{"id":26359,"date":"2020-11-07T10:39:55","date_gmt":"2020-11-07T07:39:55","guid":{"rendered":"http:\/\/www.teise.pro\/?p=26359"},"modified":"2020-11-07T10:39:55","modified_gmt":"2020-11-07T07:39:55","slug":"g-kryzevicius-paraleliniai-teisines-tikroves-pasauliai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/2020\/11\/07\/g-kryzevicius-paraleliniai-teisines-tikroves-pasauliai\/","title":{"rendered":"G. Kry\u017eevi\u010dius. Paraleliniai teisin\u0117s tikrov\u0117s pasauliai"},"content":{"rendered":"

K\u0105 tik \u012fvyko eilinis Visuotinis teis\u0117j\u0173 susirinkimas. I\u0161rinkta naujoji Teis\u0117j\u0173 taryba.<\/strong><\/p>\n

\u0160i\u0173 svarbi\u0173 teism\u0173 sistemai \u012fvyki\u0173 fone jau kur\u012f laik\u0105 man brendo mintis atvirai pasisakyti, k\u0105 galvoju apie pastaruoju metu \u012ftampas kelian\u010dias, teism\u0173 sistem\u0105 tiesiogiai lie\u010dian\u010dias teisines situacijas.<\/strong><\/p>\n

Vis\u0173 pirma, man kelia daug klausim\u0173 situacij\u0173 ir pikt\u0173, ant \u012f\u017eeidim\u0173 ir \u017eeminimo ribos balansuojan\u010di\u0173 komentar\u0173 sutaptys. Scenarijai labai jau matyti ir gird\u0117ti ne tokioje ir tolimoje praeityje! Pamenate \u201eapsimelavusi\u0173j\u0173\u201c istorijos propagandin\u0117s ma\u0161inos varikliukus?<\/p>\n

O kas \u0161iandien gali paneigti, kad, pasinaudojant auk\u0161tomis pozicijomis ir populistine orientacija \u012f visuomen\u0117s nuomon\u0119, i\u0161puoli\u0173 prie\u0161 teismus ir teism\u0173 savivald\u0105 tikslas – paskatinti burtis po konstitucine sistemos reformavimo v\u0117liava?! Pasitik\u0117jimas teismais per \u017eemas? Si\u016blau \u012fsilieti \u012f teis\u0117j\u0173 gretas, ir ne vadovo, o teis\u0117jo pozicijoje, ir parodyti, kaip reikia kelti reitingus. Si\u016blau, pvz., panagrin\u0117ti tokias ar pana\u0161ias, d\u0117l kuri\u0173 taip \u201eliejama tul\u017eis\u201c bylas, ypa\u010d rezonansines, priimti bent vien\u0105 rimt\u0105 nuosprend\u012f, bent kart\u0105 realiai nuspr\u0119sti \u017emogaus likim\u0105, ir tik tada kalb\u0117ti apie profesionalum\u0105.<\/p>\n

Emocij\u0173 daugiau nebus. Pa\u017eadu.<\/p>\n

Nesu link\u0119s imti plunksn\u0105 \u012f rankas ir d\u0117styti teisinius argumentus ne teismo procesini\u0173 sprendim\u0173 formate. Ta\u010diau \u0161iuokart ry\u017eausi pateikti savo matym\u0105 t\u0173 teisini\u0173 situacij\u0173, kuriose kaip neigiamas pagrindinis veik\u0117jas parodoma Teis\u0117j\u0173 taryba.<\/p>\n

Pagalvojau, jei yra ir kitoki\u0173 teisini\u0173 argument\u0173, nejau jie neturi b\u016bti i\u0161girsti?!<\/p>\n

Jais siekiu ne suprie\u0161inti, o paneigti beatodairi\u0161kus kaltinimus nekompetencija, Konstitucijos nei\u0161manymu, noriu, kad teisin\u0117 taika ir tvarka vyraut\u0173 m\u016bs\u0173 \u2013 teisinink\u0173 \u2013 s\u0105mon\u0117se ir veiksmuose.<\/p>\n

Tik tod\u0117l imuosi sau neb\u016bdingos veiklos. Ir noriu i\u0161kart pa\u017eym\u0117ti, kad nesirengiu leistis \u012f diskusijas \u0161ioje ar kitose platformose. Yra \u012fprastas b\u016bdas bendrauti. N\u0117ra geresn\u0117s bendravimo formos, kaip pla\u010diam nuomoni\u0173 spektrui atstovaujan\u010di\u0173 interes\u0173 grupi\u0173 gyva diskusija. Jai teikiu preferencijas.<\/p>\n

\u0160\u012fkart, deja, tenka ra\u0161yti.<\/p>\n

Kur\u012f laik\u0105 primir\u0161ta, pastarosiomis dienomis poros komentatori\u0173 itin spalvingais epitetais lydima, v\u0117l priminta teis\u0117jo M. Striauko atleidimo i\u0161 pareig\u0173 istorija. Teis\u0117j\u0173 taryba \u0161i\u0173 komentatori\u0173 ar\u0161iai kritikuojama u\u017e tai, kad ji nepatar\u0117 Prezidentui atleisti teis\u0117j\u0105 i\u0161 pareig\u0173 u\u017e teis\u0117jo vardo pa\u017eeminim\u0105.<\/p>\n

\u0160i\u0105 situacij\u0105 turiu paai\u0161kinti, nes kai nepaai\u0161kinama, tuomet paskutinis \u017eodis b\u016bna to, kas garsiausiai \u0161aukia ir vartoja grie\u017e\u010diausius apib\u016bdinimus.<\/p>\n

M. Striauko situacij\u0105 pakomentuosiu dviem aspektais: teis\u0117jo kaip asmenyb\u0117s vertinimo aspektu ir teisin\u0117s atsakomyb\u0117s u\u017e netinkam\u0105 elges\u012f taikymo aspektu. Kalb\u0117damas apie teis\u0117jo atsakomyb\u0119, paai\u0161kinsiu motyvus, kuriais vadovavausi, kai Teis\u0117j\u0173 taryba sprend\u0117 d\u0117l jo likimo. Manau, kad pana\u0161iais motyvais vadovavosi ir kiti tarybos nariai.<\/p>\n

\u0160io teis\u0117jo asmenyb\u0117s vertinimas buvo dvejopas. Pirma, nek\u0117l\u0117 joki\u0173 abejoni\u0173 teis\u0117jo profesin\u0117 kompetencija, pareigingumas darbe, tinkamas bendravimas su kolegomis. Kita vertus (sakau tai, nenor\u0117damas vie\u0161ai aptarin\u0117ti pernelyg daug svetimo gyvenimo detali\u0173), pasteb\u0117jome ir teis\u0117jo psichologin\u012f jautrum\u0105 neigiamiems aplinkos veiksniams. B\u016btent jis ir nul\u0117m\u0117, kad tam tikroje situacijoje teis\u0117jas pasielg\u0117 neatsakingai, nors jo profesin\u0117 patirtis, be abejo, tur\u0117jo jam pasi\u0173sti pavojaus signal\u0105. Tai tiek tuo pirmuoju aspektu.<\/p>\n

O \u0161tai taikytinos atsakomyb\u0117s kontekstas n\u0117ra toks primityvus, kaip skelbia tie, kurie choru dosniai pa\u017e\u0117r\u0117 kritikos Teis\u0117j\u0173 tarybai.<\/p>\n

Vis\u0173 pirma, \u012fstatymas yra toks, koks yra. Pagal \u012fstatym\u0105 tokie teis\u0117jo veiksmai, apie kuriuos kalbame (0,61 promil\u0117s girtumas vairuojant tomis konkre\u010diomis aplinkyb\u0117mis), n\u0117ra tas teisinis faktas, kuris bes\u0105lygi\u0161kai pripa\u017e\u012fstamas tokiu teis\u0117jo vardo pa\u017eeminimu, kuris yra absoliutus pagrindas teis\u0117jui atleisti. Gyvenime, o ne vadov\u0117liuose ar pamoksluose, tarp to, kas tikrai balta, ir to, kas tikrai juoda, yra daugyb\u0117 \u0161viesesni\u0173 ar tamsesni\u0173 atspalvi\u0173, tod\u0117l da\u017enai negalima spr\u0119sti tik pagal formul\u0119 \u201earba\u2013arba\u201c. \u010cia kaip \u0161audymas \u012f taikin\u012f. Atrodo, Tarybos kritikai mano, kad pataikai, jei pataikai \u012f centr\u0105, \u012f de\u0161imtuk\u0105, o jei \u0161iek tiek \u0161alia \u2013 tai jau nes\u0117km\u0117. Bet iki to de\u0161imtuko yra ne vienas apskritimas, ir kiekvienas j\u0173 \u012fvertintas tam tikru ta\u0161k\u0173 skai\u010diumi \u2013 ne 10, bet ir ne 0. Taip ir su veik\u0173 teisiniu kvalifikavimu. Veikos teisi\u0161kai kvalifikuojamos ir atsakomyb\u0117s klausimas sprend\u017eiamas laikantis visuotinai pripa\u017e\u012fstam\u0173 bendr\u0173j\u0173 taisykli\u0173, kurios, kad ir kaip kai kam nepatikt\u0173, n\u0117ra lietuvi\u0161kas i\u0161radimas. Jos buvo pl\u0117tojamos ir gryninamos vakarieti\u0161kos teisin\u0117s kult\u016bros aplinkoje. Pagal tas bendr\u0105sias taisykles sprend\u017eiant d\u0117l teisin\u0117s atsakomyb\u0117s turi b\u016bti atsi\u017evelgiama \u012f visas veikos padarymo aplinkybes. \u017dinoma, be bendr\u0173j\u0173 teisini\u0173 taisykli\u0173 yra dar ir etiniai vertinimai. Yra dar ir papras\u010diausia propaganda, net jei ji apkai\u0161oma Konstitucijos citatomis. Bet juk kalbame apie teisin\u012f vertinim\u0105, o jo taisykli\u0173 dar niekas neat\u0161auk\u0117. Tik\u0117kim\u0117s, to nebus ir Lietuvoje, nors norin\u010di\u0173 yra. Mechaninis, formalus teis\u0117s taikymas ma\u017eai k\u0105 bendra turi su teisingumu. Da\u017eniausiai neturi nieko bendra.<\/p>\n

Bet, mano nuomone, dar svarbiau yra \u0161tai kas. M. Striauko \u201ebyla\u201c buvo labai specifin\u0117, jokiais ,,kampais\u201c nepaliesta net Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudencijoje. Tuo metu, kai Teis\u0117j\u0173 taryba sprend\u0117, ar patarti Prezidentui atleisti teis\u0117j\u0105, d\u0117l to paties teis\u0117jo t\u0173 pa\u010di\u0173 veiksm\u0173 jau buvo priimtas ir \u012fsiteis\u0117j\u0119s Teis\u0117j\u0173 garb\u0117s teismo (TGT) sprendimas. M. Striaukui buvo pritaikyta drausmin\u0117 nuobauda \u2013 pareik\u0161tas grie\u017etas papeikimas. Apie proced\u016br\u0173 TGT reik\u0161m\u0119 ir \u012ftak\u0105 Teis\u0117j\u0173 tarybos apsisprendimui turiu savo nuomon\u0119, kuri\u0105 \u010dia ir i\u0161sakysiu.<\/p>\n

Labai svarbu tai, kad TGT sudarytas ne vien i\u0161 teis\u0117j\u0173, bet ir i\u0161 autoriteting\u0173 visuomen\u0117s atstov\u0173. Priimant sprendimus d\u0117l teis\u0117j\u0173 atsakomyb\u0117s jie dalyvauja lygiomis teis\u0117mis su teis\u0117jais. Turb\u016bt dar nepamir\u0161ome, kaip ilgai buvo reikalaujama, kad tokius klausimus spr\u0119st\u0173 ne vien teis\u0117jai. TGT nariai i\u0161samiai, nuodugniai svarst\u0117 M. Striauko veiksmus, juos \u012fvertino kaip teis\u0117jo vardo pa\u017eeminim\u0105 ir parinko bei paskyr\u0117 b\u016btent t\u0105, o ne kit\u0105 drausmin\u0119 nuobaud\u0105. Apskritai (nesiejant vien su M. Striauko istorija), kai asmeniui jau pritaikyta tam tikros atsakomyb\u0117s r\u016b\u0161ies sankcija, jam negalima skirti kitos tos pa\u010dios atsakomyb\u0117s r\u016b\u0161ies sankcijos u\u017e t\u0105 pa\u010di\u0105 veik\u0105. Tokia yra visuotinai pripa\u017e\u012fstama praktika, kuri\u0105 gali neigti tik tie, kuriems bendrieji teis\u0117s principai nieko nerei\u0161kia ir kurie mano, kad tuos principus jie gali perdaryti kaip panor\u0117j\u0119. Ta\u010diau Teis\u0117j\u0173 tarybai tie principai kai k\u0105 rei\u0161kia. Kadangi M. Striaukas jau buvo nubaustas drausmine tvarka, pagal \u012fstatym\u0105 nebuvo pagrindo patarti Prezidentui atleisti j\u012f i\u0161 teis\u0117j\u0173 d\u0117l teis\u0117jo vardo pa\u017eeminimo, nes tai b\u016bt\u0173 dvigubas baudimas \u2013 b\u016bt\u0173 pa\u017eeistas non bis in idem <\/em>principas, kur\u012f yra pla\u010diai ai\u0161kin\u0119s tiek Konstitucinis Teismas, tiek ir Europos \u017dmogaus Teisi\u0173 Teismas. Nebuvo jokio pagrindo taikyti kokias nors \u0161io principo i\u0161imtis. \u017dinoma, kritikai gal\u0117t\u0173 sakyti, kad atleidimas i\u0161 pareig\u0173 yra ne tik drausmin\u0117, bet ir konstitucin\u0117 atsakomyb\u0117. Bet tokios vienareik\u0161m\u0117s oficialios konstitucin\u0117s doktrinos n\u0117ra, o ir negalima jos sukurti, nes tuomet teis\u0117j\u0105 b\u016bt\u0173 privaloma atleisti u\u017e kiekvien\u0105 menkiausi\u0105 pra\u017eang\u0105, kadangi visos jos ka\u017ekiek pa\u017eemina teis\u0117jo vard\u0105, visos jos pakenkia teismo autoritetui. Teism\u0173 \u012fstatymas sukonstruotas kitaip: pvz., jame teis\u0117jo vard\u0105 \u017eeminan\u010diu poelgiu vadinamas \u201ebet koks pareiginis nusi\u017eengimas\u201c. Ta\u010diau tie visi poelgiai n\u0117ra sulyginami ir pritempiami \u201eiki maksimumo\u201c \u2013 u\u017e skirtingus poelgius gali b\u016bti taikomos skirtingos sankcijos. Ir tai pagr\u012fsta. Jei kas nori, kad b\u016bt\u0173 kitaip, gal to ir pasieks, bet tai b\u016bt\u0173 i\u0161imtinai lietuvi\u0161ka naujov\u0117.<\/p>\n

Kitas mano apsisprendim\u0105 l\u0117m\u0119s teisinis motyvas yra tas, kad i\u0161 Konstitucijos ir Teism\u0173 \u012fstatymo kylantys teism\u0173 savivaldos veiklos principai niekaip nesuponuoja toki\u0173 teisini\u0173 situacij\u0173, kad kompetencij\u0173 padalinimo pagrindais veikian\u010di\u0173 savivaldos institucij\u0173 sprendimai a priori<\/em> visi\u0161kai nesaistyt\u0173 Teis\u0117j\u0173 tarybos. Kalbu ne tik apie visiems suprantam\u0105 ir \u017einom\u0105 tarpusavio pripa\u017einimo taisykl\u0119, pagal kuri\u0105 \u0161iuo atveju Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105 saist\u0117 TGT sprendimas, bet ir apie tai, kad TGT sprendimai yra teismin\u0117s patikros objektas: juos galima sk\u0173sti Lietuvos Auk\u0161\u010diausiajam Teismui (LAT). Pagalvokime: jei TGT sprendimas LAT sprendimu paliekamas galioti, jis yra privalomas \u2013 neabejotinai. O jei jis \u012fsigalioja jo neapskundus LAT, jo teisin\u0117 galia d\u0117l to niekaip nesuma\u017e\u0117ja, nes sprendimo teisinius padarinius lemia pats jo \u012fsigaliojimas.<\/p>\n

Purtantiems galvas, suprask, ne\u012ftikinai, galiu paantrinti \u2013 su tokia mano pozicija galima nesutikti, galima j\u0105 neigti. Nuomoni\u0173 galima tur\u0117ti \u012fvairi\u0173. Galima net nepripa\u017einti to, k\u0105 per ilgus am\u017eius k\u016br\u0117 Vakar\u0173 teisin\u0117 kult\u016bra, ir manyti, kad mes Lietuvoje sugalvosime geriau. Bet net ir tuomet nedera nekompetencija, \u201eabsurdi\u0161kais sprendimais\u201c, Konstitucijos nei\u0161manymu ar \u201esavo funkcij\u0173 nevykdymu\u201c kaltinti Teis\u0117j\u0173 tarybos, kuri vadovavosi visuotinai pripa\u017eintais bendraisiais teis\u0117s principais \u2013 bent jau tol, kol n\u0117ra suformuota tuos principus kitaip ai\u0161kinanti oficiali konstitucin\u0117 doktrina. Bet jei ji b\u016bt\u0173 formuojama, d\u0117l ka\u017ekokios kitos non bis in idem <\/em>ir kit\u0173 bendr\u0173j\u0173 teis\u0117s princip\u0173 prasm\u0117s tur\u0117s b\u016bti pasisakyta pateikiant ai\u0161kius teisinius argumentus. Man toki\u0173 argument\u0173, bent solid\u017ei\u0173, neteko gird\u0117ti ir, kiek \u017einau, ne tik man. O M. Striauko situacijai skirtos doktrinos nebuvo tada, n\u0117ra ir dabar. Nebent ji yra kieno nors galvoje. Bet tada jai dar teks pal\u016bk\u0117ti iki ji taps ir konstitucin\u0117, ir oficiali, ir doktrina. Kritikuoti Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105, kad ji ta ka\u017ekieno asmenine samprata nesivadovavo, neatsakinga ir tiesiog negra\u017eu. Bet gal pakaks apie \u0161\u012f Teis\u0117j\u0173 tarybos sprendim\u0105, eikime prie kito.<\/p>\n

Tas kitas nutarimas \u2013 d\u0117l LAT civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s teikimo \u012f \u0161io teismo pirminink\u0117s pareigas. KT ar tiksliau \u2013 jo pirmininkas savo pastarojo meto vie\u0161uose pasisakymuose leido suprasti, kad jei ne Teis\u0117j\u0173 taryba, tai neb\u016bt\u0173 buv\u0119 nei Prezidento dekreto, kuriuo Seimui buvo pateikta pretendent\u0117s (taip LAT skyriaus pirminink\u0119 vadinsiu s\u0105moningai) kandidat\u016bra, nei Seimo nutarimo, kuriuo ji nei i\u0161 \u0161io, nei i\u0161 to atleista i\u0161 LAT skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173; abu \u0161iuos aktus KT pripa\u017eino prie\u0161taraujan\u010diais Konstitucijai. Beje, KT pirmininkui \u0161iuo klausimu nuo\u017emiai antrina ir vienas akademin\u0117s bendruomen\u0117s atstovas.<\/p>\n

Pati tema itin \u012fdomi ir, mano galva, aktuali, bet i\u0161kart turiu pasakyti, kad komentuodamas \u0161i\u0105 teisin\u0119 situacij\u0105 esu nelygiavert\u0117je pad\u0117tyje su tais, kurie remiasi KT nutarime padaryta prielaida, kad Teis\u0117j\u0173 tarybos nutarimas d\u0117l pretendent\u0117s paskyrimo ir atleidimo prie\u0161tarauja Konstitucijai, nes ta prielaida padaryta oficialiame akte, o a\u0161 d\u0117stau tik savo nuomon\u0119. Kita vertus, ne tik galiu, bet ir turiu pakomentuoti t\u0105 Teis\u0117j\u0173 tarybos nutarim\u0105, nes KT ne tik nei\u0161klaus\u0117 Teis\u0117j\u0173 tarybos argument\u0173, bet j\u0173 n\u0117 nepra\u0161\u0117, taigi savo nutarime d\u0117l j\u0173 ir nepasisak\u0117.<\/p>\n

Procesiniu teisiniu po\u017ei\u016briu \u0161i situacija, \u0161velniai tariant, pikanti\u0161ka. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, kas gi \u012fvyko. KT nagrin\u0117jo byl\u0105 d\u0117l Seimo nutarimo ir Prezidento dekreto atitikties Konstitucijai. Joje Teis\u0117j\u0173 tarybos nutarimas, kuris pagal Konstitucij\u0105 KT i\u0161vis negali b\u016bti gin\u010dijamas, tapo papildomu tyrimo objektu. KT savo nutarime suformulavo ir toki\u0173 doktrinini\u0173 nuostat\u0173, kuri\u0173 iki tol nebuvo i\u0161sak\u0119s, o kadangi Teis\u0117j\u0173 taryba tomis dar niekur nei\u0161sakytomis nuostatomis nesivadovavo, KT tiesiog parei\u0161k\u0117, kad taryba, teikdama patarim\u0105 Prezidentui \u201epagal jo pateikto pra\u0161ymo formuluot\u0119\u201c, ne\u012fvykd\u0117 savo konstitucin\u0117s pareigos \u012fvertinti tam tikr\u0105 teisin\u012f fakt\u0105. \u0160iaip jau \u012fdomu, kad kalb\u0117dami apie M. Striauko byl\u0105 tie patys kritikai taryb\u0105 kala prie kry\u017eiaus, kad ji, matote, atsak\u0117 ne pagal Prezidento pra\u0161ymo formuluot\u0119, o \u010dia tvirtina, kad atsakymas pagal pateikt\u0105 formuluot\u0119 yra konstitucin\u0117s pareigos nevykdymas. Kaip nori, taip suprask! Ne, reikia suprasti, kaip palankiau toje situacijoje! Bet dabar ne apie tai, o apie Teis\u0117j\u0173 tarybos nutarimo d\u0117l LAT primininko paskyrimo ir skyriaus pirmininko atleidimo vertinim\u0105 KT nutarime. Nors KT nutarimo rezoliucin\u0117je dalyje tas ir nepara\u0161yta, akivaizdu, kad tarybos nutarimas buvo \u012fvertintas kaip prie\u0161taraujantis konstitucijai. \u0160itaip prielaida virsta i\u0161vada, ir dar labai kategori\u0161ka. KT nutarimas vientisas teis\u0117s aktas, jo motyvuojamosios dalies argumentai turi pagr\u012fsti jo rezoliucin\u0119 dal\u012f ir pateisinti jos teisin\u0119 gali\u0105. Pa\u017ei\u016br\u0117kime, ar i\u0161 tikr\u0173j\u0173 pagrind\u017eia.<\/p>\n

Konstitucin\u0117s teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 sud\u0117tin\u0117, pamatin\u0117 dalis yra asmens teis\u0117 b\u016bti i\u0161klausytam, kai sprend\u017eiama d\u0117l jo teisi\u0173 ar pareig\u0173 (\u0161iuo atveju d\u0117l Teis\u0117j\u0173 tarybos \u201ekonstitucin\u0117s pareigos\u201c). Ta teis\u0117 turi b\u016bti u\u017etikrinta. \u0160is imperatyvas yra ir bendrasis teis\u0117s principas, ir konstitucinis imperatyvas, jo gausius ai\u0161kinimo pavyzd\u017eius mes, bendr\u0173j\u0173 teism\u0173 teis\u0117jai, \u017einome mintinai, ypa\u010d i\u0161 Strasb\u016bro Teismo praktikos, kuri\u0105 cituojame procesiniuose dokumentuose. Byloje, apie kuri\u0105 kalbame, \u0161io imperatyvo nebuvo paisoma. Tai akivaizdu.<\/p>\n

Jau gird\u017eiu kritikus piktinantis: juk Teis\u0117j\u0173 taryba toje byloje nebuvo proceso \u0161alis \u2013 suinteresuotas asmuo, tai jos ir i\u0161klausyti nereik\u0117jo. Teisingai, nebuvo, nes to nenumato KT \u012fstatymo 31 straipsnis. Dabartinis KT \u012fstatymas tokio procesinio teisinio statuso nenumato ne tik Teis\u0117j\u0173 tarybai, bet ir \u012fvairiems kitiems subjektams, kurie n\u0117ra pri\u0117m\u0119 gin\u010dijamo teis\u0117s akto, nors j\u0173 veiksmai ar teisin\u0117 pozicija tur\u0117jo reik\u0161m\u0117s gin\u010dijamo akto pri\u0117mimui. Prisipa\u017einsiu, \u0161is procesinis niuansas man k\u0117l\u0117 ir dabar kelia nuostab\u0105, tod\u0117l kalb\u0117damas apie dabartin\u012f KT \u012fstatyme \u012ftvirtint\u0105 procesin\u012f teisin\u012f reglamentavim\u0105, kuriuo apibr\u0117\u017eiami proceso dalyviai, konsultavausi su buvusiais KT teis\u0117jais. Neturiu galimybi\u0173 pl\u0117stis argumentuodamas prie\u0161inim\u0105si tokiems vertinimams \u012fprastomis mums, teis\u0117jams praktikams, aksiomomis, kad vien tai, jog \u012fstatymas nenumato, negali b\u016bti pateisinamas teisi\u0173 suvar\u017eymas, jei jos garantuojamos tiesiogiai\u00a0 Konstitucijos.\u00a0 Tod\u0117l, tarkime, su viskuo sutinku. Sutinku, kad konstitucin\u0117s justicijos procese tokie subjektai kaip Teis\u0117j\u0173 taryba neturi jokio procesinio statuso. Tiek jau to, taryba yra teism\u0173 savivaldos institucija. Bet jokio procesinio statuso neturi ir fiziniai asmenys, d\u0117l kuri\u0173 teisi\u0173 ir pareig\u0173 sprend\u017eia KT, kai, pavyzd\u017eiui, gin\u010dijamas teis\u0117s taikymo aktas, kuriuo tie asmenys yra atleid\u017eiami i\u0161 pareig\u0173, baud\u017eiami ar kitaip paveikiama j\u0173 teisin\u0117 pad\u0117tis.<\/p>\n

Gerai, sakysiu, kad sutinku, jog \u0161iandien pagal \u012fstatym\u0105 Teis\u0117j\u0173 taryba tikrai negal\u0117jo b\u016bti suinteresuotu asmeniu ir pateikti savo paai\u0161kinimus toje byloje.<\/p>\n

Bet ji gal\u0117jo tuos paai\u0161kinimus pateikti kokia nors kitokia forma ar kitu statusu! Buvo labai racionali, paprasta ir bendruosius teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 standartus atitinkanti \u00a0i\u0161eitis. KT gal\u0117jo savo iniciatyva, gera valia papra\u0161yti tarybos paai\u0161kinim\u0173, kaip daro daugumoje byl\u0173, kur klausiama \u012fvairi\u0173 institucij\u0173, pareig\u016bn\u0173, mokslinink\u0173 nuomon\u0117s. Gal\u0117jo net \u012f pos\u0117d\u012f pakviesti. Neprival\u0117jo, bet gal\u0117jo. Bet nenor\u0117jo, juo labiau kad vie\u0161ojoje erdv\u0117je jau buvo suformuota vadinam\u0173j\u0173 \u201ekonstitucin\u0117s teis\u0117s ekspert\u0173\u201c (i\u0161 tikr\u0173j\u0173 vieno \u201eeksperto\u201c, einan\u010dio pareigas ir KT; kalbu apie vadovavim\u0105 redakcinei kolegijai; tai matau per paie\u0161k\u0105 patek\u0119s \u012f leidini\u0173 nuorod\u0105 teismo puslapyje (https:\/\/www.lrkt.lt\/data\/public\/uploads\/2020\/08\/ktb_2019-355.pdf) nuomon\u0117, kad vis\u0173 b\u0117d\u0173 \u0161aknys \u2013 Prezidento dekrete. O kas patar\u0117 Prezidentui? Taryba. Tai kam jos dar klausti? Ir taip ai\u0161ku, kad nekompetentinga.<\/p>\n

Mes, teisininkai, nuo pirm\u0173j\u0173 universiteto kurs\u0173 mokomi, kad proceso taisykl\u0117s yra ne savitiksl\u0117s \u2013 jos tarnauja materialiniam teisiniam interesui, padeda j\u012f \u012fgyvendinti. Tod\u0117l net jei pagal KT \u012fstatym\u0105 Teis\u0117j\u0173 taryba nebuvo suinteresuotu asmeniu byloje, ji ir tur\u0117jo, ir gal\u0117jo b\u016bti \u012ftraukta \u012f byl\u0105 kitu statusu. KT \u012fstatymas t\u0105 leid\u017eia. Tarybos argument\u0173 tur\u0117jo b\u016bti paklausta, jei ne \u017eod\u017eiu pos\u0117dyje, tai bent ra\u0161tu. Teis\u0117 pateikti teisinius argumentus tur\u0117jo b\u016bti garantuota.<\/p>\n

To nepadarius buvo sulaukta jau ne procesinio, bet materialinio teisinio pob\u016bd\u017eio staigmenos, kai nei\u0161klausius tarybos argument\u0173, buvo nuspr\u0119sta, kad ji ne\u012fvykd\u0117 savo pareigos. Teis\u0117s \u012f teising\u0105 teism\u0105 u\u017etikrinimo aspektu nesvarbu, kokia yra subjekto, turin\u010dio akivaizd\u0173 teisin\u012f interes\u0105, formali procesin\u0117 pad\u0117tis. Svarbu, kad b\u016bt\u0173 sudaryta galimyb\u0117 pateikti argumentus, turin\u010dius reik\u0161m\u0117s bylos baig\u010diai, ir kad tie argumentai b\u016bt\u0173 \u012fvertinti KT baigiamajame akte.<\/p>\n

O kalbant apie tai, kad \u012f byl\u0105 nebuvo \u012ftraukta ir pati teis\u0117ja, d\u0117l kurios atleidimo ir buvo ta byla, darosi dar \u012fdomiau.<\/p>\n

\u017dinau, kad ir anks\u010diau KT, nagrin\u0117damas teis\u0117s taikymo akt\u0173 d\u0117l konkretaus asmens atitikt\u012f Konstitucijai, ne visada i\u0161klausydavo tuos asmenis, d\u0117l kuri\u0173 tie aktai b\u016bdavo priimti. Bet da\u017eniausiai bylas KT inicijuodavo teismai, nagrin\u0117jantys t\u0173 asmen\u0173 bylas, taigi juos ir i\u0161klausydavo tie teismai, o ne KT. \u0160iuo atveju byl\u0105 inicijavo trys subjektai, i\u0161 kuri\u0173 du buvo Seimo nari\u0173 grup\u0117 ir visas Seimas, o tre\u010diasis \u2013 Vilniaus apygardos teismas. Tas teismas, kaip priimta pagal iki \u0161iol galiojusi\u0105 konstitucin\u0119 doktrin\u0105, sustabd\u0117 nagrin\u0117jam\u0105 byl\u0105 d\u0117l teis\u0117jos atleidimo i\u0161 LAT skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173, kreip\u0117si \u012f KT su pra\u0161ymu i\u0161tirti Seimo nutarimo konstitucingum\u0105, o gav\u0119s atsakym\u0105 tur\u0117jo atnaujinti byl\u0105 ir i\u0161spr\u0119sti visus su teis\u0117jos situacija susijusius klausimus. Bet nei\u0161sprend\u0117, nes visk\u0105 u\u017e j\u012f i\u0161sprend\u0117 KT, tod\u0117l byla Vilniaus apygardos teisme buvo nutraukta, jos nei\u0161sprendus i\u0161 esm\u0117s. I\u0161 bendrosios kompetencijos teismo KT nutarimu buvo atimta galimyb\u0117 \u012fvykdyti teisingum\u0105 toje byloje. Ta\u010diau KT n\u0117ra darbo, civilines ar kitas tokias bylas nagrin\u0117jantis teismas, jis negali i\u0161spr\u0119sti daugelio dalyk\u0173, pagal Konstitucij\u0105 ir \u012fstatymus priskirt\u0173 bendrosios kompetencijos arba administraciniams teismams. Tod\u0117l pa\u010dios teis\u0117jos, d\u0117l kurios ir u\u017evir\u0117 visa \u0161i ko\u0161\u0117, ne\u012ftraukimas \u012f byl\u0105 jokiu procesiniu teisiniu statusu kelia didel\u012f nusisteb\u0117jim\u0105, ir ne tik man. O juk jos paai\u0161kinimai b\u016bt\u0173 buv\u0119 naudingi pa\u010diam KT ir neb\u016bt\u0173 pagrindo kalb\u0117ti apie teis\u0117jos teisi\u0173 suvar\u017eym\u0105.<\/p>\n

V\u0117l matau \u0161ypsen\u0105 mano oponent\u0173 veiduose. Kolegos, nereikia \u0161ypsen\u0173! Tai pernelyg rimta. Tuoj paai\u0161kinsiu. Jei KT savo nutarimu b\u016bt\u0173 i\u0161sprend\u0119s tik gin\u010dijam\u0173 individuali\u0173 teis\u0117s taikymo akt\u0173, t. y. Seimo nutarimo ir Prezidento dekreto, konstitucingumo klausim\u0105 ir \u010dia pad\u0117j\u0119s ta\u0161k\u0105, b\u016bt\u0173 kaip visada. Klausim\u0173 nekilt\u0173, o jei kilt\u0173, juos spr\u0119st\u0173 atitinkami teismai, ne KT. Bet KT ta\u0161ko nepad\u0117jo. Prie\u0161ingai \u2013 nutar\u0119s, kad gin\u010dijami aktai prie\u0161taravo Konstitucijai, jis nusprend\u0117 pasisakyti dar ir d\u0117l savo nutarimo imperatyvi\u0173 teisini\u0173 padarini\u0173, kitaip tariant, d\u0117l to, kokie konkret\u016bs padariniai kyla tiesiogiai \u0161io nutarimo pagrindu skyriaus pirminink\u0117s tarnybos valstybei teisiniuose santykiuose. Tai visai kas kita negu konstitucingumo klausimo i\u0161sprendimas. Pamin\u0117siu, kad nepaisant to, jog KT nustatytas gin\u010dyt\u0173 individuali\u0173 teis\u0117s taikymo akt\u0173 nekonstitucingumas tur\u0117jo lemiam\u0105 reik\u0161m\u0119 individualioje byloje, kuri\u0105 pagal \u012fstatym\u0105 bendrosios kompetencijos teisme inicijavo teis\u0117ja, KT \u0161iam atvejui ka\u017ekod\u0117l netaik\u0117 savo paties suformuluotos oficialiosios konstitucin\u0117s doktrinos nuostat\u0173, kuriomis atskleid\u017eiama i\u0161 prie\u0161taraujan\u010dio Konstitucijai teis\u0117s akto kilusi\u0173 teisini\u0173 padarini\u0173 specifika, kai spr\u0119sta d\u0117l individualioje byloje taikytino teis\u0117s akto. Kod\u0117l teismo pirmininko ar skyriaus pirmininko pareigas einan\u010diam teis\u0117jui, kuris d\u0117l atleidimo neteis\u0117tumo pagal \u012fstatym\u0105 yra inicijav\u0119s tarnybos valstybei teisin\u012f gin\u010d\u0105 bendrosios kompetencijos teisme, netaikoma ta oficialioji konstitucin\u0117 doktrina? Kaip tai dera su Konstitucijos 110 straipsniu, pagal kur\u012f teismas, kreipdamasis \u012f KT, savo nagrin\u0117jam\u0105 byl\u0105 tik sustabdo, o ne perduoda j\u0105 i\u0161spr\u0119sti? Nenoriu leistis \u012f samprotavimus, ar \u010dia nekvepia diskriminacija profesijos pagrindu, nors daug kas kalba, kad pastaruoju metu padaug\u0117jo pastang\u0173, jei taip galiu pavadinti, konstitucionalizuoti kuo daugiau suvar\u017eym\u0173 teis\u0117jams. Bet galima b\u016bt\u0173 pasvarstyti, kaip KT nutarimu buvo i\u0161spr\u0119stas teis\u0117s \u012f \u017ealos atlyginim\u0105 pripa\u017einimo klausimas. Jis ne tik nebuvo i\u0161spr\u0119stas, bet ir nebuvo leista to padaryti byl\u0105 KT inicijavusiam Vilniaus apygardos teismui.<\/p>\n

\u017dinau, kad tie, kas i\u0161mano reikalo esm\u0119, mato skirtumus tarp teisi\u0173, atsirandan\u010di\u0173 taikant deliktin\u0119 atsakomyb\u0119, ir teisi\u0173, kurias suponuoja iki teis\u0117s pa\u017eeidimo buvusios teisin\u0117s pad\u0117ties atk\u016brimas tarnybos valstybei teisini\u0173 santyki\u0173 pagrindu. Mano, teis\u0117jo praktiko, supratimu, skirtumai yra esminiai, bet tai b\u016bt\u0173 visos teisinink\u0173 diskusijos tema. Tik pa\u017eymiu, kam tai b\u016bt\u0173 \u012fdomu, apie k\u0105 b\u016bt\u0173 galima ir reik\u0117t\u0173 pam\u0105styti. Teisininkai supras i\u0161 vienos u\u017euominos, tod\u0117l nesipl\u0117tosiu, pasakysiu tik vien\u0105, pirm\u0105 \u012f galv\u0105 at\u0117jusi\u0105 mint\u012f. Ar \u017ealos atlyginimo sumos \u012fskaitomos \u012f socialinio draudimo ir valstybini\u0173 pensij\u0173 i\u0161mokoms reik\u0161mingus i\u0161 tarnybos valstybei santyki\u0173 gaunam\u0173 pajam\u0173 apskai\u010diavimus? Toki\u0173 klausim\u0173 yra daug. Tod\u0117l jei jau KT apsi\u0117m\u0117 b\u016bti kartu ir civilini\u0173, ir darbo byl\u0173 teismu, teis\u0117jai tur\u0117jo b\u016bti u\u017etikrinta teis\u0117 pasisakyti (ra\u0161tu arba \u017eod\u017eiu) d\u0117l vis\u0173 esmini\u0173 aplinkybi\u0173 ir teisinio j\u0173 vertinimo, o \u012f esminius jos argumentus KT nutarime tur\u0117jo b\u016bti kokia nors forma atsakyta. Bet net jei KT neb\u016bt\u0173 \u012fsileid\u0119s \u012f nutarimo teisini\u0173 padarini\u0173 \u201epievas\u201c, teis\u0117ja tur\u0117jo b\u016bti vienokia ar kitokia forma i\u0161klausyta jau vien d\u0117l to, kad buvo nagrin\u0117jama jos byla.<\/p>\n

Nieko nesuprantu. Gyvename lyg paraleliniuose teisin\u0117s tikrov\u0117s pasauliuose: bendrieji teismai \u2013 viename, KT \u2013 kitame, nors j\u0105 \u201evairuoja\u201c ir ta pati teis\u0117.<\/p>\n

Pakaks. Gr\u012f\u017etu prie Teis\u0117j\u0173 tarybos, kurios teisiniais argumentais KT nesidom\u0117jo.<\/p>\n

Kadangi taryba nebuvo i\u0161klausyta, suprantama, n\u0117ra ir joki\u0173 su argumentais, kuriais ji r\u0117m\u0117si priimdama nutarim\u0105 d\u0117l Prezidento kreipimosi, susijusi\u0173 KT argument\u0173, kuri\u0173 tur\u0117\u010diau bes\u0105lygi\u0161kai paisyti. J\u0173 tiesiog n\u0117ra, n\u0117 vieno. Tiesiog paskelbta, kad oficialioji konstitucin\u0117 doktrina yra tokia, o kas nenumat\u0117, kad ji tokia bus, tas ne\u012fvykd\u0117 savo konstitucin\u0117s pareigos ir pa\u017eeid\u0117 atsakingo valdymo princip\u0105.<\/p>\n

Bet ta doktrina yra tokia nuo \u0161iol. Ir LAT pirmininko skyrimo praktika tokia yra tik nuo \u0161iol. KT neanalizavo nei Teis\u0117j\u0173 tarybos teisini\u0173 (pabr\u0117\u017eiu, ne bet koki\u0173, o teisini\u0173) argument\u0173, nei per beveik tris de\u0161imtme\u010dius susiklos\u010diusios LAT pirmininko skyrimo praktikos. Tod\u0117l galiu dr\u0105siai komentuoti ir Teis\u0117j\u0173 tarybos teisinius argumentus, ir t\u0105 praktik\u0105, kuri, beje, buvo visai ne tokia, kaip skelbia vienas (atrodo, vienintelis \u017einiasklaidos kalbinamas ar pats \u012f j\u0105 ra\u0161antis) \u201ekonstitucin\u0117s teis\u0117s ekspertas\u201c. Visai ne tokia, o prie\u0161inga.<\/p>\n

A\u0161 kalbu t\u0105, k\u0105 galvoju kaip teisininkas profesionalas. Pabr\u0117\u017eiu, kad t\u0105 darydamas neatstovauju kadencij\u0105 baigusios Teis\u0117j\u0173 tarybos ar teis\u0117j\u0173 bendruomen\u0117s kolektyvinei nuomonei, bet \u017einau, kad esu ne vienas taip galvojantis. Tik \u0161iek tiek nuog\u0105stauju, kad pla\u010diajai visuomenei mano ir gausi\u0173 mano bendramin\u010di\u0173 pernelyg specializuoti pam\u0105stymai \u0161ia tema gali b\u016bti nuobodoki. Juk kur kas papras\u010diau ir linksmiau, kai kas nors ima ir te\u0161kia, kad \u201eligi \u0161iol Prezidentai i\u0161leisdavo du dekretus\u201c: vien\u0105 d\u0117l LAT pirmininko paskyrimo, o paskui kit\u0105 \u2013 d\u0117l to asmens atleidimo i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173, ir tik \u0161is Prezidentas, suved\u017eiotas Teis\u0117j\u0173 tarybos, visk\u0105 suki\u0161o \u012f vien\u0105 dekret\u0105 ir dar \u201eprivert\u0117\u201c Seim\u0105 pa\u017eeisti Konstitucij\u0105. Vienas tai pasak\u0117, kitas pakartojo, \u017einiasklaida pasigavo \u2013 ir visi tiki. O juk buvo visai kitaip.<\/p>\n

Paai\u0161kinsiu.<\/p>\n

Prad\u0117siu nuo to, kad pagal Teism\u0173 \u012fstatymo 90 straipsnio 1 dalies 4 punkt\u0105 teis\u0117jas atleid\u017eiamas i\u0161 pareig\u0173, kai yra i\u0161rinktas \u012f kitas pareigas arba jo sutikimu perkeltas \u012f kit\u0105 darb\u0105. \u012estatyme kartojama Konstitucijos 115 straipsnio 4 punkto nuostata: teis\u0117jo atleidimas j\u012f \u201ei\u0161rinkus \u012f kitas pareigas arba j\u0173 sutikimu perk\u0117lus \u012f kit\u0105 darb\u0105\u201c.<\/p>\n

KT i\u0161ai\u0161kino, kad teis\u0117jo atleidimas yra \u201ekitas\u201c juridinis faktas, sekantis po jau \u012fvykusio juridinio fakto \u2013 teis\u0117jo i\u0161rinkimo arba paskyrimo \u012f kitas pareigas ar perk\u0117limo perk\u0117lus \u012f kit\u0105 darb\u0105 jo sutikimu. Beje, \u0161iame nutarime KT sugr\u0105\u017eino s\u0105vok\u0105 \u201ejuridinis faktas\u201c, kuri jau buvo bei\u0161nykstanti net i\u0161 vadov\u0117li\u0173. Ir pats KT jau senokai pats buvo per\u0117j\u0119s prie s\u0105vokos \u201eteisinis faktas\u201c, kuri\u0105 teisininkams rekomenduoja kalbininkai. Bet \u201ejuridinis faktas\u201c atsirado vie\u0161uose ir nevie\u0161uose ra\u0161iniuose, kuriuose buvo aptarin\u0117jama LAT civilini\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0117s situacija ir kurie buvo para\u0161yti dar prie\u0161 KT gaunant \u0161i\u0105 byl\u0105, ir atkeliavo \u012f jo nutarim\u0105. A\u0161 vis d\u0117lto b\u016b\u010diau link\u0119s, kiek tai \u012fmanoma, vartoti s\u0105vok\u0105 \u201eteisinis faktas\u201c \u2013 i\u0161 pagarbos lietuvi\u0173 valstybinei kalbai.<\/p>\n

Mano galva, \u0161iuo atveju b\u016btina pamin\u0117ti vien\u0105 svarbi\u0105 aplinkyb\u0119, kurios kol kas nepamin\u0117jo nei m\u016bs\u0173 kritikai, nei \u017einiasklaida, pasigavusi, kad \u201eligi \u0161iol Prezidentai teikdavo du dekretus\u201c. Toki\u0173 situacij\u0173, kurios b\u016bt\u0173 analogi\u0161kos tai, kuri\u0105 \u0161iemet nagrin\u0117jo KT, buvo tik viena nuo 1992 met\u0173, kai \u012fsigaliojo dabartin\u0117 Konstitucija. Per t\u0105 laik\u0105 LAT pirminink\u0173 buvo paskirta penki (a\u0161 vienas i\u0161 j\u0173), ta\u010diau analogi\u0161ka situacija buvo tik viena, kai LAT pirmininku buvo paskirtas teis\u0117jas, tuo metu buv\u0119s \u0161io teismo Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininku (visi kiti, \u012fskaitant mane, skyrimo metu buvo tiesiog teis\u0117jai, ne skyri\u0173 pirmininkai). Tada buvo priimtas vienas vienintelis Prezidento dekretas \u2013 d\u0117l teikimo t\u0105 asmen\u012f skirti LAT pirmininku, ir buvo priimtas tik vienas Seimo nutarimas \u2013 d\u0117l \u0161io paskyrimo. D\u0117l to naujojo LAT pirmininko atleidimo i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173 i\u0161vis nebuvo nei Prezidento dekreto, nei Seimo nutarimo. Tai buvo 1999 metais. \u00a0<\/strong>Tiesa, 2008 metais gal\u0117jo b\u016bti dar viena tokia situacija, kai Prezidentas pri\u0117m\u0117 vien\u0105 vienintel\u012f dekret\u0105 \u2013 d\u0117l teikimo skirti tuometin\u012f LAT Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirminink\u0105 \u0161io teismo pirmininku, bet jis nebuvo paskirtas, tod\u0117l neverta kalb\u0117ti apie tai, kas b\u016bt\u0173 buv\u0119, jei b\u016bt\u0173 buv\u0119. Visi prisimename t\u0105 skausming\u0105 laikotarp\u012f, kai po to nepaskyrimo LAT i\u0161tisus metus tur\u0117jo pirminink\u0105, kurio kadencija buvo pasibaigusi ir jis negal\u0117jo eiti t\u0173 pareig\u0173, bet \u0117jo jas \u201eant popieriaus\u201c. O 1999 metais visas LAT pirmininko skyrimo ciklas buvo praeitas iki galo, tik tas galas at\u0117jo dar labai negreitai. Reikalas tas, kad t\u0105 skyriaus pirminink\u0105 paskyrus LAT pirmininku, jis taip ir nebuvo atleistas i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173. Niekada. Seimas j\u012f paskyr\u0117 liepos m\u0117nes\u012f, baig\u0117 sesij\u0105 ir prie jo atleidimo i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173 klausimo nebegr\u012f\u017eo. Kiek teko ,,knistis\u201c po to meto ir v\u0117lesnius teis\u0117s aktus, taip ir neradau tokio atleidimo i\u0161 skyriaus pirminink\u0173 po asmens paskyrimo LAT pirmininku patvirtinan\u010dio teis\u0117s taikymo akto.\u00a0 Kiti, kas ie\u0161kojo, kiek gird\u0117jau, taip pat nerado.<\/p>\n

Dar viena pikanti\u0161ka detal\u0117. Tuometinis LAT pirmininkas, kaip sakoma, ant dviej\u0173 k\u0117d\u017ei\u0173 s\u0117d\u0117jo (formaliai, nes laikinai skyriui fakti\u0161kai vadovavo kitas teis\u0117jas) beveik ketverius metus, kol 2003 metais pagaliau buvo paskirtas naujas Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas. Kod\u0117l taip ilgai dels\u0117 teikti Prezidentui savo \u012fp\u0117dinio skyriaus pirmininko pareigose kandidat\u016br\u0105, LAT pirmininkas neai\u0161kino. Tai jau praeitis, bet vis tiek \u012fdomu, k\u0105 \u0161iuo klausimu pasakyt\u0173 \u0161iandieniniai m\u016bs\u0173 kritikai naujos doktrinos fone? Toks neatleidimas i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173 buvo galimas ar ne? Mano galva, vadovaujantis \u0161ios dienos oficiali\u0105ja konstitucine doktrina, tuometin\u0117 praktika turb\u016bt sunkiai der\u0117t\u0173 su Konstitucija. Bet tuo metu buvo kitoks konstitucinio reguliavimo supratimas. Ir tikrai niekas jo nevertino kaip atsakingo valdymo principo pa\u017eeidimo, niekas nesi\u0161vaist\u0117 tokiomis skambiomis fraz\u0117mis, juo labiau KT jurisprudencijoje. \u010cia dabar, pasirodo, tas principas vis pa\u017eeid\u017eiamas ir pa\u017eeid\u017eiamas.<\/p>\n

Ta ankstesn\u0117 samprata buvo pagr\u012fsta. Ne bet kaip, o konstituci\u0161kai pagr\u012fsta. Jei dabartin\u0117, naujoji samprata geresn\u0117, o tuo labai abejoju, tai anoji vis tiek nerei\u0161k\u0117, kad LAT skyriaus pirmininko skyrimas \u0161io teismo pirmininku ir jo atleidimas i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173 tur\u0117jo b\u016bti atliekamas dviem veiksmais: tik dabar su\u017einojome, kad, matai, tur\u0117jo b\u016bti du Prezidento kreipimaisi \u012f Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105, du Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimai, du Prezidento teikimai Seimui ir du Seimo nutarimai. O vis d\u0117lto \u2013 ar tai, k\u0105 dabar su\u017einojome, taip jau nekalta? Juk Seimas, kurio nariai turi laisv\u0105 mandat\u0105, gali asmen\u012f paskirti LAT pirmininku, bet paskui imti ir neatleisti i\u0161 skyriaus pirminink\u0173 \u2013 kaip jis 2008 metais \u0117m\u0117 ir neatleido kadencij\u0105 baigusio LAT pirmininko. Kas tada b\u016bt\u0173? T\u0105 jau tur\u0117jome. Ir tur\u0117jome akivaizdaus Konstitucijos nepaisymo fone.<\/p>\n

Kod\u0117l sakau, kad ta ankstesn\u0117 samprata buvo konstituci\u0161kai pagr\u012fsta? Tod\u0117l, kad LAT skyriaus pirminink\u0105 skiriant \u0161io teismo pirmininku jis yra paauk\u0161tinamas. \u0160iuo po\u017ei\u016briu pretendent\u0117s situacij\u0105 taikliai pakomentavo vienas \u017einomas \u017eurnalistas, pasak\u0119s: Prezidentas j\u0105 teik\u0117 paauk\u0161tinti, o Seimas pa\u017eemino. Pridursiu \u2013 o KT dar prid\u0117jo nuo sav\u0119s. Kas yra paauk\u0161tinimas, turb\u016bt ai\u0161ku kiekvienam: kai asmuo toje pa\u010dioje \u012fstaigoje paskiriamas arba i\u0161renkamas \u012f auk\u0161tesnes pareigas. Bet \u201epaauk\u0161tinimas\u201c n\u0117ra tik \u0161iaip visiems suprantamas \u017eodis i\u0161 kasdien\u0117s kalbos. Tai ir konstitucin\u0117 s\u0105voka, \u012ftvirtinta Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalyje. LAT skyriaus pirmininkas buvo paauk\u0161tintas iki LAT pirmininko tik vien\u0105 kart\u0105, 1999 metais, ir nebuvo atleistas i\u0161 skyriaus pirmininko pareig\u0173, nes buvo manoma, kad to papildomai nereikia daryti. Kitas dalykas, kad tokiu b\u016bdu atsilaisvinusi\u0173 skyriaus pirmininko pareig\u0173 niekas neu\u017e\u0117m\u0117 beveik ketverius metus.<\/p>\n

Tod\u0117l keista, kai imama mano nagrin\u0117jam\u0105 situacij\u0105 lyginti su buvusio LAT teis\u0117jo R. K. U. situacija, kai \u0161is buvo paskirtas KT teis\u0117ju ir po to atkleistas i\u0161 LAT teis\u0117j\u0173, ta\u010diau Prezidentui nepapra\u0161ius Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimo. T\u0105 byl\u0105 KT nagrin\u0117jo 2005 metais ir nenustat\u0117, kad Prezidento dekretas b\u016bt\u0173 prie\u0161tarav\u0119s Konstitucijai, nes tuo atveju tarybos patarimo gauti nereik\u0117jo. Beje, KT pakritikavo Prezidento dekret\u0105, bet nusprend\u0117, kad jo tr\u016bkumai buvo neesminiai ir \u201enetrauk\u0117\u201c iki nekonstitucingumo. Dabar kitoks po\u017ei\u016bris: \u201earba\u2013arba\u201c, de\u0161imtukas arba nulis, kaip \u0161audykloje. Ta\u010diau svarbiausia kitkas. Kitaip nei LAT Baud\u017eiam\u0173j\u0173 byl\u0173 skyriaus pirmininkas, kuris 1999 metais buvo paskirtas \u0161io teismo pirmininku, R. K. U. nebuvo paauk\u0161tintas Konstitucijos 112 straipsnio 5 dalies prasme. Jis buvo paskirtas \u012f kit\u0105 teism\u0105 \u2013 KT, ir tada buvo atleistas i\u0161 LAT teis\u0117j\u0173. \u012e teis\u0117jo paauk\u0161tinimo teisin\u0119 situacij\u0105 jo byla niekaip ne\u012fsikomponuoja, tod\u0117l nesuprantu, kaip buvo galima pir\u0161ti analogij\u0105 tarp jo bylos ir bylos, apie kuri\u0105 kalbu. Nematau tokios analogijos. O juk b\u016btent ta byla buvo taikyta kaip precedentas vie\u0161ojoje ir nevie\u0161ojoje erdv\u0117je prie\u0161 inicijuojant Seimo kreipim\u0105si \u012f KT.<\/p>\n

Ir dar apie teisinius faktus. Esu teisininkas praktikas, bet su teoretikais pasitariu ir paskaitau, k\u0105 man rekomenduoja i\u0161 teorini\u0173 darb\u0173. Ir \u0161tai k\u0105 galiu pasakyti. Galima, kaip padar\u0117 KT, vis\u0105 LAT pirmininko skyrimo proces\u0105 suskaidyti \u012f ma\u017eiausius fragment\u0117lius ir etap\u0117lius, kiekvien\u0105 j\u0173 pavadinant atskiru \u201ejuridiniu faktu\u201c. Toks skaidymas patogus, juo remiasi vadinamoji \u201enuodingo med\u017eio vaisi\u0173\u201c teorija \u2013 rimti teisininkai j\u0105 \u017eino ir nepriima be i\u0161lyg\u0173. Pagal \u0161i\u0105 teorij\u0105, jei medis nuodingas, nuodingi ir jo vaisiai, kitaip sakant, vienas bent \u0161iek tiek neteis\u0117tas veiksmas, ypa\u010d jei jis labai sureik\u0161minamas, padaro neteis\u0117t\u0105 vis\u0105 proces\u0105. \u0160i teorija taikoma baud\u017eiamojoje, baud\u017eiamojo proceso teis\u0117je, bet turb\u016bt Lietuvoje pirm\u0105 kart\u0105 buvo pritaikyta konstitucin\u0117je teis\u0117je, LAT pirmininko skyrimo proces\u0105 kaip visum\u0105 suskaid\u017eius \u012f ma\u017eus fragment\u0117lius, kai kiekvienam i\u0161 j\u0173 yra atskiras Prezidento kreipimasis \u012f Teis\u0117j\u0173 taryb\u0105, Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimas, Prezidento kreipimasis \u012f Seim\u0105 arba Seimo nutarimas. O galima matyti esm\u0119 ir visum\u0105, kuriai teis\u0117s mokslas seniai turi pavadinim\u0105: sud\u0117tinis teisinis faktas. Teisininkai t\u0105 su\u017eino pirmajame kurse. Mano galva, \u0161ios bylos specifika kaip tik ir buvo ta, kad reik\u0117jo matyti ne dirbtinius element\u0117lius, o visum\u0105. KT nusprend\u0117, kad teis\u0117jos paskyrimas LAT pirmininke tur\u0117jo b\u016bti vienas \u201ejuridinis faktas\u201c, ir tik po jo gal\u0117jo sekti kitas \u201ejuridinis faktas\u201c \u2013 jos atleidimas i\u0161 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173. Bet teis\u0117s mokslas leid\u017eia \u012f visum\u0105 ir \u017ei\u016br\u0117ti kaip \u012f visum\u0105 \u2013 sud\u0117tin\u012f teisin\u012f fakt\u0105, kurio atskiri elementai susieti itin glaud\u017eiu tarpusavio ry\u0161iu ir sudaro nors sud\u0117tin\u012f, bet vien\u0105 teisin\u012f sprendim\u0105. Tod\u0117l pretendent\u0117 gal\u0117jo b\u016bti atleista i\u0161 skyriaus pirminink\u0117s pareig\u0173 tik j\u0105 paauk\u0161tinus, t. y. paskyrus LAT pirmininke, o jei neb\u016bt\u0173 paskirta, tuomet antrajam veiksmui (antrajam Seimo balsavimui) nebuvo jokio teisinio pagrindo. Tik neai\u0161ku, kuo \u010dia d\u0117tas Teis\u0117j\u0173 tarybos patarimas? Juk problema kilo Seime, kai buvo nuspr\u0119sta vienu metu, bet atskirai balsuoti d\u0117l abiej\u0173 sprendim\u0173, juos dirbtinai atskyrus. Arba tur\u0117jo balsuoti nuosekliai \u2013 pirmiausia d\u0117l paskyrimo, po to d\u0117l atleidimo, arba i\u0161vis buvo galima i\u0161siversti su vienu balsavimu: jei pretendent\u0117 neb\u016bt\u0173 paauk\u0161tinta, na, tai ir neb\u016bt\u0173, bet skyriaus pirmininke likt\u0173. O sugalvojus dirbtin\u0119, nuo gyvenimo realyb\u0117s atitr\u016bkusi\u0105 teorij\u0105 apie \u201ejuridinius faktus\u201c, teko ie\u0161koti kalt\u0173. Ir surasta \u2013 Teis\u0117j\u0173 taryba.<\/p>\n

Beje, d\u0117l atsakingo valdymo principo.<\/p>\n

Mano galva, LAT skyriaus pirmininko paskyrim\u0105 \u0161io teismo pirmininku suprantant kaip teis\u0117jo paauk\u0161tinim\u0105, kaip tik ir u\u017etikrinamas atsakingas valdymas. Teis\u0117j\u0173 taryba man\u0117 b\u016btent taip. Teis\u0117j\u0173 taryba vadovavosi gera valia ir konstitucingumo prezumpcija \u2013 ir tik\u0117josi, kad ir kitos institucijos jomis vadovausis. Juk net nuo\u017emiausi tarybos kritikai pripa\u017e\u012fsta, kad Prezidento valia buvo ai\u0161ki, taigi Teis\u0117j\u0173 taryba j\u0105 suprato teisingai. Tik Seime buvo padaryta apmaudi klaida. J\u0105 galima buvo i\u0161taisyti. O nueita kitu keliu: Seimas paragintas ie\u0161koti kalt\u0173. \u0160alutinis rezultatas \u2013 po \u0161io KT nutarimo nebeai\u0161ku, kas yra teis\u0117jo paauk\u0161tinimas, bent jau kalbant apie teism\u0173 pirminink\u0173 skyrim\u0105 i\u0161 j\u0173 skyri\u0173 pirminink\u0173 tarpo.<\/p>\n

Kol KT nesuformuluos nuoseklios, neprie\u0161taringos oficialios konstitucin\u0117s doktrinos, ai\u0161kinan\u010dios Teis\u0117j\u0173 tarybos ir kit\u0173 institucij\u0173 pareigas sprend\u017eiant d\u0117l teis\u0117j\u0173 paauk\u0161tinimo, esu laisvas manyti, kad mano pozicija yra teisinga, juolab kad ji atitiko lig\u0161iolin\u0119 teis\u0117s taikymo praktik\u0105, suformuot\u0105 daugiau kaip prie\u0161 du de\u0161imtme\u010dius ir ligi \u0161iol niekieno negin\u010dyt\u0105, bent jau \u00a0vie\u0161ai.<\/p>\n

Beje, susidaro \u012fsp\u016bdis, kad mano aptariamoje istorijoje \u012f Seim\u0105 mums si\u016bloma \u017ei\u016br\u0117ti ne kaip \u012f kvalifikuot\u0105 ir i\u0161minting\u0105 tarnybos valstybei teisini\u0173 santyki\u0173 subjekt\u0105, kuriam atsakingo valdymo principas \u2013 ne tu\u0161\u010dia deklaracija, bet kaip \u012f vaik\u0105, kuriam negalima duoti degtuk\u0173: pateiksi dekret\u0105, kurio prasm\u0117 ir paskirtis visi\u0161kai ai\u0161ki, bet kur\u012f galima i\u0161ai\u0161kinti ir kreivai, ir Seimas pasirinks b\u016btent t\u0105 kreiv\u0105j\u012f variant\u0105. Tod\u0117l kaltas net ne tas, kas dav\u0117 vaikui degtukus, bet jo nesukontroliav\u0119s broliukas, kuriuo m\u016bs\u0173 atveju tapo Teis\u0117j\u0173 taryba. Toks dvigubas degtuk\u0173 perdavimas su jais nemokan\u010diam elgtis vaikui! Tik pora \u017emoni\u0173, pasirodo, \u017einojo, kaip tur\u0117jo b\u016bti ra\u0161omi dekretai. \u017dinojo ir niekam nesak\u0117. Vir\u0161 dvide\u0161imties met\u0173 jie buvo ra\u0161omi vienaip, o dabar paai\u0161k\u0117jo, kad reik\u0117jo kitaip.<\/p>\n

Nekomentuosiu detaliai \u012f vie\u0161\u0105j\u0105 erdv\u0119 brukam\u0173 komentar\u0173, bet net ir \u012fvyki\u0173 dalyviams politikams (kuri\u0173 pa\u017ei\u016bros labai \u012fvairios), ir tiems keliems aktyviausiems komentatoriams buvo visi\u0161kai ai\u0161ku, kokio materialinio teisinio santykio buvo siekta, kokia buvo Prezidento valia ir k\u0105 sprend\u0117 Teis\u0117j\u0173 taryba. O \u012f k\u0105 t\u0105 materialin\u012f santyk\u012f pavert\u0117 proced\u016briniai veiksmai, tiksliau, j\u0173 reik\u0161m\u0117s neproporcingas i\u0161p\u016btimas? Man, kaip teis\u0117jui, nesuprantama ir nepriimtina, kad sprendimo, lemian\u010dio materialinio teisinio santykio atsiradim\u0105, pasikeitim\u0105 ar pasibaigim\u0105, neteis\u0117tumo nustatym\u0105 galima pagr\u012fsti vien proced\u016bromis, kai tas siekiamas santykis buvo visi\u0161kai ai\u0161kus net ir patiems kriti\u0161kiausiems ekspertams, k\u0105 jie ir patys pripa\u017eino. Pasirodo, nuo \u0161iol galima.<\/p>\n

Baigdamas, noriu pasidalinti savo, teisininko-praktiko akimis sekan\u010dio su teisine tikrove susijusius pastar\u0173j\u0173 met\u0173 \u012fvykius Lietuvoje, nuomone apie \u00a0besiklostan\u010di\u0105 unikali\u0105 situacij\u0105. Jos unikalumas tas, kad buv\u0119s KT teis\u0117jas ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkas veikia kaip teis\u0117k\u016bros prevencin\u0117s konstitucingumo kontrol\u0117s neformalizuotas instrumentas. Daug teisinink\u0173 jau seniai pasteb\u0117jo (net jei apie tai ne\u0161aukia garsiai), kad jam i\u0161d\u0117s\u010dius, jog \u201etas teis\u0117k\u016broje galima, o to negalima\u201c, \u0161ie i\u0161d\u0117stymai gula \u012f KT nutarim\u0173 tekstus, o kartais net \u201esustabdo\u201c teis\u0117k\u016bros procesus, Seimo nariams tik pritariant, kad a priori<\/em> ai\u0161ku, jog TAS \u017eodis rei\u0161kia, kad tam tikros svarstymui teikiamos teisin\u0117s nuostatos bus pripa\u017eintos prie\u0161taraujan\u010diomis Konstitucijai.<\/p>\n

O juk pagal Konstitucij\u0105 n\u0117ra jokio prevencinio teis\u0117s akt\u0173 konstitucingumo patikros mechanizmo. Patik\u0117kite, beatodairi\u0161kas \u201eklausymas\u201c vienintel\u0117s nuomon\u0117s, teisinink\u0173 bendruomen\u0117je vertinamas, \u0161velniai tariant, kontroversi\u0161kai.<\/p>\n

O ir patys vadinamieji komentarai ar nuomon\u0117s man, ir ne tik man, neretai kelia rimt\u0173 abejoni\u0173. Ypa\u010d negaliu susitaikyti su tuo, kai nuomon\u0117 kaitaliojama, neturi joki\u0173 bazini\u0173 i\u0161eities pozicij\u0173, bet vis tiek garsiai brukama visi\u0161kai naujose teisin\u0117se situacijose, kuri\u0173 oficialioji konstitucin\u0117 doktrina dar n\u0117ra pa\u017einusi, ta\u010diau jose priimti sprendimai be joki\u0173 skrupul\u0173 \u012fvertinami kaip nekonstituciniai. Mano teisin\u0117ms pa\u017ei\u016broms svetimas primygtinai per\u0161amas nuo gyvenimo realij\u0173 atitr\u016bk\u0119s, kategori\u0161kas konstitucinis moralizavimas. Jame i\u0161 tikr\u0173j\u0173 labai ma\u017eai vietos paliekama gyvosios konstitucijos id\u0117jai, jis trukdo \u00a0moderniam teis\u0117s vystymuisi, jos dinami\u0161kai pl\u0117trai kartu su besivystan\u010dia visuomene, teis\u0117s reagavimui \u012f naujas, dar neapm\u0105stytas situacijas.<\/p>\n

Ir dar vienas, tiesioginis signalas piktiems oponentams. Nemanykite, kad normalu sulaukti pritarian\u010di\u0173 plojim\u0173 katut\u0117mis i\u0161 t\u0173 m\u016bs\u0173 bendruomen\u0117s nari\u0173, kurie jums prisipa\u017e\u012fsta nevykd\u0119 konstitucin\u0117s pareigos \u201edreb\u0117dami\u201c d\u0117l savo karjeros. Tokiems d\u0117kodami, j\u016bs skatinate neprofesionalum\u0105.<\/p>\n

LVAT pirmininkas, ex officio Teis\u0117j\u0173 tarybos narys\u00a0Gintaras Kry\u017eevi\u010dius<\/em><\/p>\n

 <\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0105 tik \u012fvyko eilinis Visuotinis teis\u0117j\u0173 susirinkimas. I\u0161rinkta naujoji Teis\u0117j\u0173 taryba. \u0160i\u0173 svarbi\u0173 teism\u0173 sistemai \u012fvyki\u0173 fone jau kur\u012f laik\u0105 man brendo mintis atvirai pasisakyti, k\u0105 galvoju apie pastaruoju metu \u012ftampas kelian\u010dias, teism\u0173 sistem\u0105 tiesiogiai lie\u010dian\u010dias teisines situacijas. Vis\u0173 pirma, man kelia daug klausim\u0173 situacij\u0173 ir pikt\u0173, ant \u012f\u017eeidim\u0173 ir \u017eeminimo ribos balansuojan\u010di\u0173 komentar\u0173 sutaptys. …<\/p>\n","protected":false},"author":2,"featured_media":26362,"comment_status":"closed","ping_status":"open","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"episode_type":"","audio_file":"","duration":"","filesize":"","date_recorded":"","explicit":"","block":"","filesize_raw":""},"categories":[29],"tags":[2433,409,158,97,462,815,94],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26359"}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/2"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=26359"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26359\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":26363,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/posts\/26359\/revisions\/26363"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media\/26362"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=26359"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=26359"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.teise.pro\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=26359"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}