivaizdi \u2013 pareigas einan\u010di\u0173 teis\u0117j\u0173 \u012fgaliojimai buvo nutraukti pirma laiko.<\/p>\n Reformos reng\u0117jai argumentavo, kad ma\u017einant am\u017eiaus rib\u0105 teis\u0117jo pareigoms eiti be kita ko siekiama nustatyti optimali\u0105 Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117j\u0173 am\u017eiaus strukt\u016br\u0105, palengvinti jaun\u0173 \u017emoni\u0173 pri\u0117mim\u0105 ir pan. Vis d\u0117lto Europos Komisija ir \u0161ios reformos projekt\u0105 vertinusi Venecijos komisija \u012f\u017evelg\u0117 kiek kitus, vie\u0161ai neskelbiamus reformos vykdytoj\u0173 tikslus \u2013 pa\u0161alinti tam tikr\u0105 \u0161io teismo teis\u0117j\u0173 grup\u0119.<\/p>\n \u010cia galima pa\u017eym\u0117ti ir tai, kad tam tikrais atvejais poreikis atleisti santykinai didel\u0119 dal\u012f teis\u0117j\u0173 i\u0161 pareig\u0173 gali b\u016bti suprantamas ir pateisinamas. Vertindama Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo teismo \u012fstatymo pakeitimo projekt\u0105 Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacija pareng\u0117 nuomon\u0119,[1]<\/a> kurioje, be kita ko remdamasi ir Venecijos komisijos i\u0161d\u0117stytu po\u017ei\u016briu, nurod\u0117, kad tai gali b\u016bti pateisinama esant i\u0161imtin\u0117ms s\u0105lygoms pasitelkiant tai kaip priemon\u0119 kovoje su teis\u0117j\u0173 korupcija ar nekompetencija, ypa\u010d tais atvejais, kai skiriant teis\u0117jus buvo daromas akivaizdus politinis poveikis. Vis d\u0117lto ir \u0161iuo atveju b\u016btina, kad teis\u0117j\u0173 atleidimas b\u016bt\u0173 pagr\u012fstas j\u0173 nusi\u017eengimais, nustatytais teisingo proceso metu.<\/p>\n Vertindamas Lenkijos politin\u0117s vald\u017eios sprendim\u0105 suma\u017einti am\u017eiaus rib\u0105, iki kada teis\u0117jai gali eiti pareigas, Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismas min\u0117tame 2019 m. bir\u017eelio 24 d. sprendime konstatavo, kad taip buvo pa\u017eeistas teis\u0117j\u0173 nepa\u0161alinamumo principas, kuris yra neatsiejamas nuo j\u0173 nepriklausomumo.<\/p>\n Antra, 2018 m. Lenkijos Auk\u0161\u010diausiajame Teisme buvo \u012fsteigti du nauji padaliniai \u2013 I\u0161imtin\u0117s kontrol\u0117s ir vie\u0161\u0173j\u0173 ry\u0161i\u0173 kolegija ir Drausm\u0117s byl\u0173 kolegija, kurioms buvo suteikti plat\u016bs special\u016bs \u012fgaliojimai. Beje, \u0161ios kolegijos buvo suformuotos i\u0161 naujai paskirt\u0173 teis\u0117j\u0173, kurie buvo atrinkti naujosios Nacionalin\u0117s teis\u0117j\u0173 tarybos. I\u0161imtin\u0117s kontrol\u0117s kolegijai suteikti \u012fgaliojimai vertinti, ar byl\u0105 nagrin\u0117jantis teismas yra nepriklausomas ir ne\u0161ali\u0161kas ir panaikinti \u017eemesni\u0173 pakop\u0173 teism\u0173 arba net paties Auk\u0161\u010diausiojo Teismo sprendimus, jei juose pasisakoma d\u0117l teismo nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo. Drausm\u0117s byl\u0173 kolegijai suteikti \u012fgaliojimai skirti drausmines nuobaudas kitiems teis\u0117jams, \u012fskaitant Auk\u0161\u010diausiojo Teismo teis\u0117jus, o jos statusas leid\u017eia teigti, kad, kaip konstatavo Teisingumo Teismas, \u201eji turi ypa\u010d pla\u010di\u0105 autonomij\u0105\u201c Auk\u0161\u010diausiajame Teisme. Tai, kad tik \u0161ios kolegijos teis\u0117jai gali gauti 40 procent\u0173 dyd\u017eio teis\u0117jo atlyginimo pried\u0105, taip pat daug k\u0105 pasako. Venecijos komisija apie \u0161ias dvi nauj\u0105sias kolegijas pasisak\u0117 itin i\u0161rai\u0161kingai: de facto<\/em> Auk\u0161\u010diausiajame Teisme buvo \u012fsteigtas Auk\u0161\u010diausiasis Teismas[2]<\/a>.<\/p>\n Dar \u012fdomiau tai, kad Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Darbo ir socialinio draudimo byl\u0173 kolegijos Europos S\u0105jungos Teisingumo Teismui pateiktas pra\u0161ymas priimti prejudicin\u012f sprendim\u0105 sudar\u0117 prielaidas pasisakyti d\u0117l Drausm\u0117s byl\u0173 kolegijos. 2019 m. lapkri\u010dio 19 d. priimtame sprendime Teisingumo Teismas be kita ko pa\u017eym\u0117jo, kad \u201ekai objektyvios atitinkamos institucijos \u012fsteigimo s\u0105lygos, jos savyb\u0117s ir nari\u0173 skyrimo tvarka gali suteikti teis\u0117s subjektams pagr\u012fst\u0173 abejoni\u0173 d\u0117l \u0161ios institucijos atsparumo i\u0161oriniams veiksniams, vis\u0173 pirma \u012fstatym\u0173 leid\u017eiamosios ir vykdomosios vald\u017ei\u0173 tiesioginei ar netiesioginei \u012ftakai, ir d\u0117l jos neutralumo, kai susikerta interesai, taip pat gali lemti, kad \u0161i institucija nesukelia nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo \u012fsp\u016bd\u017eio, ir tai kelia gr\u0117sm\u0119 pasitik\u0117jimui, kur\u012f demokratin\u0117je visuomen\u0117je teismai turi kelti teis\u0117s subjektams\u201c.<\/p>\n Vadovaudamasi prejudiciniame sprendime pateiktu i\u0161ai\u0161kinimu Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Darbo ir socialinio draudimo byl\u0173 kolegija 2019 m. gruod\u017eio 5 d. nusprend\u0117, kad Drausm\u0117s byl\u0173 kolegija neatitinka teismui keliam\u0173 nepriklausomumo ir ne\u0161ali\u0161kumo kriterij\u0173. Dar daugiau, 2020 m. sausio 23 d. Auk\u0161\u010diausiojo Teismo Civilini\u0173, Baud\u017eiam\u0173j\u0173, Darbo ir socialinio draudimo byl\u0173 kolegijos pri\u0117m\u0117 rezoliucij\u0105, kurioje pakartojo, kad Drausm\u0117s byl\u0173 kolegija n\u0117ra teismas d\u0117l nepakankamo nepriklausomumo. \u012e tai sureagavo Lenkijos Konstitucinis Teismas, kuris 2020 m. baland\u017eio 20 d. Auk\u0161\u010diausiojo Teismo rezoliucij\u0105 paskelb\u0117 neatitinkan\u010dia Konstitucijos. Bet dar anks\u010diau, 2020 m. baland\u017eio 4 d. nutartimi Teisingumo Teismas pareikalavo nedelsiant sustabdyti Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo \u012fstatymo nuostat\u0173, apibr\u0117\u017eian\u010di\u0173 Drausm\u0117s byl\u0173 kolegijos \u012fgaliojimus, taikym\u0105.<\/p>\n Partijos Tvarka ir teisingumas \u012fvykdytos reformos pakirto ir Konstitucinio Teismo legitimum\u0105. Lenkijos Auk\u0161\u010diausiojo Teismo pirmoji pirminink\u0117 Malgorzata Gersdorf 2020 m. vasario 28 d. lai\u0161ke Konstituciniam Teismui prane\u0161dama apie tai, kad Auk\u0161\u010diausiojo Teismo atstovai atsisako dalyvauti Konstitucinio Teismo pos\u0117dyje, kar\u010diai pa\u017eym\u0117jo, kad Konstitucinis Teismas toliau nebegali garbingai atlikti savo funkcij\u0173 ir kad byl\u0105 nagrin\u0117jantis Konstitucinis Teismas suformuotas pa\u017eeid\u017eiant \u012fstatym\u0105.<\/p>\n \u010cia tik keli, bet, mano galva, itin reik\u0161mingi Lenkijoje vykdytos teismin\u0117s vald\u017eios reformos aspektai. Kaip min\u0117jau, j\u0173 yra ir daugiau, negana to, itin kontraversi\u0161k\u0173, pvz., teisingumo ministrui, kuris kartu yra ir generalinis prokuroras, suteikti itin plat\u016bs \u012fgaliojimai, nustatyta skirtinga teis\u0117j\u0173 moter\u0173 ir teis\u0117j\u0173 vyr\u0173 \u012fgaliojim\u0173 trukm\u0117 ir t. t.<\/p>\n Bet gal laikas pagalvoti apie viso to pasekmes ir pamokas?<\/p>\n Akivaizdu, kad \u0161ios reformos neprisid\u0117jo prie europini\u0173 vertybi\u0173 ir ypa\u010d teis\u0117s vir\u0161enyb\u0117s principo stiprinimo. Prie\u0161ingai. Tod\u0117l pasekm\u0117s, mano galva, yra labai skaud\u017eios ir ilgalaik\u0117s. Pritaikyti restitucij\u0105 ir gr\u012f\u017eti atgal nebus taip paprasta \u2013 tai ne vien\u0105 kur\u012f ne itin vykus\u012f at\u0161aukti, \u010dia turime reikal\u0173 tiek su teis\u0117s aktais, tiek su institucijomis, kuri\u0173 veiksmingum\u0105 atkurti tikrai u\u017etruks. Kita vertus, tokiu b\u016bdu pakertamas vis\u0173 europie\u010di\u0173 tik\u0117jimas bendromis vertyb\u0117mis ir da\u017enai girdimas argumentas, kad tai yra valstyb\u0117s vidaus reikalas, jos konstitucin\u0117s teis\u0117s dalykas, ne\u012ftikina. Bent jau man\u0119s.<\/p>\n Tod\u0117l b\u016btina ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip veiksmingai \u012f tai reaguoti. Ai\u0161ku, ilgalaikiu po\u017ei\u016briu turi pagelb\u0117ti \u0161vietimas, bent vien jo nepakanka. Galvota, kad bendr\u0105sias europines vertybes internalizuoti pad\u0117s materialin\u0117s gerov\u0117s kilimas, ta\u010diau, pana\u0161u, kad taip nenutinka. B\u016btini ir kiti receptai. Kad ir neu\u017esidarymas auditorijose, sal\u0117se ir kabinetuose, o vie\u0161as kalb\u0117jimas.<\/p>\n Juo labiau tai svarbu mums, nes m\u016bs\u0173 politikai da\u017enai \u012fkv\u0117pimo semiasi \u017ei\u016br\u0117dami b\u016btent \u012f Lenkij\u0105.<\/p>\n Prane\u0161imas skaitytas lapkri\u010dio 20 d. nuotolin\u0117je konferencijoje “Europos S\u0105jungos teisin\u0117s tapatyb\u0117s beie\u0161kant: \u017emogaus teisi\u0173 ir ekonomini\u0173 laisvi\u0173 teisini\u0173 standart\u0173 poky\u010diai Europoje\u201c<\/em><\/p>\n Doc. dr. Haroldas \u0160ink\u016bnas yra VU Teis\u0117s fakulteto prodekanas, Vie\u0161osios teis\u0117s katedros ved\u0117jas<\/em><\/p>\n <\/p>\n